Administracinė byla Nr. AS-310-602/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00655-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. ir atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo L. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą tenkino iš dalies, panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3R-24(AG-3/02-2016) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (9.71.)2-2650, įpareigojo Departamentą priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą pagal pareiškėjo L. K. 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą prašymą dėl leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo, administracinės bylos dalį dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžio Nr. 32 protokolo panaikinimo nutraukė. Kitos dalies pareiškėjo skundo netenkino. Aptartas sprendimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 22 d.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. lapkričio 1 d. gautas pareiškėjo L. K. atstovo advokato Ernesto Šapalo prašymas priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas patyrė 4 256,18 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Pažymėjo, kad su prašymu pateikti dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo faktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo priverstas inicijuoti procesą išimtinai dėl Departamento neveikimo bei įsiteisėjusio VAGK 2015 m. spalio 19 d. sprendimo nevykdymo. Toks Departamento elgesys lėmė sudėtingos teisinės situacijos susidarymą bei neabejotinai lėmė papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą pareiškėjui. Be to, teismas pareiškėjui pasiūlė reikšti papildomą reikalavimą dėl Komisijos 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžio protokolo Nr. 32 panaikinimo, tačiau teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu dėl šio reikalavimo administracinę bylą nutraukė. Nors teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, akivaizdu, jog teismo sprendimas buvo priimtas išimtinai pareiškėjo naudai.
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. 50 procentų, ir atitinkamai sumažino priteistą žyminį mokestį. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos 50 proc. Nurodė, kad teisės aktų nuostatos suteikia teisę gauti tik teisingų, pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą. Departamento nuomone, prašymas neatitinka šių principų. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra yra išrašyta pareiškėjui, tačiau apmokėta nedalyvavusio byloje asmens. 2016 m. balandžio 5 d. atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik tarp pareiškėjo ir Advokatų profesinės bendrijos IN JURE. Prašyme taip pat nėra duomenų, kad bylinėjimosi išlaidas būtų patyręs pats pareiškėjas. Nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros trečioje eilutėje nurodomas paslaugų kiekis – „6,5“. Kaip viena iš suteiktų paslaugų nurodomas procesinių dokumentų rengimas, tačiau toks paslaugų suteiktas kiekis yra neteisingas, kadangi pagal Rekomendacijas procesinių dokumentų rengimo išlaidos atlyginamos naudojant vieneto skaičiavimo matą. Be to, bylinėjimosi išlaidų pateikimas, kai vienoje eilutėje nurodomos suteiktos teisinės paslaugos, kurioms taikomi skirtingi skaičiavimo matai, laikytinas netinkamu bylinėjimosi išlaidų pagrindimu. Prašymo 3, 4 ir 7 eilutėse nėra konkretizuojami advokato teismui pateikti paklausimai, papildomi ir rengiami dokumentai. Dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra susijusios su pareiškėjo teikto skundo tikslinimu, todėl manė, kad tokios pareiškėjo išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kurios susijusios su Departamento veiksmais ar skundžiamais sprendimais. Pareiškėjo teikiami skundo patikslinimai susiję su jo arba jo atstovo kompetencijos trūkumais, teismo nustatytais paduotų procesinių dokumentų trūkumais. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir darė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už patikslinto skundo parengimą arba už skundo trūkumų šalinimą, nėra apskaičiuojamos atskirai, t. y. jos yra sudedamoji pirminio skundo parengimo išlaidų dalis.
Manė, jog pareiškėjas visiškai klaidingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidų dydžius, nes teoriškai maksimalus pareiškėjo apskaičiuotas bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų būti iki 578,68 Eur. Vadovavosi Rekomendacijomis ir nurodė, kad už skundo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą iš viso gali būti priteisiama 2 311,7 Eur suma. Teigė, kad nagrinėta byla nebuvo sudėtinga ar didelės apimties, pareiškėjui ar jo atstovui iš esmės nereikėjo skirti laiko įrodymų rinkimui. Prašyme nenurodyti konkretūs dokumentai, su kuriais galimai teko susipažinti pareiškėjo atstovui. Atsižvelgiant į tai, manė, jog prašymas šioje dalyje yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl nurodyta 1 157,35 Eur suma turėtų būti mažinama dar 50 proc. Pažymėjo, kad Rekomendacijos nenustato kai kurių prašyme nurodytų ir pareiškėjui suteiktų paslaugų, todėl pareiškėjo naudai jos iš Departamento nepriteistinos. Nurodė, kad prašymas yra nekonkretus ir nepagrįstas, jis neatitinka Rekomendacijų nuostatų, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo L. K. naudai iš Departamento 1 033,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą dalį pareiškėjo prašymo atmetė.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio l ir 2 dalimis, Rekomendacijų 7 ir 8 punktais ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisinės paslaugos buvo teiktos 2016 m. I, II, III ir IV ketvirčiais, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai 2015 m. III ketvirtį – 735,1 Eur, 2015 m. IV ketvirtį – 756,9 Eur, 2016 m. I ketvirtį – 748 Eur, 2016 m. II ketvirtį – 771,9 Eur.
Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas su advokatų profesine bendrija IN JURE (toliau – ir Bendrija) sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią Bendrijos advokatui arba jo perįgaliotam advokatui pavesta atstovauti pareiškėją nagrinėjamoje byloje (I t., b. l. 151). Pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo Bendrijos advokatas E. Šapalas. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjo atstovas teismui pateikė 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INJ 16/110301 (toliau – ir PVM sąskaita faktūra), iš kurios matyti, kad teisines paslaugas sudarė: 2,5 val. susipažinimas su VAGK 2016 m. sausio 19 d. sprendimu ir pozicijos su klientu aptarimas; 2016 m. vasario 11 d. skundo dėl VAGK 2016 m. sausio 19 d. sprendimo parengimas; 6,5 val. susipažinimas su gautais dokumentais, pozicijos formavimas, aptarimas su klientu, susirašinėjimas dėl papildomų dokumentų, informacijos, procesinių dokumentų parengimas (laikotarpis nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. kovo 2 d.); 14,7 val. susipažinimas su gautais dokumentais, pozicijos formavimas, aptarimas su klientu, susirašinėjimas dėl papildomų dokumentų, informacijos, priedo „Projekto svarstymo KPD eiga“, prašymo dėl termino atnaujinimo, kitų procesinių dokumentų parengimas ir pateikimas teismui (laikotarpis nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. balandžio 6 d.); 1 val. bylos statuso patikra teismų sistemoje, gautos informacijos, dokumentų peržiūra, aptarimas su klientu; 6,75 val. susitikimas su klientu, pasirengimas bei dalyvavimas 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje; 1 val. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas bei pateikimas teismui (II t., b. l. 21). PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad 1 val. kaina yra 62 Eur (be PVM), o 1 vnt. skundo parengimas – 1 821,78 Eur (su PVM). Taigi iš viso pareiškėjui priskaičiuota 4 256,18 Eur (su PVM) suma už teisinių paslaugų suteikimą. Pagal minėtą sąskaitą faktūrą uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kultūros vertybių paieška“ sumokėjo Bendrijai 4 256,18 Eur sumą (II t., b. l. 22). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2017 m. sausio 18 d. nutartyje konstatavo, jog pagal 2016 m. spalio 28 d. susitarimą, sudarytą tarp UAB „Kultūros vertybių paieška“ ir Bendrijos (II t., b. l. 44), L. K. laikomas visiškai atsiskaičiusiu už suteiktas teisines paslaugas.
Kadangi pareiškėjas prašomas priteisti išlaidas pagrindė rašytiniais įrodymais, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, administracinės bylos dalį nutraukė, likusią dalį pareiškėjo skundo atmetė, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato A. Šapalo 2,5 val. susipažinimas su VAGK 2016 m. sausio 19 d. sprendimu, pozicijos su klientu aptarimas ir 2016 m. vasario 11 d. skundo dėl VAGK 2016 m. sausio 19 d. sprendimo parengimas.
Teismas vadovavosi teismų praktika ir darė išvadą, jog pareiškėjo patirtos išlaidos už 2,5 val. susipažinimą su VAGK 2016 m. sausio 19 d. sprendimu ir pozicijos su klientu aptarimą atskirai nepriteistinos ir laikytinos 2016 m. vasario 11 d. skundo parengimo sudedamąja dalimi.
Teismas pažymėjo, kad 2016 m. vasario 11 d. skundą pasirašė ir jį teismui pateikė pats pareiškėjas L. K. (I t., b. l. 1–6). Teismui nustačius, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas teismui 2016 m. kovo 4 d. pateikė patikslintą skundą, kurį pasirašė pareiškėjas (I t., b. l. 50–55). Teismui pakartotinai nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, teisme 2016 m. balandžio 6 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kurį pasirašė ir teismui pateikė advokatas E. Šapalas. (I t., b. l. 81–87). Kartu su 2016 m. balandžio 6 d. patikslintu skundu teismui buvo pateikta 2016 m. balandžio 5 d. atstovavimo sutartis, pagal kurią Bendrijos advokatui E. Šapalui arba jo perįgaliotam advokatui pavesta atstovauti pareiškėją nagrinėjamoje byloje.
Nors pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už 2016 m. vasario 11 d. skundo parengimą, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas su advokatu E. Šapalu būtų sudaręs atstovavimo sutartį iki 2016 m. vasario 11 d. skundo padavimo teismui, t. y. nėra pateikta jokių įrodymų, kad skundo padavimo teismui momentu tarp pareiškėjo ir advokato būtų buvusi sudaryta atstovavimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad tiek 2016 m. vasario 11 d. skunde, tiek 2016 m. kovo 4 d. patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog byla per advokatą nebus vedama, o nusprendus bylą vesti per advokatą, apie tai teismas bus informuotas.
Atsižvelgdamas į tai, kad atstovavimo sutartis tarp pareiškėjo ir advokato E. Šapalo sudaryta tik 2016 m. balandžio 5 d., kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog 2016 m. vasario 11 d. skundą parengė advokatas ir dėl to jis patyrė prašomas priteisti 2 009,33 Eur (su PVM) (187,55 Eur + 1 821,78 Eur) bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą, o pareiškėjas su advokatu atstovavimo sutartį buvo sudaręs iki skundo pateikimo teismui, teismas, vadovaudamasis teismų praktika, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už 2016 m. vasario 11 d. skundo parengimą netenkino.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 487,63 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. kovo 2 d. teiktas teisines paslaugas – susipažinimą su gautais dokumentais, pozicijos formavimą, aptarimą su klientu, susirašinėjimą dėl papildomų dokumentų, informacijos, procesinių dokumentų parengimą. Minėta, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, šios teisinės paslaugos laikytinos atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamąja dalimi arba vienos rūšies paslaugomis, kurios numatytos Rekomendacijų 8.2 punkte. Nagrinėjamu atveju PVM sąskaitoje faktūroje nėra detalizuojama, kokie procesiniai dokumentai laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. kovo 2 d. buvo parengti, iš byloje esančių duomenų taip pat negalima nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. kovo 2 d. pareiškėjo atstovas buvo parengęs atitinkamus procesinius dokumentus. Be to, byloje nustatyta, kad teisinių paslaugų sutartis tarp pareiškėjo ir jo atstovo buvo sudaryta tik 2016 m. balandžio 5 d., todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui 487,63 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už PVM sąskaitos faktūros 3-ioje eilutėje nurodytas teisines paslaugas.
Pareiškėjas prašė priteisti 1 102,79 Eur (su PVM) bylinėjimo išlaidų už laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. teiktas 14,7 val. trukmės teisines paslaugas, kurias sudaro: susipažinimas su gautais dokumentais, pozicijos formavimas, aptarimas su klientu, susirašinėjimas dėl papildomų dokumentų, informacijos; priedo „Projekto svarstymo KPD eiga“, prašymo dėl termino atnaujinimo, kitų procesinių dokumentų parengimas bei pateikimas teismui. Nors PVM sąskaitoje faktūroje nėra detalizuojama, už kokių konkrečių kitų procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą teismui pareiškėjas prašo priteisti išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. balandžio 6 d. patikslintą skundą pasirašė ir teismui pateikė advokatas E. Šapalas, pareiškėjo atstovas kartu su patikslintu skundu pateikė 2016 m. balandžio 6 d. prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti (toliau – ir Prašymas) bei raštą dėl Šventosios senovės gyvenvietės žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekto svarstymo Departamente eigos (toliau – ir Priedas), įvertinus PVM sąskaitos faktūros turinį, laikytina, jog pareiškėjas, be kita ko, prašė priteisti išlaidas už 2016 m. balandžio 6 d. patikslinto skundo parengimą ir jo pateikimą teismui. Teismo vertinimu, Prašyme bei Priede pateikta informacija turėjo būti nurodoma pačiame 2016 m. balandžio 6 d. patikslintame skunde, o ne pateikiama atskiruose dokumentuose. Vadinasi, Prašymo bei Priedo parengimas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip sudėtinė patikslinto 2016 m. balandžio 6 d. skundo parengimo dalis, todėl už Prašymo ir Priedo parengimą, kaip už kitų dokumentų parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, atskirai nepriteisiama.
Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio (skundo), atsiliepimo į ieškinį (skundą) ar priešieškinį surašymą, taikomas koeficientas 2,5. Taigi maksimali suma už skundo projekto parengimą bei susipažinimą su dokumentais galėtų būti 1 892,25 Eur (756,9 Eur x 2,5). Kadangi pareiškėjo už šias teisines paslaugas prašoma priteisti suma (1 102,79 Eur su PVM) neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, jog susipažinimas su teismo dokumentais, konsultacija laikomi vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte, į nustatytas byloje aplinkybes, pareiškėjui priteistina 1 102,79 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Pareiškėjas prašė priteisti 75,02 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už 1 val. bylos statuso patikrą teismų sistemoje, gautos informacijos, dokumentų peržiūrą ir aptarimą su klientu ir 506,39 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už 6,75 val. trukmės susitikimą su advokatu, pasirengimą dalyvauti ir atstovavimą 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą nustatytas koeficientas – 0,1. Rekomendacijose nenumatyti maksimalaus priteistino užmokesčio dydžiai už tokias teisines paslaugas, kaip susitikimas su klientu aptarti bylą, tačiau pagal teisinių paslaugų pobūdį šios paslaugos galėtų būti vertinamos kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-176/2011). Tokios teisinės paslaugos, kaip bylos statuso patikra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, iš informacinės sistemos gautos informacijos ir dokumentų peržiūra, jų aptarimas su klientu, teismo vertinimu, taip pat turėtų būti vertinamos kaip neatsiejama pasirengimo teismo posėdžiui dalis. Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi pareiškėjas teigė, kad PVM sąskaitos faktūros 6 eilutėje nurodytas teisines paslaugas teikė 6,75 val., remiantis Rekomendacijų 9 punktu, laikytina, kad advokatas pareiškėjui suteikė 7 val. trukmės teisines paslaugas. 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykęs teismo posėdis, dalyvaujant pareiškėjui ir pareiškėjo atstovui advokatui E. Šapalui, truko nuo 9.32 val. iki 10.45 val., t. y. 73 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, laikytina, kad advokatas pareiškėjui suteikė 1 val. teisinių paslaugų, atstovaujant pareiškėją 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykusiame teismo posėdyje. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad advokato pasirengimas minėtam teismo posėdžiui truko 7 val. (8 val. – 1 val.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir specialių žinių reikalingumą nagrinėjamoje byloje, tikėtina, kad pasiruošimas teismo posėdžiui galėjo užtrukti ne 7 val., o 4 val. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje yra 299,2 Eur (0,1 x 748 Eur x (4 val. + 1 val.). Kaip minėta, pareiškėjas prašė už šias teisines paslaugas priteisti 581,41 Eur (su PVM) (506,39 Eur + 75,02 Eur), todėl ši suma mažintina iki 299,2 Eur.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 75,02 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už 1 val. 2016 m. lapkričio 3 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą bei pateikimą teismui.
Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, taikomas koeficientas 0,4. Taigi maksimali suma už vieną valandą suteiktų teisinių paslaugų pagal Rekomendacijų 8.19 punktą yra 77,19 Eur (771,9 Eur x 0,1). Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pasirašė ir jį teismui pateikė pareiškėjo atstovas advokatas E. Šapalas. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma (75,02 Eur su PVM) neviršija Rekomendacijų 8.18 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, pareiškėjui priteistina 75,02 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurios apima prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir pateikimą teismui.
Pareiškėjas 2016 m. balandžio 6 d. patikslintame skunde pateikė keturis materialinio pobūdžio reikalavimus. Teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu visiškai tenkino du pareiškėjo skundo reikalavimus, dėl trečiojo skundo reikalavimo administracinę bylą nutraukė, o ketvirtą skundo reikalavimą atmetė. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. kovo 10 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui reikšti papildomą reikalavimą dėl Komisijos 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžio protokolo Nr. 32 panaikinimo, tačiau 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendime konstatavęs, jog Komisijos protokolinis sprendimas teisinių pasekmių nesukelia, administracinės bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patenkintų reikalavimų procentinė dalis būtų buvusi didesnė, jeigu teismas nebūtų siūlęs papildomai reikšti šio reikalavimo, todėl nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga ir sąžininga nurodyti mažesnį patenkintų reikalavimų dydį. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad patenkino ne 50 procentų, bet 70 procentų skundo reikalavimų, todėl pareiškėjui priteista 70 procentų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Minėta, kad pagal Rekomendacijas maksimali suma, kurią pareiškėjui būtų galima priteisti už jam suteiktas teisines paslaugas, jeigu pareiškėjo skundas būtų tenkintas visiškai, yra 1 477,01 Eur (1 102,79 Eur + 299,2 Eur + 75,02 Eur), tačiau atsižvelgiant į patenkintus pareiškėjo skundo reikalavimus, jam priteista 1 033,91 Eur (1 477,01 x 70 proc.). Teismo vertinimu, tokia priteistina suma yra pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
III.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad pareiškėjas realiai nepatyrė jokių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju reikalavimo teisę į patirtas išlaidas turėjo UAB „Kultūros vertybių paieška“. Teismas dėl to nutartyje nepasisakė. Tuo tarpu UAB „Kultūros vertybių paieška“ reikalavimo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepareiškė. Susitarimas tarp pareiškėjo atstovų ir UAB „Kultūros vertybių paieška“ buvo pateiktas tik po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties priėmimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendime pareiškėjui priteistiną žyminį mokestį sumažino 50 proc., t. y. iš esmės pasisakė, kad pareiškėjo skundas tenkintas 50 proc. Pažymi, jog atstovavimo sutartis tarp pareiškėjo ir jo atstovo sudaryta 2016 m. balandžio 5 d., o patikslintas skundas teisme gautas 2016 m. balandžio 6 d., praėjus vienai dienai nuo sutarties sudarymo. Be to, visus iki 2016 m. balandžio 6 d. pateiktus skundus pasirašė ir pateikė pats pareiškėjas, jis buvo surinkęs ir visą bylai reikalingą medžiagą ir dokumentus. Mano, jog teismo priteistos išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje turi būti mažinamos iki 1 valandos, t. y. realios teismo posėdžio trukmės. Taip pat akcentuoja, jog nebuvo pagrindo priteisti 75,02 Eur išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, nes teismui iš esmės teko perskaičiuoti visas prašomas priteisti išlaidas.
Pareiškėjas L. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant visiškai. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo parengimu.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad susipažinimą su VAGK sprendimu, pozicijos aptarimą su klientu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė procesinio dokumento parengimo sudedamąja dalimi ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota iki Rekomendacijų naujos redakcijos (2015 m. kovo 19 d. įsakymas) įsigaliojimo. Šiuo atveju taikytini Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktai. Atkreipia dėmesį, kad teisinės paslaugos, laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 5 d. teisinių paslaugų sutarties sudarymo suteiktos pagal 2015 m. spalio 5 d. teisinių paslaugų sutartį (ši sutartis pridedama prie atskirojo skundo), todėl turėjo būti tenkinamas prašymas dėl 1 821,78 Eur išlaidų už 2016 m. vasario 11 d. skundo parengimą ir 187,55 Eur už susipažinimą su VAGK sprendimu ir pozicijos aptarimą. Mano, jog remiantis tais pačiais argumentais turėtų būti priteistos ir išlaidos, patirtos laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. kovo 2 d. Be to, 2016 m. kovo 2 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl teismo nurodytų skundo trūkumų šalinimo. Dėl pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje pažymi, kad teismas nepagrįstai minėtas išlaidas sumažino nuo 7 valandų iki 4, nes tokios pozicijos neargumentavo. Teismas taip pat klaidingai apskaičiavo minėtas išlaidas už 4 valandas, nes pats įvertino, jog tokios paslaugos truko ne mažiau 5 valandų. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo nurodyta priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcija – pažymi, kad teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, todėl turėjo būti priteista 100 proc. prašomų bylinėjimosi išlaidų. Paaiškina, kad teismas negalėjo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nes tai yra atsakovo kompetencija.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime kartoja argumentus, išdėstytus atskirajame skunde. Papildomai pažymi, kad skundo sąvoka sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo apima ir jo patikslinimus, papildymus, taip pat parengiamuosius darbus, skirtus skundui surašyti, todėl minėtos paslaugos nelaikytinos atskiromis paslaugomis. Nesutinka su teiginiu, jog pareiškėjas buvo priverstas inicijuoti procesą byloje išimtinai dėl Departamento neveikimo, pagrindžia tai faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su kita pareiškėjo administracine byla. Akcentuoja, jog pats pareiškėjas jokių išlaidų realiai nepatyrė.
Pareiškėjas L. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepime iš esmės kartoja argumentus, išdėstytus atskirajame skunde. Akcentuoja, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tinkamumo jau yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, todėl atsakovo argumentai atskirajame skunde yra nepagrįsti. Dėl tenkintų reikalavimų proporcijos pažymi, kad pareiškėjas pasinaudojo teise prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti po sprendimo priėmimo, todėl priimant sprendimą, klausimas dėl išlaidų priteisimo nebuvo sprendžiamas ir dėl jokių proporcijų teismas nepasisakė. Mano, jog teismas nepagrįstai tapatina susipažinimą su bylos dokumentais ir pasirengimą teismo posėdžiui. Akcentuoja, jog byla buvo inicijuota išimtinai kaip atsakovo neteisėtų veiksmų /neveikimo pasekmė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo L. K. skundą tenkino iš dalies, panaikino VAGK 2016 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3R-24(AG-3/02-2016) ir Departamento 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (9.71.)2-2650, įpareigojo Departamentą priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą pagal pareiškėjo L. K. 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą prašymą dėl leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo, administracinę bylą dalį dėl Komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžio Nr. 32 protokolo panaikinimo nutraukė. Kitos dalies pareiškėjo skundo netenkino. Aptartas sprendimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 22 d.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. lapkričio 1 d. gautas pareiškėjo L. K. atstovo advokato Ernesto Šapalo prašymas priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas patyrė 4 256,18 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo L. K. naudai iš Departamento 1 033,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą dalį pareiškėjo prašymo atmetė.
ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 (Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 375-388) pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.).
Jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010).
Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).
Nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktame atskirajame skunde pirmiausia nesutinka su tuo, kad pareiškėjas realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Minėtą išvadą atsakovas grindžia tuo, jog už teisines paslaugas pareiškėjo atstovui apmokėjo ne pareiškėjas, o trečiasis asmuo – UAB „Kultūros vertybių paieška“.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės sutinka su pareiškėjo pozicija, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tinkamumo jau yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017 konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas L. K. šioje byloje pats asmeniškai neatliko mokėjimo už teiktas teisines paslaugas, nagrinėjamu atveju, įvertinus susiklosčiusią situaciją ir byloje pateiktus duomenis, t. y. tai, jog 2016 m. spalio 28 d. tarp UAB „Kultūros vertybių paieška“, kurios direktoriumi yra pareiškėjas L. K., ir advokatų profesinės bendrijos IN JURE buvo pasirašytos Susitarimo sąlygos, nesudaro pagrindo vertinti, jog byloje nėra suinteresuotos šalies realaus bylinėjimosi išlaidų patyrimo elemento. Todėl atsakovo argumentai dėl to, kad pareiškėjas realiai jokių išlaidų nepatyrė, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų už laikotarpį iki 2016 m. balandžio 5 d. teisinių paslaugų sutarties sudarymo tiek už 2016 m. vasario 11 d. skundo parengimą ir 187,55 Eur už susipažinimą su VAGK sprendimu bei pozicijos aptarimą, tiek išlaidų, patirtų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. kovo 2 d. Minėta išvada daroma įvertinus tai, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjo pateikti skundai buvo pasirašyti būtent paties pareiškėjo, nurodant, jog byloje advokatas jo interesų neatstovaus, nepateikus teismui jokių pareiškėjo ir jo atstovo santykius minėtu laikotarpiu patvirtinančių įrodymų. Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog paslaugos suteiktos pagal 2015 m. spalio 5 d. teisinių paslaugų sutartį, tačiau minėtą sutartį pareiškėjas prideda tik prie atskirojo skundo, tuo tarpu nei ši sutartis, nei jokie kiti pareiškėją ir jo atstovą siejančius atstovavimo santykius patvirtinantys įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, nebuvo pateikti.
Dėl teismo priteistų išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog pasiruošimas teismo posėdžiui truko ne 7, kaip nurodė pareiškėjas, bet 4 valandas. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes ir atsižvelgusi į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, su minėtu vertinimu sutinka. Tačiau pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui priteistiną sumą už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, padarė aritmetinę klaidą – nurodęs, jog pasiruošimas posėdžiui truko 4 valandas, o atstovavimas teismo posėdyje – 1 valandą, teismas vėliau apskaičiavo priteistiną sumą tik už 4 valandas. Minėta klaida ištaisytina priteisiant pareiškėjui už aptariamas paslaugas ne 299,2 Eur, o 374 Eur (0,1 x 748 Eur x (4 val. + 1 val.).
Nagrinėjamu atveju atskiruosius skundus, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė tiek pareiškėjas tiek atsakovas. Abiejuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nurodyta proporcija, kuria remiantis apskaičiuota tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalis.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, pareiškė keturis reikalavimus, iš kurių du buvo patenkinti ir vienas atmestas. Šiuo atveju iš esmės keliamas klausimas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, dėl kurio administracinė byla buvo nutraukta.
ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1006-502/2016).
Šiuo atveju, įvertinus šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog teismas tenkino 70 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų teisinga nurodyti mažesnį patenkintų reikalavimų dydį, nes reikalavimą, dėl kurio byla buvo nutraukta, pareiškėjas pareiškė iš esmės teismo siūlymu.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisiant pareiškėjui L. K. iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1 086,27 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1 102,79 Eur + 374 Eur + 75,02 Eur) x 70 proc.).
Pareiškėjas prie atskirojo skundo taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimu. Pareiškėjas nurodo, jog patyrė 925,65 Eur išlaidų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti suma mažintina įvertinus Rekomendacijose nurodytas aplinkybes, tai, kad klausimas (dėl teismo išlaidų) nebuvo sudėtingas, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintas tik iš dalies ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytą skaičiavimo klaidą, tačiau nutarties iš esmės nekeičiant. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad 50 Eur dydžio atstovavimo išlaidos už atskirojo skundo ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį pakeisti, priteisiant pareiškėjui L. K. iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1 086,27 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt šešis eurus dvidešimt septynis euro centus) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjui L. K. iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidų už atskirojo skundo ir atsiliepimo surašymą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė