Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-983-953/2021

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00638-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.8.6; 21.10.4. 

(S) 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. K. atstovo advokato D. V. skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo,

n u s t a t ė :

2021 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. G. surašė S. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą Nr. 41-ANR_P-2251-2021 dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 29 d., laikotarpyje 21.10 - 21.15 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, važiuodamas automobiliu atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki šalia stovėjusio automobilio, jį kliudė, apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 5, 9, 101 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje. Protokolas buvo surašytas su administraciniu nurodymu, kuriuo S. K. buvo pasiūlyta iki 2021 m. rugsėjo 30 d. už minėtus padarytus administracinius nusižengimus sumokėti 300 Eur baudą. Nesant duomenų, kad S. K. įvykdė administracinį nurodymą, 2021 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja D. V. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10143-2021 ir S. K. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 str. 1 d. ir 417 str. 7 d., padarymą skyrė subendrintą 600 Eur baudą.

2021-11-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas S. K. atstovo advokato D. V. 2021-11-16 skundas „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo prašo pakeisti 2021-11-05 Šiaulių AVPIC nutarimą administracinėje byloje Nr. 40-ANR_N-10143-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 str. pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, nesant nusižengimo sudėties. Skunde nurodo, kad su administracine nuobauda ir atliktu faktinių aplinkybių vertinimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad jo atžvilgiu nepagrįstai inkriminuota veika numatyta ANK 426 str. 1 d., nes šioje dalyje numatytą veiką galima padaryti tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET reikalavimams ir taip nori elgtis. Pritartina, kad sprendžiant dėl veikos pobūdžio svarbu žalos mastas, kontakto pobūdis tarp įvykio automobilių. Pareiškėjas pažymi, kad tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o institucijos išvados dėl pareiškėjo kaltės padarytos vadovaujantis subjektyviais kriterijais. Apgadintos transporto priemonės tvarkymo kaštai patys savaime nepagrindžia sužalojimo mechanizmo ir jo pobūdžio, akivaizdu, kuo naujesnė transporto priemonė, tuo jos atskiros dalys turi didesnę vertę. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad VW sužalojimai nežymūs ir itin nedideliame plote, todėl tokio pobūdžio sužalojimui nereikėjo itin žymaus ir stipraus kontakto. Nutarimu iš esmės nėra nurodyta, kurio konkrečiai automobilio sugadinimu kaltinamas pareiškėjas, nenurodant konkretaus modelio, savininko kaip nukentėjusio asmens, apsiribojant nuoroda jog tai transporto priemonė VW. Institucija nepagrįstai neskyrė transporto priemonių sužalojimų ekspertizės vertinant tikrąjį sužalojimų pobūdį, nustatant sužalojimo mechanizmą (tikrą transporto priemonių judėjimo iki kontakto pobūdį), kad būtų galima vertinti kiek objektyviai galėjo justi kontaktą pareiškėjas, jog būtų galima vienareikšmė išvada apie tai ar išties kontaktas buvo toks stiprus, jog jo nebuvo įmanoma nepajusti. Pagal įvykio situaciją, nebuvo nustatyta, kad savo elgesiu pareiškėjas būtų suvokęs sukėlęs eismo įvykį, jo transporto priemonė galėjo judėti atbuline eiga, keičiant manevravimą t. y. išsukus, kad būtų galima važiuoti priekine eiga judėjimas kito, jam iš esmės nesustojus ir įprasta tvarka nuvažiavus. Liudytojas nenurodė, kad kas nors būtų išlipęs iš pareiškėjo mašinos, ėjęs domėtis transporto priemonės sužalojimu, kad būtų galima spręsti jog tikrai asmuo suvokė turėjęs kontaktą ir nepaisant to pasišalinęs iš įvykio vietos. Negalima laikyti racionalia poziciją, jog pareiškėjas iš sūnaus sužinojęs, kad jo mašina sužalota, privalėjo kreiptis į policijos įstaigą. Akivaizdu, kad sužalojimas pastebėtas pareiškėjui būnant namuose, nemačius aplinkybių kuriomis jos atsirado, todėl kreiptis į policiją pagrindo ir poreikio pareiškėjas nematė, be to ir galiojantys teisės aktai tokios pareigos nenumato. Pareiškėjas akcentavo, jog jo transporto priemonė jau yra buvusi apgadinta ir pažeistas buvo tik dažų sluoksnis, o dalis atsiskyrusių nuo kėbulo dalių buvo glaistas su dažais, kas įrodo, jog pareiškėjui priklausantis automobilis nebuvo naujas, bamperis ne kartą tvarkytas, todėl realiai buvo pažeistas tik dažų sluoksnis, o ne kietoji bamperio (plastmasės dalis), realiai galėjęs nusibraukti nedidelio kontakto su nukentėjusia transporto priemone dalimi. Nors ir pareiškėjo gynėjas nurodė, kad būtina įvertinti ar įvykio vietoje rastos dalelės tikrai priklauso pareiškėjo automobiliui, tačiau ir ši aplinkybė nebuvo vertinta ir tirta, ar išties įvykio vietoje rastos dalelės priklausė ir pagrįstai priskirtos pareiškėjo automobiliui. Pareiškėjas vertina, kad administracinė atsakomybė nėra galima esant abejonių dėl asmens kaltės, o ją grindžiant abejones keliančiais faktais, tai administracinio nusižengimo teiseną daro negalima. Pažymėtina, kad byloje net nenustatyta tinkama veikos kvalifikacija, kadangi nebuvo įvertinta sužalojimo prigimtis, tačiau ir žalos dydis. Pareiškėjas vertina, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 str. 1 d. vykdyta jo atžvilgiu nepagrįstai ir jis atsakomybėn patrauktas taip pat nepagrįstai, dėl ko priimtas nutarimas jo atžvilgiu šioje apimtyje turi būti panaikintas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į S. K. atstovo advokato D. V. skundą, kuriame nurodė, kad minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra faktinio pagrindo jo tenkinti bei administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 str. 1 d. panaikinti, todėl prašo palikti 2021-11-05 nutarimą Nr. 40-ANR_N-10143-2021 nepakeistą ir skundo netenkinti.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 426 str. 1 d. nustato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų <...>.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 201 redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. balandžio 3 d.) 9 p. nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Be to, Taisyklių 101 p. reglamentuota, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taisyklių 219 p. nustato, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: <...> nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (219.1 p.). Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų (219.1 p.) traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas ANK 426 str. 1 d. numatytas nusižengimas. S. K. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto nusižengimo požymius. Tačiau pagal ANK 426 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas iš eismo įvykio asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad vairuotojo S. K. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvęs jo dalyviu, taip pat automobilio neslėpė, jis buvo pastatytas kieme, ir apie automobilio apgadinimus nepranešė policijai, nes nežinojo kokiomis aplinkybėmis jie galėjo atsirasti ir apie juos sužinojo tik sūnui pamačius. Teismas įvertina tai, kad abiejų automobilių apgadinimai nežymūs, slystamojo pobūdžio. Iš 2021-11-17 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad transporto priemonės BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiniam bamperiui atliktas remontinis dažymas. Pagal pateiktas nuotraukas matosi glaisto sluoksnis, po kontakto skilo ir nutrupėjo glaistas ir dažų sluoksnis. Kai būna glaistytas bamperis po menkiausio susidūrimo plastmasinė detalė yra elastinga ir deformuojasi, o glaistas nėra elastingas, todėl jis nutrupa. Automobilių gamintojai nerekomenduoja plastmasinių detalių remontuoti, o šiai transporto priemonei buvo atliktas remontinis dažymas. Kontaktas matosi buvo nedidelis, plastmasė neskilo, tik pažeistas dažų ir glaisto sluoksniai. Be to, automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam S. K., mašina apdrausta. Vairuotojo vairavimo stažas – (duomenys neskelbtini) metai, pagal bylos duomenis šiurkščių pažeidimų (nusižengimų) jis per minėtą laikotarpį nepadarė. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad S. K. nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Tai patvirtina ir liudytojo A. Ž. parodymai, kur jis nurodo, kad automobilio BMW vairuotojas po įvykio iš automobilio neišlipo, neapžiūrėjo transporto priemonių, o pastovėjęs porą sekundžių (galimai dėl pavarų perjungimo) – išvažiavo. Išvardintos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad vairuotojas tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. ANK 426 str. 1 d. numatyto nusižengimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, siekdamas išvengti galimos atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau to S. K. veikoje nenustatyta. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra ANK 426 str. 1 d. nusižengimo subjektyviojo požymio – kaltės, ir atsakomybė pagal ANK 426 str. 1 d. negalima, nes teismas S. K. veikoje nenustatė šio administracinio nusižengimo požymių visumos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. neginčija, kad padarė žalą. Padarytos žalos dydis automobilio VW galiniam bamperiui įvertintas remontą atlikusios įmonės – 475,82 eurų. Kaip nurodo pareigūnai, tokį apgadinimą automobiliui galėjo padaryti tik smūgio metu, kurį kaltininkas tikrai turėjo justi, nes ir ant jo paties automobilio užpakalinio bamperio matomi aiškūs apgadinimai. Tačiau pareigūnams nagrinėjant bylą nebuvo paskirta transporto priemonių apgadinimų ekspertizė, kad įvertinti tikrąjį automobilių apgadinimų pobūdį, nustatant apgadinimo mechanizmą (tikrą transporto priemonių judėjimo iki kontakto pobūdį), ir kad būtų galima įvertinti kiek objektyviai pareiškėjas galėjo justi kontaktą. S. K. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu policijoje nurodė, kad 2021-08-29, apie 21.15 val., apsipirkęs parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sėdo į jam priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš stovėjimo vietos atbuline eiga pradėjo važiuoti. Tai, kad taip manevruodamas automobilio galine dalimi kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį VW, nepajuto, todėl ir neišlipęs iš savo automobilio išvažiavo iš aikštelės namo ir kieme pasistatė automobilį. Apie tai, kad pas jį į namus buvo atvykę pareigūnai sužinojo kitos dienos vakare iš kaimynės. Jis pats jų nematė. Be to, pats S. K. net nepastebėjo savo automobilio apgadinimų, tai sužinojo tik sūnui pasakius. Taip pat S. K. nurodė, kad jo vairuojamas automobilis yra buvęs apgadintas, bamperis ne kartą tvarkytas, todėl buvo pažeistas tik dažų sluoksnis, o ne plastmasinė dalis. Tai, kad S. K. savo veiksmais pažeidė protokole nurodytus du, t.y. KET 9 p. ir 101 p. reikalavimus, patvirtina byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūno E. V. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad pagal pranešimą dėl įvykusio eismo įvykio nuvykę pareigūnai rado apgadinto automobilio vairuotoją, kuris paaiškino, kad jam išėjus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo kito automobilio vairuotojas A. Ž., kuris pasakė, jog į jo automobilį galine dalimi atsitrenkė kitas automobilis – BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat S. K. kaltę įrodo ir liudytojo A. Ž. 2021-09-07 paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad išėjęs iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pastebėjo atbuline eiga judantį BMW markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į automobilį VW T-ROCK ir po atsitrenkimo pastovėjus porą sekundžių vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Padarytus apgadinimus įrodo ir byloje esančios foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilių BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW T-ROCK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų pobūdis ir lokalizacija atitinka nurodytą ir nubraižytą susidūrimo faktą (VW T-ROCK automobilio galinio bamperio dešinė pusė, BMW automobilio galinio bamperio dešinė pusė, nutrupėję dažų likučiai). Atsižvelgiant į tai, pareigūnas, priėmęs nutarimą tinkamai konstatavo, kad vairuotojas S. K. pažeidė KET 9 p. ir 101 p. reikalavimus, nes vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo važiuodamas atbuline eiga ir kliudė kitą, aikštelėje stovėjusį automobilį – VW T-ROCK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir eismo įvykio metu nežymiai apgadino abu automobilius, todėl S. K. inkriminuotas KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2021-11-05 nutarimas Nr. 40-ANR_N-10143-2021 keistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

tenkinti S. K. atstovo advokato D. V. skundą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2021-11-05 nutarimo Nr. 40-ANR_N-10143-2021 dalį, kuria S. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 600 Eur bauda, panaikinti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Martynas Galvičius