Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-29][nuasmeninta nutartis byloje][1A-93-873-2020].docx
Bylos nr.: 1A-93-873/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūra, Tomas Songaila prokuroras
Kategorijos:
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius)

?

 Apeliacinė byla Nr. 1A-93-873/2020

 Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00069-2019-5

 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui,

gynėjai advokatei Ilonai Ivašauskaitei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. F.,

vertėjui Omarui Adi,

              viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. F., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

 

        1. Sirijos Arabų Respublikos pilietis L. F., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad L. F. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą: jis 2019 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Graikijoje, Atėnų mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 4000 Eur įgijęs žinomai netikrą Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. D., gimusio (duomenys neskelbtini)., vardu, ją laikė prie savęs ir gabeno iki 2019 m. birželio 16 d., 12.35 val., kai atskridęs reisu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Atėnų į Vilnių, Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pasienio kontrolės punkte, esančiame Rodūnios kelias 2, Vilniuje, ją panaudojo, pateikdamas dokumentų patikrinimo metu Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnui.

 

 

 

 

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

        2. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti, panaikinat jo dalį, kurioje L. F., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta. Pripažinti L. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam areštą 39 (trisdešimt devynioms) paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. F. skirti galutinę bausmę – areštą 26 (dvidešimt šešioms) paroms. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. F. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (26 dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti L. F. atlikusiu jam paskirtą arešto bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

        2.1. Prokuroro nuomone, skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje L. F., pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamoji byla nutraukta, yra neteisėta, nepagrista, todėl yra keistina. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis yra teisėta, pagrista ir neskundžiama.

        2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimas atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti baudžiamąją bylą grindžiamas BK 291 straipsnio 2 dalimi. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai perėjo Lietuve Respublikos valstybės sieną, tai yra, pagal BK 291 straipsnio 2 dalį atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti tik asmuo, kuriam inkriminuojamas BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas. Pažymima, kad L. F. kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstama veiką, BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas jam inkriminuojamas nėra, todėl, prokuroro manymu, nėra jokio pagrindo atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, remiantis BK 291 straipsnio 2 dalimi.

        2.3. Prokuroras nurodo, jog faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsti teismo motyvai, kuriais argumentuoja aplinkybę, kad Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnui pateikdamas žinomai netikrą Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai patekdamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, L. F. siekė pasinaudoti prieglobsčio teise Lietuvos Respublikoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis L. F. parodė, jog naudodamasis netikra Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) jis siekė patekti į Vokietijos Federacinę Respubliką arba Olandiją, nes ten turi pažįstamų, norėjo ten gyventi, taip pat paskui norėjo pasikviesti savo šeimą, priešingai, teisiamojo posėdžio metu apie karo veiksmus Sirijoje, siekį pasinaudoti prieglobsčio teise saugioje valstybėje nenurodė. Pasak prokuroro, teismo sprendimas remtis būtent teisiamojo posėdžio metu duotais L. F. parodymais, jo ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimų vertinimas nuosprendyje nėra motyvuotas.

         2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 291 straipsnio 2 dalies taikymą teismas grindžia ir tarptautinių teismų praktikos dėl 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalimi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro apžvalgos nuostatomis, tačiau įvertinus faktines bylos aplinkybes prokuroras daro išvadą, jog jas taikyti šioje byloje nėra pagrindo. Pasak prokuroro, neginčytina, jog Sirijoje L. F. realiai grėsė pavojus jo fiziniam saugumui ar laisvei, tačiau 2019 m. birželio 16 d. pranešime apie klastotę esanti informacija, paties L. F. ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai patvirtina, jog L. F. į Lietuvos Respubliką 2019 m. birželio 16 d. atvyko ne iš Sirijos. Iš Sirijos L. F. vyko į Turkiją, po penkių mėnesių į Graikiją, vėliau iš Graikijos į Lietuvos Respubliką. Prokuroras daro išvadą, kad L. F. į Lietuvos Respubliką atvyko ne iš Sirijos - valstybės, kurioje gresia pavojus jo fiziniam saugumui arba laisvei. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. F., iš Sirijos atvykęs į Graikiją - Europos Sąjungos šalį, nepasinaudojo savo teise į prieglobstį, o ten už piniginį atlygį įgijęs jam žinomai netikrą Čekijos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką.

        2.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama dar viena teismų praktikoje dėl Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodomų sąlygų, kurioms esant turi būti taikomas prieglobsčio prašytojų nebaudimas - įvažiavęs į šalį, kurioje jis ruošiasi prašyti prieglobsčio, turi nedelsdamas prisistatyti valdžios institucijoms. Atkreipiamas dėmesys, kad pateikti prašymą suteikti prieglobstį L. F. turėjo galimybę Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, tačiau to nepadarė, o šį prašymą pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 1 d.

        2.6. Prokuroras nurodo, kad nuosprendyje teismas BK 291 straipsnio 2 dalį pritaikė nesant šioje teisės normoje numatyto teisinio pagrindo, argumentai, kuriais grindė šios teisės normos taikymą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl šis nuosprendis keistinas panaikinant jo dalį, kurioje L. F., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, priimant šioje dalyje naują apkaltinamąjį nuosprendį. 

        3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo gynėja prašė skundą atmesti. 

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

        Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

 

        4. Apeliaciniame skunde nekeliamas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kaltės, veikos kvalifikavimo klausimas. Pats atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo savo kaltės neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

        5. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, jog L. F., pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamoji byla nutraukta. Prokuroro manymu, nėra jokio pagrindo atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, remiantis BK 291 straipsnio 2 dalimi. Pasak prokuroro, L. F. kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas jam inkriminuojamas nėra, todėl nėra pagrindo atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, remiantis BK 291 straipsnio 2 dalimi. Teisėjų kolegija su prokuroro pozicija dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nesutinka.

        6. BK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. To paties straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat numato, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. L. F.,  atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, šioje byloje BK 291 straipsnio 2 dalis inkriminuota nebuvo.

        7. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl L. F. baudžiamosios atsakomybės taikymo už padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija), kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika (ratifikuota Lietuvos Respublikos 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85). Konvencijos  31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nebaudimo nuostata, kad susitariančiosios valstybės neskiria nuobaudų už neteisėtą įvažiavimą ar neteisėtą buvimą jų teritorijoje pabėgėliams, kurie, atvykę iš teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė 1 straipsnyje numatytas pavojus, įvažiuoja į šių valstybių teritoriją arba yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir išsamiai paaiškina savo neteisėtą įvažiavimą ar buvimą. Nebaudimo nuostata, įtvirtinta 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalyje, taikytina ir prieglobsčio prašytojams, kurie siekdami gauti prieglobstį, pagrįstai pažeidžia įstatymą, o būtent, prieglobsčio prašytojas, bandydamas patekti į saugią valstybę, pasinaudoja suklastotais dokumentais. Ginčui reikšminga Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Tarptautinių ir Europos standartų, kuriais reglamentuojamas prieglobsčio prašytojų nebaudimas už neteisėtą atvykimą arba buvimą, prieglobsčio prašytojų, ypač specifinių poreikių grupių, pavyzdžiui, vaikų, sulaikymas, amžiaus vertinimas bei galimybė gauti informacijos, konsultavimas ir prieglobsčio procedūra, apžvalga (toliau – JTVPRK apžvalga). Joje yra išaiškinta, jog „sąvoka „neteisėtas įvažiavimas“, inter alia, aprėpia atvykimą ar įvažiavimą naudojantis netikrais ar padirbtais dokumentais, naudojimąsi kitais apgaulės arba neteisėto atvykimo būdais, įskaitant atvykimą į valstybės teritoriją, padedant kontrabandininkams arba nelegaliems prekiautojams. Išaiškinta, jog pagrįsta baimė būti persekiojamam yra savaime laikoma pateisinama neteisėto atvykimo priežastimi. Be to, gali susiklostyti ir kitos faktinės aplinkybės, kuriomis neteisėtas įvažiavimas ar buvimas būtų pateisinamas.

        8. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. F. yra Sirijos Arabų Respublikos, šalies, kurioje vyksta kariniai veiksmai, pilietis. L. F. nurodė, kad iš Sirijos išvyko, nes joje vyksta karas, jis pats nenorėjo kariauti, norėjo gyventi ramioje šalyje. Taip pat nurodė, jog visi Sirijos piliečiai nori pabėgti, kadangi vyksta karas (b. l. 141-142). Analogiškai L. F. paaiškino Vilniaus apygardos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausa ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsami ( b. l. 61-62), vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikslino asmens parodymus teisiamajame posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliacine instancija iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus buvo gautas Sirijos Arabų Respublikos piliečio L. F. prašymas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymas grindžiamas tuo, kad L. F. yra šaukiamas atlikti privalomąją tarnybą, dėl vykstančio karo Sirijoje yra grėsmė jo gyvybei. Taip pat nurodoma, kad L. F. dvejus metus buvo namuose, niekur neišeidamas, baimindamasis būti sustabdytas Sirijos režimo. Nors ikiteisminio tyrimo metu L. F. apie karo veiksmus Sirijoje, siekį pasinaudoti prieglobsčio teise saugioje valstybėje nenurodė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog L. F. kilmės šalyje vyksta karo veiksmai, akivaizdu, kad dėl to kyla realus pavojus jo gyvybei ir laisvei. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju L. F. buvo susiklosčiusios ypatingos aplinkybės, dėl kurių jis buvo priverstas vykti į užsienio šalį, kurioje siekė gauti tarptautinę apsaugą, atitinkamai, remtis suklastotais kito asmens vardu išduotais dokumentais. Kariniai veiksmai, vykstantys kilmės šalyje, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, laikytini pateisinama neteisėto atvykimo į šalį, kurioje buvo siekiama pasinaudoti prieglobsčio teise, priežastimi. L. F. nusikalstami veiksmai, kurių jis ėmėsi vykdamas į saugią šalį, tai yra, kad siekdamas patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pareigūnams pateikė suklastotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. D. vardu, pripažįstami veiksmais, kurių imtis kaltinamasis buvo priverstas dėl kilmės valstybėje susiklosčiusių ypatingų aplinkybių.

        9. Prokuroras nurodo, jog L. F. kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas jam inkriminuojamas nėra, todėl nėra pagrindo atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, remiantis BK 291 straipsnio 2 dalimi. Pažymėtina, jog remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, asmenims, neteisėtai atvykusiems į šalį, ieškant tarptautinės apsaugos – prieglobsčio, nuobaudos už neteisėtą įvažiavimą ar neteisėtą buvimą jos teritorijoje, netaikomos. Nagrinėjamu atveju, neteisėto atvykimo į šalį ir suklastoto asmens dokumento turėjimas yra tarpusavyje susiję, kadangi tai buvo būdas asmeniui, kuris ieško prieglobsčio, išvykti iš savo šalies ir kreiptis dėl tarptautinės apsaugos. 

        10. Prokuroras atkreipia dėmesį į Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodomas sąlygas, kurioms esant turi būti taikomas prieglobsčio prašytojų nebaudimas - įvažiavęs į šalį, kurioje jis ruošiasi prašyti prieglobsčio, turi nedelsdamas prisistatyti valdžios institucijoms. Pasak prokuroro, pateikti prašymą suteikti prieglobstį L. F. turėjo galimybę Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, tačiau to nepadarė, o šį prašymą pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 1 d. 

        11. Pažymėtina, kad prokuroro apeliuojamas Konvencijos 31 straipsnyje įtvirtintas „nedelsiamo prisistatymo“ kriterijus yra aptartas JTVPRK apžvalgoje, kurioje nurodyta, jog tarptautinėje teisėje nenustatytas įpareigojimas asmeniui prašyti tarptautinės apsaugos pasitaikius pirmai tinkamai progai. Be to, netgi tais atvejais, kai pareiškėjas tyčia vengia pateikti prašymą, pavyzdžiui, todėl, kad norėtų prašyti prieglobsčio kitoje valstybėje, kurioje yra apsistoję jo giminaičiai ar draugai, šis nedelsimas nebūtinai rodo, kad pareiškėjo poreikis gauti tarptautinę apsaugą yra nepagrįstas. Minėtoje JTVPRK apžvalgoje nurodyta, jog taikant „nedelsiamo prisistatymo“ aspektą, reikia atsižvelgti į tai, kad skubaus prisistatymo sąvoka yra santykinė, skubumas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, taip pat ir nuo galimybės pasikonsultuoti.

        12. Vilniaus apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, jog Sirijos Arabų Respublikos pilietis L. F. raštu kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje 2019 m. liepos 31 d. (gauta 2019 m. rugpjūčio 1 d.), nors į Lietuvos Respubliką pateko 2019 m. birželio 16 d. Kaip matyti iš L. F. paaiškinimų, jis jau oro uoste sustabdžiusiems pareigūnams nurodė savo pilietybę, jo mobilaus ryšio telefone buvo Sirijos Arabų Respublikos piliečio paso nuotrauka. Europos Žmogaus Teisių Teismo galutiniame 2019 m. kovo 11 d. sprendime M. A. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 59793/17), analogiškai, atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjai prisistatė pasieniečiams, pateikė tapatybę patvirtinančius dokumentus ir neslėpė fakto, jog neturi vizų, ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Lietuvą. Pažymėtina, kad L. F. nemoka lietuvių kalbos, anglų kalba nekalba laisvai, todėl jo galimybės nedelsiant kreiptis prieglobsčio buvo ribotos. Jis buvo sulaikytas atvykimo dieną ( b. l. 33-34), po to jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 41-42), paleistas jis buvo 2019 m. liepos 11 d. (b. l. 44-45). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, prašymą dėl prieglobsčio pateikė per pateisinamą laiką.

        13. Prokuroras nurodo, kad L. F. į Lietuvos Respubliką atvyko ne iš Sirijos - valstybės, kurioje gresia pavojus jo fiziniam saugumui arba laisvei. Pasak prokuroro, iš Sirijos L. F. vyko į Turkiją, po penkių mėnesių į Graikiją, tačiau ten nepasinaudojo savo teise į prieglobstį, o už piniginį atlygį įgijęs jam žinomai netikrą Čekijos asmens tapatybės kortelę atvyko į Lietuvos Respubliką.

        14. Konvencijos 31 straipsnis taikomas visiems asmenims, kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą, atvykusiems tiesiogiai iš teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė 1951 m. Konvencijos 1 straipsnyje numatytas pavojus.  L. F. apygardos teisme paaiškino, jog į Turkiją jis pabėgo be dokumentų, ten negalėjo oficialiai dirbti, nes galėjo būti sugrąžintas į kilmės šalį. Turėjo tikslą pasiekti saugią šalį, vyko ne savarankiškai, o buvo vežamas kontrabandininkų, pats nepriėmė sprendimų. JTVPRK apžvalgoje išaiškinta, kad sąvokos „tiesiogiai“ nederėtų suprasti pažodžiui, nes nereikalaujama, kad pabėgėliai be jokio sustojimo atkeliautų iš savo kilmės šalies. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors L. F. būdamas Graikijoje nepasinaudojo savo teise į prieglobstį, tačiau tai, įvertinus jo vykimo aplinkybes, galimybę gauti informaciją, išvykimo tikslą, nešalina jo, kaip prieglobsčio prašytojo, statuso.

        15. Pastebėtina, kad apygardos teismas nesprendžia, ar L. F. prieglobsčio prašymas turi būti tenkinamas. Kaip jau minėta, L. F. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, šiuo metu sprendimas dėl prašymo nėra priimtas. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas L. F. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo būtinosios sąlygos, numatytos 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalyje, leidžiančios atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Aplinkybė, jog asmeniui nebuvo inkriminuotas straipsnis, numatantis atsakomybę už neteisėtą sienos kirtimą, nešalina asmens teisės pasinaudoti tarptautinio teisės akto, kurį yra ratifikavusi Lietuva, suteikiama apsauga. Nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 2 dalį yra perteklinė, šioje dalyje nuosprendis tikslintinas, įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui tai neturi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas. 

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

   

        Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinį skundą atmesti.

        Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį, rezoliucinėje dalyje pašalinant nuorodą į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 2 dalį.

 

 

 Teisėjai                                                                                                                                                                                                                          Arūnas Bartkus

                                                                                                                                                                                                                                                

   Julita Dabulskytė – Raizgienė

 

                                                                                                                                                                                                                                   Nijolė Žimkienė

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BK 291 str. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas