Civilinė byla Nr. e2-203-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02096-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Č. ir R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams R. Č. ir A. Č. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. B. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. Č. ir A. Č. 119 327,54 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat užsienyje, o šio turto nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant prašomos priteisti sumos. Prašymą grindė tuo, kad atsakovai vengia vykdyti savo įsipareigojimus, nereaguoja į raginimus, neatsako į telefonų skambučius, atsakovas R. Č. didžiąją dalį laiko praleidžia Danijoje, ieškovas turi žinių, kad ir atsakovė A. Č. rengiasi išvykti iš Lietuvos. Atsakovai nuosavybės teise valdo du namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Internetiniame puslapyje www.aruodas.lt buvo įdėtas skelbimas dėl šio turto pardavimo už 157 000 Eur, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – nutarė areštuoti atsakovams priklausantį 119 327,54 Eur vertės nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir / ar turtines teises, leidžiant atsakovams kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė ieškinį. Teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas.
5. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, nutarties priėmimo dieną iš esmės nėra žinoma apie atsakovų turtą, todėl ieškinio sumą (119 327,54 Eur) atsakovams, kaip fiziniams asmenims, teismas laikė didele, o tai, pasak teismo, objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Savo ieškinį ieškovas grindžia 2008–2014 metais sudarytomis sutartimis ir atsakovo R. Č. išduotais vekseliais, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui jis būtų kreipęsis į atsakovus dėl ieškinyje nurodytų skolų grąžinimo, nors prievolių vykdymo terminai suėjo dar 2008–2015 metais.
2. Atsakovai yra mokėję ieškovui pagal ieškinyje nurodytus skolos dokumentus, tą patvirtina pridedami mokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad atsakovas R. Č. dar 2016 m. pervedė 9 400 Eur į ieškovo sąskaitą banke. Atsakovai taip pat yra pateikę savo bankams prašymus gauti sąskaitų išrašus už 2008–2014 metus, kuriuose matysis visi atsakovų atlikti mokėjimai ieškovui pagal ieškinyje nurodytas paskolos sutartis ir vekselius. Kai šie įrodymai bus gauti, atsakovai juos pateiks teismui.
3. Teismas neįvertino, kad ieškinio reikalavimai dėl 39 397,94 Eur palūkanų ir 10 929,60 Eur delspinigių (sudarantys 42 % ieškinio sumos) yra pareikšti be jokių įrodymų ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais ir teisiniu pagrindu, todėl akivaizdu, kad dėl tokių neįrodytų reikalavimų negali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
4. Teismas neįvertino, kad ieškinys yra pareikštas solidariai atsakovams A. Č. ir R. Č., kaip sutuoktiniams, nors atsakovė A. Č. mergautine pavarde Simanonyte yra nurodyta kaip paskolos gavėja vienintelėje 2008 m. liepos 23 d. paskolos sutartyje dėl 30 000 Lt paskolos. Atsakovai sudarė santuoką 2008 m. rugsėjo 12 d., tą pačią dieną sudarė vedybų sutartį, pagal kurios 4.1 punktą kiekvienas sutuoktinis pagal savo asmenines prievoles atsako tik asmeniniu turtu ir neatsako už kito sutuoktinio prievoles. Kadangi visos ieškinyje nurodytos paskolos sutartys ir vekseliai yra pasirašyti tik atsakovo R. Č. (išskyrus 2008 m. liepos 23 d. paskolos sutartį, kuri yra pasirašyta ir atsakovės), tai atsakovė A. Č. negali solidariai atsakyti už sutuoktinio prisiimtus asmeninius įsipareigojimus. Kadangi A. Č. yra netinkama atsakovė šioje byloje (CPK 45 str.), jos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos.
5. Teismas neatsižvelgė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovams turės galimai neproporcingai neigiamos įtakos jų išlaikomų dviejų nepilnamečių vaikų interesams.
7. Ieškovas atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Ieškovas pagrindė ieškinį atsakovų pasirašytomis paskolos sutartimis, paprastaisiais vekseliais, taip pat pinigų perdavimo atsakovams faktą patvirtinančiais dokumentais. Tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovai per savo atstovą pradėjo kontaktuoti su ieškovu ir ieškoti galimybės nors iš dalies atsiskaityti su ieškovu ir galbūt išspręsti šį ginčą taikiai. Antstolė, kurį vykdė skundžiamą nutartį, informavo ieškovą, kad visas atsakovų turtas jau yra areštuotas ir / ar įkeistas kitiems kreditoriams.
2. Atsakovų pateikti duomenys apie ieškovui pervestas pinigų sumas nepatvirtina, kad šie mokėjimai buvo atlikti vykdant prievoles pagal ieškinyje nurodytas paskolos sutartis.
3. Ieškovas, iš skelbimo sužinojęs apie atsakovų parduodamą vienintelį likvidų turtą (nes kitas atsakovų nekilnojamasis turtas yra sodo namelis, kuris taip pat yra įkeistas bankui), skubėjo pateikti ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nespėjo surinkti visų reikalingų įrodymų.
4. Atsakovai iki vedybų vedė bendrą ūkį, gyveno kartu ir abu kreipdavosi į ieškovą dėl paskolų. Ieškovui iki šiol nebuvo žinoma apie atsakovų sudarytą vedybų sutartį.
5. Ieškovo pasirinkta antstolė aprašė tik areštuotą atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovų piniginės lėšos ir turtinės teisės nėra apribotos, todėl skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios įtakos atsakovų vaikų interesams. 

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia jame nurodytas aplinkybes. Ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujus įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus į atsakovų argumentus.
10. Atsakovai savo įrodymų anksčiau pateikti negalėjo, nes jiems apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, kaip matyti iš bylos medžiagos, nebuvo pranešta, o ieškovas dalį įrodymų (antstolės sudarytą turto aprašą) gavo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, kitus įrodymus pateikė siekdamas paneigti atsakovų argumentus. Šalys su viena kitos pateiktais įrodymais yra susipažinusios, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, visi abiejų šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškovo prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad yra abi minėtos sąlygos. Apeliantai nesutinka, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismo išvados dėl egzistuojančios kitos būtinos sąlygos, t. y. teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, apeliantai neginčija.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).
14. Nagrinėjamu atveju ieškinyje yra išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus atsakovams, ir pateikti / nurodyti įrodymai, kurie, ieškovo manymu, patvirtina šias aplinkybes. Ieškovo reikalavimai kildinami iš šalių sudarytų paskolų sutarčių. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai nėra akivaizdžiai netenkintini, todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
15. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Pagal bendrą taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Tačiau jeigu ieškovas su ieškiniu iš karto nepateikia visų įrodymų, tai nereiškia, kad toks ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu. Pažymėtina, kad pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje šalys gali teikti papildomus įrodymus, atsižvelgdamos į priešingos šalies poziciją, o teismas, priėmęs ieškinį, prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.), taip pat gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.).
16. Šiuo atveju ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais iš esmės įrodinėja pagrindinį savo reikalavimą, t. y. negrąžintų skolų sumą. Palūkanos ir delspinigiai yra išvestinio pobūdžio reikalavimai, todėl dalies šių reikalaujamų priteisti sumų konkretaus apskaičiavimo ar teisinio pagrindo nenurodymas negali būti vertinamas kaip atitinkamos ieškinio dalies tikėtinas nepagrįstumas. Juolab kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų byloje matyti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovas patikslino ieškinį bei pateikė papildomus įrodymus.
17. Atsakovų pateikti įrodymai dėl paskolų grąžinimo vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne šioje bylos stadijoje, kai sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tas pats pasakytina ir dėl apeliantų argumento, kad A. Č. nėra tinkama atsakovė, nes pagal beveik visas sutartis įsipareigojimus ieškovui asmeniškai prisiėmė jos sutuoktinis R. Č., su kuriuo atsakovė yra sudariusi vedybų sutartį. Ieškovas su tokia atsakovų pozicija nesutinka ir byloje įrodinėja priešingai, t. y. kad abu atsakovai yra solidariai atsakingi už neįvykdytas prievoles. Kaip minėta, preliminariai vertinant, toks ieškovo reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl nesutiktina su apeliantų teiginiu, kad atsakovės A. Č. atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neteisėtai.
18. Dėl apeliantų argumento, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovams gali turėti neproporcingai neigiamos įtakos atsakovų išlaikomų dviejų nepilnamečių vaikų interesams, visų pirma pažymėtina, kad ieškovas pateikė rašytinį įrodymą – antstolės sudarytą 2017 m. spalio 9 d. turto aprašą, iš kurio matyti, kad vykdant skundžiamą nutartį buvo aprašytas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas. Apeliantai nepateikė duomenų, kad šio turto nepakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti ir kad jiems faktiškai buvo apribotas naudojimasis turimomis lėšomis vykdant būtent skundžiamą teismo nutartį. Antra, pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovams leidžiama kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Taip pat teismas pavedė nutartį vykdančiam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti. Taigi, apeliantai nepagrįstai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia jų nepilnamečių vaikų interesus.
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantų argumentai nepaneigia teismo išvados dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, o kadangi ginčo tarp šalių dėl kitos būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės – egzistavimo iš esmės nėra, konstatuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai ir pagrįstai. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis, nenustačius jokių pagrindų ją naikinti ar keisti, paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas