Civilinė byla Nr. e2-4017-1159/2025  (S)

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16615-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10;

2.6.16.5; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.10

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Maxx verslo centras“ ieškinį atsakovui MB „Occo LT“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. DOK-194244, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1458,15 Eur skolos, 377,41 Eur delspinigių, 11,40 procentus metinių procesinių palūkanų, 41 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir advokato teisinės pagalbos išlaidų. 

1.1. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu MB „Occo LT“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. RP 150/53 (toliau – sutartis), kuri buvo kelis kartus keista, paskutinį kartą pakeista 2019 m. birželio 28 d. šalių susitarimu Nr. 2 prie sutarties (toliau – susitarimas Nr. 2). Remiantis sutartimi ir susitarimu Nr. 2, ieškovas išnuomavo atsakovui 39,08 kv. m patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 8 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktu atsakovui buvo perduotos išnuomotos 39,08 kv. m patalpos, kartu aprašant patalpų būklę akcentuojant, jog perduodamose patalpose naujai išdažytos gipso kartono sienos. Remiantis sutartimi ir susitarimu Nr. 2, atsakovas, be kita ko, įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus mokesčius, savo sąskaita atlikti patalpų einamojo remonto darbus (dėl atsakovo kaltės apdaužytų ar išteptų sienų dažymas, išdužusių stiklų keitimas, pažeistų grindų ar lubų dangų keitimas ir remontas ir kiti panašūs darbai). Sutarties 8.1.2 punktu šalys susitarė, jog grąžinamos patalpos turi būti tvarkingos ir tokioje pat būklėje, kaip užfiksuotą išnuomojant patalpas šalių pasirašytame patalpų priėmimo–perdavimo akte, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba geresnėje būklėje dėl atsakovo atliktų pagerinimų. Jei grąžinamos patalpos yra netvarkingos ir (arba) atsakovas jas yra pabloginęs lyginant su būkle, kuri buvo užfiksuota patalpų priėmimo–perdavimo akte ir atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, atsakovas privalo per 10 kalendorinių dienų jas sutvarkyti ir (arba) suremontuoti padarytus pažeidimus. Atsakovas neįvykdė visų savo įsipareigojimų, t. y.: 

1) nesumokėjo nuomos ir kitų mokesčių už paskutinius nuomos mėnesius;

2) grąžino patalpas neatitinkančias sutarties sąlygų. Grąžinus patalpas sienos buvo atsakovo apdaužytos ir išteptos, ką patvirtina pridedamos grąžintų patalpų fotonuotraukos, dėl ko atsakovas pažeidė sutarties 4.2.8 ir 8.1.2 punktų nuostatas.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą procese:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-7993), su ieškiniu nesutiko, prašė:

1) ieškinio reikalavimus dėl 435,60 Eur už patalpų perdažymą atmesti kaip nepagristus;

2) perskaičiuoti priteistinas palūkanas, taikant protingumo kriterijus ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsniu;

3) priimti atsakovo pateiktą mokėjimo pavedimą kaip įrodymą, kad dalis ieškinio sumos jau apmokėta;

4) priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.1.1. Atsakovas nurodė, jog: 

1) nesutinka su ieškovo teiginiu, kad 2019 m. liepos 8 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktu atsakovui buvo perduotos specialiai įrengtos naujai išdažytos patalpos. Atsakovui buvo pasiūlyta persikelti į rekonstruotas patalpas, kadangi ankstesnės buvo remontuojamos. Tokiomis pačiomis sąlygomis patalpos buvo perduotos ir kitiems nuomininkams. Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad patalpų sienos buvo „apdaužytos ir išteptos“. Atsakovui naudojantis patalpomis daugiau nei ketverius metus, sienų nusidėvėjimas yra natūralus. Pridedamos nuotraukos rodo tik normalią eksploataciją, o ne fizinius pažeidimus. Sutarties 4.2.8 punktas numato atsakovo pareigą atlikti einamojo remonto darbus, jei patalpos yra pažeistos. Punktas aiškiai nurodo, kad tai apima darbus „dėl nuomininko kaltės apdaužytų ar išteptų sienų dažymas, išdužusių stiklų keitimas, pažeistų grindų ar lubų dangos keitimas ir remontas ir kiti panašūs darbai“. Tačiau ieškovas nepateikė nepriklausomo vertintojo įrodymų, kad sienų būklė neatitiko natūralios nusidėvėjimo ribos. Atsakovas perdavė tvarkingas patalpas, įskaitant visus stiklinius paviršius ir grindis. Sienų įprastos eksploatacijos žymės negali būti laikomos esminiu trūkumu, reikalaujančiu perdažymo;

2) nesutinka su vėlavimo ir procesinių palūkanų dydžiais. Mano, kad ieškovo prašomas 11,40 proc. metinių palūkanų dydis yra per didelis ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalies, kuri numato 6 proc. dydžio metines palūkanas;

3) ieškovas taip pat ima mokestį už bendro naudojimo patalpų priežiūrą, todėl tokio pobūdžio priežiūros darbai (pvz., perdažymas) turėtų būti įtraukti į nuomos kainą.

2.2. Ieškovas pateiktu dubliku (DOK-16767) bei patikslintu pareiškimu (DOK-30567) prašė:

1) priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies priteisti iš atsakovo 819,60 Eur skolos ir 188,71 Eur delspinigių bei šioje dalyje bylą nutraukti;

2) grąžinti ieškovui 14 Eur žyminio mokesčio;

3) priteisti ieškovui 638,55 Eur skolos;

4) priteisti ieškovui 188,70 Eur delspinigių;

5) priteisti ieškovui 11,40 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisti ieškovui 27 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis bus patikslintas vėliau. 

2.2.1. Ieškovas nurodė kad:

1) atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio pareiškimo atsakovas padengė dalį skolos, ieškovas sumažina reikalavimus ir nuo ieškinio reikalavimų dalies atsisako, tačiau visus likusius reikalavimus ir toliau palaiko.

2) atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovo teiginiu, kad 2019 m. liepos 8 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktu atsakovui buvo perduotos specialiai įrengtos naujai išdažytos patalpos. Atsakovui buvo pasiūlyta persikelti į rekonstruotas patalpas, kadangi ankstesnės buvo remontuojamos. Tokiomis pačiomis sąlygomis patalpos buvo perduotos ir kitiems nuomininkams. Pasisakant dėl atitinkamų argumentų atkreiptinas dėmesys, jog šalys sudarydamos patalpų perdavimo–priėmimo aktą jame aiškiai nurodė, jog patalpose „naujai išdažytos gipso karto sienos“, todėl atsakovo nesutikimas yra akivaizdžiai nepagrįstas;

3) atsakovas nurodo, kad nesutinka su teiginiu, kad sienos buvo „apdaužytos ir išteptos“, jog naudojantis patalpomis daugiau nei ketverius metus, sienų nusidėvėjimas yra natūralus, tačiau į bylą pateiktos fotonuotraukos, taip pat ir paties atsakovo pateikta video medžiaga patvirtina, jog sienos buvo ir išteptos ir apdaužytos, tik atsakovas atitinkamus defektus įvardija kaip natūralų sienų nusidėvėjimą. Visgi, tarp šalių sudarytos sutarties turinys aiškiai patvirtina, jog šalių susitarimu tokie defektai buvo priskirti prie atsakovo lėšomis šalinamų defektų ir negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu. Atsakovas pripažįsta, jog tarp šalių sudarytos sutarties 4.2.8 punktas numato atsakovo pareigą atlikti einamojo remonto darbus, kurie apima ir dėl nuomininko kaltės apdaužytų ar išteptų sienų dažymą, tačiau nurodo, jog ieškovas nepateikė nepriklausomo vertintojo įrodymų, kad sienų būklė neatitiko natūralios nusidėvėjimo ribos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patalpų perdavimo atsakovui metu buvo perduotos patalpos su naujai išdažytomis sienomis, kas leidžia teigti, jog jokių defektų nebuvo. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patalpų grąžinimo metu atitinkamos sienos buvo išteptos ir apdaužytos. O pagal tarp šalių sudarytą sutartį, atsakovas buvo įsipareigojęs išteptas ir apdaužytas sienas perdažyti. Atsakovas nepateikė duomenų, jog atitinkamos sienos buvo išteptos ne dėl jo kaltės;

4) atsakovas nurodo, jog ieškovas ima mokestį už bendro naudojimo patalpų priežiūrą, todėl tokio pobūdžio priežiūros darbai (pvz., perdažymas) turėtų būti įtraukti į nuomos kainą. Kokie mokesčiai ir už ką yra mokami (imami), bei kas į juos turėtų būti įtraukta, yra šalių susitarimo dalykas. Tarp šalių sudaryta sutartimi šalys pakankamai aiškiai susitarė, kad pareiga atlikti einamojo remonto darbus, įskaitant išteptų nuomojamų patalpų sienų perdažymą tenka nuomininkui (atsakovui). Atsakovui reiškiamas reikalavimas ne už bendro naudojimo patalpų sienų ištepimą. Kas turi įeiti į nuomos kainą atsakovas galėjo išreikšti prieš sudarydama sutartį ir dėl to atskirai susitarti kitaip, nei yra sutarta šiuo metu.

2.3. Atsakovas pateiktu tripliku (DOK-25664) iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus reikalavimus. Prašė:

1) atmesti ieškovo reikalavimą dėl sienų perdažymo išlaidų atlyginimo kaip nepagrįstą arba sumažinti priteistiną sumą iki 75 Eur;

2) sumažinti ieškovo reikalaujamus delspinigius iki protingo dydžio.

2.4. Teismas 2025 m. vasario 18 d. rezoliucija ir 2025 m. vasario 18 d. pranešimu pasiūlė bylos šalims iki 2025 m. vasario 25 d. savarankiškai vesti taikinimo procedūrą (CPK 231 straipsnis) ir informuoti teismą apie jos rezultatus, nesudarius taikos sutarties, šalims siūlytina pateikti nuomonę ar bylą pasirengta nagrinėti, nurodyti galutinius procesinius prašymus (CPK 227 straipsnio 4 dalis), pateikti visus su byla susijusius įrodymus. Dėl tolesnės bylos eigos ir nagrinėjimo būdo spręsti rašytinio proceso tvarka gavus iš šalių papildomą informaciją (CPK 227 straipsnio 5 dalis, 232 straipsnis).

2.4.1. Šalys bendro sutarimo byloje sudaryti taikos sutartį nepriėjo.

2.5. Teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi (įsiteisėjo 2025 m. kovo 12 d.): 

2.5.1. įvertinęs ieškinio sumą (CPK 441 straipsnis), ir tai, jog ieškinio dalykas yra aiškiai apibrėžtas, taip pat įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus bei tai, kad nei viena šalis nenurodė pageidaujanti žodinio proceso, nutarė, kad papildomi procesiniai veiksmai pasirengimui nagrinėti bylą nereikalingi, todėl skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 225 straipsnio 7 punktas, 232 straipsnis, 441 straipsnis) 2025 m. kovo 26 d. 11:00 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje;

2.5.2. priėmė ieškovo UAB „Maxx verslo centras“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, priteisti iš atsakovo 819,60 Eur skolos ir 188,71 Eur delspinigių ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; išaiškino ieškovui, kad bylą ieškinio dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; grąžino ieškovui 19 Eur žyminio mokesčio permoką, išaiškino, kad žyminio mokesčio permoką, pagal asmens prašymą, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi;

2.5.3. nutarė bylą toliau nagrinėti pagal šiuos ieškovo reikalavimus – priteisti iš atsakovo MB „Occo LT“:

1) 638,55 Eur skolos;

2) 188,70 Eur delspinigių;

3) 11,40 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) patirtas bylinėjimosi išlaidas (22 Eur žyminio mokesčio ir advokato teisinės pagalbos išlaidas).

II. Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

3. CPK XXIV skyriaus Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai 441 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

3.1. Aktualu tai, kad:

3.1.1. Paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

3.1.2. Nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad:

4.1. Tarp ieškovo UAB „Maxx verslo centras“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Kauno kasimo darbai“) ir atsakovo MB „Occo LT“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. RP 150/53 (toliau – sutartis), kuri paskutinį kartą buvo pakeista 2019 m. birželio 28 d. šalių susitarimu Nr. 2 (toliau – susitarimas) prie 2017 m. rugpjūčio 4 d. sutarties Nr. RP 150/53 (e. t. 1, b. l. 27-34). Remiantis sutartimi ir susitarimu, ieškovas išnuomojo atsakovui biuro veiklai vykdyti 39,08 m2 ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (susitarimo 1 punktas), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus mokesčius (susitarimo 3.1 ir 3.2 papunkčiai), savo sąskaita atlikti patalpų einamojo remonto darbus (dėl nuomininko kaltės apdaužytų ar išteptų sienų dažymas, išdužusių stiklų keitimas, pažeistų grindų ar lubų dangos keitimas ir remontas ir kiti panašūs darbai) (sutarties 4.2.8 papunktis). 

4.2. 2019 m. liepos 8 d. patalpų priėmimo–perdavimo akte (e. t. 1, b. l. 34), be kita ko nurodoma, jog nuomotojas perduoda, o nuomininkas priima patalpas su naujai išdažytomis gipso kartono sienomis. Sutarties 8.1.2 papunkčiu šalys susitarė, kad atsakovo ieškovui grąžinamos patalpos turi būti tvarkingos ir tokios pat būklės, kaip užfiksuotą išnuomojant patalpas šalių pasirašytame patalpų priėmimo–perdavimo akte, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba geresnėje būklėje dėl atsakovo atliktų pagerinimų. Jei grąžinamos patalpos yra netvarkingos ir (arba) atsakovas jas yra pabloginęs lyginant su būkle, kuri buvo užfiksuota patalpų priėmimo–perdavimo akte ir atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, atsakovas privalo per 10 kalendorinių dienų jas sutvarkyti ir (arba) suremontuoti padarytus pažeidimus.

4.3. Faktiniai duomenys pagal išrašytas sąskaitas faktūras:

1) ieškovas 503,89 Eur sumai atsakovui išrašė apmokėjimui 2024 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07026 už elektros energiją, patalpų priežiūrą, patalpų nuoma už 6 mėnesį (žr. e. t. 1, b. l. 35);

2) 502,66 Eur sumai išrašė 2024 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07092 už elektros energiją, patalpų priežiūrą, patalpų nuoma už 7 mėnesį (žr. e. t. 1, b. l. 36);

3) 638,55 Eur sumai išrašė 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07158 už elektros energiją, patalpų priežiūrą ir patalpų remontą (perdažymą) (žr. e. t. 1, b. l. 37);

4) 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 07158 už patalpų remontą (perdažymą) nurodyta 435,60 Eur suma (žr. e. t. 1, b. l. 37);

Iš viso pagal sąskaitas faktūras 1458,15 Eur.

4.4. 2024 m. liepos 31 d. patalpų perdavimo–priėmimo akte nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. RP 150/53 laikoma nutraukta; sutarties nutraukimas sutarties šalių neatleidžia nuo finansinių įsipareigojimų įvykdymo sutartyje numatyta tvarka (e. t. 1, b. l. 38). 

4.5. Atsakovas 2025 m. sausio 16 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymu Nr. 462 pervedė ieškovui 819,60 Eur, kurie pilnai padengia atsakovo įsiskolinimą už pirmas dvi atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovui atsisakius nuo dalies reikalavimo bei 2025 m. kovo 3 d. nutartimi teismui ieškovo prašymą tenkinus, liko nepatenkintas ieškovo reikalavimas dėl 638,55 Eur (1458,15 – 819,60) skolos priteisimo pagal likusią pilnai neapmokėtą 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07158 už elektros energiją, patalpų priežiūrą ir patalpų remontą (perdažymą) (e. t. 1, b. l. 37), t. y. likusį atsakovo įsiskolinimą sudaro 435,60 Eur už patalpų remontą (perdažymą) bei atitinkamai 202,95 Eur (638,55 – 435,60) už elektros energiją (46,90 Eur) ir patalpų priežiūrą (156,05 Eur) (ieškinio priedas Nr. 6) (46,90 + 156,05 = 202,95). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas 638,55 Eur skolą ieškovui būtų apmokėjęs (CPK 177 ir 178 straipsnis).

Teismo išvados ir jų motyvai

5. Ieškovo reikalavimas dėl 638,55 Eur skolos priteisimo tenkintinas visiškai.

5.1. Taikytinos teisės normos:

1) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

5.2. Nagrinėjamu atveju:

1) atsakovas ieškovo prašomos priteisti 202,95 Eur skolos už elektros energiją (46,90 Eur) ir patalpų priežiūrą (156,05 Eur) neginčijo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas savo pareigos atsiskaityti su ieškovu už nuomojamas patalpas tinkamai neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 202,95 Eur skolą už elektros energiją (46,90 Eur) ir patalpų priežiūrą (156,05 Eur) pagal išrašytą 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07158 (e. t. 1, b. l. 37) yra pagrįstas ir tenkintinas;

2) tarp šalių kilo ginčas ar atsakovas turėtų sumokėti ieškovui dar ir 435,60 Eur sumą už patalpų remontą (sienų perdažymą) pagal išrašytą 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07158. Atsakovas nurodė, kad naudojantis patalpomis daugiau nei ketverius metus, sienų būklė atitiko natūralų jų nusidėvėjimą, kad pridėtos nuotraukos rodo tik normalią eksploataciją, o ne fizinius pažeidimus. Tačiau iš pateiktų foto nuotraukų ir video įrašo pagrįstu įsitikinimu paremta išvada negalima spręsti, jog matomi sienų defektai gali būti priskiriami normaliam nusidėvėjimui, nes akivaizdžiai matosi, kad sienos yra apgadintos ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, o dėl netinkamo kitų daiktų sąlyčio su jomis, pvz., matomos juodos linijos, kurios negali būti laikomos natūraliu nusidėvėjimu. Minėtų juodų linijų, teismo vertinimu, nėra jokios galimybės pašalinti sienų valymų, todėl atmestinas kaip neįrodytas ir atsakovo teiginys, kad patalpų sienų trūkumai galėjo būti pašalinti įprastu patalpų sienų valymu už 75 Eur kainą. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad sienų apgadinimus buvo galima pašalinti valant;

3) atsakovas nurodė, jog ieškovas ėmė mokestį už bendro naudojimo patalpų priežiūrą, todėl tokio pobūdžio priežiūros darbai (pvz., perdažymas) turėtų būti įtraukti į nuomos kainą. Teismas pažymi, kad ieškovas reiškia atsakovui reikalavimą ne už bendro naudojimo patalpų sienų ištepimą, o už atsakovui išnuomoto kabineto Nr. 409 sienų apgadinimą ir perdažymą. Atsižvelgiant į tai, kad patalpomis naudojosi atsakovas, kad tarp šalių sudarytos sutarties 4.2.8 ir 8.1.2 papunkčiai numatė atsakovo pareigą atlikti einamojo remonto darbus (išteptų sienų perdažymą bei kt.) bei atsakovui nepateikus duomenų, jog foto nuotraukose ir video įrašu užfiksuotų sienų defektai atsirado ne dėl atsakovo kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai), o taip pat ieškovui pridėjus (DOK-5559) darbų pridavimo–priėmimo aktą ir šio akto pagrindu ieškovui išrašytą 2024 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija ART) Nr. 009, patvirtinančią, kad už atsakovo nuomoto kabineto Nr. 409 perdažymą ieškovas patyrė 435,60 Eur (360 Eur + PVM) išlaidų (CK 6.246–6.249 straipsniai), ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 435,60 Eur nuostolių už patalpų perdažymą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. 

6. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 188,70 Eur delspinigių tenkintinas visiškai.

6.1. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pagal sutarties 3.2 punktą nuomininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 10 (dešimtos) kalendorinės dienos pagal nuomotojo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėti nuomotojui mokesčius už praėjusį nuomos mėnesį. Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad, jei nuomininkas laiku ar pilnai nesumoka nuomos mokesčio ir (arba) mokesčių pagal sutarties 3.2 punktą, nuomotojas turi teisę skaičiuoti nuomininkui 0,2 (dviejų dešimtųjų) procento nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. <...>. 

6.2. Pagal 2024 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07026 ieškovas už uždelstą atsiskaitymą už elektros energiją, patalpų priežiūrą, patalpų nuoma už 6 mėnesį už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. (už 167 dienas) atsakovui paskaičiavo 105,86 Eur (316,94 x 0,2 x 167/100) delspinigių (delspinigių skaičiavimo lentelė, pridėta prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo);

6.2.1. Pagal 2024 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07092 už uždelstą atsiskaitymą už elektros energiją, patalpų priežiūrą, patalpų nuoma už 7 mėnesį už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. (už 138 dienas) ieškovas atsakovui paskaičiavo 138,73 Eur (502,66 x 0,2 x 138/100) delspinigių (delspinigių skaičiavimo lentelė, pridėtą prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo); 

6.2.2. Pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07158 už uždelstą atsiskaitymą už elektros energiją, patalpų priežiūrą ir patalpų remontą (perdažymą) už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. (už 104 dienas) ieškovas atsakovui paskaičiavo 132,82 Eur (638,55 x 0,2 x 104/100) delspinigių (delspinigių skaičiavimo lentelė, pridėtą prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo). 

Iš viso priskaičiuota 377,41 Eur delspinigių. 

6.2.3. Kadangi atsakovas 819,60 Eur įsiskolinimą padengė, ieškovas geranoriškai atsisakė nuo ½ (pusės) prašomų priteisti delspinigių dalies, t. y. sumažino delspinigius (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) ir prašo priteisti iš atsakovo tik 188,70 Eur (377,41 / 2) delspinigių. Delspinigiai daugiau nemažintini, nes ieškovo jau buvo sumažinti, be to jie nelaikytini pernelyg  dideliais, delspinigiai neviršija skolos sumos, taipogi delspinigiai buvo numatyti šalių sudarytoje sutartyje, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad prieš sudarant sutartį būtų ieškovo prašęs delspinigius sumažinti, todėl laikytina, kad su sutarties sąlygomis atsakovas sutiko. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo pateiktų atsakovui apmokėti sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję, todėl atsakovui praleidus nurodytų sąskaitų apmokėjimo terminus, ieškovui iš atsakovo priteisiami 188,70 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis).

7. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 11,40 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas visiškai.

7.1. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

7.2. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašomų 11,40 proc. metinių procesinių palūkanų dydžiu, nes mano, kad prašomos procesinės palūkanos yra per didelės ir neatitinka CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatų, kur numatyta 6 proc. dydžio metines palūkanas. Teismas pažymi, kad tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti, nes CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos taikomos tik tuo atveju, jei kiti įstatymai nenumato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju taikytinos specialiame įstatyme, t. y. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPĮ) nustatytos palūkanos, kurias ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Paskutinį metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, galiojo Europos centrinio banko refinansavimo operacijai nustatyta 3,40 proc. palūkanų normą (žr. http://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html), todėl ieškovas turi teisę reikalauti 11,40 (8 + 3,40) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Remiantis išdėstytu, iš atsakovo priteistinos 11,40 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 827,25 Eur (638,55 + 188,70) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Kadangi teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovui dalį (19 Eur) žyminio mokesčio grąžino, likusi 22 Eur (41 – 19) žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis). Ieškovo išlaidos advokato pagalbai sudaro 786,50 Eur (DOK-45598), kurios taip pat priteistinos iš atsakovo (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Nors ieškovas dalies reikalavimų ir atsisakė, teismas bylą dėl jų nutraukė, tačiau atsakovas dalį mokėjimų atliko tik po to, kai buvo pareikštas ieškinys.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,04 Eur) Lietuvos valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui UAB „Maxx verslo centras“ (j. a. k. 302569640) iš atsakovo MB „Occo LT“ (j. a. k. 304071332): 

1) 638,55 Eur (šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 55 centus) skolos;

2) 188,70 Eur (šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 70 centų) delspinigių;

3) 11,40 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 827,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio išlaidų;

5) 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 centų) advokato išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                   Romualdas Gylys