Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-30][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-522-368-2017].docx
Bylos nr.: e2S-522-368/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankroto vizija 303307527 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
Žyminis mokestis
Žyminio mokesčio dydis
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Bylinėjimosi išlaidos
Ieškinys
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

Civilinė byla Nr. e2S-522-368/2017

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00735-2017-3

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.; 3.1.14.3.; 3.3.2.4.

(S)

                                    

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gegužės 30 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1073-1007/2017.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovas bankroto administratorius UAB „Bankroto vizija“ prašė priteisti iš atsakovo A. M. 11780,00 Eur administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-922-368/2016, UAB “Nerventa”, kurios vadovu nuo 2008 m. sausio 15 d. buvo atsakovas, iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vizija“. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 1 d. nutartimi taikė BUAB „Nerventa“ supaprastintą bankroto procesą, o 2017 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtino 11 780,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, paliekant bankroto administratoriui teisę šias lėšas paskirstyti savo nuožiūra.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovui bankroto administratoriui UAB „Bankroto vizija“ nustatytė keturiolika dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus: sumokėti žyminį mokestį ir pateikti ieškinį – administravimo paslaugas pagrindžiančius įrodymus.

 

  1. Teismas, nustatė, kad ieškovas, pagrįsdamas reiškiamo reikalavimo dydį, pateikė tik Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-346-368/2017 ir  2017 m. balandžio 3 d. sąskaitą BVZ Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta nutartimi patvirtinta bankrutuojančios UAB „Nerventa“ 11 780,00 Eur administravimo išlaidų sąmata (2280,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 9500,00 Eur kitos išlaidos) iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, paliekant bankroto administratoriui teisę šias lėšas paskirstyti savo nuožiūra. Tačiau sąskaitoje nurodytas administratoriaus atlyginimas ne 2280,00 Eur, kaip nurodyta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartyje, o 11000,00 Eur. Iš šios sąskaitos taip pat matyti, kad ieškovas patyrė tik 780,00 Eur išlaidų už administravimo paslaugas.

 

  1. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus statusą turintis ieškovas, Juridinių asmenų registro duomenimis, nėra įmonė ar įstaiga, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, todėl ieškovui bankroto administratoriui UAB „Bankroto vizija“ netaikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

  1. Skųsdamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį, apeliantas prašo ją panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

    1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Bankroto administratorius turi teisę nutartimi patvirtintą 11780,00 Eur sumą paskirstyti savo nuožiūra taip, kaip ir nurodyta nutartyje.

 

    1. Administravimo išlaidų dydžio papildomai įrodinėti nereikia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pateikti patirtų administravimo išlaidų įrodymus.

 

    1. Teismas nepagrįstai įpareigojo bankroto administratorių sumokėti žyminį mokestį už ieškinio pateikimą.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Apelianto (ieškovo) UAB „Bankroto vizija“ atskirasis skundas netenkintinas

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

 

  1. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantas bankroto administratorius įpareigotas pateikti teismui administravimo paslaugas pagrindžiančius įrodymus ir sumokėti žyminį mokestį už ieškinio padavimą teismui, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantas nesutinka, jog turi pateikti administravimo paslaugas pagrindžiančius įrodymus ir teigia, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis, kuria patvirtinta 11780,00 Eur suma administravimo išlaidoms bankroto byloje yra aiškus ir pakankamas įrodymas. Taip pat apeliantas mano, kad bankroto administratoriaus teikiami ieškiniai teismui nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Su šiais bankroto administratoriaus argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

 

  1. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos apmokamos iš šios įmonės visų rūšių lėšų, gautų pardavus bankrutuojančios įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų; administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į  parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į  įmonei iškeltų  bylų  bei pareikštų civilinių ieškinių  sudėtingumą ir kiekį (ĮBĮ 36 str. 1 d., 5 d.).

 

  1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi papildomu bankroto administratoriaus prašymu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata 11780,00 Eur sumai. Administratoriaus atlyginimui – 2280,00 Eur; buhalterinės apskaitos, PVM, ryšio, kanceliarinės paslaugoms, biuro nuomai, komunalinėms paslaugoms, automobilio nuomai, kurui, archyvo tvarkymui ir kt. – 9500,00 Eur) lėšų suma, skirta administravimo išlaidoms apmokėti iki įmonės išregistravimo iš JAR. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad administravimo išlaidų dydžio papildomai įrodinėti nereikia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši patvirtinta bankroto procedūroms suma yra tik preliminariai numatoma. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, nutartys dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra neskundžiamos, todėl atsakovas neturėjo jokios galimybės tokios nutarties apskųsti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotės „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ ar „jas paskirstyti savo nuožiūra nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

 

  1. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo.

 

  1. Toks kasacinio teismo nagrinėjamu atveju išaiškinimas reiškia, kad nežiūrint į tai, jog Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymu buvo patvirtinta preliminari administravimo išlaidų sąmata 11780,00 Eur sumai, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra tik būsimų sąnaudų, išlaidų sąrašas, kuri neįrodo, kad joje numatytos išlaidos buvo patirtos faktiškai, pagrįstai pareikalavo ieškovo pateikti tokių išlaidų įrodymus.

 

  1. Apeliantas taip pat nesutinka, jog turi sumokėti žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis – 3 procentai nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnyje yra nurodyta kas gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami, be kitų teisinio santykio ar asmenų kategorijų: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus CPK 80 str. 1 d. 8 p.); ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 80 str. 1 d. 9 p.);

 

  1. Ieškovui nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir ieškinys teikiamas ne bankroto ar restruktūrizavimo byloje, todėl ieškovas bankroto administratorius UAB „Verslo vizija“ nepatenka į asmenų ar teisinio santykio kategoriją, kuriems būtų taikomas aukščiau minėtas straipsnis, nemokant žyminio mokesčio teismui paduodant ieškinį.

 

  1. Apeliacinės instancijos teismu vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Kadangi apeliantas nutartį apskundė, nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

 

  1. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti ieškovui 14 dienų terminą trūkumams pašalinti, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                                                         Egidijus Mockevičius