LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. O., A. A., A. V., A. P. ir kitų (iš viso 212 ieškovų) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3328-614/2017 pagal ieškovų A. O., A. A., A. V., A. P. ir kitų ieškovų, nurodytų pirmame ieškinio priede, ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl pripažinimo investuotojais ir duomenų perdavimo bei draudimo išmokų išmokėjimo,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. O., A. A., A. V., A. P. ir kiti (iš viso 212 ieškovų) teigė, kad jie yra atsakovės BAB banko SNORAS kreditoriai, kurie sumokėjo už atsakovės neišleistos emisijos akcijas ir akcijų negavo, pareiškė ieškinį atsakovėms BAB bankui SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriuo prašo pripažinti kiekvieną pirmame ieškinio priede nurodytą ieškovą investuotoju, turinčiu teisę gauti draudimo išsimoką, įpareigoti BAB banką SNORAS pateikti duomenis dėl kiekvieno ieškovo teisės gauti draudimo išmoką ir įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti draudimo išmoką iki 22 000 Eur kiekvienam ieškovui pagal individualizuotai pirmame priede pateiktus duomenis bei priteisti įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - ieškovų pareikštus reikalavimus išskirti į atskirus ieškinius, nagrinėjamame ieškinyje paliekant tik vieno iš ieškovų reikalavimus.
3. Teismas darė išvadą, kad ieškinys neatitinka neprivalomo bendrininkavimo procesinių sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 43 str.), kadangi faktinė bylos medžiaga kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu yra individuali, todėl, remdamasis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-157/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-692-407/2016), sprendė, kad, nesant neprivalomo bendrininkavimo sąlygų, nagrinėjant visų dviejų šimtų dvylikos ieškovų pareikštus reikalavimus viename ieškinyje, liktų neįgyvendintas proceso koncentruotumo principas (pagrindinis procesinio bendrininkavimo tikslas), padidėtų teismo klaidos galimybė bei tikimybė, kad tam tikras reikalavimas gali likti neišspręstas ar tam tikros sprendžiamam klausimui svarbios aplinkybės būtų tinkamai neįvertintos.

3. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovai A. O., A. A., A. V., A. P. ir kiti ieškovai, nurodyti pirmame ieškinio priede, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Ieškovai, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, atsižvelgdami į tai, kad jų reikalavimai yra vienarūšiai, pagrįsti tais pačiais teisiniais ir faktiniais argumentais, nusprendė ginti savo teises remdamiesi procesinio bendrininkavimo institutu ir pateikė teismui bendrą ieškinį kaip tai numato CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Skirtingai nei pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, nagrinėjamu atveju nėra svarbios akcijų pasirašymo sutarčių sudarymo aplinkybės, nes nėra ginčijami patys sandoriai, o skirtingos akcijų pasirašymo sutarčių sumos tėra tik techninė informacija. Pagal ieškinyje bendrai ieškovų suformuluotus reikalavimus esminis bylos išnagrinėjimui yra visiems ieškovams tapatus teisės klausimas, reikalaujantis teismo nustatyti aktualių teisės aktų nuostatų prieštaravimą Direktyvai ir pasitelkiant netiesioginio ir tiesioginio direktyvų veikimo doktrinas užtikrinti ieškovų teisių gynybą. Tokios pozicijos teismai laikėsi ir nagrinėdami civilinę bylą dėl daugiau kaip dviejų šimtų BAB banko SNORAS kreditorių, kurie su BAB banku SNORAS sudarė akcijų pasirašymo sutartis ir už tą pačią akcijų emisiją sumokėjo pinigus, pripažinimo indėlininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-666-706/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-326-370/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4231-611/2014).
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjant ieškinį liktų neįgyvendintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Skundžiama nutartimi ieškovai buvo įpareigoti pareikštus vienarūšius reikalavimus išskirti į atskirus ieškinius bei pateikti 212 atskirų ieškinių ir tokiu būdu apkrauti teismą identiškomis bylomis, sudaryti sąlygas neekonomiškam valstybės lėšų naudojimui, didinti šalių bylinėjimosi išlaidas, prailginti BAB banko SNORAS bankroto bylos procesą, kas akivaizdžiai prasilenkia su siekiu racionalizuoti ir pagreitinti procesą bei sumažinti teismų darbo krūvį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pateiktu ieškiniu siekiama išsiaiškinti fundamentalius iš Europos Sąjungos teisės kildinamus klausimus, bylų išskyrimas į atskirus procesus keltų grėsmę, kad taikytinos teisės normos būtų išaiškintos skirtingai ir tokiu būdu analogiškuose ginčuose būtų priimti skirtingi sprendimai.
3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškinio turinio ar formos trūkumų, laikėsi pozicijos, kad tikslinga būtų įpareigoti ieškovus išskirti ieškinio reikalavimus į atskiras bylas. Pripažindamas, kad tikslingiau nagrinėti ieškovų reikalavimus atskirai, teismas galėjo ieškovų reikalavimus išskirsti į atskiras bylas (CPK 136 str. 3 d.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
6. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Analogiška nuostata, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, yra įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).
7. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka detalizuojama civilinio proceso ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su civilinėje teisenoje įtvirtintais procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, todėl, nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami ieškinio priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymų numatytais būdais.
8. Kiekvienas asmuo, manydamas, kad jo teisės pažeistos gali kreiptis į teismą individualiai arba kartu su kitais asmenimis, jeigu toks kreipimasis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (ieškinys parengiamas pagal CPK reikalavimus, laikomasi teismingumo taisyklių ir t. t).
9. CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Privalomas bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai, arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Ieškinys, pareiškiamas kelių ieškovų ir keliems atsakovams, atitinka neprivalomo bendrininkavimo procesines sąlygas, jeigu kiekvienas iš reikalavimų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau jų sąsajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobūdžio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010).
10. Nagrinėjamu atveju 212 ieškovų pateikė ieškinį atsakovėms BAB bankui SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriuo prašo pripažinti kiekvieną ieškovą investuotoju, turinčiu teisę gauti draudimo išsimoką, įpareigoti BAB banką SNORAS pateikti duomenis dėl kiekvieno ieškovo teisės gauti draudimo išmoką, įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti draudimo išmoką iki 22 000 Eur kiekvienam ieškovui pagal individualizuotai pateiktus duomenis bei priteisti įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs neprivalomojo bendrininkavimo sąlygų, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti - ieškovų pareikštus reikalavimus išskirti į atskirus ieškinius, nagrinėjamame ieškinyje paliekant tik vieno iš ieškovų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nesant neprivalomo bendrininkavimo sąlygų, nagrinėjant visų dviejų šimtų dvylikos ieškovų pareikštus reikalavimus viename ieškinyje, liktų neįgyvendintas proceso koncentruotumo principas (pagrindinis procesinio bendrininkavimo tikslas), padidėtų teismo klaidos galimybė bei tikimybė, kad tam tikras reikalavimas gali likti neišspręstas ar tam tikros sprendžiamam klausimui svarbios aplinkybės būtų tinkamai neįvertintos.
11. Kaip matyti iš ieškinio turinio, visi ieškovai siekia įrodyti, kad jie yra investuotojai pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 2 straipsnio 11 dalį (redakcija, galiojusi draudžiamojo įvykio metu, t. y. 2011-11-24) ir 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9EB dėl investuotojų kompensavimo sistemos (toliau – Direktyva) 1 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies nuostatas (netiesioginis direktyvos veikimas) bei gauti draudimo išmoką už kiekvieno ieškovo BAB bankui SNORAS apmokėtas emisijos Nr. LT0000101925 akcijas. Ieškovai tvirtina, kad IĮIDĮ 2 straipsnio 12 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis neatitinka Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies, todėl IĮIDĮ nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, o Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies nuostatos veikia tiesiogiai ir kiekvienas ieškovas nagrinėjamu atveju turi teisę jomis remtis tiesiogiai. Be to, visus ieškovus sieja ir tapatus faktinis ieškinio pagrindas - visi ieškovai yra sudarę tipines akcijų pasirašymo sutartis, kurių sąlygos yra analogiškos, ir sumokėję pinigus už BAB banko SNORAS neišleistos emisijos Nr. LT0000101925 akcijas. Konstatavus, kad visus ieškovus sieja tapatus teisinis ir faktinis ieškinio pagrindas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja neprivalomojo bendrininkavimo procesinės sąlygos.
12. Sutiktina su apeliantais, kad nagrinėjamu atveju teisiškai nėra svarbios akcijų pasirašymo sutarčių sudarymo aplinkybės, kadangi nėra ginčijami patys sandoriai. Be to, ir skirtingos akcijų pasirašymo sutarčių sumos nėra esminė informacija nagrinėjamam ginčui. Esminis bylos išnagrinėjimui yra visiems ieškovams bendras teisės aiškinimo klausimas, reikalaujantis nustatyti, ar nagrinėjamu atveju galima tiesiogiai taikyti Direktyvos nuostatas, pagal kurias ieškovai būtų pripažinti investuotojais, turinčiais teisę gauti draudimo išmoką. Tik atsakius į klausimą, ar ieškovai yra investuotojai, turintys teisę gauti draudimo išmoką, taps svarbu, kokio dydžio draudimo išmoką VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi išmokėti pagal BAB banko SNORAS pateiktus duomenis.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-157/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-692-407/2016), šioje byloje nelaikytinos precedentinėmis, kadangi išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa.
14. Minėtose bylose ieškovai buvo pareiškę ieškinius, kuriais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 arba 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais ginčijo su BAB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis. Ieškovų reikalavimai buvo kildinami iš individualiai su banku sudarytų sandorių, kurių esminės sąlygos (įsigyjamų obligacijų kiekis, kaina, suderėtų palūkanų dydis ir t. t.) buvo skirtingos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 arba 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais, teismas privalo vertinti ir ištirti kiekvieno individualaus sandorio sudarymo prielaidas bei aplinkybes ir tik tada kiekvienu konkrečiu atveju priimti sprendimą, ar sandoris pripažintinas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai, t. y. ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodyta praktika). Be to, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu ir vertinant, ar apskritai sandorį sudaręs asmuo suklydo, būtina atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sveikatos būklę, sandorio sudarymo aplinkybes. Tai reiškia, jog minėtose bylose buvo būtina įvertinti kiekvieno sandorio šalies individualias savybes, gebėjimą vertinti sudaromo sandorio sąlygas ir juo sukuriamas teisines pasekmes. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovus sieja tapatus faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas, o esminis klausimas, į kurį teismas, neindividualizuodamas su kiekvienu ieškovu pasirašytų sutarčių sudarymo aplinkybių, turi atsakyti - ar ieškovai yra investuotojai ir ar jie turi teisę į draudimo išmoką.
15. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti ir su ieškovų atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl proceso principų, užtikrinančių koncentruotą ir ekonomišką ginčo nagrinėjimą, pažeidimo.
16. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas), todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje e2-376-330/2015).
17. Šiuo atveju išskyrus procesinio bendradarbiavimo procese pateiktą ieškinį į atskiras dalis (į ginčo esme ir faktinėmis aplinkybėmis vienodas bylas) akivaizdu, kad nebūtų sukuriama prielaidų operatyvesniam, labiau koncentruotam bei ekonomiškam šalių ginčo išnagrinėjimui. Net ir nevertinant situacijos pagal proceso koncentracijos principą, akivaizdu, jog egzistuoja kito neigiamo padarinio tikimybė, jog skirtingose bylose (jas nagrinėjant atskirai) skirtingų teismų analogiškos faktinės aplinkybės ir įrodymai bus vertinami nevienodai (galbūt – net priešingai), kas sąlygos grėsmę analogiškuose ginčuose priimti skirtingus sprendimus, o tai akivaizdu, kad būtų žalinga tiek analizuotų teisės principų įgyvendinimui, tiek visuomenės pasitikėjimui teismais.
18. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovo (ieškovų) teisė ieškinyje sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti. Pagal CPK 136 straipsnio 3 dalį, kai ieškinį pareiškia keli ieškovai, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Skundžiama nutartimi teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigojo ieškovus išskirti reikalavimus į atskiras bylas, nors nenustatė ieškinio turinio trūkumų, taigi iš esmės pripažino, kad ieškinio turinys atitinka jam keliamus reikalavimus ir yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kas taip pat patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju ieškinio trūkumų šalinimo institutas buvo pritaikytas nesant teisinio pagrindo.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė neprivalomąjį procesinį bendrininkavimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas terminą kiekvieno ieškovo reikalavimus atsakovei išskirti į atskiras civilines bylas, todėl ieškovų atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendžia tų klausimų, kurie priskirtini pirmosios instancijos teismo kompetencijai, klausimas dėl patikslinto ieškinio priėmimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                              Romualda Janovičienė