Civilinė byla Nr. 3K-3-447-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16141-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.20.2; 3.5.21.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų (suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiamas kelių nekilnojamųjų daiktų (ir kito turto), sudarančių hipotekos objektą, pardavimo varžytynėse tvarkos klausimas.   
2. Pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių (vykdomoji byla Nr. 0172/14/02235).
3. Pareiškėjas, grįsdamas skundo dalį dėl antstolio 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymo neteisėtumo, nurodė, kad buvo netinkamai nustatyta hipoteka įkeisto turto – žemės nuomos teisės ir statinių – sandėlio (duomenys neskelbtini), sandėlio (duomenys neskelbtini), sandėlio (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (duomenys neskelbtini), vertė (nustatyta didesnė, negu yra reali, vertė): ekspertas, pirma, taikė tik vieną turto vertinimo metodą, nors pagal teisės aktų reikalavimus privalo būti taikomi du metodai; antra, nustatė turto rinkos vertę, nevertinęs pastaruoju metu rinkoje sudarytų panašaus ir analogiško turto pardavimo sandorių ir turto pardavimo kainų; trečia, nustatydamas turto rinkos vertę pagal pajamų metodą, vertino nepanašių ir objektyviai nepalyginamų pastatų nuomos kainas; ketvirta, apskaičiuodamas sandėlių (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, taikė aukščiausią nustatytą tariamai panašių turto objektų rinkos kainų intervalo kainą, tokiam savo sprendimui nepateikdamas pagrindimo; penkta, neįvertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su turto būkle. Visi šie ekspertinio tyrimo trūkumai buvo išdėstyti pareiškėjo prieštaravimuose dėl turto rinkos vertės, bet antstolis su jais nepagrįstai nesutiko.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolis, atmesdamas motyvuotus prieštaravimus bei prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir paskelbdamas pirmąsias varžytynes, paneigė pareiškėjo, kaip skolininko, teisę pasiūlyti pirkėją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 704 straipsnis): pareiškėjas 2016 m. lapkričio 23 d., t. y. anksčiau, negu gavo antstolio 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, pateikė prašymą dėl turto pardavimo jo surastam pirkėjui už 450 000 Eur kainą, kuri atitinka realią turto rinkos vertę.
5. Pareiškėjas, grįsdamas skundo dalį dėl antstolio 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymo neteisėtumo, nurodė, kad antstolis neteisėtai nusprendė parduoti visus įkeistus nekilnojamojo turto objektus kaip vieną nedalomą turtinį vienetą. Pareiškėjo vertinimu, nustačius tokią turto pardavimo varžytynėse tvarką, egzistuoja turto nerealizavimo grėsmė, nes potencialus pirkėjas įpareigojamas pirkti visus tris pastatus (sandėlius), nors šie pastatai yra atskiri ir gali būti parduodami skyrium. Antstolis, realizuodamas turtą, turi laikytis vykdomuoju dokumentu nustatytos turto pardavimo tvarkos. Vykdomajame įraše ar hipotekos lakšte nenurodyta, kad visi nekilnojamojo turto objektai gali būti parduodami kaip vienas objektas. Antstolis, nustatydamas kitokią, negu nurodo vykdomasis dokumentas, turto realizavimo tvarką, pažeidė CPK 586 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.171 straipsnio 1 dalį, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
7. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad antstolis 2016 m. balandžio 11 d. patvarkymu skyrė ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir ją atlikti pavedė UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas“. Ši bendrovė 2016 m. rugsėjo 7 d. ekspertizės aktu nustatė, kad areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 550 000 Eur.
8. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ekspertize, dėl kurios paskyrimo antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą, pavesdamas tinkamai ekspertinei įstaigai atlikti ekspertizę. Ekspertizė buvo atlikta, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, ekspertizės aktas nėra nuginčytas teisme. Aplinkybė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. ekspertizės akte nurodyta bendra turtinio komplekso vertė (neišskiriant kiekvieno objekto vertės), nelemia šio ekspertizės akto neteisėtumo.
9. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo prieštaravimais ir prie prieštaravimų pridėta UAB „Vestus Group“ turto vertinimo ataskaita, konstatavo, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Teismo vertinimu, antstolis, nesant apribojimų tęsti dar 2014 m. lapkričio mėn. pradėtą išieškojimo iš įkeisto skolininko turto procesą, pagrįstai paskelbė pirmąsias varžytynes.
10. Teismas sutiko su antstolio ir išieškotojo teiginiais, kad valstybinės žemės nuomos teisė ir šios žemės priklausiniai – neatsiejamai susiję trys pastatai (sandėliai) ir kiemo statiniai – turi būti parduodami kartu, t. y. kaip vientisas turtinis kompleksas. Vientiso turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir atitinkamai daro neįmanomą kitų (neparduotų) objektų realizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008).
11. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą.
12. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo ekspertizės atlikimo. Ekspertizės akte, laikantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 55 punkto reikalavimų, išsamiai motyvuota, kodėl nustatant turto vertę taikytas vienas (pajamų) metodas, taip pat yra aiškiai detalizuotas vertės skaičiavimas pagal pajamų metodą, išsamiai pagrįsta, kokie lyginamieji objektai buvo pasirinkti turto vertei nustatyti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad ekspertas nepagrįstai taikė ekspertizės akte nurodytus kainų intervalus.  
13. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, nes iš esmės skiriasi šių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), kartu pažymėjo, jog ši aplinkybė savaime nepaneigia teismo išvados dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos tinkamo nustatymo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad išieškotojo naudai yra įkeistas kompleksas – valstybinės žemės sklypo nuomos teisė ir šiame sklype esantys statiniai (pastatai). Tarp nuomojamo žemės sklypo ir šiame sklype esančių statinių – sandėlių ir kitų inžinerinių statinių – yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys. Teismas sutiko su antstolio argumentais, kad, pardavus žemės nuomos teisę ir minimus statinius skirtingiems pirkėjams, būtų iš esmės pažeistas protingumo principas: nauji statinių savininkai negalėtų naudotis statiniais ir netgi į juos patekti, nes žemės sklypas ar žemės sklypo nuomos teisė priklausytų kitam savininkui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemės sklypo nuomos teisė ir šiame sklype esantys statiniai yra neatskiriamai susiję, todėl privalo būti pardavinėjami kaip vientisas turtinis kompleksas.
15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad yra neracionalu kompleksiškai pardavinėti statinius. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad kompleksą įmanoma parduoti netgi už didesnę, nei siekia nustatyti pareiškėjas, kainą, patvirtina pareiškėjo pateiktas 2016 m. gruodžio 19 d. prašymas leisti parduoti turtą UAB „Pamario dvaras“ už 500 000 Eur.
16. Atmesti ir pareiškėjo argumentai dėl teisės nurodyti išieškojimo eilę. CK 4.194 straipsnio 2 dalis nustato, jog, pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Pareiškėjo skola viršija 3 000 000 Eur. Turto rinkos vertė, nurodyta ekspertizės akte, – 550 000 Eur. Pareiškėjas nenurodė kito turto, kurio pakaktų visai skolai padengti. Akivaizdu, jog įkeisto turto pardavimas neužtikrins visos skolos padengimo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis turi vienu metu parduoti visą įkeistą turtą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17. Pareiškėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio J. P. 2016 m. lapkričio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymus. Kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, suformuluotų 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-215/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šia nutartimi išaiškino, kad atskirų objektų kaip vieno pardavimas antstolio patvarkymu yra galimas, tik siekiant naudingiausio turto realizavimo tiek ekonominiu, tiek visų teisėtų išieškotojo ir skolininko interesų derinimo aspektu. Pareiga įrodyti, kad toks dviejų atskirų objektų kaip vieno pardavimo būdas atitinka maksimalaus ekonominio naudingumo kriterijų ir užtikrina visų išieškotojo ir skolininko interesų apsaugą, kilus ginčui, tenka antstoliui. Antstolis J. P. neįrodinėjo ir bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad statinių kompleksiškas pardavimas didina galimybes efektyviau parduoti statinius.
2. Teismų išvados dėl teisiškai reikšmingų sąsajų tarp statinių buvimo yra nepagrįstos. Faktas, kad žemės nuomos teisė nėra padalyta pagal statiniams tenkančias (užstatytas) žemės sklypo dalis, pats savaime nesukuria statinių, kurie yra įregistruoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, tarpusavio priklausomybės. Statinių, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, pardavimas neapriboja naujojo savininko teisės naudotis užstatyta valstybine žeme: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji yra užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais.
3. Teismų išvados dėl turto kompleksiško pardavimo neatitinka ir teisinio reguliavimo, nustatyto CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CK 4.194 straipsnyje. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad turto arešto akte privalo būti nurodyta kiekvieno daikto vertė ir viso areštuoto turto vertė. Pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Šio straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti, kas, anot pareiškėjo, tampa neįmanoma, jeigu visi jungtine hipoteka įkeisti daiktai pardavinėjami kaip kompleksas.      
18. Antstolis prašo atmesti pareiškėjo kasacinį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą. Antstolio atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
1. Nėra pagrindo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-215/2014), nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės (pirmiau nurodytos bylos procese du žemės sklypai buvo parduodami kaip vienas nedalomas objektas).
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad tarp nuomojamo žemės sklypo ir šiame sklype esančių statinių yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys, kuris lemia būtinybę kompleksiškai pardavinėti šiuos objektus. Turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis, ką patvirtina ir paties pareiškėjo pateikti pirkimų pasiūlymai, dirbtinai mažintų parduodamų objektų kainą ir pažeistų hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Atskirų pastatų savininkai, remdamiesi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, turėtų teisę išsinuomoti be aukciono pastatais užstatytą žemę, tačiau negalėtų prieiti ar privažiuoti prie pastatų, nesant nustatyto servituto. Kiemo statiniai yra atitinkamų pastatų priklausiniai, todėl žemė po šiais statiniais neišnuomojama be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
19. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) prašo atmesti pareiškėjo kasacinį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą. Suinteresuoto asmens atsiliepimas į kasacinį skundą, be to argumento, kuriuo yra grindžiamas ir antstolio atsiliepimas į kasacinį skundą (nutarties 18.1 punktas), grindžiamas šiais argumentais:
1. Pastatai ir inžineriniai statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir, priešingai negu teigia pareiškėjas, negali būti pardavinėjami skyrium, nes: įkeistas turtas turi būti vertinamas ir parduodamas varžytynėse toks, koks yra įkeistas (suinteresuoto asmens naudai yra įkeistas turto kompleksas); bet kokie įkeisto turto teisinės ir faktinės būklės pakeitimai yra galimi, tik sutinkant hipotekos kreditoriui (suinteresuotas asmuo nesutinka dalyti hipotekos objekto); priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnis); atskirų daiktų pardavimas pažeistų imperatyviąsias normas dėl teisių į žemės sklypą perleidimo parduodant pastatą (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas neįrodė, kad sandėlių, esančių viename žemės sklype, kurio nuomos teisė nėra padalyta, susijusių bendrais inžineriniais statiniais ir turinčių vieną bendrą įvažiavimo kelią, įkainojimas ir pardavimas skyrium nepadarys neigiamos įtakos likusio turto vertei ir realizavimo galimybėms.
2. Pareiškėjo teikiamas aiškinimas dėl teisės nurodyti išieškojimo eilę yra nepagrįstas. CK 4.194 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kad skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo vykdymą iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto;  dėl antstolio vaidmens vykdymo procese

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos. Jos taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, o kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta taikomo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).
21. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami, paneigiant skolininko (įkeisto turto savininko) interesus. Hipotekos institutas, be aptartų principų, grindžiamas ir bendraisiais teisės principais, inter alia (be kita ko), proporcingumo ir tinkamos suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros. CK 4.1941 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra kreditoriaus pareiga išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau; kreditorius negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. Skolininko interesai priverstinio skolos išieškojimo procese užtikrinami visų pirma teisingai įkainojant įkeistą turtą ir siekiant realizuoti turtą įstatymų nustatyta tvarka už kainą, kuri maksimaliai artima komerciškai pagrįstai kainai.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 19 punktas).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 19 punktas).
24. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese turi būti laikomasi bendrųjų proporcingo nuosavybės teisių apribojimo reikalavimų; priverstinis turto pardavimas už kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės, paprastai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimą (Kanala v. Slovakia, Nr. 57239/00, 2007 m. liepos 10 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).
25. Sprendžiant, ar keli hipoteka įkeisti savininkui priklausantys daiktai parduotini kaip atskiri objektai, atsižvelgtina į hipotekos lakšte nurodytą hipotekos rūšį (paprastoji, jungtinė). Pagal CK 4.179 straipsnį paprastoji hipoteka – vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Jungtine hipoteka apibrėžiamas kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad iš įstatyme pateiktų nurodytų hipotekos rūšių apibrėžčių spręstina, kad esminis paprastosios ir jungtinės hipotekos skirtumas yra įkeičiamų tam pačiam savininkui priklausančių daiktų skaičius; kad hipotekos rūšį gali lemti hipoteka įkeisto konkretaus nekilnojamojo daikto ar objekto požymiai, funkcinė paskirtis ir pan. Hipotekos lakšto nuostatos, sąlygos, jame vartojami terminai jungtinės hipotekos atveju turi rodyti, kad daiktai, kurie yra priklausiniai, turto realizavimo atveju parduodami atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512-695/2016, 24 punktas).
26. Nagrinėjamos bylos atveju hipotekos lakšte nėra įtvirtinta, jog skolininkui priklausantys įkeisti daiktai varžytynėse parduotini kaip suformuotas vienas objektas. Lakšte taip pat nenustatyta įkeistų pastatų ir kiemo statinių pardavimo eilė. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pastatai įregistruoti kaip atskiri daiktai, o hipotekos lakšte šie duomenys taip pat perkelti atskirai aprašant ir įkainojant kiekvieną daiktą, bet nesant duomenų apie hipotekos rūšį, pardavimo tvarką, savaime nelemia išvados, kad buvo sudaryta jungtinė kelių daiktų hipoteka.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bankui įkeista valstybinės žemės sklypo nuomos teisė ir ant šio sklypo esantys hipoteka įkeisti statiniai: sandėliai ir kiti inžineriniai statiniai (stelažai, tvora), priklausantys vienam savininkui (pareiškėjui – skolininkui), yra neatskiriamai susiję vienas su kitu; be to, pažymėjo, kad visas hipoteka įkeistas turtas yra vienoje kadastrinėje vietovėje, žemės sklypas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, aptvertas tvora, o kiti ant jo esantys statiniai – sandėliai ir kiti inžineriniai statiniai, nors ir turi atskirus unikalius numerius, tačiau kartu su žemės sklypu sudaro vieną turtinį kompleksą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad skundžiami antstolio patvarkymai dėl turto įkainojimo ir pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaip vientiso turtinio komplekso laikytini teisėtais ir pagrįstais.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad prie nurodytos išvados apeliacinės instancijos teismas priėjo įvertinęs visus bylos, taip pat ir turto vertinimo ekspertizės akto, duomenis. Turto vertinimo ekspertizės akto 11-ame lape aprašyti ir apibūdinti visi bankui įkeisti nekilnojamieji daiktai (pastatas – sandėlis 5Flp, pastatas – sandėlis 6Flp, pastatas – sandėlis 16Flp, kiti inžineriniai kiemo statiniai: stelažai, tvora (K5, K6, K27) (stelažas K 27 yra bendras visiems pastatams,  ir kaip daiktas turi pridėtinę vertę tik kartu su teisėmis į pastatus (ekspertizės akto 11 puslapis); 2,3381 ha žemės sklypas (dalies sklypo – 1,7165 ha – bankui įkeistos valstybinės žemės nuomos teisės įsigijimas turi didesnį investicinį pranašumą, lyginant su nuomos teisės dalijimu į mažesnio ploto sklypus, ir pan.; pastatai yra fiziškai nusidėvėję, nelygiaverčiai, visas turtinis kompleksas su didesnio valstybinės žemės sklypo nuoma yra įdomus dėl naujo projekto plėtojimo (ekspertizės akto 6.1 priešpaskutinė pastraipa). Taigi nelaikytini pagrįstais pareiškėjo (skolininko) kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad banko naudai įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisė ir ant sklypo esantys statiniai (pastatai) bei kiti kiemo įrenginiai nėra susieti funkciniu ryšiu.
29. Pareiškėjo (skolininko) kasaciniame skunde teigiama, kad hipoteka įkeisti nekilnojamieji daiktai įkainotini ir parduotini kaip atskiri objektai, nes tokiu būdu parduodamas įkeistas turtas bus paklausesnis.
30. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo (skolininko) argumentus laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Teisėjų kolegija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas apie tai, kad turtinį kompleksą įmanoma parduoti už didesnę, nei siekia nustatyti pareiškėjas, kainą, be kita ko, sprendė ir iš pareiškėjo (skolininko) išieškotojui (bankui) pateikto prašymo leisti parduoti visą įkeistą turtą jo pasiūlytai pirkėjai UAB „Pamario dvaras“ už 500 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie galimybę parduoti bankui įkeistus pastatus ir kitus inžinerinius statinius bei valstybinės žemės sklypo nuomos teisę kaip turtinį kompleksą taip pat ir už didesnę, nei pareiškėjas įrodinėja, kainą.
31. Prieidamas prie šios išvados, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skola bankui viršija 3 mln. Eur, o bankui įkeisto minėto turto komplekso rinkos vertė eksperto nustatyta 550 000 Eur, ir, atsižvelgdamas į tai, kad nei turto rinkos vertė, nei jo pradinė pardavimo iš varžytynių kaina neužtikrins visos skolos padengimo, konstatavo, kad antstolis priėmė pagrįstus patvarkymus įvertinti ir parduoti visą įkeistą turtą vienu metu kaip vientisą turtinį kompleksą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su šia teismų išvada, kasacinio skundo argumentais ji nėra paneigiama.
32. Pareiškėjo (skolininko) kasaciniame skunde teigiama, kad antstolis nesudarė jam galimybės nurodyti įkeistų pastatų pardavimo eiliškumo (paskirtas ekspertas nenustatė kiekvieno įkeisto pastato, kiemo statinių vertės).
33. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo argumentas dėl teisės nurodyti įkeistų pastatų pardavimo eiliškumą nagrinėjamu atveju atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas prie šios išvados priėjo ne tik laikydamas pagrįstu antstolio patvarkymą įkeistus pastatus ir kitus inžinerinius statinius bei valstybinės žemės sklypo nuomos teisę įvertinti ir parduoti kaip vientisą turtinį kompleksą, bet ir atsižvelgdamas į turto rinkos vertę ir į galimybę iš parduotino įkeisto turto patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir nenustatė, kad nagrinėjamu atveju daiktai įkeisti jungtine hipoteka, tačiau atkreipė dėmesį į CK 4.194 straipsnio 2 dalies dispoziciją, kurioje nustatyta, kad skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ir pagrįstai sprendė, kad parduotinų daiktų eilė nenustatytina, nes kreditoriaus reikalavimams patenkinti hipoteka įkeisto turto nepakanka.
34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išieškojimo iš jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo procesas turi būti vientisas – išieškoma visa užtikrintos prievolės suma iš viso įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010). Šią taisyklę reikia aiškinti kaip bendrąją, kartu su kita taisykle, nustatančia, kad iš hipoteka įkeistų daiktų parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tokiu atveju antstolis turi skelbti varžytynes tik tokios turto dalies, kokios reikia reikalavimams patenkinti, o per varžytynes privalo kontroliuoti parduodamų įkeistų daiktų vertę ir gautos daiktų kainos pakankamumą kreditoriaus reikalavimams padengti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai išieškoma iš įkeisto turto esant keliems įkeistiems daiktams, CPK 664 straipsnis taikomas sistemiškai su hipotekos rūšis reglamentuojančiomis normomis, kurios nenustato išieškojimo iš tokių įkeistų objektų eilės. Apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad parduotinų daiktų eilė nenustatytina, nes kreditoriaus reikalavimams patenkinti hipoteka įkeisto turto nepakanka.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išieškotojo ir skolininko interesų apsaugos bei protingos jų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai, kuriuos suponuoja CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžia teigti, kad atskirų objektų kaip vieno pardavimas antstolio patvarkymu yra galimas tik siekiant naudingiausio turto realizavimo tiek ekonominiu, tiek visų teisėtų išieškotojo ir skolininko interesų derinimo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog antstolio patvarkymais būtų buvusios pažeistos skolininko teisės.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).
37. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina nepakeista vadovaujantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

38. Pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu nurodytame CPK skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0172/14/02235 ir 0172/14/02238 pagal antstolio J. P. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S17-16147 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“.
40. Atmetus pareiškėjo kasacinį skundą jo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Kasacinį skundą atmetus, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašė priteisti iš pareiškėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o AB „Luminor Bank“ – 1275,58 Eur. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina šias suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šios sumos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus kasacinio skundo, minėtos sumos priteistinos iš pareiškėjo suinteresuotų asmenų naudai.
43. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo D. B. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens antstolio J. P. (duomenys neskelbtini) naudai 400 (keturis šimtus) Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.

Priteisti iš pareiškėjo D. B. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens AB „Luminor Bank“, (j. a. k. 112029270) naudai 1275,58 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis Eur 58 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo D. B. (duomenys neskelbtini) 9,07 Eur (devynis Eur 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0172/14/02235 ir 0172/14/02238 pagal antstolio J. P. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S17-16147 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ sustabdymą.

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Janina Januškienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Algis Norkūnas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Algirdas Taminskas