Teisėja A. Alčauskienė Civilinė byla Nr. 2S-575-372/2012
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02204-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 116.8., 122.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. P. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal atsakovės S. P. prašymus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir ieškovės R. L. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu tenkino ieškovės R. L. ieškinį, o atsakovės S. P. priešieškinį atmetė. Nusprendė iškeldinti atsakovės sąskaita iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visus atsakovei priklausančius ir jos pasodintus medžius, iškeldinti atsakovei priklausančias inžinerines kanalizacijos ir nuotekų valymo sistemas su visu statiniu, įpareigoti atsakovę suarti padarytą ieškovei priklausančiame žemės sklype kelią ir apsėti suartą plotą žole.
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 3 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, nutarė prašymą tenkinti ir atidėjo atsakovei įsiteisėjusio prieš tai minėto teismo sprendimo įvykdymą (išskyrus sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) iki 2012 m. birželio 1 d.
Ieškovė R. L. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovė iki 2012 m. birželio 1 d. neįvykdė teismo sprendimo.
Atsakovė S. P. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama atidėti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-671/2011 įvykdymą keturiems mėnesiams, nuo tos dienos, kai viešajame registre bus įregistruoti duomenys apie patikslintus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir įpareigoti ieškovę netrukdyti matininkui tiksliai išmatuoti atsakovės žemės sklypą ir paženklinti ribas. Atsakovės atstovas nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. turėjo vykti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau ieškovė parašė matininkui prašymą, prašydama nematuoti žemės sklypo, todėl matininkas atsisakė atlikti matavimus iki tol, kol ieškovė nebus įpareigota netrukdyti tai atlikti. Pažymėjo, kad kadangi nėra žinomos žemės sklypo ribos, valymo įrenginių negali išsikelti, nes vėl gali būti pažeistos ieškovės teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, atsakovės prašymą ir patikslintą prašymą atmetė. Pažymėjo, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartimi buvo atidėtas sprendimo įvykdymas iki 2012 m. birželio 1 d., tačiau atsakovė jokių statinio iškeldinimo darbų nepradėjo. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, jog nėra atlikti kadastriniai matavimai, nėra priežastis atidėti sprendimo įvykdymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 28 d., sprendė, jog iki 2012 metų pavasario buvo pakankamai laiko parengti projektinei dokumentacijai ir atlikti kitus pasirengimo darbus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės prašymas – atidėti sprendimo įvykdymą 4 mėnesiams nuo tos dienos, kada viešajame registre bus įregistruoti duomenys apie patikslintus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, – yra visiškai neapibrėžtas, gali būti tyčia vilkinamas. Konstatavo, kad atsakovė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus gali atlikti be ieškovės sutikimo. Pabrėžė, kad rašytinio prašymo pateikimas matininkui negali būti pripažintina trukdymu matininkui atlikti savo darbą. Teismas sprendė, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas pažeidžia ieškovės interesus, suvaržo jos teisę naudotis jai priklausančiu nekilnojamu turtu – žeme, todėl sprendimo įvykdymo atidėjimas galimas tik išimtinais atvejais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) S. P. prašo teismo nutartį panaikinti ir jos prašymą tenkinti. Atskirajame skunde teigiama, kad pradėjus ruoštis teismo sprendimo įvykdymui, paaiškėjo, jog 1994 metais atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra netikslūs. Pažymima, kad atsakovė kreipėsi į matininkus, tačiau beveik visi matininkai atsisakė atlikti matavimus, ir juos atlikti sutiko tik vienas matininkas, kuris vėliau sustabdė kadastrinių matavimų tikslinimą iki tol, kol bus išspręstas ieškovės reikalavimas nematuoti atsakovės sklypo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. L. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Ieškovės nuomone, atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo. Pažymima, kad atsakovės prašyme suformuluotas terminas yra sąlyginis.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Teigia, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas 1994 metais. Tvirtina, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami ne valstybinėje koordinačių sistemoje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (atsakovės) S. P. atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo
Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymo turinį ir kitą bylos medžiagą, pagrįstai netenkino jos prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
Teismo sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus, išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo savanoriškai (CPK 281 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iš karto. Tačiau proceso įstatymas suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Ši teismo teisė įgyvendinama nustatant bylą pralaimėjusiam asmeniui (skolininkui) terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės.
CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu teismas kartą jau buvo atidėjęs teismo sprendimo vykdymą, t. y. nutolinęs išieškotojui (nagrinėjamu atveju – ieškovei) galbūt palankių teisinių padarinių, galinčių atsirasti teismo sprendimo įvykdymo atveju, atsiradimą, dar kartą tenkinti skolininko (nagrinėjamu atveju – atsakovės) prašymą ir atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą galima tik esant itin išimtinėms aplinkybėms (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-429/2012 ir kt.).
Minėta, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 3 d. nutartimi kartą jau buvo atidėjęs teismo sprendimo įvykdymą (išskyrus sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) iki 2012 m. birželio 1 d.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko paruošti reikiamą dokumentaciją ir atlikti kitus teismo sprendimui įvykdyti būtinus darbus.
Visų pirma, atsakovės skundo teiginiai dėl matininkų atsisakymo atlikti jos sklypo kadastrinius matavimus yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei Šiaulių apygardos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius.
Antra, pagal LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. O pagal šių nuostatų 13 punktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jos ir matininko R. S. buvo sudaryta sutartis dėl atsakovei priklausančios žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo. Vien 2012 m. gegužės 24 d. kvietimas atvykti į žemės sklypo kadastrinius matavimus (3 tomas, 178 b. l.), teismo vertinimu, nepatvirtina, jog matininkas turėjo pagrindą atlikti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, o atsakovė siekė realizuoti minėtų nuostatų 15.6 punkte įtvirtintą teisę.
Trečia, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad per Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartimi nustatytą teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų įvykdyti šį teismo sprendimą. Kaip minėta, matininkas tik 2012 m. gegužės 24 d., t. y. baigiantis sprendimo vykdymo atidėjimo terminui, informavo ieškovę, kad 2012 m. birželio 7 d. bus atliekami atsakovės sklypo kadastriniai matavimai.
Ketvirta, pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad jai priklausančio sklypo ribų posūkio taškų koordinatės faktiškai neatitinka atsakovės žemės sklypo ribų, nėra kliūtis atsakovei iškeldinti jai priklausančias inžinerines kanalizacijos ir nuotekų valymo sistemas iš ieškovei priklausančio žemės sklypo.
Penkta, atsakovės prašymo turinys patvirtina, kad prašymą tenkinus, teismo sprendimo įvykdymas priklausytų nuo atsakovės valios viešajame registre įregistruoti patikslintus duomenis apie jos žemės sklypo kadastrinius matavimus. Akivaizdu, kad teismas, tenkinęs atsakovės pakartotinį prašymą, sudarytų prielaidas atsakovei išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas, įvertindamas tai, kad nuo teismo sprendimo byloje priėmimo jau praėjo daugiau kaip metai ir tai, jog pirmosios instancijos teismas jau kartą atidėjo teismo sprendimo įvykdymą, sprendžia, kad pakartotinis teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius ir nepagrįstai nutolintų sprendimo įvykdymą.
Dėl CPK 95 straipsnyje įtvirtintų atsakomybės pagrindų
CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Ieškovės manymu, pakartotinai pareikšdama prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Teismas pažymi, kad aiškiai nepagrįsto prašymo pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas siekiant sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas. Teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, jog atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir ieškovė nepagrindė įrodymais prieš tai minėtų savo teiginių, todėl atitinkamai nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovei baudą (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus atskirąjį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų iš atsakovės priteistina ieškovei 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 tomas, 6 b. l.).
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 300 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Teisėja Birutė Simonaitienė