Civilinė byla Nr. e2-955-440/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00392-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6; 2.6.10.2 ; 2.6.1.3.6; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11; 3.2.4.9.1.2. ; 3.2.4.9.2; 3.2.4.9.1.1; 3.1.7.1.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mindeauto“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių partneriai“ atstovui advokatui E. S.,

atsakovui Ž. K., atsakovų Ž. K. ir D. K. atstovui advokatui L. S. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mindeauto“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių partneriai“ ieškinį atsakovams Ž. K. ir D. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ( actio Pauliana ) ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ( toliau - BUAB ) „Mindeauto“ atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių partneriai“ prašo pripažinti negaliojančiu sandoriu 2016 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises Ž. K. į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Bankrutuojančios įmonės administratorius ginčija sudarytą dovanojimo sandorį  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau –CK ) 6.66 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintini dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas.

3. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-633-372/2016 iškėlė UAB „Mindeauto“, į.k. 302412379 bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“.  Remiantis valstybės įmonės ( toliau –VĮ ) Registro centro duomenimis UAB „Mindeauto“ direktorius nuo 2013 m. birželio 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo Ž. K.. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą su įpareigojimu BUAB „Mindeauto“ valdymo organams, t. y. vadovui Ž. K. pagal 2016m. gegužės 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus. 2016 m. rugsėjo 26 d. bankroto administratorius pateikė antstolei J. Ž. vykdyti 2016 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. B2-633-372/2016. Atsakovas suprasdamas, kad išieškojimas dėl padarytos žalos bus nukreiptas į turtą, sudarė  2016 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį perleisdamas neatlygintinai turtą savo motinai.

4. Neatlygintinas ieškovės skolininku esančio atsakovo nuosavybės teisių į turtą perleidimas atsakovei D. K. pažeidė BUAB „Mindeauto“ įmonės bei jos kreditorių teises bei interesus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas neturi jokio registruojamo nekilnojamojo turto į kurį galėtų būti nukreiptas ieškovės patirtos žalos išieškojimas. Tai reiškia, kad ieškovė BUAB „Mindeauto“ bankroto administratorius turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas neprivalėjo sudaryti sandorio, perleisti turto tiek atsakovei, tiek bet kuriam kitam asmeniui, tuo labiau neatlygintinai. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis - tik skolininko nesąžiningumas ( CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Konkrečiu atveju dovanojimo sutartimi turtą neatlygintinai savo motinai D. K. perleido jos sūnus Ž. K., todėl konstatuotina, kad abi sandorio šalys buvo nesąžiningos.

5. Tuomet kai atsakovas įmonei sukėlė žalą atsakovui priklausė turtas, kurį jis padovanojo. 2017m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-647-357/2017 Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad atsakovas padarė įmonės kreditoriams 7151,88 Eur (7587,48 Eur - 435,60 Eur) finansinę žalą sudarydamas 2016m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, normalią ūkinę veiklą viršijantį sandorį. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsiradusią 18256,58 žalą sudaro bankroto administratoriui neperduotas 7587,48 Eur vertės ilgalaikis turtas (įranga) ir 10 669,10 Eur lėšų likutis. Atsakovas žalą sukėlė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. 2016m. rugsėjo 2 d.  Pažymi, kad Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai sudarė teismui bei antstoliui ėmusis procesinių priemonių siekiant priversti atsakovą perduoti turtą.

6. CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostata nustato, kad tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Pritaikius restituciją nuosavybės teisės į turtą grąžintinos atsakovui. To pasėkoje ieškovė nukreips jos patirtos žalos išieškojimą į turtą.

7. Atsakovai Ž. K. ir D. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. sausio 13 d. J. R. K. ir D. K. Kauno miesto 16-ajame notarų biure sudarė dovanojimo sutartį, kuria žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo sūnui Ž. K.. Nurodė, kad tuo metu abu planavo išvykti į užsienį gyventi pas dukras, į Jungtines Amerikos valstijas. Pablogėjus sveikatai nebeišvyko, pasiliko gyventi su sūnumi ir siekdami susigražinti turtą sudarė 2016 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutartį atgal kurią sūnus jam dovanotą turtą sugražino, padovanojo savo mamai D. K.. Net ir Ž. K. tapus savininku visą laiką jo tėvai gyveno minėtame name ir juo rūpinosi bei prižiūrėjo.

8. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad ji sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Šiuo konkrečiu atveju  nebuvo perleidžiamas įmonės turtas, o Ž. K., savo asmeninį turtą perleido trečiajam asmeniui. Ž. K. nebuvo šio turto įgijęs už savo lėšas,  buvo gavęs dovanų iš savo tėvų, kad turtu rūpinsis tėvams būnant užsienyje ar padės ir išlaikyti tėvus bei suteiks jiems būstą gyventi. Pasikeitus aplinkybėms jis  grąžino savo tėvams jiems realiai priklausantį turtą, t.y. tokiu būdu būdamas sąžiningas privalėjo sudaryti minėtą sandorį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra skolingas BUAB „ Mindeauto“ 18256,58 Eur, tačiau ginčija sandorį, kurio vertė sudaro ne mažiau kaip 110569 Eur, todėl mano, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, tai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principams.

9. Liudytojas J. R. K. paaiškino, kad 2010 m. sausio 13 d. jis ir D. K. Kauno miesto 16-ajame notarų biure sudarė dovanojimo sutartį, kuria žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),  pastatą - gyvenamąjį namą bei kitus pastatus padovanojo savo sūnui Ž. K.. Tuo metu abu planavo išvykti į užsienį gyventi pas dukras, į Jungtines Amerikos valstijas. Pablogėjus sveikatai nebeišvyko, pasiliko gyventi su sūnumi ir siekdami susigražinti turtą sudarė 2016 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutartį atgal kurią sūnus jam dovanotą turtą sugražino, padovanojo savo mamai D. K..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

         Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

10. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Mindeauto“. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad UAB „Mindauto“ valdymo organai turtą bankroto administratoriui turi perduoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo. Nutartis dėl UAB „Mindeauto“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 m. gegužės 13 d. Remiantis VĮ Registro centro duomenimis UAB „Mindeauto“ direktorius nuo 2013m. birželio 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo Ž. K.. LITEKO duomenimis Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. skyrė UAB „Mindeauto“ direktoriui Ž. K. 300,00 Eur baudą už teismo įpareigojimų pateikti įmonės finansinius dokumentus nevykdymą. 2016 m. birželio 1 d. išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo (civilinė byla Nr. B2-237-372/2017 ) . Byloje pateiktas BUAB „Mindeauto“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. prašymas vykdyti 2016 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. B2-633-372/2016. Byloje pateikta vykdomojo rašto išduoto 2016 m. rugpjūčio 22 d. civilinėje byloje Nr. B2-633-372/2016 kopija dėl 2016 m. gegužės 2 d. teismo nutarties, kuri įsiteisėjo 2016 m. gegužės 13 d. įpareigojimo perduoti bendrovės turtą bei dokumentus. LITEKO duomenimis 2017 m. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-509-528/2017 netenkino antstolės J. Ž. teikimo dėl baudos skyrimo Ž. K.. Iš teismo nutarties matyti, kad teismas nustatė, kad antstolės kontoroje nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. vykdomas Šiaulių apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. B2-633-372/2016 dėl dokumentų bei turto perdavimo pagal 2016 m. gegužės 2 d. nutartį. Teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad dalis dokumentų bankroto administratoriui buvo perduoti 2016 m. gegužės 25 d., o dėl kitų dokumentų įsipareigojo juos surinkti ir perduoti. Teismas pažymėjo, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas galėjo būti surašytas tik dėl dokumentų bet ne dėl turto neperdavimo.

11. 2016 m. rugsėjo 12 d. Ž. K. ir D. K. Kauno miesto 21-ajame notarų biure, notarinio registro (duomenys neskelbtini) sudarė Dovanojimo sutartį pagal kurią Ž. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo mamai D. K.. 2010 m. sausio 13 d. J. R. K. ir D. K. Kauno miesto 16-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. RK-120 sudarė dovanojimo sutartį, kuria žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo sūnui Ž. K.. Dovanojimo sutarčių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina 2017 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

12. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-359-1042/2017 ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei BUAB „Mindeauto“ iš atsakovo Ž. K. 18 256,58 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 18 256,58 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje  byloje  Nr. e2A-647-357/2017 Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai identifikavo teisiškai reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas, sudarydamas 2016 m. vasario 22 d.  pirkimo-pardavimo sutartį, normalią ūkinę veiklą viršijantį sandorį, padarė įmonės kreditoriams 7151,88 Eur (7587,48 Eur – 435,60 Eur) finansinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog iš įmonės lėšų 2016m. vasario 26 d.  buvo įsigyti 3327,50 Eur vertės kabeliai, kurie nebuvo panaudoti įmonės veikloje, buvo pristatyti į objektą, vėliau dingo, taip pat pagrįstai sprendė, kad yra visos sąlygos bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti. Dėl vadovo neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos (nuostolių) atsiradimą įmonė prarado 3327,50 Eur vertės turtą. Konstatavo, kad atsakovas akivaizdžiai pažeidė CK 6.930 1 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais pinigais eiliškumą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog 2016 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavus įmonės įrangą gauta 435,60 Eur suma nebuvo perduota administratoriui ir buvo panaudota atsakovui išmokant sau ir kitiems darbuotojams darbo užmokesčius, pagrįstai sprendė, kad tokie atsiskaitymai pažeidė imperatyvų teisinį reglamentavimą (CK 6.930 1 straipsnis) ir ši suma turi būti priteistina iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo 28 punkte nustatė faktines aplinkybes, kad 2016 m. sausio 29 d. darbo užmokesčiams buvo skirta 343,86 Eur, 2016 m. vasario 10 d. –1116,49 Eur, 2016 m. vasario 26 d. –3327,50 Eur, 2016 m. kovo 9 d. – 935,07 Eur, 2016m. balandžio 8 d. – 1492,00 Eur; 2016m. gegužės 2 d. – 1482,00 Eur. Tai, kad 2017 m. kovo 23 d. prie bylos pridėti duomenys, pagal kuriuos nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis BUAB „Mindeauto“ darbuotojams: R. S. –1220,00 Eur, R. K. – 1000,18 Eur, M. K. – 976,71 Eur, J. U. –1010,71 Eur, o atsakovui – 1184,00 Eur. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl vadovo neteisėtų veiksmų, įmonei priklausančio ilgalaikio turto neperdavimo bankroto administratoriui buvo padaryta 18 256,58 Eur žala, kuri priteista iš vadovo Ž. K..

13. Bankrutuojančios įmonės administratorius ginčija sudarytą dovanojimo sandorį  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau –CK ) 6.66 straipsnio pagrindu. 
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
15. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos

16. Ieškovė įrodinėja, kad konkrečiu atveju yra visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos. Atsakovų vertinimu ieškovės argumentai dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės ir jos nustatymo momento nepagrįsti nes kreditoriams neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsirado ieškovei pasikreipus į teismą dėl žalos priteisimo, bei  Šiaulių apylinkės teismui 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-359-1042/2017 tenkinus ieškinį ir priteisus ieškovei BUAB „Mindeauto“ iš atsakovo Ž. K. 18 256,58 Eur žalos atlyginimą. Iki tol jokių apribojimų atsakovui sudaryti dovanojimo sandorį nebuvo, atsakovas negalėjo numatyti, kad bus kreipiamasi dėl žalos atlyginimo, kad iš jo bus priteista žala.
17. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad turtinis reikalavimas atsakovui Ž. K. buvo pareikštas tik 2016 m. spalio 7 d., taigi iki 2016 m. rugsėjo 12 d. nebuvo jokio turtinio reikalavimo, nebuvo apribotos jokios atsakovo teisės į turtą. Sudarant sandorį atsakovai neturėjo jokios informacijos, kad atsakovas gali būti kam nors skolingas, kad po mėnesio nuo sandorio sudarymo bus pareikštas ieškinys. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad kreditoriams neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsirado tik Šiaulių apylinkės teismui 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-359-1042/2017 tenkinus ieškinį ir priteisus ieškovei BUAB „Mindeauto“ iš atsakovo Ž. K. 18 256,58 Eur žalos atlyginimą. Be to atsakovas nurodė kad teismui priėmus sprendimą iš atsakovo priteisti žalą ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad bandė išieškoti skolą nes nepaneigiama, kad atsakovas geranoriškai atlygins žalą. Tačiau teismo pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje nagrinėjant bylą nurodė, kad jis kito turto neturi ir šiuo metu negali sumokėti iš jo priteistos sumos. Kaip minėta konkrečiu atveju atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta 7151,88 Eur žala kreditoriams sudarant 2016 m. vasario 22 d.  pirkimo-pardavimo sutartį, padaryta žala dėl kitų neteisėtų atsakovo veiksmų laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėnesio iki  2016 m. gegužės mėnesio, tačiau nors ir priimtas  teismo sprendimas iki šiol atsakovas žalos nėra atlyginęs. LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-359-1042/2017 vykdomasis raštas dėl ieškovei BUAB „Mindeauto“ iš atsakovo Ž. K. priteistos sumos 18 256,58 Eur išieškojimo išduotas 2017 m. rugsėjo 8 d. Įvertinus bylos aplinkybes atsakovas sudarydamas sandorį panaikino galimybę skolos išieškojimą nukreipti į atsakovui nuosavybės teise priklausanti nekilnojamąjį turtą.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties: sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iš delikto atsiradimas ? su žalos padarymu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).  Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai žala kildinama iš delikto, jos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aiškinant minėtas teisės normas, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003, 2011m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išvados, kad kreditorius, reikšdamas CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana) grindžiamą ieškinį, turi turėti reikalavimo patenkinimą įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir tik toks reikalavimas pripažintinas neabejotinu bei galiojančiu, yra teisiškai nepagrįstos, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011 suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana kaip kreditorių teisių gynimo būdo ir paneigia tokio jų teisių gynimo būdo efektyvumą. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

19. Ieškovės vertinimu atsakovo veiksmais padaryta žala nustatyta minėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Konkrečiu atveju teismas sutinka su ieškovės argumentais dėl žalos momento. Šios nutarties 12 punkte nurodytos teismų nustatytos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-359-1042/2017 nustatytas faktines aplinkybes bei teismo išvadas, taip pat 2017 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apygardos teismo  nutartimi civilinėje  byloje  Nr. e2A-647-357/2017 Šiaulių apygardos teismo nutartyje, kuri įsiteisėjusi padarytas išvadas iš esmės pagrįsti ieškovės atstovo argumentai dėl žalos padarymo momento, kad minėtu teismo sprendimu konstatuota vadovo neteisėtais veiksmais padaryta žala laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl žalos padarymo momento, kad žala atsakovo neteisėtais veiksmais atsirado iki dovanojimo sandorio sudarymo, atmestini atsakovo argumentai, kad kreditorių teisių pažeidimas sietinas su įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-359-1042/2017. Daroma išvada, kad nustatyta kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė kaip būtina actio Pauliana sąlyga. Kaip minėta Kasacinio teismo praktikoje teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas.

20. Be to pažymėtina, kad atsakovas jokio kito turto neturi, tai patvirtina byloje pateikti duomenys be to, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad teismo sprendimu priteistos ieškovei sumos nėra sumokėjęs ir neturi šiuo metu galimybės sumokėti dėl sunkios finansinės padėties bei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Kasacinio teismo pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tai reiškia, kad, spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokią teisę kreditorius turėjo ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir tai, kad ją (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismo sprendimo priėmimo metu. Kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimas svarbus ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir visą kreditoriaus teisių gynimo laiką. Kreditoriui nebeturint galiojančios reikalavimo teisės, negalima konstatuoti, kad yra tenkinama actio Pauliana sąlyga dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Nebelikus reikalavimo teisės, kreditorius netenka teisinio kreditoriaus statuso ir vienos iš kreditoriui suteikiamų priemonių jo pažeistoms teisėms ginti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kreditoriaus reikalavimo teisė turi būti galiojanti ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir viso kreditoriaus interesų gynimo actio Pauliana pagrindu metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 1 d.  nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. civilinė byla Nr. 3K-3-3-695/2017).

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kreditorius gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje. Svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

22. Bankroto administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Ieškovės vertinimu nepagrįsti atsakovo argumentai, kad atsakovas negalėjo net įtarti, kad iš jo gali būti priteistas žalos atlyginimas įmonei. Konkrečiu atveju nors atsakovas perleido ne įmonės turtą bet jam nuosavybės teise priklausantį turtą, pažymėtina, kad atsakovas, įmonės vadovas kaip verslo subjektas turi elgtis sąžiningai, jo elgesys turi atitikti protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus. Atsakovas būdamas vadovu ir suprasdamas, kad savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių interesus, turėjo objektyvias galimybes suprasti, kad bankroto administratorius gali pareikšti vadovui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau paragintas perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui, teismo vertinimu siekdamas išvengti žalos atlyginimo išieškojimo nukreipimo į jam nuosavybės teise priklausantį turtą dovanojimo sandoriu perleido turtą savo motinai. Ieškinys konkrečiu atveju dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas po mėnesio nuo sandorio sudarymo.  Todėl teismo vertinimu nepagrįsti atsakovo argumentai, kad dovanojimo sandorio metu atsižvelgiant į tai, kad nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kad jam nebuvo pareikšti kreditoriniai reikalavimai, todėl atsakovui nebuvo kliūčių perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismo nustatyta, kad žala kreditoriams buvo padaryta iki dovanojimo sandorio sudarymo nors teismo sprendimas dėl žalos priteisimo ir buvo priimtas po dovanojimo sandorio sudarymo.

        Dėl sąlygos, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas   sandoris   pažeis kreditoriaus teises

23. Pažymėtina, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl, sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorio šalys laikytinos sąžiningomis, ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius. Konkrečiu atveju kadangi atsakovų kaip artimų giminaičių nesąžiningumas, sudarius ginčijamą dovanojimo sandorį, pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojamas, ieškovė neturi procesinės pareigos įrodinėti šių asmenų nesąžiningumo, o įrodinėjimo našta, siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškiniu reiškiamų reikalavimų, tenka atsakovams. Įvertinus atsakovų nurodytas aplinkybes dėl nesąžiningumo, atsakovo skolininko nesąžiningumas, kaip būtinoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga yra nustatyta.
24. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismui įvertinus faktines aplinkybes labiau tikėtina, kad atsakovas sudarė dovanojimo sandorį su motina siekdamas išvengti išieškojimo nukreipimo į turtą nei dėl nurodytų aplinkybių, kad siekė sugražinti turtą tėvams.

         Dėl sąlygos, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio

25. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti konkrečią prievolę.  Skolininko pareiga gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), iki sutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl privalomumo sudaryti sandorį, yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016). Teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir pagal šias sutartis būtų visiškai atsiskaityta su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016) ir kita. Konkrečiu atveju atsakovas padovanojo jam nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovei savo motinai motyvuodamas tuo, kad turtą sugražino nes prie jo sukūrimo nebuvo prisidėjęs ir kita. Kaip minėta atsakovo nurodytos aplinkybės dėl tėvams sugražintino turto dėl priežasčių, kad šis turtas buvo jam padovanotas ir tėvai nebeišvyko į užsienį, dėl tėvų sveikatos, turto priežiūros ir kitos sudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ieškovės vertinimu atsakovų nurodomos aplinkybės dėl sūnaus turto padovanojimo motinai priežasčių ne pagrindžia dovanojimo sandorio sąžiningumą bet patvirtina ieškovės argumentus dėl sandorio sudarymo siekiant išvengti ieškovės reikalavimo tenkinimo nukreipimo į turtą.  Teismas įvertinęs šalių argumentus nustatė, kad atsakovui nebuvo svarbių, ypatingų aplinkybių, kad jis jam 2010 m. dovanotą turtą turėjo pareigą 2016 m. rugsėjo 12 d. padovanoti motinai, teismas daro išvadą, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti neatlygintino sandorio, dovanojimo sutarties.

         Dėl actio Pauliana taikomo ieškinio senaties termino

26. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Konkrečiu atveju ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi Dovanojimo sutartis sudaryta 2016 m. rugsėjo 12 d., o į teismą ieškovė kreipėsi 2017m. rugsėjo 8 d.

Dėl restitucijos taikymo

27. Atsakovas nurodė aplinkybes dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Konkrečiu atveju teigia, kad jis neperleido įmonės turto, savo asmeninį turtą perleido trečiajam asmeniui savo motinai. Ž. K. nebuvo šio turto įgijęs už savo lėšas,  buvo gavęs dovanų iš savo tėvų, kad turtu rūpinsis tėvams būnant užsienyje ar padės ir išlaikyti tėvus bei suteiks jiems būstą gyventi. Pasikeitus aplinkybėms jis  grąžino savo tėvams jiems realiai priklausantį turtą, t.y. tokiu būdu būdamas sąžiningas privalėjo sudaryti minėtą sandorį. Atsakovas yra skolingas BUAB „ Mindeauto“ 18256,58 Eur, tačiau ieškovė ginčija sandorį, kurio vertė sudaro ne mažiau kaip 110569 Eur, todėl mano, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, tai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principams. Be to, net ir patenkinus ieškinį ir nekilnojamąjį turtą gražinus Ž. K., vykdant išieškojimą antstolis realiai negalės areštuoti viso šio turto, kadangi atsakovas yra skolingas įmonei tik 18256,58 Eur.

28. Teismas įvertinęs CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai, kad tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, įvertinęs atsakovų argumentus dėl priteistos sumos ir turto vertės santykio bei visumą aplinkybių spendžia, kad reikalavimas pagrįstas. Pagal CK 6.145 straipsnio  1 dalį restitucija taikoma tada, kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Konkrečiu atveju įvertinus bylos faktines aplinkybes, pritaikius restituciją turtas, nuosavybės teisės į turtą bus grąžintinos atsakovui. To pasėkoje atsakovui gera valia neatlyginus žalos, ieškovė turės galimybę tikslu patenkinti kreditorių reikalavimus nukreipti žalos išieškojimą į konkretų turtą.

29. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Kasacinio teismo praktiką ieškovės ieškinys pripažinti negaliojančiu sandoriu 2016 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises Ž. K. į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstas, todėl tenkintinas.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), todėl teismui  tenkinus ieškovės ieškinį, pareigą valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tenka atsakovams (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu reiškė turtinį reikalavimą, ieškinio suma 110569,00 Eur, įvertinus, kad ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis ) iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 1804,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė nepateikė duomenų, kad patyrė advokato pagalbos išlaidas (98 straipsnio 1 dalis).

          Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais

         n u s p r e n d ž i a:

         Ieškinį tenkinti.

         Pripažinti negaliojančiu sandoriu 2016 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp Ž. K. ir D. K. pagal kurią Ž. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo motinai D. K..

Taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises Ž. K. į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 902 Eur  (devynis šimtus eurų ) iš kiekvieno žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Teisėja               Vilija Valantienė