Civilinė byla Nr.2-110-356/2011

teisminio proceso Nr.2-50-3-01421-2010-1

procesinio sprendimo kategorijos:

42.5; 42.8;42.9; 113.1; 116.1; (S)

                  UTENOS  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

                                 S P R E N D I M A S

                       LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU                                

                                           2011 m. birželio 23 d.

                                                Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant atsakovo G. M. atstovui advokatui Vytautui Sketeriui, o ieškovui G. L. ir jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,  atsakovui G. M. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui G. M. dėl avanso, už atsakovo butą sumokėtų mokesčių ir palūkanų ir priteisimo

n u s t a t o :

Ieškovas G. L. prašė priteisti iš atsakovo 20.000,00 Lt avansą, 2.595,93 Lt ieškovo už atsakovo butą sumokėtų mokesčių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 22.595,93 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ir jo atstovė, prašydami ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad šalių sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu ieškovas atsakovui notarės akivaizdoje perdavė 5 tūkstančius 2 ir 5 litų monetomis bei 15 tūkstančių litų po 500,00 Lt banknotais. Kadangi su atsakovu buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovas privalo grąžinti avansą. Be to, ieškovas už atsakovą įvykdė prievoles paslaugų tiekėjams – sumokėjo 2.595,93 Lt skolą už šilumos ir elektros energiją, todėl prašo priteisti tokią sumą iš atsakovo. Prašo priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas G. M. ieškinį pripažino iš dalies. Atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad ieškovas po preliminariosios sutarties pasirašymo jam automobilyje, o ne notarės biure, perdavė dėžutę su monetomis, kurių  jis neperskaičiavo, 15 tūkstančių litų banknotais jam ieškovas niekada nedavė. Jis jaučiasi kaltas dėl to, kad neperskaičiavo gautų monetų, o jas perdavė dukrai, kuri jam sakė, jog nusipirko sau būstą Biržuose. Gali būti, kad buvo susidarę skolos už butą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.  

Rašytinis įrodymas - Turto arešto aktų registro išrašas (13-15 b.l.) patvirtina, kad atsakovas yra savininkas 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad butas yra areštuotas (pirmą kartą – 2006-07-13).

Kitas rašytinis įrodymas – Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarės N. K. 2007-05-03 patvirtinta sutartis (9 b.l.), patvirtina, kad šios bylos šalys susitarė dėl minėto buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, t.y. iki 2007-06-03, už 45.000,00 Lt.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos LR CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Pagal teismų praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Visos abejonės dėl sutarties sąlygų (jei sąlygos neaiškios, dviprasmiškos) aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (LR CK 6.193 str. 4 d.).

LR CK 6.165 straipsnyje įtvirtinta preliminariosios sutarties samprata. Tai šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariosios sutarties pagrindiniai bruožai yra šie: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (LR CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d.).

Aiškinant šios bylos šalių sudarytos sutarties sąlygas, jos sudarymo tikslą, konkrečius šalių atliktus veiksmus, yra pagrindas padaryti išvadą, kad šalių 2007-05-03 sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti sutartyje įvardyto turto pirkimo-pardavimo sutartį šiame susitarime jų iš anksto aptartomis sąlygomis už nustatytą kainą (LR CK 6.165 str. 1 d.). Iš  sutarties 1 punkto turinio matyti, kad pagrindinė buto, esančio Smėlio g. 5-28, Utena, pirkimo-pardavimo sutartis privalėjo būti  sudaryta iki 2007-06-03 (LR CK 6.165 str. 3 d.), tačiau  2007-06-01 sutarties šalys padarė rašytinį susitarimą (išdėstytas raštu antroje sutarties lapo pusėje ir šalių pasirašytas), kad pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta po dokumentų įforminimo, netaikant konkrečios datos. Sutarties šalims padarius tokį rašytinį patvarkymą, pripažintina, kad pagal šią preliminariąją sutartį ( LR CK 6.165 str. 3 d., 5d. nuostatos) pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį šalys privalėjo sudaryti per 1 metus, t.y. iki 2008-06-01.

Šioje byloje šalys neginčijo fakto, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis iki minėto termino sudaryta nebuvo, kad prievolė sudarytį pagrindinę sutartį pasibaigė 2008-06-01.

Iš LR CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos akivaizdu, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją, tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Taigi, nors susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai yra už preliminariosios sutarties ribų LR CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme, tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir LR CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali turėti keletą reikšmių ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas, nes įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmė teismų praktikoje yra vertinama preliminariosios sutarties kontekste, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, jų atliktus veiksmus ir t.t.

Kaip matyti iš šalių sutarties 2 p. turinio, yra nurodyta, kad ieškovas prieš pasirašant sutartį sumoka 20 tūkstančių litų, kad tokiu būdu siekia įrodyti, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ir įvykdyta laiku. Sutartimi šalys neaptarė, kad šie sumokėti pinigai bus įskaityti į mokėjimus tuo atveju, jei bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.

Sutarties 3p. šalys susitarė, kad tuo atveju, jei viena ar kita šalis nepagrįstai vengs sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ji privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu nepagrįstai vengs akceptantas (ieškovas) sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, jis neteks visų oferentui (atsakovui) sumokėtų pinigų. Jeigu oferentas nepagrįstai vengs sudaryti sutartį, jis turės grąžinti akceptantui dvigubai tiek, kiek sumokėjo akceptantas.

Taigi šalys susitarė sumokėti 20 tūkstančių litų tam, kad užtikrintų pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą bei susitarė dėl neigiamų pasekmių šalims, jei kuri nors iš jų vengtų sudaryti sutartį.

Nors šalys ir nesudarė pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau neprašė šią preliminariąją sutartį pripažinti pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi, neprašė vienas kito atžvilgiu taikyti sutarties 3p. numatytas sutarties neįvykdymo pasekmes.

Atsakovas pripažįsta, kad jis turi pareigą grąžinti ieškovui tai, ką pagal sutartį gavo iš jo, nes buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o prieš sudarant preliminariąją sutartį jis suprato, kad  butas bus parduodamas už 45 tūkstančius litų, o ieškovo žadėti sumokėti 20 tūkstančių litų bus įskaityti į buto kainą.

Kadangi atsakovas neginčijo ieškovo nurodyto fakto, kad sutartyje nurodyta pinigų sumą turėtų būti vertinama kaip avansas, pažymėtina, kad įrodyti šių pinigų sumokėjimą asmeniškai būsimam pardavėjui, o ne kuriam kitam asmeniui, yra būsimo pirkėjo (ieškovo), o ne pardavėjo (atsakovo) pareiga (LR CK 6.314 straipsnis, LR CPK 178 straipsnis).

Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo tinkamai įvykdyta ieškovo prievolė pagal 2007-05-03 preliminariosios sutarties 2 punktą perduoti atsakovui iki sutarties pasirašymo 20.000,00 Lt (9 b.l.).

Ieškovas paaiškino, kad pinigus – 20.000,00 Lt (5 tūkstančius monetomis po 2 ir 5 litus bei 15 tūkstančių banknotais po 500,00 Lt) atsakovui perdavė sutarties pasirašymo momentu notarės akivaizdoje. Nurodė, kad pinigus skaičiavo ne tik jis su atsakovu, bet ir notarės padėjėjas, kad monetos buvo sudėtos tokio dydžio dėžutėje „kaip nuo batų“, jie jas ant notarės stalo sudėliojo po 10 ir taip perskaičiavo. Pinigų perdavimo faktą, ieškovo teigimu, taip pat matė atsakovo žentas E. Č., nes jis tuo metu buvo notaro biure. Nurodydamas faktines aplinkybes, ieškovas nebuvo nuoseklus, nes vieną kartą nurodė, kad monetos buvo po 5 litus (tokias monetas jis renka), o kitą kartą nurodė, kad buvo tiek po 5 Lt, tiek ir po 2 Lt (45, 84 b.l.).

Kaip matyti iš šalių sutarties 2 p. turinio, yra nurodyta, kad ieškovas prieš pasirašant sutartį sumoka 20 tūkstančių litų. Liudytojais apklausti notarė N. K. ir jos padėjėjas E. K. paaiškino (84-86 b.l.), kad tai yra jų preliminariosios sutarties parengtas tekstas, kad žodis „sumoka“ reiškia, kad pinigai buvo sumokėti, tačiau jie netikrina tokio fakto, o tik paklausia sutarties šalių, ar jie patvirtina tokį faktą buvus, tada atskiro prierašo, kad pinigus gavo, nebedaro, nes laiko, kad šalys pasirašo už visas sutarties sąlygas vieną kartą. Tiek notarė, tiek jos padėjėjas nurodė, kad jiems ieškovas yra labiau matytas, žinomas, negu atsakovas, galimai ieškovas yra lankęsis notaro biure ne vieną kartą. Ieškovas nurodė, kad notarė N. K. yra labai gera notarė. Duodama parodymus notarė N. K. tai teigė, kad ji visiškai nesikiša į klientų tarpusavio santykius dėl atsiskaitymo, nes notarai neturi teisės kontroliuoti, tai teigė, kad net netvirtina sutarties, kol neatsiskaitoma, jeigu kyla abejonių dėl atsiskaitymo, ir pasiekia, kad būtų atsiskaityta. 

Liudytojai notarė N. K. ir jos padėjėjas E. K. nepatvirtino ieškovo nurodyto fakto, kad jų akivaizdoje šiuo konkrečiu atveju būtų buvę skaičiuojami ir perduodami pinigai, kad E. K. būtų padėjęs pinigus skaičiuoti. Tokio fakto, kad būtų skaičiuojamos monetos, liudytojai nepamena.

Atsakovas paaiškino, kad jam po sutarties pasirašymo ieškovas automobilyje, o ne pas notarę biure, davė ieškovo nurodyto dydžio dėžutę su monetomis, kurių jis neperskaičiavo, o atidavė dukrai. Atsakovas mano, kad dėžutė galėjo sverti apie 5 kg., jis ją nešėsi prispaudęs ranka prie šono, kad dėžutėje buvo nemažai monetų jis suprato, nes ją nešant monetos žvangėjo.

Liudytoju apklaustas buvęs atsakovo žentas E. Č. (128 b.l.) teigė, kad jis buvo nuvykęs į notaro biurą, nes nuvežė ten atsakovą, pro pravertas duris jis matė kaip ant stalo šalys skaičiavo pinigus, kad po to atsakovas išėjo nešinas 2 peršviečiamais maišeliais, kurių viename, jis tai matė, buvo įvairios monetos (po 1, 2, 5 litus), o kitame – banknotai po 50 Lt, 100 Lt, spėja, kad pinigų atsakovas galėjo turėti ir kelnių kišėnese. Jis atsakovą pavežė tik iki namo, o pats iš karto išvažiavo, nes dar turėjo kitų reikalų, todėl jam nėra žinoma, kur atsakovas padėjo pinigus: visus atidavė savo dukrai I. Č. ar kažkur juos paslėpė.

Vertinant liudytojo E. Č. parodymus pažymėtina, kad pastarasis, į kiekvieną jam užduodamą klausimą atsakydamas, kad nepamena, nežino, nes seniai tas buvo, stengėsi patvirtinti ieškovo nurodytus faktus apie pinigų skaičiavimą notarės kabinete, apie tai, kad būtent ten atsakovui buvo duoti grynieji pinigai ne tik monetomis, bet ir banknotais. Tačiau jo parodymai prieštarauja tiek ieškovo nurodytiems faktams, tiek liudytojų N. K. bei E. K. parodymams, todėl vertintini kritiškai, nes jis, jei matė, ką atsakovas rankose turėjo išeidamas iš notarės kabineto, turėjo, pagal ieškovo paaiškinimą, matyti dėžutę tokio dydžio „kaip nuo batų“, o ne peršviečiamą maišelį su monetomis, o taip pat matyti banknotus po 500 Lt, o ne po 50 ir 100 litų.

Kad monetos, kurių jam perdavimo fakto po sutarties pasirašymo atsakovas neginčija, buvo sudėtos į ieškovo nurodyto dydžio dėžutę, patvirtino ne tik atsakovas, bet ir liudytoja I. Č.. Taigi, jeigu atsakovui monetos būtų buvę perduotos notarės kabinete, liudytojas E. Č. būtų matęs minėtą dėžutę, o ne maišelį su monetomis. Kad liudytojo E. Č. parodymai apie pinigų skaičiavimą ir perdavimą notarės kabinete yra išgalvoti, patvirtina ir tai, kad liudytojas teigia netgi matęs monetas po 1, 2, 5 litus, kurias atsakovas neva nešėsi peršviečiamame maišelyje.

Liudytoja apklausta atsakovo dukra I. Č. (111-112 b.l.) paaiškino, kad atsakovas į namus parsinešė tik dėžutę su metaliniais pinigais, buvo monetos po 5 litus, banknotų nematė, jie monetų neperskaičiavo. Iš tų pinigų jai atsakovas davė apie 1.000,00 Lt.

Siekiant nustatyti pinigų – 20 tūkstančių litų atsakovui perdavimo faktą, teismas taip pat vertina kitus šalių ir liudytojų nurodytus faktus, susijusius su šalių ir liudytojų I. Č., E. Č. veiksmais iki pasirašant sutartį ir po jos pasirašymo.

Atsakovas nurodė, kad iniciatyva parduoti jo butą, jo nuomone, buvo jo dukros I. Č., nes ji teigė, kad jos šeima turi finansinių problemų. Liudytoja I. Č. savo ruožtu teigė, kad buto pardavimo iniciatorius buvo jos sutuoktinis (šiuo metu jų santuoka nutraukta) E. Č., nes jis turėjo skolų ir jam reikėjo „dingti iš Lietuvos“. Jos žodis, jog atsakovas važiuotų pas notarą sudaryti sutarties, buvo lemiamas, ją tą dieną sutuoktinis E. Č. sumušė dėl to, kad ji lieptų atsakovui važiuoti pasirašyti sutarties. Liudytoja taip pat nurodė, kad ne pats atsakovas davė skelbimą apie buto pardavimą, kad atvykęs ieškovas derėjosi dėl buto pardavimo ne su atsakovu, kaip buto savininku, o su E. Č.. Tiek liudytoja I. Č., tiek ieškovas nurodė, kad E. Č. jau buvo paėmęs iš kitų asmenų rankpinigius už tą patį atsakovo butą.

Liudytojas E. Č. kategoriškai paneigė smurtavęs prieš sutuoktinę, nurodė, kad ne jis, o I. Č. buvo buto pardavimo iniciatorė, kad jis, gali būti, ką nors ir kalbėjo su ieškovu ta tema, tačiau ieškovas derėjosi tik su atsakovo dukra, liudytojas neigė, kad jis būtų paėmęs užstatus iš kitų asmenų už tą patį atsakovo butą.

Atsakovas nurodė, kad jis davė dukrai pinigus – monetas, kurias jam davė ieškovas, o dukra jam sakė, kad už šiuos pinigus jos šeima įsigijo būstą Biržuose.  Liudytojai I. ir E. Č. paneigė ką nors įsigiję už atsakovo duotus pinigus, nes, I. Č. teigimu, jai davė  apytiksliai tik 1 tūkstantį. Patikrinus viešajame registre duomenis (86, 113 b.l.) nenustatyta, kad liudytojai po preliminariosios sutarties sudarymo būtų įgiję kokį nors gyvenamąjį būstą ar kitokį turtą.

Liudytoja I. Č. pripažino, kad buvo toks planas parduoti atsakovo butą, tačiau jis nepavyko, nes žadėtų 20 tūkstančių litų niekas negavo, todėl, jos nuomone, atsakovas buvo apgautas.

Ieškovas, prieš užduodamas klausimą liudytojai I. Č., jai pareiškė, kad „ Jūs puikiai atsimenat, bet ir aš atsimenu, mes dviese žinome tą reikalą, apie kurį aš nepasakysiu, čia yra ne baudžiamoji byla, kai bus baudžiamoji byla, tada aš pasakysiu tą sakinį“. Ieškovas taip pat nurodė, kad I. Č., prieš išvykdama į užsienį, atsiuntė jam mobiliuoju telefonu žinutę, kuria reikalavo iš jo dar 3 tūkstančių litų ir nurodė, kad priešingu atveju jis negaus buto, todėl jis mano, kad ji jį apgavo. Liudytoja paneigė siuntusi tokio turinio žinutę.

Ieškovas, prieš užduodamas klausimą liudytojui E. Č., jam pareiškė, kad „gaila, kad dabar mes kalbam teisme, o ne lauke, bet čia yra tik civilinis teismas dėl skolos pripažinimo <......> butą saugoti nebėra prasmės, reikia saugoti save, ir man reikia saugoti save, ką aš darau <......> sakydami tiesą saugome save nuo visų“.

Ieškovas taip pat yra nurodęs, kad „jie“ reikalavo užstatui 25 tūkstančių litų, o jis tuo metu tiek neturėjo. Ieškovas taip pat nurodė, kad pinigus davė atsakovo vaikams, o jie jais pasinaudojo, todėl atsakovą prašo dabar pinigus grąžinti.

Liudytojos I. Č. nuomone, ieškovas ketino butą įsigyti itin pigiai, todėl jis elgėsi nesąžiningai ir neapdairiai, nes net nekreipė dėmesio ir neišsiaiškino, ar butą būtų galima parduoti, nes atsakovas tuo metu turėjo nepilnametę dukrą ir būtų reikėję leidimo, nekreipė dėmesio ir į skolas už butą. Rašytinis įrodymas -  Turto arešto aktų registro išrašas (13-15 b.l.) patvirtina, kad atsakovui priklausantis 2 kambarių butas  2006-07-13 buvo areštuotas, o atsakovui turint nepilnametę dukrą, būtų buvo reikalingas teismo leidimas.

Kaip matyti iš ieškovo, atsakovo ir liudytojų E. ir I. Č. parodymų, buvo planuojama atsakovui, su kuo jis pats sutiko, nupirkti kitame rajone namą ar butą už 25 tūkstančius litų. Taigi atsakovui buvo ketinama nupirkti būstą ne už 45 tūkstančius litų, kiek buvo žadama sumokėti už jo butą, o tik už 25 tūkstančius litų. Be to, ieškovas paaiškino, kad jis susitarė su „Kupiškio globos sekretore“, kad duotų sutikimą butą parduoti, nes ketino butą pirkti atsakovo nepilnametės dukros vardu.

Vertindamas minėtus įrodymus, teismas atsižvelgia į liudytojų parodymus bei į rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktus apie atsakovo sveikatos būklę sutarties pasirašymo metu. Liudytoja I. Č. paaiškino, kad jos tėvas tuo metu buvo „neprotaujantis“, nes be saiko vartojo alkoholį, buvo nuolat žalojamas kitų asmenų. Liudytojas E. Č. taip pat nurodė, kad atsakovas tuo metu vedė asocialų gyvenimo būdą.

Išrašas iš medicininių dokumentų (55 b.l.) patvirtina, kad atsakovas vartojo alkoholį, ko pasėkoje buvo sukelta CNS degeneracija, kad nuo 2009-01-30 jis gyvena Utenos pensionate.

Pažymėtina, kad atsakovas ieškovą yra apibūdinęs kaip sukčiauti linkusį asmenį, tokie duomenys yra užfiksuoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-14 nuosprendyje, kuriuo ieškovas buvo nuteistas pagal LR BK 214 str. 1d., 215 str. 1d. ir 182 str. 1d., nes neteisėtai naudojosi atsakovo mokėjimo kortele (93-95 b.l.).

Įvertinęs įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių visetą bei juos skyrium, teismas daro išvadą, kad vien tik įrašas šalių sutarties 2 punkte, kad akceptantas (ieškovas) sumoka 20 tūkstančių litų prieš pasirašant šią sutartį, atsakovui savo parašu nepatvirtinus pinigų gavimo, nepatvirtina fakto, kad tikrai ieškovas asmeniškai atsakovui, kaip būsimam buto pardavėjui, iki pasirašant sutartį sumokėjo avansą – 20 tūkstančių litų.

Įrodymų visetas duoda pagrindą pripažinti buvus atsakovo nurodytą faktą, t.y., kad ieškovas po sutarties pasirašymo jam perdavė tik dėžutę („dydžio kaip nuo batų“) su monetomis.

Ieškovo nurodytas faktas, kad asmeniškai atsakovui notarės biure perdavė ne tik dėžutę su monetomis, bet dar ir 15 tūkstančių litų banknotais po 500 Lt, neįrodytas (LR CK 6.314 straipsnis, LR CPK 178 str.).

Kaip minėta, atsakovas teigia monetų, buvusių jam ieškovo perduotoje dėžutėje, neperskaičiavęs. Jų nurodė neskaičiavusi ir jo dukra I. Č.. Apie tai, kokios monetos dėžutėje buvo, ieškovas yra nurodęs, kad buvo ir po 2 ir po 5 litus, I. Č. nurodė, kad buvo po 5 litus. Pats ieškovas teigė, kad  dėžutė galėjo sverti apie 1 kg, ar daugiau, atsakovas nurodė, kad svėrė apie 5 kilogramus, kitą kartą nurodė, kad svėrė virš kilogramo.

Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, atsakovas manė jam perduotoje dėžutėje buvus 20 tūkstančių litų tik todėl, kad jam buvo žadama tokia pinigų suma, kad jis jaučiasi kaltas dėl to, kad monetų neperskaičiavo.

Remiantis viešai Lietuvos banko internetiniame puslapyje www.lb.lt skelbiamais oficialiais duomenimis, 5 Lt monetos matmenys: skersmuo - 27,50 mm, storis - 2,35 mm, masė - 10,10 g. Taigi 5 tūkstančiai litų  (1.000 5 litų monetų) svertų 10 kg, 100 gr.  Kad dėžutė galėjo tiek sverti, niekas, net pats ieškovas, nenurodė. Juo labiau nėra duomenų, kad dėžutė su monetomis būtų svėrusi 40 kg. (20 tūkstančių litų), nors atsakovas ir manė dėžutėje galimai esant tokią sumą.

Liudytoja I. Č., kuri pripažino, kad jai atsakovas iš tos dėžutės davė apie 1 tūkstantį litų, nurodė, kad dėžutėje galėjo būti iki 3 tūkstančių litų, bet ne daugiau.

Nors ieškovas nurodė, kad liudytojai I. ir E. Č., kai ieškojo tinkamo atsakovui būsto, buvo kažkam davę užstatą apie 12 tūkstančių litų, liudytojas E. Č. nurodė, kad gal kažkam ir davė, tačiau tik apie 1 tūkstantį litų.

Daugiau įrodymų, kurie galėtų tiksliau patvirtinti, kiek dėžutėje buvo pinigų, nėra. Pažymėtina, kad atsakovas neperskaičiuodamas gautų monetų elgėsi labai neapdairiai ir savo rizika. Nustatant asmeniškai atsakovui ieškovo perduotų monetomis pinigų kiekį, teismas atsižvelgia į atsakovo nurodytą didžiausią svorį – 5 kg, liudytojos I. Č. nurodytą galimą didžiausią sumą – 3 tūkstančius litų, kas pinigine išraiška, turint mintyje 5 litų monetas, būtų 2.500,00 Lt (2.500 Lt : 5 Lt = 500 monetų x 10,1 g. = 5050 g.).

Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas ( CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Šiuo konkrečiu atveju, minėta, šalys nereikalavo vienas kito atžvilgiu taikyti sankcijas ir pripažino, kad pinigai, kurie buvo perduoti asmeniškai atsakovui preliminariosios sutarties pagrindu, nors ja ir nebuvo aptarta, turėjo būti įskaitomi į mokėjimus sudarant pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal LR CK 6.237 straipsnį.

Remiantis LR CK 6.237 str. 1-2 dalių nuostatomis, iš atsakovo ieškovui, ieškinį dalyje dėl avanso grąžinimo tenkinant iš dalies, priteistina 2.500,00 Lt, kitoje dalyje ieškinys dėl avanso grąžinimo atmestinas, nes neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2.595,93 Lt jo už atsakovą sumokėtų mokesčių: 499,75 Lt už elektros energiją, 2.096,18 Lt už šilumos energiją.

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad 2008-06-04 ieškovas sumokėjo 367,22 Lt už elektros energiją pagal skaitiklio, esančio (duomenys neskelbtini), rodmenis (nuo 2354 iki 3620, viso už 1266 kWh) ir 132,53 Lt pagal skaitiklio rodmenis (nuo 1153 iki 1610, viso už 457 kWh) (22, 28 b.l.), kad 2008-06-04, 2008-04-17, 2009-01-07 sumokėjo dalimis UAB „Utenos šilumos tinklai“ viso 2.093,86 Lt (24-27 b.l.).

AB „Rytų skirstomieji tinklai“ raštas (43 b.l.) paaiškina, kad 2007-11-05 atlikus skaitiklių rodmenų nurašymą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-03-09 iki 2007-11-05 susidariusi 367,22 Lt skola.

UAB „Utenos šilumos tinklai“ raštas (42 b.l.) paaiškina, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama šilumos energija, 2.096,18 Lt skola susidarė laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2008-11-01, skola buvo priteista.

Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-14 nuosprendžio (93 -95 b.l.) matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) apsigyveno 2008-09-18.

Nėra neginčijamų įrodymų, kad elektros energija atsakovo bute buvo naudojama ieškovo interesais, skola, minėta, susidarė nuo 2007-03-09, skolos faktas užfiksuotas 2007-11-05. 

Teismas vertina, kad ieškovas, apmokėdamas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Utenos šilumos tinklai“ viso 2.595,93 Lt mokesčių, įvykdė atsakovo prievolę šiems energijos tiekėjams, pastarieji tokį įvykdymą priėmė. Pagal LR CK 6.50 str. 3d. nuostatas trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

Atsakovas neprieštaravo dėl to, kad ieškovas už jį sumokėjo susidariusias skolas minėtoms įmonėms, prievolių įvykdymą patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteistina 2.595,93 Lt (LR CK 6.50 str., 6.383 str., 6.388 str., 6.391 str.).

Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 22.595,93 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas.   Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu, tačiau tenkintinas iš dalies (dėl skolos sumos, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, ir dėl laikotarpio, nuo kurio skaičiuojama), iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 5.095,93 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2010-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 2 d.), kitoje dalyje ieškinys dėl palūkanų priteisimo atmestinas.

              Ieškovas turėjo viso 1.316,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai  apmokėti (7, 21,33 b.l.): 500,00 Lt už dokumento – ieškinio surašymą, 116,00 Lt už dokumento – ieškinio surašymą didinant ieškinio reikalavimus, 700,00 Lt už atstovavimą ir dokumento surašymą. Ieškinį apmokėjo viso 678,00 Lt žyminiu mokesčiu (6, 20 b.l.).

Ieškovo turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais:  8.2p. (už ieškinį – 2.400,00 Lt), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt), pripažintina, kad ieškovo realiai patirtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (1.316,00 Lt) advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Atsakovo, kuriam Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-01-10  sprendimu Nr. (1.2)-SP3-010P buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovas pateikė minėtos institucijos 2011-05-23 pažymą Nr.549, kuri patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovui suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 550,00 Lt (126 b.l.). 

Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.). Ieškinys patenkintas - 23 proc., o atmestas - 77 proc. ( 22.595,93 Lt - 5.095,93 Lt =  17.500,00 Lt), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina – 153,00 Lt žyminio mokesčio, 302,68 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 98 str.).

Iš ieškovo į valstybės biudžeto pajamas priteistina 27,00 Lt (77 proc. išlaidų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 423,00 Lt išlaidų už antrinės pagalbos atsakovui suteikimą (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str., 99 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui  G. L., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) 2.500,00 Lt avanso, 2.595,93 Lt mokesčių už šilumos ir elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 5.095,93 Lt už laikotarpį nuo 2010-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302,68 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 153,00 Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. L., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 423,00 Lt išlaidų už antrinės pagalbos atsakovui suteikimą.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), ir išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas -  5630 ) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000,  įrodymą pateikti teismui ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas  Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Vijolė Vitienė