Civilinė byla Nr. e2-741-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01145-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.11.; 3.3.1.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „RSD Group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1218-413/2018 pagal ieškovų R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „RSD Group“ pareiškimą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eoltas“ ir A. S. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. S. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „RSD Group“ kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pradėti atsakovės UAB „Eoltas“, kaip juridinio asmens ir jos vadovo bendraatsakovo A. S. veiklos tyrimą; 2) panaikinti 2017 m. rugsėjo 8 d. UAB „Eoltas“ raštą Nr. 2017/R-87, kuriuo atsisakyta leisti ieškovams R. S. ir UAB „RSD Group“, kaip akcininkams, susipažinti su konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančia informacija; 3) įpareigoti UAB „Eoltas“ vadovą A. S. ateityje pateikti prašomus bendrovės dokumentus susipažinti R. S. ir UAB „RSD Group“; 4) priteisti iš atsakovo A. S. bendrovės UAB „Eoltas“ naudai jų patirtą žalą; 5) įpareigoti UAB „Eoltas“ tęsti bendradarbiavimą su UAB „Marijampolės Eoltas“ ir uždrausti UAB „Eoltas“ ir jos vadovui atlikti veiksmus, ardančius su „Eoltas" žymeniu veikiantį automobilių detalių prekybos ir aptarnavimo tinklą; 6) nustačius, kad prašomos priemonės nebūtų efektyvios, taikyti bet kurią kitą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.131 straipsnyje įtvirtintą poveikio priemonę; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems (R. S. ir UAB „RSD Group“) kartu priklauso 50 proc. UAB „Eoltas“ akcijų. UAB „Eoltas“ užsiima autodetalių prekyba ir autoservisų paslaugų teikimu. Bendrovės vadovas yra atsakovas A. S., kuriam taip pat priklauso 50 proc. bendrovės akcijų. Ieškovams kilus pagrįstų abejonių dėl bendrovės resursų naudojimo ir jos vadovo piktnaudžiavimo turimais įgaliojimais bei interesų konflikto, jie kreipėsi į bendrovę su daugkartiniais prašymais pateikti informaciją, kartu pridėdami ir pasirašyto konfidencialumo įsipareigojimų kopiją. Bendrovė tokią informaciją pateikti atsisakė ir nurodė, kad prašoma informacija yra konfidenciali ir norint su ja susipažinti, pareiškėjai turi pateikti konfidencialumo įsipareigojimą, kuriame numatyta, jog pažeidus tokį įsipareigojimą, ieškovų gali būti prašoma atlyginti minimalius nuostolius, įvertintus 400 000 Eur, taip pat pažymėjo, kad prašomos pateikti informacijos kiekis yra didelis, todėl būtina nurodyti, kuriai informacijai ieškovai teikia prioritetą. Ieškovai į bendrovę kreipėsi ne vieną kartą, tačiau bendrovė raštu Nr. 2017/R-72 pateikė tik nedidelę dalį prašytų dokumentų, kurie ir taip buvo vieši, o raštu Nr. 2017/R-87 nurodė, kad atsisako leisti pareiškėjams kaip akcininkams susipažinti su konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančia informacija. Ieškovai 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė atsakovams pretenziją ir prašė per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos nutraukti netinkamą veiklą, darančią žalą bendrovei bei pažeidžiančią ieškovų teises, veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovė 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikė raštą Nr. 2017/R-97, kuriame nurodė, kad bendrovė ir UAB „Marijampolės Eoltas“ yra konkurentai, todėl prašomų duomenų ir informacijos bendrovė neteiks, taip siekdama apsaugoti savo konfidencialių duomenis ir dokumentus. Ieškovų nuomone, bendrovė sąmoningai vengia pateikti ieškovams jų prašomą informaciją apie veiklą, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnyje įtvirtintas ieškovų, kaip akcininkų, teises.
3. Ieškovai pažymėjo, kad bendrovė kartu su savo partneriais UAB „Eolto prekyba“ (nuo 2010 m. veikia pavadinimu UAB „RSD Group“) ir UAB „Marijampolės Eoltas“ nuo 2001 m. bendrai kūrė bei vystė „Eoltas” prekybos automobilių detalėmis ir automobilių aptarnavimo tinklą. 2008 m. buvo įvykdytas UAB „Eolto prekyba“ atskyrimas, kurio metu nuo UAB „Eolto prekyba“ atskyrus prekybos (automobilių detalėmis) ir paslaugų (autoserviso) veiklas nuo nekilnojamojo turto ir investavimo veiklos, buvo įsteigta nauja bendrovė UAB „Marijampolės Eoltas“. Tačiau UAB „Eoltas“ nesilaikė sudarytų bendradarbiavimo susitarimų ir UAB „Marijampolės Eoltas“ ėmė vertinti kaip savo konkurentą. Šiuo metu UAB „Eoltas“ veikla yra siekiama išardyti egzistuojantį bei sėkmingai veikiantį „Eoltas“ tinklą. Bendrovės ir vadovo elgesys daro žalą tinklo partneriams ir turi neigiamą įtaką žymeniui „Eoltas“. Vykdydama akcijas, bendrovė jų nederina su tinklo nare UAB „Marijampolės Eoltas“, neinformuoja, kad nuolaidos taikomos tik bendrovės parduotuvėse ir kt.
4. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad bendrovė, nesuteikdama prašomos informacijos, pažeidžia jos akcininkų lygiateisiškumo principą. Bendrovės akcininkas atsakovas A. S., kuriam priklauso 50 proc. bendrovės akcijų, dėl einamų vadovo pareigų bendrovėje be jokių apribojimų turi teisę susipažinti su visa bendrovės informacija (įskaitant ir konfidencialią informaciją), o pareiškėjai tokios teisės neturi. Be to, ieškovų vertinimu, bendrovės vadovas galimai piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir veiklą nukreipia išimtinai savo, o ne visų bendrovės akcininkų interesų tenkinimui. Bendrovės vadovui A. S. priklauso 85 proc. UAB „Klaipėdos Eoltas“ akcijų, 55 proc. SIA „ARD Eoltas akcijų“. Nei vienoje nurodytoje bendrovėje pareiškėjai akcijų neturi, taip pat neužima valdymo organų narių pareigų ir nėra kitaip susiję su nurodytomis bendrovėmis. Taigi, atsakovas A. S., būdamas UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir SIA „ARD Eoltas“ akcininku, turi suinteresuotumą veikti nurodytų bendrovių naudai ir interesais. Pasitelkiant bendrovės resursus yra proteguojama UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir SIA „ARD Eoltas“ veikla. Bendrovės vadovo vengimas pateiki ieškovams informaciją, susijusią su bendrovės veikla, kelia pagrįstų įtarimų, kad veikla tam tikrais aspektais yra vykdoma netinkamai bei bendrovės sąskaita yra proteguojami UAB „Klaipėdos Eoltas“ bei SIA „ARD Eoltas“ interesai.
5. Galiausiai, ieškovų nuomone, UAB „Eoltas“ vadovas elgiasi nesąžiningai ir siekia pasisavinti bendrovei priklausančios intelektinės nuosavybės kuriamą naudą. Valstybinio patentų biuro duomenų bazėje pateikiama informacija, kad 2015 m. balandžio mėn. buvo užregistruotas prekės ženklas „Eoltas Group“, kaip prekės ženklo savininkas nurodomas UAB „Klaipėdos Eoltas“, o ne bendrovė.  Šis prekės ženklas yra beveik identiškas prekės ženklui „Eoltas“, kuris dar 1997 m. buvo užregistruotas bendrovės vardu, vienintelis skirtumas tarp šių ženklų – ženklo apačioje įrašytas žodis „group“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjų R. S. ir UAB „RDS Group“ pareiškimą dėl juridinio asmens tyrimo atmetė.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjų ir atsakovų nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju bendrovės atsisakymas pateikti prašomą informaciją akcininkams negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog bendrovė netinkamai vykdo savo veiklą ir tuo pagrindu atlikti jos veiklos tyrimą. Teismas akcentavo, kad bendrovė dirba pelningai, jos gaunamos pajamos ir pelnas auga kasmet, be to, bendrovė laiku moka mokesčius, jos internetinės parduotuvės žinomumas ir lankomumas užima 24 vietą Lietuvos lankomiausių elektroninių parduotuvių reitinge, bendrovei nėra inicijuota kitų asmenų priverstinio pobūdžio priemonių ir nepateikta įrodymų apie jai inicijuotas bylas ir kitus ginčus dėl netinkamo jos (valdymo organų) valdymo. Aptartos aplinkybės, teismo  vertinimu, leidžia atmesti kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad įmonė galimai valdoma netinkamai.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog bendrovės vadovui atsakovui A. S. priklauso 85 proc. UAB „Klaipėdos Eoltas“ akcijų ir 55 proc. SIA „ARD Eoltas“ akcijų, nepakankama išvadai apie įmonės vadovo nesąžiningumą ir šių įmonių protegavimą padaryti. Kitos įmonės akcijų įsigijimas savaime nereiškia, kad vadovas netinkamai valdo bendrovę, be to, įstatymas nenustato draudimo įmonės vadovui ar jos akcininkui įgyti nuosavybę į kitos įmonės akcijas. Teismo įsitikinimu, UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir SIA „ARD Eoltas“ protegavimo nepagrindžia ir ieškovų nurodomi finansinių ataskaitų rinkiniai, kuriuose nurodyta, kad lyginant 2015 m. ir 2016 m., bendrovės pardavimai UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir SIA „ARD Eoltas“ didėjo, o pardavimai UAB „Marijampolės Eoltas“ mažėjo. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad pardavimų dydis priklauso nuo pačios perkančiosios įmonės, t. y. kiek įmonė perka, tiek bendrovė prekių jai ir parduoda, taigi, bendrovės pajamos iš UAB „Marijampolės Eoltas“ veiklos sumažėjo dėl to, kad minėta bendrovė, lyginant ją su kitomis, mažiau pirko. Teismo nuomone, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir/ar SIA „ARD Eoltas“ protegavimas.
9. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad nutraukdama komercinius ryšius su UAB „Marijampolės Eoltas“ bendrovė „Eoltas“ siekia išardyti sėkmingai veikiantį „Eoltas“ tinklą, nes, pagal pateiktus duomenis, UAB „Marijampolės Eoltas“ ir po sutarčių nutraukimo neužkirstas kelias naudotis visiems rinkos dalyviams prieinama atsakovės didmeninės prekybos internetine parduotuve bei pirkti prekes iš bendrovės. Taip pat teismas atmetė argumentą, kad bendrovės vadovas siekia pasisavinti UAB „Eoltas“ priklausančios intelektinės nuosavybės kuriamą naudą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Klaipėdos Eoltas“ bei SIA „ARD Eoltas“ ir UAB „Marijampolės Eoltas“ savo veikloje žymenį „Eoltas“ naudojo bendrovės „Eoltas“ sutikimu, o taip pat ir licencinių ar panašaus pobūdžio sutarčių pagrindu, todėl prekės ženklo registravimas negali būti traktuojamas, kaip bendrovei priklausančios intelektinės nuosavybės kuriamos naudos pasisavinimas.
10. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai atsisakė teikti akcininkams (ieškovams) konfidencialią informaciją. Teismas paaiškino, kad ABĮ nenustato konfidencialumo įsipareigojimo formos, ją nustato bendrovė, o akcininkas, norėdamas susipažinti su dokumentais, turi pareigą ją pasirašyti. Bylos duomenimis, pareiškėjai nepasirašė bendrovės „Eoltas“ nustatyto konfidencialumo įsipareigojimo, o ieškovų argumentas, kad bendrovė siekė juos įbauginti bei apriboti jų teises susipažinti su prašoma pateikti informacija, nes už vieną pažeidimą iš ieškovų gali būti reikalaujama sumokėti 400 000 Eur dydžio suma, teismo nuomone, nepagrįstas. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai, nesutikdami su atsakovų nustatytos formos įsipareigojimu neatskleisti konfidencialios informacijos, galėjo kreiptis į teismą su prašymu pakeisti įsipareigojimo formą ar turinį, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Be to, teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovai valdo konkuruojančia atsakovei veikla užsiimančias RSD Group grupės įmones, konstatavo, kad iškylantis interesų konfliktas ir grėsmė bendrovės konkurencingumui, nepasirašius atsakovų pateikto nustatytos formos rašytinio įsipareigojimo neatskleisti konfidencialios informacijos, buvo pagrįstas pagrindas nesuteikti šios informacijos apie bendrovę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovai R. S. ir UAB „RSD Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį ir pradėti UAB „Eoltas“ juridinio asmens ir jos vadovo A. S. veiklos tyrimą. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Ieškovai turi ne tik pagrįstų įtarimų, bet ir duomenų, pagrindžiančių, kad A. S. piktnaudžiauja užimamos bendrovės vadovo pareigomis galimai savanaudiškais tikslais, naudojasi Bendrovės materialiniais resursais bei know-how kitų, atsakovui iš dalies priklausančių ir su bendrove nesusijusių, įmonių interesais. Šias aplinkybes pagrindžiantys duomenys buvo pateikti į nagrinėjamą bylą bei pristatyti teismo posėdžio metu, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių nevertino. Teismas nukrypo nuo CK bei kasacinio teismo praktikoje suformuotų juridinio asmens veiklos tyrimo kriterijų. Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų pradedamas juridinio asmens ir (ar) jo organų veiklos tyrimas, pakanka nustatyti, kad egzistuoja abejonės dėl to, ar juridinis asmuo ar jo organas veikia tinkamai. Galutinė išvada dėl veiklos tinkamumo priimama po to, kai paskirtas ekspertas atlieka vertinimą ir pateikia jį teismui. Savo ruožtu teismas nutartyje nurodė neva ieškovai neįrodė, jog bendrovė veikia netinkamai, todėl nėra pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
2. Teismas susiaurino pelningumo kriterijų iki klausimo, ar bendrovė gavo pelno, tačiau vien faktas, kad bendrovė gavo pelno savaime nereiškia, jog bendrovė buvo valdoma tinkamai ir efektyviai. Bendrovės pelningumas per pateiktą laikotarpį varijuoja nuo 0,32 % iki 2,19 %, kai įprastai sektoriuje, kuriame veikia bendrovė, pelningumas siekia nuo 5 iki 10 %. Šios aplinkybės, kad bendrovė sugeneruoja itin dideles apyvartas, tačiau jai lieka palyginus labai mažai pelno, suponuoja, jog bendrovė galimai yra valdoma netinkamai, t.y. arba jos sąnaudos yra per didelės, arba teikia paslaugas ir parduoda prekes su per maža pelno marža. Ieškovų žiniomis, atsakovas prekes savo asmeninėms įmonėms tiekia ne rinkos kainomis (tokiomis, už kokias perka kiti ūkio subjektai), o taikydamas didelę nuolaidą. Tam, kad būtų įrodytos šios aplinkybės, ieškovai prašė išreikalauti duomenis, kokiomis sąlygomis yra teikiamos prekės UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir kitoms atsakovo įmonėms. Tačiau atsakovai vengia pareigos teikti šią informaciją ieškovams, o teismas taip pat nepagrįstai atsisakė šiuos duomenis išreikalauti. Kita vertus, galbūt bendrovė patiria nepagrįstas arba veiklai nebūtinai reikalingas sąnaudas, galbūt iš tiekėjų prekes ir paslaugas perka brangiau nei rinkos sąlygomis, o galbūt atsakovas yra nepakankamai verslus. Bet kuriuo iš šių atvejų bendrovė valdoma neefektyviai. Ieškovai juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo stadijoje neprivalo įrodyti kuo konkrečiai pasireiškė netinkama juridinio asmens ar jo valdymo organo veikla, o šiuo atveju pateikti duomenys yra pakankami pradėti tyrimą.
3. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad A. S. bendrovės sąskaita proteguoja savo konkuruojantį verslą, kurio veikla neneša naudos nei bendrovei, nei jos akcininkams. Atsakovės vadovo iniciatyva UAB „Klaipėdos Eoltas“ yra proteguojamas bendrovės sąskaita. Pasitelkiant atsakovės darbuotojus yra organizuojama UAB „Klaipėdos Eoltas“ veikla (be kita ko ir UAB „Klaipėdos Eoltas“ parduotuvių Klaipėdoje, Kretingoje, Telšiuose veikla), įskaitant, bet neapsiribojant prekių užsakymų vykdymu, asortimento, kainų politikos formavimu, finansinės apskaitos vykdymu, bendrovės elektroninės komercijos kompiuterinės sistemos panaudojimu, UAB „Klaipėdos Eoltas“ darbuotojų mokymais ir paminėtų parduotuvių priežiūra. Tikėtina, kad pasitelkiant bendrovės resursus yra proteguojamas ir SIA „ARD Eoltas“. Atsakovė, jos dukterinės bendrovės ar ieškovės įmonės vien per 2017 m. atidarė 7 naujas „Eoltas“ prekės ženklo parduotuves, o net kelias jų atidarė būtent UAB „Klaipėdos Eoltas“. Tikėtiną UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir SIA „ARD Eoltas“ protegavimą pagrindžia ir ataskaitų rinkiniai už 2016 m., kuriuose nurodyta, kad lyginant 2015 m. ir 2016 m., atsakovės pardavimai UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir SIA „ARD Eoltas“ didėjo, atitinkamai asocijuotų įmonių įsiskolinimai (kur pakliūva UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir SIA „ARD Eoltas“) taip pat didėjo, savo ruožtu pardavimai UAB „Marijampolės Eoltas“ mažėjo, kas tik gali patvirtinti veikimą prieš bendrovės interesus ir tik savų interesų protegavimą. Be to, pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, jeigu UAB „Klaipėdos Eoltas“ neparduoda iš kitų tiekėjų įsigytas prekes ( ką atsakovai neigė), tai vien iš bendrovės gaunamas pelnas už 2016 m. yra 1 279 708 Eur. Atsižvelgiant į atsakovė pardavimų sumą SIA „ARD Eoltas“ už 2016 m. ir bendras šios bendrovės pardavimo pajamas, akivaizdu, kad SIA „ARD Eoltas“ tikrai turi kitus tiekėjus, užsiima importu, didmenine prekyba, t. y. SIA „ARD Eoltas“ yra neabejotinas bendrovės konkurentas. Stipriai augantys pardavimai UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir SIA „ARD Eoltas“ ir augantis šių įmonių pelnas, bet žemas UAB „Eoltas“ pelningumas būtent ir gali būti nulemti to, kad bendrovė (jos vadovas) prekes ir paslaugas atsakovo valdomoms įmonėms parduoda pigiau nei rinkos sąlygomis, t.y. nepelningai bendrovei.
4. Tai, kad atsakovas proteguoja savo asmeninius interesus pasinaudodamas bendrovės sąskaita, patvirtina ir nuo ieškovų slepiami bendrovės ir atsakovo ryšiai Rusijoje. Rusiškos bendrovės naudojasi bendrovės prekės ženklu „Eoltas“, „EGT“ bei bendrovės kuriamu dizainu. Bendrovės vadovas, sudarydamas sandorį dėl prekės ženklų, dizaino naudojimo bei kitų sandorių, turėjo informuoti ieškovus, nes sandoriai buvo (yra) sudaryti su bendrovėmis kurių organo narys (akcininkas) jis yra per UAB „SATA Group“. Be to, bendrovės ar atsakovo vardu taip pat yra įsteigtos bendrovės Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Airijoje, tačiau apie šias bendroves ieškovai nieko detaliau nežino, nes atsakovas, pažeisdamas akcininkų teises, atsisako teikti informaciją apie bendrovę. Situacija yra itin įtartina ir neraminanti, kai ieškovams, kuriems priklauso 50 proc. akcijų, netgi neleidžiama žinoti, kuriose pasaulio šalyse veikia bendrovė.
5. Teismas nepagrįstai siaurai aiškino pagrindus, kuriems esant pradedamas juridinio asmens veiklos tyrimas, todėl nukrypo nuo CK nuostatų. Juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti pradedamas ir tuo atveju, kai akcininkas negali įgyvendinti savo teisės gauti informaciją. Nepaisant to, kad ieškovams ABĮ suteikiama teisė susipažinti su visa Bendrovės informacija, atsakovai ieškovų prašymų nepaisė: atsakovai pateikė ieškovams pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimą, nors konfidencialumo įsipareigojimą ieškovai buvo pasirašę dar su pirminiu prašymu. Atsakovų pateiktoje formoje buvo numatyta, kad jeigu ieškovai pažeis konfidencialumo įsipareigojimą ar netinkamai vykdys jame nurodytas pareigas, jie įsipareigoja sumokėti bendrovei 400 000 Eur sumą, kuri bus laikoma sutartais minimaliais ir neginčytinais bendrovės nuostoliais. Bendrovės nurodyti tariami minimalūs nuostoliai, t.y. 400 000 Eur suma, yra jos vadovo niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti. Taigi, bendrovė siekė ieškovus įbauginti bei apriboti jų teises susipažinti su prašoma pateikti informacija. Teismas skundžiama nutartimi sudarė galimybės diskriminuoti ieškovus kitos akcininko (atsakovo) naudai. Taip pažeidžiamas bendrovės akcininkų lygiateisiškumo principas, nors visi akcininkai lygiai dalyvavo savo lėšomis suformuojant bendrovės įstatinį kapitalą. Tai, kad ieškovai nesutiko vykdyti nepagrįstų bendrovės reikalavimų pasirašyti kitą konfidencialumo įsipareigojimą, kuriame numatyti nepagrįsto dydžio minimalūs nuostoliai, negali būti laikoma priežastimi nepateikti ieškovams jų prašytos informacijos.
6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai vykdo konkuruojančią veiklą su bendrove. 100. Šį klausimą bendrovė kėlė Vilniaus apygardos teisme inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-2561-585/2016, kurioje ji pareiškė civilinį ieškinį UAB „Marijampolės Eoltas“, kuriuo buvo siekta uždrausti UAB „Marijampolės Eoltas“ naudoti žymenį „Eoltas“ bendrovės pavadinime ir veikloje. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2561-585/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-431-823/2017 šis reikalavimas pripažintas nepagrįstu ir atmestas. nurodomose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad ieškovų valdoma įmonė UAB „Marijampolės Eoltas“ nėra bendrovės konkurentas. Be to, į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys, kad 2015 m. UAB „Klaipėdos Eoltas“ vardu buvo užregistruoti du prekės ženklai, „Eoltas Group“ ir „EoGT“, kurie beveik identiški bendrovės vardu registruotiems prekių ženklams „Eoltas“ ir „EGT“, užregistruotiems dar 1995 m. ir 2006 m. Tai įrodo, kad atsakovas siekia išardyti bendrai kurtą tinklą ir visą jo sugeneruotą naudą perkelti tik jo vieno (ne kartu su iškovais) valdomai UAB „Klaipėdos Eoltas“. Tai, kad įsibėgėjus ginčui atsakovas panaikino aptariamų prekės ženklų registraciją, neįrodo, o priešingai, tik patvirtinta nesąžiningą atsakovo elgesį. Tačiau teismas nevertino, ar per laikotarpį, kai galiojo prekių ženklų registracija, bendrovei nebuvo padaryta žala. Be to, A. S., būdamas bendrovės vadovu, jos vardu inicijuoja ginčus prieš ieškovus ar jų valdomą UAB „Marijampolės Eoltas“, o teismams šias nepagrįstas pretenzijas atmetus, bendrovei daroma žala iš jos priteisiamų ir jos pačios patiriamų bylinėjimo išlaidų forma. Šios aplinkybės buvo nurodytos teismo posėdžio metu, tačiau nebuvo įvertintos. Galiausiai, atsakovai savo veiksmais ardo su „Eoltas“ žymeniu veikiantį automobilių detalių prekybos ir aptarnavimo tinklą, o tai daro neigiamą įtaką bendrovės rezultatams. Vien nutraukus su UAB „Marijampolės Eoltas“ sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ir UAB „Marijampolės Eoltas“ pašalinus iš tinklo, bendrovė negaus maždaug 400 000 Eur pajamų per metus, sumažės jos konkurencinis pranašumas.
7. Teismas netinkamai taikė procesines taisykles, susijusias su įrodymų tyrimu ir vertinimu. Ieškovai prašė išreikalauti iš atsakovų bylai aktualius duomenis ir informaciją, kuri ieškovams nėra prieinama niekaip kitaip, nes atsakovai jos neteikia geranoriškai. Teismas atsisakė išreikalauti prašomus duomenis ir informaciją, nurodydamas, neva tai nėra šios bylos stadijos dalykas, o šie klausimai bus analizuojami vėliau, nes pradinėje stadijoje teismui pateikti dokumentai yra pakankami preliminariai įvertinti ieškovų poziciją ir šiuo metu nėra privalu galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę. Tačiau vėliau, vertindamas įrodymus ir nagrinėdamas bylą, nurodė, kad ieškinys yra nepakankamai pagrįstas. Taigi, teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nevisapusiškai ir netinkamai taikė CPK 198, 199 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
12. Atsakovai A. S. ir UAB „Eoltas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Prisidengiant bendrovės veiklos tyrimu, pareiškėjai siekia priešingų bendrovės interesams tikslų – sumažinti jos konkurenciją pareiškėjų įmonėms ir bendrovės komercinės paslapties pagrindu plėsti pareiškėjų įmonių veiklą. Neegzistuoja juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindai, o bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovė ir jos vadovas veikia tinkamai: bendrovės apyvarta kasmet auga apie 23 proc.; bendrovė veikia pelningai – 2016 m. jos pelnas sudarė 435 654,24 Eur, 2017 m. 6 mėn. – jau 631 303,30 Eur; bendrovė yra socialiai atsakinga, tinkamai ir laiku moka mokesčius; ji viena stipriausių rinkoje, taip pat lyderiaujanti automobilių detalių internetinėje prekyboje; „Eoltas“ automobilių detalių prekybos ir automobilių aptarnavimo tinklas nėra ardomas – bendrovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartis ir susitarimus su išimtinai pareiškėjams priklausančia UAB „Marijampolės Eoltas“, pradėjusia konkuruoti su bendrove, priklausančia visiškai kitai įmonių grupei ir bendrovės atžvilgiu vykdančia nesąžiningos konkurencijos veiksmus; nei bendrovė, nei jos vadovas bendrovės sąskaita neproteguoja jokių kitų įmonių.
2. Pagal kasacinio teismo praktiką juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti pradedamas tik jei teismas, atlikęs šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų vertinimą, nustato, kad juridinio asmens veiklos ekonominiai rezultatai yra tendencingai blogėjantys ar veiklos rezultatai nėra aiškūs (atskleisti). Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai (kurių nagrinėjamu atveju nėra ir negalėjo būti nustatyta), net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis.
3. Teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovei kasmet veikiant vis pelningiau, bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimo pagrindai neegzistuoja. Bendrovės vadovas daugiau nei 20 metų kryptingai dirbo dėl bendrovės veiklos, žinomumo gerinimo, pelno didinimo ir būtent vadovo ir jo komandos tinkamo, nuoseklaus darbo dėka šiuo metu bendrovė yra pelningai veikianti, viena stipriausių ir žinomiausių rinkoje, net tris metus iš eilės gavusi Gazelės apdovanojimą, kaip viena iš sėkmingiausiai ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių. Per daugiau nei 20 sėkmingo vadovavimo bendrovei metų pareiškėjai nė karto nekėlė jos vadovui jokių pagrįstų pretenzijų dėl bendrovės valdymo, o pirmoji pretenzija pareikšta vos tik bendrovė nutraukė sutartį ir susitarimus su apeliantams priklausančia UAB „Marijampolės Eoltas“. Atskirajame skunde apeliantų dėstomi deklaratyvūs (jokiais įrodymais nepagrįsti) nauji argumentai, neva kasmet augantis bendrovės pelningumas, 2012-2016 m. sudaręs nuo 0,32 % iki 2,19 % (itin išaugęs 2016 m.) tariamai yra per mažas, palyginus su kitais rinkos dalyviais, taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantai nepateikia jokių įrodymų, kad kitų rinkos dalyvių pelningumas yra nuo 5% iki 10 %; nenurodo kokių konkrečių rinkos dalyvių pelningumo duomenimis remiantis yra grindžiami šie deklaratyvūs argumentai, o viešų registrų duomenys patvirtina, kad netgi itin didelių rinkos dalyvių ir žinomų prekės ženklų UAB „Tanagra“, UAB „Inter Cars Lietuva“, UAB „AD Baltic“, t. y. bendrovių kurios užsiima tapačia veikla kaip ir UAB „Eoltas“ bei yra tiesioginės jos konkurentės, pelningumas yra nuo 0,07 % iki 1,39%. Pagal teismų praktiką vienas pagrindinių kriterijų vertinant veiklos tyrimo iniciavimo pagrįstumą, yra būtent įmonės finansiniai rodikliai, kurie nagrinėjamu atveju yra puikūs ir kasmet gerėjantys. Apeliantai, siekdami suklaidinti teismą, cituodami teismų praktiką, kaip neva pagrindžiančią apeliantų poziciją byloje, teikia tik jų pozicijai pagrįsti neva tinkamas nutarčių ištraukas, bet nepateikia viso konteksto, atskleidžiančio visą nagrinėtos bylos esmę. Tačiau netgi apeliantų cituojamoje teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad esminis rodiklis veiklos tyrimui inicijuoti – juridinio asmens veiklos nuostolingumas ir turto mažėjimas.
4. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantų deklaratyvūs teiginiai dėl tariamo kitų įmonių protegavimo nesudaro pagrindo veiklos tyrimui inicijuoti. Atsakovas neproteguoja jokių įmonių, įskaitant ir UAB „Klaipėdos Eoltas“, SIA „ARD Eoltas“ – nurodytos bendrovės veikia ir žymenį „Eoltas“ savo veikloje naudoja to paties pobūdžio su bendrove sudarytų sutarčių pagrindu, kaip ir buvo sudarytos su apeliantams priklausančia UAB „Marijampolės Eoltas“ (iki kol pastaroji iš esmės pažeidė sutarčių nuostatas ir pradėjo tiesiogiai bei nesąžiningai konkuruoti su bendrove, todėl sutartys su ja buvo teisėtai ir pagrįstai nutrauktos), o atsakovė visoms be išimties bendrovėms parduoda tiek prekių, kiek atitinkama bendrovė perka. Apeliantų motyvai dėl tariamai neteisėtai registruotų prekės ženklų taipogi yra deklaratyvūs ir nepagrįsti – byloje pateikti paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad bendrovės žiniomis niekada nenaudoti apeliantų nurodomi prekės ženklai netgi buvo išregistruoti. Akivaizdu, kad jei vadovas veiktų prieš bendrovės interesus, jos veiklos apimtys mažėtų, tačiau nagrinėjamu atveju yra priešingai. Be to, apeliantų argumentai, neva UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir SIA „ARD Eoltas“ pelnosi bendrovės sąskaita, yra nepagrįsti – UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir SIA „ARD Eoltas“ pelningumo procentas yra kur kas mažesnis nei atsakovės. Sutartinių santykių su UAB „Marijampolės Eoltas“ nutraukimas neturi jokios įtakos bendrovės kaip juridinio asmens tikslui siekti pelno – UAB „Marijampolės Eoltas“ ir toliau gali pirkti bei faktiškai perka prekes iš bendrovės. Tiek UAB „Klaipėdos Eoltas“, tiek SIA „ARD Eoltas“ valdo ir autoservisus, todėl savaime suprantama, jog pajamų dalį sudaro ir autoserviso veiklos pajamos.
5. Apeliantų motyvai dėl tariamų neteisėtų ryšių su Rusijos įmonėmis taip pat nepagrįsti, deklaratyvūs, jais siekiama suklaidinti teismą. Bendrovė neturi Rusijoje nei nekilnojamojo turto, nei dukterinių įmonių, nei filialo, tik bendra tvarka vykdo prekių eksportą į Rusijos rinką. Savaime suprantama, kad dėl Rusijos rinkos specifikos, į Rusiją eksportuojančiai bendrovei yra būtina turėti tinklapį, pasiekiamą Rusijos klientams. Apeliantų motyvai dėl tariamai bendrovės įsteigtų įmonių Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Airijoje vėlgi yra deklaratyvūs ir nepagrįsti – bendrovė sutartinių santykių pagrindu vykdo prekių eksportą į nurodytas šalis, o tai, savaime suprantama, yra naudinga ir pelninga bendrovei.
6. Teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad bendrovės atsisakymas apeliantams pateikti konfidencialią ir komercinę paslaptį sudarančių dokumentų kopijas yra pagrįstas bei nesudaro pagrindo veiklos tyrimui inicijuoti ir, kita vertus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisės aktai ir teismų praktikoje suformuotos taisyklės suteikia teisę ir kartu pareigą nepateikti konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos netgi formaliai ABĮ 18 straipsnio pagrindu tokią teisę turintiems akcininkams tuo atveju, jei tokios informacijos pateikimas pažeistų bendrovės interesus. Apeliantai valdo konkuruojančia bendrovei veikla užsiimančias RSD Group grupės įmones (pavyzdžiui, UAB „Marijampolės Eoltas“, UAB „Alterna Auto“), bendrovės atžvilgiu vykdančias ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Be to, apeliantai net nepasirašė Bendrovės nustatytos formos konfidencialumo įsipareigojimo, todėl neturi teisės susipažinti su bendrovės konfidencialia informacija. Jei apeliantai elgtųsi sąžiningai ir neketintų niekur panaudoti iš gautos informacijos, jiems nebūtų jokios grėsmės pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimo nepriklausomai nuo jame įtvirtintos baudos dydžio. Galiausiai, nei ABĮ, nei bendrovės įstatai ar vidaus tvarkos taisyklės nesuteikia bendrovei teisės akcininkams pateikti bendrovės konfidencialią informaciją ir komercinę paslaptį sudarančių dokumentų kopijas. Apeliantai galėjo pasinaudoti ABĮ 18 straipsnyje suteiktomis teisėmis ir ginčyti bendrovės sprendimą nesuteikti informacijos, tačiau nurodyta teise apeliantai nepasinaudojo.
7. Teismas teisėtai ir pagrįstai vertino, kad apeliantams priklausančios RSD Group įmonių grupės įmonės yra bendrovės konkurentės, o bendrovės tinklas nėra ardomas. UAB „Marijampolės Eoltas“ nėra bendrovės grupės įmonė ar tinklo narė – ši įmonė priklauso išimtinai apeliantams ir jų įmonių grupei RSD Group. Nei bendrovė, nei jos dukterinės įmonės nepriklauso RSD Group įmonių grupei. Išimtinai apeliantams priklausančios RSD Group įmonės UAB „Marijampolės Eoltas“, UAB „Alterna Auto“ yra atsakovės konkurentės, nes vykdo tapačią veiklą tapačioje rinkoje, savarankiškai tiesiogiai atstovauja ir į Lietuvą savarankiškai importuoja su atsakovės tiekėjais konkuruojančių tiekėjų (gamintojų) autodetales. UAB „Marijampolės Eoltas“ nėra ir sutarčių nutraukimo metu de facto netgi nebebuvo bendrovės prekybos tinkle – UAB „Marijampolės Eoltas“ tik naudojosi bendrovės žymeniu „Eoltas“, tačiau tikruoju tinklo nariu nebuvo, nes: nuo 2015 m. savo veikloje ji naudoja tik neteisėtai modifikuotą prekės ženklą, nors iki tol naudojo bendrovei priklausantį prekės ženklą; savo veiklą koordinuoja visiškai atskirai nuo bendrovės grupės ir tinklo įmonių – netgi taikomos akcijos visiškai nesutampa su bendrovės grupės ir tinklo įmonių akcijomis; ji vienintelė iš visų įmonių, veikiančių su „Eoltas“ žymeniu, tiesiogiai importuoja prekes; turi atskirą interneto svetainę www.marijampolėseoltas.lt; turi atskiras, tik UAB „Marijampolės Eoltas“ parduotuvėse ir servise galiojančias nuolaidų korteles ir dovanų kuponus; savavališkai, be bendrovės sutikimo, pažeisdama su bendrove sudarytus susitarimus, atidarė parduotuves Kazlų Rūdoje, Šakiuose ir netgi kitame regione – Mažeikiuose; atsakovės darbuotojai yra viliojami dirbti apeliantų RSD Group įmonių grupės įmonėse – net du vadovaujančias pareigas bendrovėje užėmę darbuotojai perėjo dirbti į nurodytas apeliantams priklausančias atsakovės konkurentes. Pažymėtina, kad sutarčių su UAB „Marijampolės Eoltas“ nutraukimai nėra ginčijami teisme, UAB „Marijampolės Eoltas“ niekada nesikreipė dėl tokio sutarčių nutraukimo neteisėtumo į teismą.
8. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. e2A-431-823/2017 neturi prejudicinės galios, vertinant ar UAB „Marijampolės Eoltas“ ir bendrovė yra konkurentės – tai nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėtos bylos metu galiojo 2014 m. sausio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 754 ir bendrovės konkliudentiniais veiksmais, kaip kad išaiškino teismas, buvo duotas sutikimas naudoti žymenį „Eoltas“ juridinio asmens UAB „MArijampolės Eoltas“ pavadinime. Būtent dėl to teismas atmetė bendrovės ieškinį. Tačiau, bendrovei tapo žinomi UAB „Marijampolės Eoltas“ nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurių pagrindu ir vadovaudamasi sutarčių nuostatomis, bendrovė nutraukė su UAB „Marijampolės Eoltas“ sudarytas sutartis ir susitarimus.
9. Teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino apeliantų prašymo išreikalauti įrodymus, t. y. bendrovės dokumentus, kuriuos bendrovė 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 2017/R-87 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pateikti apeliantams, naudojantiems bendrovės konfidencialią informaciją ir komercines paslaptis apeliantų bendrovėms, konkuruojančioms su bendrove. Pareiškėjų prašyti (ir atskiruoju skundu pakartotinai prašomi išreikalauti) dokumentai nėra susiję su nagrinėjama veiklos tyrimo stadija – apeliantų prašomi išreikalauti iš esmės visi bendrovės veiklos dokumentai yra būtent veiklos tyrimo ekspertizės stadijos objektas. Be to, pagal atskirajame skunde išdėstytą apeliantų poziciją, su pareiškimu pateiktų įrodymų, jų nuomone, tariamai pakako veiklos tyrimui inicijuoti, taigi, procesinis pažeidimas neegzistuoja, o net jei ir egzistuotų, jis neturėjo įtakos bylos išsprendimui, todėl nėra pagrindų nutartį naikinti šiais apeliantų nurodomais pagrindais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl pagrindų pradėti juridinio asmens ir jo valdymo organo (vadovo) veiklos tyrimą

14. CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas šio kodekso 2.131 straipsnyje (CK 2.124 straipsnis). Teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti šio kodekso 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, arba pareiškimą atmeta (CK 2.126 straipsnio 4 dalis). Taigi juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė.
15. CK nedetalizuoja sąvokų „yra pagrindas manyti“ ir „netinkamai veikė“ turinio. Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškinama kaip CK 2.86–2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas, kaip esminis mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesų pažeidimas, trukdymas pasiekti juridinio asmens tikslus. Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 straipsniai). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad jis nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindo neturintiems pareiškimams atmesti. Jei įvertinęs jam pateiktus duomenis teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014; 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015; kt.).
16. Byloje nustatyta, kad ieškovams (R. S. ir UAB „RSD Group“, kurios vieninteliu akcininku yra tas pats R. S.) kartu priklauso 50 proc. UAB „Eoltas“ akcijų, kiti 50 proc. bendrovės akcijų priklauso atsakovui A. S., kuris taip pat yra ir bendrovės vadovas. UAB „Eoltas“ užsiima autodetalių prekyba ir autoservisų paslaugų teikimu. Taip pat nustatyta, kad atsakovui A. S. priklauso 85 proc. UAB „Klaipėdos Eoltas“ akcijų bei 55 proc. SIA „ARD Eoltas akcijų“. Pastarosios įmonės vykdo veiklą toje pačioje srityje kaip ir UAB „Eoltas“.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad vien tiktai faktų, jog asmuo buvo vadovas dviejų įmonių, kurių vienos savininkas yra jis, o kitos – jis su kitais asmenimis, abiejų įmonių veiklos sritis pagal veiklos klasifikatorių yra tokia pati, šios įmonės tarpusavyje sudarinėjo sandorius to paties asmens vienvaldiškais sprendimais, be kitų įmonės dalyvių pritarimo, pagrindu galima daryti išvadą, kad tas asmuo pažeidė CK 2.87 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas pareigas būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2014).
18. Naujausioje, 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-208-403/2018, kurios faktinės aplinkybės yra iš esmės analogiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, kasacinis teismas konstatavo, kad faktinė aplinkybė, jog bendrovę valdo du akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų, lemia, kad nė vienas iš akcininkų negali priimti sprendimų be kito akcininko sutikimo, o ieškovas negali atšaukti kito akcininko iš bendrovės vadovo pareigų, t. y. bendrovėje yra vadinamoji sprendimų įšaldymo situacija, kai akcininko teisės negali būti tinkamai ginamos ABĮ nustatytais būdais. Esant tokiai situacijai, juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemonė.
19. Ieškovai juridinio asmens ir jos valdymo organo (atsakovų) veiklos tyrimo būtinumą grindė jų, kaip akcininkų, teisės gauti informaciją apie bendrovę, pažeidimu, kas, pareiškėjų nuomone, jau savaime kelia pagrįstų abejonių veiklos tinkamumu, nes nuo jų, valdančių visiškai analogišką akcijų paketą kaip ir atsakovas A. S., kuris turi galimybę be apribojimų žinoti bet kokią įmonės (tame tarpe ir konfidencialią bei įmonės komercines paslaptis sudarančią) informaciją, siekiama nuslėpti duomenis, reikšmingus ieškovams, kaip akcininkams, priimant sprendimus dėl įmonės valdymo. Antroji grupė argumentų, kuriais grindžiamas juridinio asmens veiklos tyrimo būtinumas, susijusi su atsakovo A. S. veiksmais, apeliantų manymu, proteguojant įmones, kurių akcininku yra pats A. S., dėl ko, tikėtina, mažėja pačios Bendrovės pelningumas, bei nepagrįstai traktuojant UAB ,,Marijampolės Eoltas“ kaip konkurentą, o ne kaip partnerį ir nepagrįstai ardant Bendrovės kartu su ieškovais bei UAB ,,Marijampolės Eoltas“ kurtą prekybos automobilių detalėmis ir autoservisų tinklą, tuo kenkiant ne tik partnerei UAB ,,Marijampolės Eoltas“, bet ir pačiai bendrovei, nes daroma žala prekės ženklo ,,Eoltas“ reputacijai.  
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kad bendrovė dirba pelningai, jos gaunamos pajamos ir pelnas auga kasmet, be to, bendrovė laiku moka mokesčius, jos internetinės parduotuvės žinomumas ir lankomumas užima 24 vietą Lietuvos lankomiausių elektroninių parduotuvių reitinge, bendrovei nėra inicijuota kitų asmenų priverstinio pobūdžio priemonių ir nepateikta įrodymų apie jai inicijuotas bylas ir kitus ginčus dėl netinkamo jos (valdymo organų) valdymo, sprendė, kad nepagrįsti ieškovų argumentai, jog įmonė galimai valdoma netinkamai.
21. Sutiktina su ieškovų atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas šias išvadas, nepagrįstai juridinio asmens veiklos tyrimo būtinumą bei atsakovų veiklos tinkamumą susiejo su veiklos pelningumu, savalaikiu mokesčių mokėjimu, kitų asmenų inicijuotų bylų ar priverstinio poveikio priemonių atsakovų atžvilgiu nebuvimu, kadangi kasacinio teismo praktikoje jau anksčiau yra išaiškinta, kad veiklos tyrimas pradedamas ir tais atvejais, kai bendrovė veikia pelningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Jau minėtoje naujausiojoje kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bendrovė, neturinti skolų valstybės bei savivaldybės biudžetams, neturinti užvestų vykdomųjų bylų ir jos klientų skaičiui nuosekliai didėjant gali veikti netinkamai, jos vadovas taip pat gali veikti netinkamai ir gali būti pradėtas šios bendrovės bei vadovo veiklos tyrimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-208-403/2018).
22. Pareiškėjai juridinio asmens veiklos tyrimo būtinumo kontekste pagrįstai kelia klausimą, kad vien faktas, jog bendrovė gavo pelno savaime nereiškia, kad ji buvo valdoma tinkamai ir efektyviai. Apeliantų manymu, aplinkybės, kad bendrovė sugeneruoja itin dideles apyvartas, tačiau jai lieka palyginus labai mažai pelno, suponuoja, jog bendrovė galimai yra valdoma netinkamai, t.y. arba jos sąnaudos yra per didelės, arba teikia paslaugas ir parduoda prekes su per maža pelno marža. Apeliacinio teismo nuomone, šios abejonės negali būti vertinamos kaip akivaizdžiai nepagrįstos, neturinčios faktinio ir teisinio pagrindo, tuo tarpu, kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, teismas spręsdamas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios, neturi visapusiškai įsitikinti netinkamos veiklos įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų, o privalo tik preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius galimai netinkamą juridinio asmens veiklą (žr. nutarties 15 punktą ir jame cituojamą kasacinio teismo praktiką).
23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė ir tai, kad kitos įmonės akcijų įsigijimas savaime nereiškia, jog vadovas netinkamai valdo bendrovę, bei tai, kad įstatymas nenustato draudimo įmonės vadovui ar jos akcininkui įgyti nuosavybę į kitos įmonės akcijas. Tačiau vertinant šios bylos faktines aplinkybes nagrinėjimo klausimo kontekste, svarbu tai, kad bendrovės vadovui atsakovui A. S. priklauso 85 proc. UAB „Klaipėdos Eoltas“ akcijų ir 55 proc. SIA „ARD Eoltas“ akcijų, o šios įmonės, kaip minėta, veikia tame pačiame verslo segmente kaip ir atsakovė UAB ,,Eoltas“.
24. Kaip paminėta šios nutarties 17 punkte, pagal kasacinio teismo praktiką, lojalumo juridiniam asmeniui, konfidencialumo pareigų bei pareigos vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens tikslams, pažeidimui konstatuoti pakanka vien tiktai faktų, jog asmuo buvo vadovas dviejų įmonių, kurių vienos savininkas yra jis, o kitos – jis su kitais asmenimis, abiejų įmonių veiklos sritis pagal veiklos klasifikatorių yra tokia pati, šios įmonės tarpusavyje sudarinėjo sandorius to paties asmens vienvaldiškais sprendimais, be kitų įmonės dalyvių pritarimo. Nors nagrinėjamos bylos atveju atsakovas A. S. buvo vadovas tik vienos iš įmonių (UAB ,,Eoltas“), įvertinant tai, kad kitose dviejose įmonėse jis turi kontrolinius akcijų paketus (85 ir 55 proc.), taigi, savo sprendimais gali daryti lemiamą įtaką tų įmonių valdymui, tokia situacija, ypač įvertinant apeliantų akcentuojamą šių įmonių apyvartos didėjimą, kelia pagrįstų abejonių ar atsakovas A. S. nėra interesų konflikto situacijoje, kuri ir turėtų būti nustatyta bei įvertinta būtent juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo metu. 
25. Papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas galimą interesų konfliktą, kaip pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą yra pripažinęs ne tik tuo atveju, kai juridinio asmens vadovas buvo ir kitos įmonės, kurios akcininku jis yra, vadovu, bet netgi tuo atveju, kai jis, įsigijęs kitos įmonės akcijas (jų kontrolinį paketą), šias akcijas perleido savo tėvui (minėta kasacinio teismo nutartis byloje Nr. e3K-208-403/2018). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas A. S. yra visų trijų įmonių akcininkas, įmonėse, kurių galimu protegavimu atsakovą įtaria ieškovai, turi lemiamą įtaką, įmonės veikia tame pačiame verslo segmente, naudoja tą patį prekės ženklą, sudarinėja tarpusavio sandorius, todėl apeliantų keliamos abejonės tokios veiklos skaidrumu ir atitikimu bendrovės interesams pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo įvertintos kaip nereikšmingos, nesudarančios prielaidų tirti juridinio asmens bei jo vadovo veiklą.
26. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad atsakovas neproteguoja jokių įmonių, įskaitant ir UAB „Klaipėdos Eoltas“, SIA „ARD Eoltas“ – nurodytos bendrovės veikia ir žymenį „Eoltas“ savo veikloje naudoja to paties pobūdžio su bendrove sudarytų sutarčių pagrindu, kaip ir buvo sudarytos su apeliantams priklausančia UAB „Marijampolės Eoltas“, iki sutartys su ja buvo nutrauktos, o atsakovė visoms be išimties bendrovėms parduoda tiek prekių, kiek atitinkama bendrovė perka, akcentuotina, kad vien prekių pardavimo faktas savaime nei patvirtina, nei paneigia tokią aplinkybę kaip verslo subjektų, susijusių su vienu iš akcininkų, galimu protegavimu, nes juridinio asmens veiklos tyrimo turinį ir turėtų sudaryti aplinkybių, ar visiems ūkio subjektams, tame tarpe ir susijusiems su bendrovės vadovu A. S., prekės parduodamos analogiškomis sąlygomis, taikant tokią pat kainodarą, kaip ir kitiems subjektams.
27. Nepripažintina pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė teikti akcininkams (ieškovams) konfidencialią informaciją dėl tos priežasties, kad jie nesutiko pasirašyti bendrovės „Eoltas“ nustatytos formos bei turinio konfidencialumo įsipareigojimo. Jau minėta, kad ieškovai kartu kaip ir atsakovas A. S. turi vienodą akcijų skaičių (ieškovai, kurie susiję per tą patį asmenį R. S. turi 50 proc. bendrovės akcijų ir A. S. turi tokį pat akcijų kiekį). Atsakovas A. S., būdamas bendrovės vadovu, turi neribotą galimybę ne tik susipažinti su visa įmonės informacija, bet ir ja laisvai disponuoti. Tuo tarpu ieškovai tokios galimybės neturi, o tai, kaip pagrįstai nurodo apeliantai, ne tik riboja jų galimybę dalyvauti įmonės valdyme per sprendimų priėmimą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tačiau ir įsitikinti atsakovų veiklos tinkamumu. 
28. Nors bendrovės ,,Eoltas“ konfidencialumo įsipareigojimo turinys ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apeliacinio teismo vertinimu, jame nustatyta 400 000 Eur dydžio suma kaip minimalūs nuostoliai dėl konfidencialumo pareigos pažeidimo, kelia pagrįstų abejonių. Išankstinis tokio dydžio nuostolių, kurių net nereikia įrodinėti, nustatymas, be to, jų taikymas lygiaverčiam įmonės savininkui, turinčiam tokias pat teises kaip ir kitas savininkas (akcininkas A. S.) suponuoja pagrįstą manymą, kad tokio turinio konfidencialumo įsipareigojimu siekiama ne užtikrinti įmonės interesus, bet išvengti ABĮ nustatytos pareigos leisti akcininkui susipažinti su įmonės informacija, ypač įvertinant tai, kad konfidencialumo įsipareigojimą (nors ir ne bendrovės nustatytos formos bei turinio), ieškovai bendrovei yra pateikę.
29. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kurie, esant jau minėtai sprendimų įšaldymo situacijai (žr. nutarties 18 punktą), suponuoja išvadą, kad ieškovų, kaip įmonės akcininkų, teisėms įgyvendinti subsidiarios teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos, jas taikant nėra galimybės pasiekti, kad būtų nutraukta netinkama veikla, jeigu tokia būtų nustatyta, todėl juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčių akcininkų (ieškovų) teisių gynimo priemonė. Konstatavus galimą atsakovo A. S. buvimą interesų konflikto situacijoje, taip pat ieškovų kaip akcininkų teisės gauti informaciją nepagrįstą ribojimą, yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pradėti juridinio asmens UAB ,,Eoltas“ ir jos vadovo A. S. veiklos tyrimą.
30. Konstatavus pagrindą atlikti juridinio asmens bei jo valdymo organo veiklos tyrimą, apeliacinis teismas detaliau nepasisako dėl kitų tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį išdėstytų faktinių argumentų, tame tarpe ir susijusių su įmonės veiklos rodikliais, nes būtent tai ir yra vėlesnės juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos dalykas. Todėl šių bei kitų argumentų, nelemiančių šioje proceso stadijoje teismo priimamo procesinio sprendimo, nagrinėjimas būtų perteklinis ir teisine bei faktine prasme nereikšmingas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 

31. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
32. Apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti, kadangi jie niekaip nepagrindė, kodėl šie įrodymai nebuvo ar negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
33. Atsisakoma priimti ir atsakovų su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikiamus naujus įrodymus, kadangi, kaip nurodoma atsiliepime, jais siekiama atsikirsti į apeliantų teikiamus naujus argumentus bei naujus įrodymus. Nepriimant ieškovų teikiamų naujų įrodymų, nėra pagrindo į juos atsikirsti pateikiamais naujais įrodymais.
34. 2018 m. birželio 11 d. apeliaciniame teisme gautas ieškovų prašymas prijungti prie bylos atsakovų kitoje byloje pateiktą 2018-05-07 UAB ,,Eoltas“ sandorių kainodaros dokumentaciją ir šios dokumentacijos pagrindu atliktą 2018-06-11 ekspertinio tyrimo išvadą. Šie įrodymai yra nauji, gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, tad atitinka CPK 314 straipsnyje nustatytą naujų įrodymų priėmimo kriterijų. Tačiau, įvertinant tai, kad įmonės veiklos rezultatų vertinimas yra antrosios juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos (ekspertinio tyrimo) dalykas, naujų įrodymų priėmimas užvilkintų procesą apeliacinės instancijos teisme (atsakovams turėtų būti suteikiama galimybė susipažinti su pateiktais įrodymais bei pareikšti dėl jų savo poziciją), byloje pakanka įrodymų tinkamam atskirajame skunde keliamų teisės klausimų išnagrinėjimui, o naujai pateikti įrodymai esminės įtakos bylos teisiniam rezultatui šioje proceso stadijoje neturi, šiuos apeliantų teikiamus naujus įrodymus taip pat atsisakoma priimti, nurodant, kad tokie įrodymai gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui, bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nagrinėsiančiam iš esmės.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

35. 2018 m. birželio 11 d. prašyme apeliantai išreiškė nuomonę, kad dėl byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumo byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
36. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
37. Šalies prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo nesaisto. Būtent tuo atveju, kai teismas konstatuoja žodinio proceso būtinumą, byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodžiu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių atskirąjį skundą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi šalys buvo išklausytos pirmosios instancijos teisme, šalių pozicija itin išsamiai atskleista jų procesiniuose dokumentuose, todėl apeliantų prašymą tenkinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo  

38. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pradėti juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eoltas“ (juridinio asmens kodas 133769530) ir jos vadovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimą.

Bylą perduoti nagrinėti iš esmės Kauno apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                 Rasa Gudžiūnienė