LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro bei A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. B., Z. R., J. J., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. K., M. V., H. V., T. V. ir H. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo sujungtoje civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės miestelis“) dėl administracinių aktų panaikinimo, nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir statinių nugriovimo bei pagal ieškovų A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. T. (teisių perėmėjai: M. B., Z. R. ir J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. V. (teisių perėmėjai: V. K., M. V. ir H. V.), T. V. ir H. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

UAB „Start Vilnius“ yra Vilniaus miesto savivaldybės valdoma bendrovė. Šiam asmeniui priklauso 31 įvairios paskirties statinys (kontrolės postas, slėptuvė, garažai, pirtis, sargybos būstinė, kareivinės, kiaulidė, valgykla ir pan.), esantis buvusiame Vismaliukų poligone; statinių užimta žemė priklauso Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-729 pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti 30 ha teritorijos šalia Vismaliukų g. 18 detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gruodžio 4 d. išdavė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog nenustatė esminių detaliojo plano projekto rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2183 patvirtino teritorijos detalųjį planą ir jo sprendinius, pagal kuriuos numatyti 1,08 ha ir 23,29 ha ploto kitos paskirties žemės sklypai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2231 suformavo šiuos žemės sklypus ir nustatė jų duomenis, o Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. sausio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-661-(01) dėl sklypų suformavimo ir įregistravimo. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. vasario 25 d. įsakymais išnuomojo šiuos žemės sklypus UAB „Start Vilnius“; 2010 m. kovo 15 d. nurodytų įsakymų pagrindu buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys.

Ieškovas generalinis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Start Vilnius“ nugriauti 18 jam nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių buvusiame Vismaliukų poligone (toliau – ir ginčo statiniai); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d., 2009 m. gruodžio 14 d. 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 25 d. įsakymus; 3) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento valstybinės žemės nuomos sutartis.

Ieškovas nurodė, kad, 2005 m. gruodžio 28 d. atlikus buvusiame poligone esančių statinių apžiūrą, paaiškėjo, jog ginčo statiniai yra fiziškai nusidėvėję ir nebetinkami naudojimui. 2006 m., 2008 m. taip pat konstatuota, kad ginčo statiniai neprižiūrimi, negali būti naudojami pagal paskirtį, kelią grėsmę žmonėms ir aplinkai, nėra tikslinga skirti lėšų jų remontui ar rekonstrukcijai. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. įpareigojo UAB „Start Vilnius“ organizuoti nusidėvėjusių, avarinės būklės ir naudojimui pagal paskirtį netinkamų statinių nugriovimą. Ieškovo teigimu, po to, kai statiniai kompetentingų institucijų buvo pripažinti netinkamais naudoti ir turinčiais aiškių avarinės būklės požymių, jų savininkas privalėjo statinius suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Tačiau jokie remonto, rekonstrukcijos darbai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, nebuvo atlikti; dėl to statinių būklė neatitinka esminių statiniams keliamų reikalavimų, kurių laikymasis privalomas siekiant juos naudoti pagal paskirtį. Be to, UAB „Start Vilnius“ statiniai nustatyta tvarka nėra ir nebuvo pripažinti tinkamais naudoti, todėl šis atsakovas negali naudoti statinių ne tik dėl jų nusidėvėjimo, bet ir dėl to, kad neturi tokios teisės. Tik suremontuoti ar rekonstruoti ir pripažinti tinkamais naudoti statiniai užtikrintų atsakovui statinio naudotojo statusą. Pasak ieškovo, didžiąją dalį statinių UAB „Start Vilnius“ valdo nuo 1998 m., kitą dalį – nuo 2006 m., tačiau per šį laikotarpį statiniai nebuvo ir nėra naudojami, jų būklė blogėja, o atsakovo veiksmai liudija, kad statiniai pagal paskirtį nebus naudojami ir ateityje. Kadangi ginčo statiniai yra susidėvėję ir nebetinkami tolimesniam naudojimui, kelią grėsmę žmonėms ir aplinkai, jie, remiantis Statybos įstatymu, turi būti nugriauti, o jų teisinė registracija turi būti panaikinta. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. išvadą UAB „Start Vilnius“ statinių tiesioginė naudojimo paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitinka detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdžio – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Todėl tam, kad detaliojo plano rengimas nagrinėjamu atveju atitiktų įstatymus, turėjo būti konstatuotas statinių naudojimo faktas, o turint duomenų apie statinių būklę, kompetentingos institucijos, spręsdamos detaliojo plano rengimo poreikį, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti, jog statiniai būtų ne tik retkarčiais užlopomi, bet suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Tik nustačius faktą apie statinių naudojimą pagal paskirtį, galėjo būti sprendžiamas klausimas apie statinių eksploatavimui būtino žemės sklypo suformavimą. Kadangi žemės sklypai detaliuoju planavimu suformuoti prie faktiškai nenaudojamų statinių, tai detalusis planas negalėjo būti rengiamas ir tvirtinamas. Tuo remiantis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymai naikintini. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ginčo nuomos sutarčių sudarymo metu žemės sklypai neatitiko keliamų reikalavimų, nebuvo naudojami pagal paskirtį, todėl UAB „Start Vilnius“ neįgijo teisės jų išsinuomoti. Remiantis tuo, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 25 d. įsakymai naikintini, o nuomos sutartys pripažintinos negaliojančiomis.

Ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus.

Ieškovai nurodė, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio Vismaliukų rėžinio kaimo žemę. Lietuvos Respublikos Seimas dar 2005 m. yra konstatavęs, kad Vismaliukų poligonas turi būti grąžintas buvusiems savininkams, kad jis nėra reikalingas visuomenės interesus tenkinančiai veiklai. Nepaisant šių aplinkybių, taip pat palankių kitų valstybės institucijų išvadų, nuosavybės teisių atkūrimas yra nepateisinamai vilkinamas. Ieškovų teigimu, patvirtintas detalusis planas prieštarauja įstatymų leidėjo valiai, Teritorijų planavimo įstatymui, Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui. Suplanuota teritorija yra neproporcinga joje esančiam užstatymo tankiui ir intensyvumui, ji prieštarauja nuostatai, kad statiniams gali būti priskiriami tik tokie žemės sklypai, kurie būtini esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinius atmetė, priteisė iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsakovui UAB „Start Vilnius“ 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nustatė, kad 1,08 ha ploto ginčo žemės sklypas nepatenka į buvusio Vismaliukų rėžinio kaimo teritoriją, todėl sprendė, jog ieškovai neturi teisės ginčyti su šiuo sklypu susijusius aktus ir nuomos sutartį.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl statinių nugriovimo, nurodė, kad pagal Statybos įstatymą vienas iš pagrindų nugriauti statinį yra tuomet, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai nusidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką; statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai ir yra priskirta funkcija kreiptis į teismą dėl statinio nugriovimo. Teismas nustatė, kad, atlikus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pavedimą dėl statinių techninės būklės įvertinimo, 2005 m. gruodžio 28 d. sudarytame statinių apžiūros akte buvo nurodyta, jog dėl netinkamo naudojimo ir blogos priežiūros 14 iš 23 atsakovui UAB „Start Vilnius“ priklausančiuose statiniuose ir 3 iš 5 Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiuose statiniuose nustatyta galimos avarinės būklės požymių, šie statiniai yra fiziškai nusidėvėję ir tolimesniam naudojimui netinkami. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2006 m. rugpjūčio 25 d. nurodė Vilniaus apskrities viršininko administracijai įpareigoti dalį statinių su aiškiais avarinės būklės požymiais nugriauti, o kitus statinius, keliančius grėsmę aplinkai ir žmonėms, – sutvarkyti; Vilniaus apskrities viršininko administracija šiuos veiksmus įpareigojo atlikti atsakovą UAB „Start Vilnius“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2009 m. gegužės 26 d. naudojamų statinių techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros patikrinimo akte pažymėjo, kad buvo apžiūrėti visi statiniai, bei nurodė vykdyti stebėjimus, imtis priemonių apsaugoti statinių konstrukcijas, esant reikalui nedelsiant imtis remonto, sutvarkyti pavojų keliančias konstrukcijas; atsakovo UAB „Start Vilnius“ 2009 m. liepos 1 d. raštas patvirtina, kad akto nurodymai buvo įvykdyti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010 m. gegužės 11 d. taip pat pateikė generaliniam prokurorui išvadą dėl teritorijos šalia Vismaliukų g. 18 detaliojo plano, kurioje nurodė, kad: statinių naudojimo priežiūros vykdytojai savo funkcijas atlieka teisės aktų nustatyta tvarka; atsakovas UAB „Start Vilnius“ 2008-2009 m. patikrinimo aktų reikalavimus vykdo; detaliojo planavimo tikslai ir planuojamai teritorijai taikomas reikalavimas, vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatavo, kad po 2005 m. gruodžio 28 d. statinių būklės patikrinimo atsakovas UAB „Start Vilnius“ yra pašalinęs ir įvykdęs valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos nurodymus dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą šiuos statinius nugriauti.

Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniai nenaudojami pagal paskirtį, todėl žemės sklypai prie jų negalėjo būti formuojami. Teismas nurodė, kad Statybos įstatyme „naudojimo“ sąvoka yra siejama su esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimu naudotojo poreikiams tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) savininkas visas savo teises – valdymo, naudojimo ir disponavimo – įgyvendina laisva valia, nes tai yra absoliuti jo teisė. Tai, kokiu būdu jis naudoja savo daiktą, negali būti konkrečiai apibrėžta ir nustatyta. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Start Vilnius“ pateikė įrodymus, kad statinius naudoja: jie yra saugomi, nuomojami; patys ieškovai nurodo, jog ginčo teritorijoje buvo atliekamas filmavimas; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. gegužės 26 d. naudojamų statinių techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros patikrinimo akto priede užfiksuota, kad dalis statinių yra naudojami. Naudojimo faktą patvirtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 464 žemės sklypuose ketinama vykdyti mokslo ir technologijų parkų plėtrą.

Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentą, kad atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniams buvo nepagrįstai suformuotas per dideli (neproporcingi) žemės sklypai, nes statiniai užima tik mažą jų dalį. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės yra parduodami ar išnuomojami sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuose planuose, ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. Teismo nuomone, teisės aktai nenurodo ir neapibrėžia, kokio būtent dydžio sklypas turi būti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti. Nors generalinis prokuroras ir ginčija sklypų dydį, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokio ploto sklypai turėtų būti nustatyti atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniams eksploatuoti.

Teismas nesutiko su ieškovais, kad teritorijos detalusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui. Teismo nuomone, nustačius, kad statiniai yra naudojami, nėra pagrindo konstatuoti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pažeidimą. Vien pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvimas nesuponuoja pareigos atsisakyti derinti ar tvirtinti detalųjį planą. Be to, minėta, ieškovai negali pretenduoti į 1,08 ha ploto žemės sklypą, nes jis neįėjo į buvusio rėžinio kaimo teritoriją. Teismas nurodė, kad ginčijamo detaliojo planavimo tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas. Bylos duomenimis, atsakovas UAB „Start Vilnius“ buvusio kaimo teritorijoje nuosavybės teise valdo 31 pastatą (pramonės ir sandėliavimo objektai), tačiau šių statinių eksploatavimui sklypai nebuvo suformuoti. Taigi, teismo nuomone, jokie kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigia išvados, kad šiuo atveju detalusis planas buvo rengiamas su tikslu suformuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, nekeičiant žemės naudojimo būdo ir pobūdžio, nenumatant naujo užstatymo. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra tik laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Nagrinėjamu atveju žemė, kurios detalusis planas ginčijamas, nėra laisva – ji užimta UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise valdomais statiniais, todėl ši žemė laikoma išperkama valstybės ir joje negali būti formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Teismo nuomone, tik detaliojo teritorijų planavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas galėtų būti pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymą, tačiau tokių pažeidimų nenustatyta. Teismas nurodė, kad detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto bendrasis planas neprieštarauja Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui, todėl pastarajam neprieštarauja ir ginčijamas detalusis planas. Teismo vertinimu, kadangi detalusis planas buvo rengiamas turint tikslą suformuoti žemės sklypus esamų statinių naudojimui, nenumatant keisti nustatyto privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, todėl jis, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 58.3 punktu, pagrįstai rengtas supaprastinta tvarka. Remdamasis tuo, teismas atmetė ieškovų argumentą apie rengiamo detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūrų pažeidimą – buvo taikoma supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovų nurodomoje Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. liepos 7 d. rezoliucijoje „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemės, esančių Vilniaus mieste, Vismaliukuose, atkūrimo“ išdėstytos aplinkybės negali būti laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio prasme. Tokią rezoliuciją teismas vertino kaip Seimo nuomonę atskiru klausimu (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 182 str.), o ne norminį aktą, kaip vieną iš rašytinių bylos įrodymų.

Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažymėjo, kad pagrindinis bylos reikalavimas – nugriauti statinius – buvo pareikštas generalinio prokuroro, todėl atsakovo UAB „Start Vilnius“ išlaidas priteisė iš Generalinės prokuratūros.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas generalinis prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti apelianto ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl ginčo statinių nenaudojimo pagal paskirtį, detaliojo plano neteisėtumo ir nuomos sutarčių negaliojimo. Teismas privalėjo nustatyti, ar statiniai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tačiau to nepadarė. Sprendime neteisingai taikytos materialinės teisės normas, apibrėžiančios statinio naudojimo sąvoką, neteisingai įvertinti įrodymai dėl statinių naudojimo, nepagrįstai remtasi tik UAB „Start Vilnius“ pateiktais įrodymais. Tai, kad statiniai saugomi, kuriam laikui sudaryta statinių užimamos teritorijos apsaugos sutartis, kai kurie statiniai trumpam laikui išnuomojami filmavimui, varžyboms ar žaidimams, nepatvirtina jų naudojimo pagal paskirtį. Tokio fakto nepatvirtina ir aplinkybė, kad ginčo sklypuose ketinama vykdyti mokslo ir technologijų parkų plėtrą. Apeliantas pateikė akivaizdžius įrodymus, kad ginčo statiniai ne tik nėra naudojami, bet ir dėl savo nusidėvėjimo nėra tinkami naudoti, tačiau teismas juos ignoravo. UAB „Start Vilnius“ neįrodė, kad naudoja statinius ar ketina naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, taip pat neįrodyta, kad atsakovas naudoja visus žemės sklypuose esančius statinius. Teismas, padaręs nepagrįstą išvadą dėl statinių naudojimo, kartu neteisingai sprendė dėl suformuotų žemės sklypų dydžio, – nustačius dalies statinių nebetinkamą naudojimą, žemės, reikalingos jiems eksploatuoti, poreikis akivaizdžiai sumažėtų. Kadangi UAB „Start Vilnius“ statinių pagal paskirtį nenaudojo ir nesiekė naudoti, todėl detalusis planas negalėjo būti rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – turint tikslą formuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių – ir tvirtinamas, taip pat negalėjo būti suteikiami žemės sklypai jų naudojimui. Situacija, kuomet UAB „Start Vilnius“ teigia, kad ginčo žemės sklypai jam reikalingi statinių naudojimui, tačiau šių statinių realiai nenaudoja, pažeidžia valstybės, kaip žemės savininkės, interesus ir negali būti laikoma absoliučios atsakovo nuosavybės teisės ribojimu.

2. Dėl ginčo statinių nugriovimo. Teismas neteisingai konstatavo, kad UAB „Start Vilnius“ pašalino statinių trūkumus, nes tokių įrodymų nėra. Atsakovo 2009 m. liepos 31 d. rašte nurodyti atlikti darbai nelaikytini remontu ar rekonstrukcija Statybos įstatymo prasme.

3. Dėl viešojo intereso ribų. Teismas nepagrįstai susiaurino viešojo intereso ribas. Apeliantas gina ne tik viešąjį interesą, susijusį su nuosavybės teisių atkūrimu, bet ir viešąjį interesą, susijusį su valstybės turto racionaliu panaudojimu bei tinkamu valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymu.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK nenumato tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai jos priteisiamos priklausomai nuo pareikšto reikalavimo reikšmės. Sąlygų, kurioms esant būtų galima nesilaikyti bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas nenustatė. Be to, reikalavimas dėl statinių nugriovimo ir reikalavimas panaikinti detalųjį planą yra savarankiški, todėl gali būti ir buvo vertinami atskirai.

Apeliantai A. T., M. M., A. O. ir kt. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti apeliantų ieškinį.

Apeliantų nuomone, teismas nevertino, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas UAB „Start Vilnius“ statiniams tinkamai naudoti pagal jų paskirtį. Toks klausimas turėjo būti sprendžiamas kompleksiškai, derinant apeliantų, kaip pretendentų atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį, ir UAB „Start Vilnius“ interesus. To nepadarius, ieškinio atmetimas yra nepagrįstas. Apeliantai pažymi, kad jų nuosavybės teisių atkūrimo klausimo sprendimas buvo vilkinamas, nors buvęs Vismaliukų poligonas nebuvo reikalingas visuomenės poreikiams; šias aplinkybes yra konstatavusios ir valstybės institucijos, tačiau teismas dėl to visiškai nepasisakė, taip pažeisdamas objektyvumo ir nešališkumo principą. Teismas net nesvarstė, kad ginčo teritorija yra šalia gyvenamosios nedidelio aukštingumo statybos, miško masyvo pakraštyje, todėl jos priskyrimas sandėliavimo bei pramonės objektams yra neteisėtas ir neracionalus, galintis pažeisti gyventojų interesus į saugią ir sveiką aplinką. Apeliantų vertinimu, aplinkybė, kad detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka, kuomet teritorija yra buvusio rėžinio kaimo ribose bei teisme spręstas ginčas dėl įpareigojimo suplanuoti šią teritoriją (jos dalį) nuosavybės teisių atkūrimui, parodo piktnaudžiavimą teisėmis ir valdžia. Apeliantai taip pat pateikia argumentus dėl statinių nenaudojimo pagal paskirtį ir šio fakto reikšmės, kurie iš esmės yra analogiški nurodytiems generalinio prokuroro skunde.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atmesti apeliacinius skundus.

Atsakovo teigimu, teisės aktai nereikalauja, kad, formuojant žemės sklypus prie esamų statinių, būtų privalu atsižvelgti, ar statiniai tuo metu yra faktiškai naudojami; reikia įvertinti tik tai, kokio dydžio sklypai yra reikalingi statinių eksploatavimui. Atsakovas pažymi, kad pagal Statybos įstatymą tik jis, kaip statinių naudojimo priežiūrą vykdanti institucija, turėjo teisę įpareigoti UAB „Start Vilnius“ nugriauti statinius, o šio reikalavimo neįvykdžius – kreiptis į teismą. Tokio atsakovo įpareigojimo ir jo neįvykdymo, kaip sąlygos generaliniam prokurorui kreiptis į teismą, nebuvo. Generalinis prokuroras, reikalaudamas nugriauti statinius, neįvertina, kad šiuo metu statinių būklė yra pasikeitusi. Taip pat neįvertinama, kad kol nebuvo patvirtintas detalusis planas ir žemės sklypai nebuvo išnuomoti, tol UAB „Start Vilnius“ neturėjo galimybių įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių, įskaitant teisę nugriauti statinius ar juos rekonstruoti. Atsakovo nuomone, nors apeliantai teigia, kad žemės sklypai yra pernelyg dideli, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokio ploto turėtų būti formuojami sklypai UAB „Start Vilnius“ statiniams eksploatuoti. Detaliuoju planu suformuota teritorija iš esmės atitinka buvusio poligono generalinį planą ir poligonui priskirtą plotą. Atsakovo teigimu, teisės aktai neįpareigoja tvirtinant detalųjį planą atsižvelgti į pretendentų atkurti nuosavybės teises teisėtus lūkesčius ir interesus; tai pripažįstama ir teismų praktikoje. Atsakovas pažymi, kad argumentai dėl detaliojo plano prieštaravimo Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui, yra nepagrįsti. Šiuo atveju jokia teritorija nebuvo prijungta prie užstatytų teritorijų, o buvo suformuoti sklypai esamų statinių eksploatavimui; to šis bendrasis planas nedraudžia.

Atsakovas UAB „Start Vilnius“ prašo atmesti apeliacinius skundus.

Atsakovo teigimu, generalinis prokuroras nepagrįstai statinių naudojimo sąvoką aiškina per kasdienės faktinės ūkinės veiklos vykdymo požymius, statinių būklę; tokia sąvoka turi būti aiškinama remiantis CK daiktinės teisės normomis. Statinių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre reiškia jų naudojimo prezumpciją. Atsakovas pažymi, kad reikalavimas nugriauti teisėtai įgytus statinius, kai jų savininkas nepažeidinėja jokių teisės aktų, prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, protingumui. Atsakovo nuomone, šioje byloje buvo svarbu įvertinti konkuruojančius viešuosius interesus: nuosavybės teisių atkūrimą, statinių savininko teisę į žemės sklypą, nuosavybės neliečiamumą, Vilniaus gyventojų interesus, integruoto mokslo, studijų ir verslo centro plėtrą, statybų teisėtumą. Tai teismas padarė tinkamai, tuo tarpu generalinis prokuroras pasirinko ginti tik vieną iš nurodytų interesų – nuosavybės teisių atkūrimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis yra viešasis juridinis asmuo, žemės sklypai buvo išnuomoti ne tik kaip būtini sklypai esamiems statiniams eksploatuoti, bet ir kaip būtini sklypai konkretiems viešiesiems tikslams (sostinės reikmėms, valstybės investicinėms programoms). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovai nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl skundas negali būti nagrinėjamas. Atsakovas taip pat nurodo kitus argumentus, kurie iš esmės atitinka išdėstytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo atmesti apeliacinius skundus.

Atsakovas pažymi, kad, išnuomojat valstybinės žemės sklypus, nėra teisiškai reikšminga sklypuose esančių statinių būklė – svarbu, jog statiniai egzistuotų faktiškai.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo tenkinti apeliacinius skundus.

Trečiojo asmens teigimu, vyraujanti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių tiesioginė naudojimo paskirtis neatitinka detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio.

Apeliantas generalinis prokuroras ir apeliantai A. T., M. M., A. O. ir kt. prašo tenkinti apeliacinius skundus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingas ginčo išsprendimas visų pirma yra susijęs su tinkamu nuosavybės teisės esmės aiškinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje nuosavybės teisės turinį ir šios teisės įgyvendinimo ribas, įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. CK 4.93 straipsnio, reglamentuojančio savininko teisių apsaugą, 2-4 dalyje numatyta, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, taip pat reikalauti, jog savininkas prieš savo valia sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe, kad nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.

Dėl ginčo statinių nugriovimo

Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš statinių nugriovimo atvejų – statinys nugriaunamas, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Taigi statinio nugriovimui aptariamu atveju būtina nustatyti visas šias sąlygas: pirma, statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėję, antra, statinys (jo dalis) kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, trečia ši grėsmė nėra pašalinama per kompetentingų institucijų nustatytą terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas reglamentavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu. Tačiau, atsižvelgiant į konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, ar egzistuoja aukščiau nurodytos statinio nugriovimo sąlygos, turi būti vertinama pagal sprendimo dėl būtinumo nugriauti statinį priėmimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne pagal ankstesnius savininko veiksmus (neveikimą).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad generalinis prokuroras ginčo statinių susidėvėjimą ir grėsmę žmonėms bei aplinkai iš esmės sieja su 2005 m. gruodžio 28 d. statinių apžiūros akte užfiksuotomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 27-33). Tačiau prokuroras neįrodė, kad Statybos įstatyme numatytos būtinosios sąlygos statiniui nugriauti egzistavo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu (CPK 178 str.). Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti kitokią išvadą. Pavyzdžiui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. gegužės 26 d. naudojamų statinių techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros patikrinimo akte nurodyta, kad: dauguma atvejų statinių konstrukcijų deformacijų neužfiksuota; kai kurių statinių (jų dalių) pažeidimas grėsmės žmonėms ir aplinkai nekelia; grėsmę kelią tik garažų medinių vartų rėmai, vieno statinio galinė siena (t. 1, b. l. 45-47). Akte savininkui nustatyti įpareigojimai pašalinti užfiksuotą statinių keliamą pavojų, stebėti jų būklę, vykdyti reikalingus tvarkymo, remonto darbus; UAB „Start Vilnius“ 2009 m. liepos 31 d. raštu informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją apie akto pagrindus atliktus darbus (t. 1, b. l. 48). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. išvadoje, pateiktoje generaliniam prokurorui, nurodyta, kad statinių savininkas vykdo 2008-2009 m. statinių patikrinimų aktų reikalavimus, taiko priemones žmonėms, aplinkai ir statiniams apsaugoti (t. 1, b. l. 79-81). Taigi aptariamas pagrindas nugriauti ginčo statinius nebuvo įrodytas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad UAB „Start Vilnius“ priklausančių visų statinių ar dalies jų nenaudojimas, naudojimas ne pagal tiesioginę paskirtį, savaime nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovą juos nugriauti. Tokios išvados negali pakeisti ir ta aplinkybė, kad nuosavybės teisė į žemę, užimamą šių statinių, galėtų būti atkurta ankstesniems žemės savininkams (ją valdžiusiems iki žemės nacionalizacijos), jei ji nebūtų užstatyta (statiniai būtų nugriauti). Priešingų statinio savininko ir buvusio žemės savininko interesų suderinimo klausimą sprendžia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Pagal šį įstatymą buvusiam savininkui nuosavybės teisė į užstatytą žemę grąžinant šią žemę natūra nėra atkuriama, o jo teisės užtikrinamos taikant kitus mechanizmus. 

Dėl detaliojo plano ir žemės sklypų nuomos sutarčių panaikinimo

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiamą ginčą, be kita ko, komplikuoja žemės, kurios detalusis planas ginčijamas, ir joje esančių statinių ankstesnė paskirtis – poligonas. Teritorijoje esantys statiniai iš esmės yra karinio pobūdžio, savo funkciniais ryšiais ir bendra paskirtimi sudaro vieną kompleksą, be to, statiniai, kurių nemaža dalis yra po žeme, išsidėstę po visą teritoriją (t. 1, b. l. 93-211; t. 2, b. l. 1-108, 144).

Ginčo teritorijos detalusis planas rengtas remiantis Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi detaliojo planavimo metu) 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto įtvirtintu pagrindu – kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Šiuo atveju šalys nesutaria, ką reiškia normoje vartojama statinių naudojimo sąvoka. Generalinio prokuroro nuomone, statinių naudojimas turi būti siejamas su jų naudojimu pagal tiesioginę statinių paskirtį, nurodytą viešame registre. Tuo tarpu atsakovu manymu, naudojimas turi būti aiškinamas plačiau, atsižvelgiama į nuosavybės teisės absoliutų pobūdį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl detaliojo planavimo pagrįstumo aptariamu pagrindu, esminė reikšmė turi būti suteikiama ne tam, ar statiniai buvo naudojami pagal paskirtį ar ne pagal ją, taip pat, ar statiniai apskritai tuo metu buvo faktiškai naudojami, o tai, ar savininkas su statiniais elgėsi kaip su savo nuosavybe, t. y. savininkas juos prižiūrėjo, rūpinosi, jų turėjimas atitiko savininko interesus. Kolegijos nuomone, tik nustačius, kad savininkas nesirūpino statiniais, buvo abejingas jų likimui, būtų pagrindas konstatuoti, jog detalusis planavimas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas nepagrįstas. Tokios išvados grindžiamos žemiau pateikiamais argumentais.

Pirma, minėta, nuosavybės teisę savininkas įgyvendina savo nuožiūra, o pastarosios ribas apibrėžia imperatyvas nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Iš to darytina išvada, kad savininko valia neįgyvendinti nuosavybės teisės ar atskirų jos dalių, jeigu tai neperžengia leidžiamos savininko nuožiūros ribų, neturėtų jam sukelti jokių neigiamų padarinių. Antra, pačia bendriausia prasme naudojimo teisė, kaip nuosavybės teisės į daiktą turinio sudėtinė dalis, – tai teisė naudoti daikto savybes naudotojo reikmėms tenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro 2 str. 6 d.). Ši teisė nėra siejama tik su daikto naudojimu tai paskirčiai, kuriai jis yra sukurtas, – daikto naudojimo būdas priklauso nuo savininko valios. Nagrinėjamu atveju pačiame Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte minima statinio naudojimo sąvoka nereikalauja statinio naudojimo pagal viešame registre nurodytą jo paskirtį. Tuo tarpu Statybos ir Žemės įstatymai, kuriais savo poziciją grindžia generalinis prokuroras, reglamentuoja visiškai skirtingus teisinius santykius, todėl jais remtis kilusiame ginče nėra pagrindo.

Pagal byloje surinktus įrodymus atsakovo UAB „Start Vilnius“ tiek pradedant detalųjį planavimą, tiek plano rengimo metu ir po jo negalima laikyti abejingu ir nerūpestingu statinių savininku. Tai patvirtina, be kita ko, minėta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. išvada, sudarytos teritorijoje apsaugos, tvarkymo, statinių nuomos ir priežiūros sutartys (t. 1, b. l. 79-81; t. 3, b. l. 49-154; t. 6, b. l. 46-84). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog detalusis planas pradėtas rengti pagrįstai. Pažymėtina, kad nors statinys yra žemės priklausinys, statinio turėjimas suteikia jo savininkui tam tikras teises į statinio užimamą žemę. Tokios žemės naudojimas nuomos teise suteikia statinio savininkui daugiau galimybių įgyvendinti savo nuosavybės teisę.

Minėta, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės buvusiems savininkams į užimtą žemę grąžinant šią žemę natūra negali būti atkuriamos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas detalusis planas pažeidžia apeliantų teises. Rengiant detalųjį planą aptartu Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju, planas viešai svarstomas supaprastinta tvarka (22 str. 8 d.); pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios tvarkos buvo laikytasi. Tuo tarpu apeliantų nurodomas vilkinimas atkurti nuosavybės teise nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat nesudaro pagrindo netaikyti supaprastintos detaliojo plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo ir tvirtinimo tvarkos. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka, kad detalusis planas prieštarauja Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui apeliantų nurodomu aspektu – ginčo teritorijoje buvo suformuoti du žemės sklypai esamų pastatų naudojimui, teritorija nebuvo prijungta prie užstatytų teritorijų gyvenamosios statybos tikslais.

Apeliaciniuose skunduose ginčijamas ir statiniams suformuotų bei išnuomotų žemės sklypų plotas, teigiant, kad jis yra neproporcingas esamam užstatymui. Kolegija su tokia pozicija nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantai nenurodė ir nepagrindė, kokio dydžio, jų nuomone, turi būti aptariami žemės sklypai. Antra, minėta, statiniai sudaro vieną kompleksą, yra išsidėstę po visą teritoriją. Žemės sklypai suformuoti atsižvelgiant į buvusio poligono generalinį planą (t. 1, b. l. 166; t. 2, b. l. 144). Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad suformuoti sklypai yra aiškiai per dideli, kad jų konfigūracija galėjo būti kitokia.

Generalinis prokuroras, ginčydamas atsakovo UAB „Start Vilnius“ teisę išsinuomoti žemės sklypus, remiasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata bei teigia, kad tiek sklypai, tiek juose esantys statiniai nebuvo naudojami. Tačiau, kolegijos vertinimu, iš prokuroro nurodomos normos turinio matyti, kad statinių naudojimas, jų būklė nėra siejama su teise į sklypų nuomą – svarbus pats statinio egzistavimas. Tuo tarpu statinių naudojimas pagal paskirtį siejamas su išnuomojamo žemės sklypo ploto nustatymu, o dėl šios aplinkybės jau yra pasisakyta aukščiau. Kita vertus, kolegija yra konstatavusi ir tai, kad atsakovas įgyvendino nuosavybės teisę į jam priklausančius statinius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija priteisti atsakovo UAB „Start Vilnius“ patirtas bylinėjimosi išlaidas tik iš Generalinės prokuratūros.

Apeliantai A. T., M. M., A. O. ir kt. su skundu kreipėsi į administracinį teismą, o bylos buvo sujungtos ir nagrinėtos bendrosios kompetencijos teisme dėl to, kad prokuroro reikalavimai buvo platesni (a. b. Nr. A556-1472/2012, l. 145-156, 159-160). Šie apeliantai, priešingai nei generalinis prokuroras, tiesioginių reikalavimų atsakovui UAB „Start Vilnius“ nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir iš apeliantų A. T., M. M., A. O. neatitiktų teisingumo principo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantų nurodytais argumentai nėra, todėl sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinius skundus atmeta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą nepakeistą.