Civilinė byla Nr. 2-3134-796/2014
(Proceso Nr. 2-06-3-01314-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
30.2.; 30.9.1.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo G. S. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės E. M. atstovui advokatui Arūnui Žliobai žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei E. M. dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo,
n u s t a t ė :
ieškovas G. S. kreipėsi su ieškiniu atsakovei E. M. dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo. Nurodo, jog jis ir E. M. yra ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį šio pastato. Naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka oficialiai nebuvo ir nėra nustatyta, tačiau per ilgą laiką yra nusistovėjęs faktinis naudojimasis ūkiniu pastatu: ieškovas naudojasi kairiąja (pietvakarine), o E. M. – dešiniąja pastato dalimi. Pateikė atsakovei pasiūlymą nusistatyti naudojimosi statiniu tvarką be teismo, bendru sutarimu. Atsakovė 2014-01-17 pranešimu atsakė, jog su pateiktu pasiūlymu nesutinka, nes tai iš esmės pažeistų jos interesus bei sukeltų papildomų nepatogumų. Prašo jam G. S. paskirti naudotis patalpomis, kuros VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-11-12 atliktų kadastrinių matavimų planuose pažymėtos indeksais pirmame aukšte „1-1“- 11,38 kv.m.ploto, „1-2“- 9.79 kv.m. ploto, „1-4“ – 8.33 kv.m. ploto, „1-5“ – 4,44 kv.m. ploto, „1-8“ 3.66 kv.m. ploto, „1-9“ – 2.12 kv.m. ploto ir antrame aukšte indeksu „1-10“ pažymėta patalpa 12.58 kv.m. ploto ir kitomis pastogės patalpomis, esančiomis virš pirmo aukšto patalpų 1-1,1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, 1-9, o atsakovei E. M. paskirti naudotis patalpomis pirmame aukšte, pažymėtomis indeksais „1-6“ 31,52 kv.m. ploto, „1-7“ – 17.83 kv.m. ploto ir antrame aukšte indeksu „1-11“ pažymėta patalpa 5.41 kv.m. ploto vei visa kita pastogės patalpa, esančia virš pirmo aukšto patalpų 1-6 ir 1-7.
Atsakovė E. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog naudojimosi ūkiniu pastatu naudojimosi tvarka jau buvo nustatyta 1975-07-30 sutartyje ir ji skiriasi nuo ieškovo prašomos nustatyti tvarkos. Be to, ūkinis pastatas yra 1935 metų statybos ir dėl savo avarinės būklės apskritai yra nenaudojamas (išskyrus kelias jo dalis), todėl jau eilę metų apleisto ūkinio pastato faktinis naudojimas nebuvo nusistovėjęs. Ieškovo bandymai pastatą naudoti yra neteisėti, nes šio pastato naudojimas yra uždraustas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011-07-05 Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr.47 3 punkte nurodoma, kad pastato techninė būklė bloga, tolimesnis jo naudojimas nesaugus, kelia grėsmę šalia jo būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. Pastato konstrukcijos turi avarinės būklės požymių. Šiuo aktu buvo pareikalauta nedelsiant sustabdyti statinio naudojimą, uždrausti bet kokią veiklą statinyje.
Ieškovo atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog Registrų centro atlikti kadastriniai matavimai patvirtina aplinkybę, jog pastatu buvo naudojamasi pagal ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką. Nes tik taip naudojantis buvo galima turėti 1/4 dalį pastato, kadangi kairinė dalis yra suskirstyta mažomis patalpomis. Statinys yra apleistas, tarp šalių dėl šio pastato priežiūros kyla nesutarimai, todėl nustačius naudojimosi tvarką ieškovas galės įgyvendinti savo teisę prižiūrėti, remontuoti jam priklausančią pastato dalį.
Atsakovės E. M. atstovas advokatas A.Žlioba su ieškiniu nesutiko ir palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. papildomai nurodė, jog ieškovas prieš kreipiantis į teismą turėjo kreiptis į Registrų centrą ir pabandyti įregistruoti notarinėse sutartyse nustatytą naudojimosi pastatu tvarką. Nurodo, jog naudojimosi tvarka pastatui, kurio naudojimas yra uždraustas negali būti nustatyta. Be to, prašoma nustatyti tvarka nėra nusistovėjusi, nes pastatas yra avarinis, dėl savo būklės eilę metų beveik nenaudojamas.
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas G. S. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu 2013-08-07 įgijo nuosavybės teise ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šio ūkinio pastato bendrasavininkė yra atsakovė E. M., kuriai nuosavybės teise taip pat priklauso ½ dalis šio pastato (b.l. 8-10).
CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal be kurio iš bendraturčių ieškinį.
Ieškovas atsakovei pateikė 2013-12-20 pasiūlymą oficialiai nusistatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką. Pasiūlyta naudojimosi tvarka tokia pati kokią prašo nustatyti teismo (b.l. 14). 2014-01-17 pranešimu atsakovė nurodė, jog siūloma nustatyti naudojimosi tvarka iš esmės pažeistų jos interesus bei sukeltų papildomų nepatogumų, nepaisant to, jog teoriškai ir atitiktų turimos nuosavybės teisės dalies pasidalijimą po ½ dalį. Atsakovė nurodė, jog ieškovas prašo paskirti jam naudotis visa kairiąja ūkinio pastato dalimi, kuri yra arčiau jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies, o takas vedantis į šią ūkinio pastato dalį eina per jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Be to, tokios prastos būklės ūkinį pastatą rekonstruoti būtų neprotinga, neekonomiška, o toliau naudotis nesaugu, todėl su ieškovo pateiktu ūkinio pastato rekonstrukcijos projektu nesutinka ir siūlė jį nugriauti (b.l.15-16). Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių atstovų paaiškinimus nustatyta, jog šalys nesusitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato naudojimosi tvarkos. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.
Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodo, jog naudojimasis ūkiniu pastatu yra užfiksuotas notarine tvarka patvirtintose nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse, kurių pagrindu ieškovo tėvas L. S. įsigijo nuosavybės teise ½ dalį ūkinio pastato. Iš byloje pateiktos 1975-07-30 sutarties, kuria J. B. pardavė, o L. S. be kito nekilnojamojo turto įgijo ¼ lentų ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1m, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5 punkto 2 pastraipoje nurodyta, jog L. S. naudosis pietvakarine ūkinio pastato dalimi su savo atskiru įėjimu. Ūkinio pastato šiaurės rytų dalyje esančia daržine ir įėjimu į ją naudosis visi pastatų savininkai bendrai (b.l. 18). 2012-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimi J. K. ir D. S. Kvietkauskienė pardavė, o L. S. nupirko ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje naudojimosi tvarka įsigyta ūkinio pastato dalimi nenurodyta (b.l. 63-71). Pažymėtina, jog J. K. jam priklausančią ¼ ūkinio pastato dalį įgijo 1977-12-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-5842 ir paveldėjimo teisės liudijimo 1987-11-17 Nr.1-6360 pagrindu. Iš 1977-12-15 notarine tvarka patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog E. K. pardavė J. K. ¼ rąstų sandėlio plane pažymėto 2I1m. Šios sutarties 5 punkte nurodyta, jog J. K. ūkinio pastato plane pažymėto 2I1m naudosis rytine dalimi su bendru laukiniu įėjimu (b.l. 59-60). 1985-07-25 sutarties, kuria J. K. notarine sutartimi dovanoja E.J. K. ¼ dalį ūkinio pastato 2I1m, 7 punkte nurodyta, jog apdovanotasis ūkinio pastato 2I1m rytine dalimi su bendru laukiniu įėjimu (b.l. 61). Iš pateiktų notarine tvarka patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių nustatyta, jog dalyje šių sutarčių buvo nustatyta tam tikra naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka, tačiau nei viena iš byloje dalyvaujančių asmenų nepateikė įrodymų, jog ši naudojimosi tvarka yra įregistruota viešajame registre.
CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis CK 4.81 str. 2 d.). Šis teisinis reglamentavimas reiškia, jog susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 str. 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis Nr.3K-3-956/2003, 2006-11-06 nutartis Nr.3K-3-576/2006, 2009-12-21 nutartis Nr.3K-3-571/2009). Todėl yra nepagrįstas atsakovės atstovo nurodytas motyvas, jog ieškovas turėjo imtis veiksmų ir įregistruoti viešajame registre 1975-07-30 ir 1974-12-15 notarinėse sutartyse numatytą naudojimosi tvarką ir tik nepavykus įregistruoti naudojimosi tvarkos kreiptis į teismą.
Pažymėtina, jog sutartyje pagal kurią ieškovo tėvas L. S. įgijo ¼ dalį ūkinio pastato nurodyta, jog jis naudosis ūkinio pastato pietvakarine dalimi su atskiru įėjimu, šis nurodymas atitinka ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką. Iš pastato plano matyti, jog į patalpą „1-3“, kurią ieškovas prašo paskirti naudotis jam yra durys (b.l. 11). Taip pat 1977-12-15 sutartyje, kuria J. K. įgijo nuosavybės teisę į ¼ dalį ūkinio pastato, nurodyta, jog jis naudosis rytine pastato dalimi, tačiau neapibrėžta ar pietrytine, ar šiaurės rytine puse. Jeigu vertinti tas aplinkybes, jog atsakovei priklausė ½ dalis pastato tai teismas šiuo atveju sutinka su ieškovo atstovo nurodyta aplinkybe, jog tik pietinė pastato dalis pagal savo suskirstymą patalpomis galėjo iki 2012-06-07 priklausyti dviem savininkams. Be to, tokią teismo išvadą taip pat pagrindžia ir byloje pateiktas žemės sklypo planas. Iš jo nustatyta, jog prie ūkinio pastato, kuris plane pažymėtas indeksu „N“ pietinės (kairinės pusės) sienos yra paliktas G. S. priskirtas naudotis žemės sklypas, kuriuo ieškovo tėvas galėjo prieiti iki įėjimo į pastatą, kai jam priklausė ¼ ūkinio pastato dalis įsigyta iš J. B.. Prie pastato rytinės pusės priėjimas yra bendro naudojimosi žemės sklypu, o prie šiaurinės ūkinio pastato dalies priėjimas yra atsakovės E. M. žemės sklypu. Šis žemės sklypo planas buvo suderintas su visais tuo metu buvusiais žemės bendrasavininkiais: E. M., L. S., J. K.. Iš ant sklypo plano esančio antspaudo nustatyta, jog šios naudojimosi žemės sklypu planas yra įregistruotas 2002-10-15 NTKVĮ Klaipėdos filiale (b.l.17).
Ieškovas teismo prašo jam paskirti naudotis pietine (kairine) pastato dalimi, prie kurios jis galėtų prieiti jam paskirtu naudotis žemės sklypu ir bendrai paskirtu naudotis žemės sklypu, o atsakovei paskirti naudotis šiaurine (dešinine) pastato dalimi prie kurios prieina atsakovei paskirtas naudotis žemės sklypas. Kadangi prašoma nustatyti ir dalyje notarinių sutarčių užfiksuota naudojimosi tvarka nesiskiria, atsakovė nenurodė teismui ir nepateikė įrodymų kokia naudojimosi pastatu tvarka yra nusistovėjusi, ir kaip prašoma nustatyti tvarka pažeidžia jos teises ir interesus, teismas daro pagrįstą išvadą, jog ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi ir labiausiai atitinkanti byloje dalyvaujančių asmenų interesus. Siūloma nustatyti naudojimosi tvarka teismo nuomone yra patogi abiems bendraturčiams, kadangi jiems būtų paskiriama naudotis ta pastato dalimi prie kurios šalys gali prieiti jų naudojimuisi paskirtu žemės sklypu, naudojimui paskirtos pastato dalys yra izoliuotos, atskirtos viena nuo kitos.
Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovei su atsakovu priklauso po ½ dalį ūkinio pastato. Patvirtinus ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką ieškovui tektų 61,6 m2., tai yra 52/100 dalys pastato, o atsakovei 54,76 m2., t.y. 48/100 pastato dalys. Bylos nagrinėjimo metu abiejų šalių atstovai patvirtino, jog dėl tokio pasidalijimo ginčas nekyla. Teismas laiko, jog ji atitinka šalių interesus ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų.
Dėl atsakovės pateiktų motyvų, jog naudojimosi tvarka pastatu negali būti nustatyta, kadangi pastatas yra avarinis, šiuo pastatu yra uždrausta naudotis.
Atsakovė byloje pateikė 2011-07-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame vadovaujantis LR Statybos įstatymo 42 str. 3 d. 1 punktu reikalaujama nedelsiant sustabdyti statinio naudojimą, uždrausti bet kokią veiklą statinyje, kad nekiltų pavojus statinyje dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Siūlo pastato naudotojams imtis veiksmų pašalinti pastato avarinės būklės požymius, kad pastato būklė atitiktų LR Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose keliamiems reikalavimams.
LR statybos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog statinių naudotojai privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolimesnis jų naudojimas kelią pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 "Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka" 4 punktas numato, kai statinį valdo, naudoja ir juo disponuoja keli valdytojai, jo pripažinimą avariniu inicijuoja ir statinio ekspertizę užsako statinio dalies valdytojas ar jo įgaliotas atstovas arba valdytojų įgaliotas atstovas. Atsakovės byloje pateiktos ūkinio pastato fotonuotraukos ir UAB "Temagas" išvada dėl ūkinio pastato būklės neįrodo, jog pastato negalima suremontuoti. Iš byloje pateikto įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-08 sprendimo nustatyta, jog teismas nagrinėdamas ginčą tarp tų pačių šalių, t.y. E. M. ir ieškovo tėvo L. S. nustatė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra avarinės būklės, taip pat kad paminėtas ūkinis pastatas negali būti rekonstruotas ar suremontuotas, taip pat kad jo suremontavimas ar rekonstravimas pareikalautų neprotingų išlaidų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-08 sprendimas, Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-14 nutartis, b.l. 48A-48E). Iš bylos medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, jog tarp šalių kyla ginčas dėl šio pastato tvarkymo, naudojimo ir priežiūros. Ieškovo atstovas su šiuo atsakovės atstovės nurodytu motyvu nesutiko, paaiškino, jog kol nėra nustatyta naudojimosi pastatu tvarka nėra galimybės suremontuoti šio pastato. Nuosavybės teisės turinys apibrėžiamas išskiriant tris savininko teisių grupes: teises jam priklausantį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Naudojimosi tvarkos nustatymas tai nustatymas tvarkos kaip bendrasavininkiai naudosis iš daikto gaunama nauda, kuri pasireiškia daikto ekonominiu naudingumu. Naudojimosi tvarkos nustatymas nereiškia, jog byloje dalyvaujantys asmenys nesilaikydami įstatymų reikalavimų vykdys veiklą pastate ir realiai, fiziškai pradės naudotis pastatu, jo nesuremontavę. Pažymėtina, jog Statybos inspekcijos akte, kuriuo vadovaujasi atsakovė, siūloma šalims suremontuoti pastatą, todėl naudojimosi tvarkos nustatymas leis šalims kiekvienai savarankiškai prižiūrėtai jai paskirtą naudotis pastato dalį, ją remontuoti ir tvarkyti.
Atsakovė nepateikė šioje byloje ekspertų išvados, jog šis statinys yra avarinis ir turi būti būtinai griaunamas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad šio pastato suremontavimas arba rekonstravimas pareikalautų neprotingų išlaidų, taip pat pagrįstų motyvų, kodėl šiam pastatui negali būti nustatoma naudojimosi tvarka (CPK 176-185 str.).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimus, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, konstatuotina, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi ir labiausiai atitinkanti byloje dalyvaujančių asmenų interesus, todėl ieškovo ieškinys yra tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos.
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1644 Lt bylinėjimosi išlaidų. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6), 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios susideda iš 1200 Lt už ieškinio surašymą ir 300 Lt už atstovavimą teisme (b.l. 57, 58). Kadangi ieškinys yra pilnai tenkinamas, ieškovo prašomos priteisti sumos už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme atitinka Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytiems maksimaliems dydžiams, todėl jos priteistinos iš atsakovės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti ieškovui G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pastato planą sudarytą pagal 2013-11-12 kadastrinių matavimų duomenis, priskiriant:
- ieškovui G. S. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis patalpomis pirmame aukšte, pažymėtomis indeksais, pirmame aukšte „1-1“, „1-2“, „1-3“, „1-4“, „1-5“, „1-8“, „1-9“ ir antrame aukšte indeksu „1-10“ pažymėta patalpa ir kitomis pastogės patalpomis, esančiomis virš pirmo aukšto patalpų 1-1,1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, 1-9, iš viso 61,6 m2, kas sudaro 52/100 ūkinio pastato dalies.
- atsakovei E. M. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis patalpomis pirmame aukšte, pažymėtomis indeksais „1-6“, „1-7“ ir antrame aukšte indeksu „1-11“ pažymėta patalpa ir kita pastogės patalpa, esančia virš pirmo aukšto patalpų 1-6 ir 1-7, iš viso 54,76 m2, kas sudaro 48/100 pastato dalies.
Priteisti iš atsakovės E. M. ieškovui G. S. 1644,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt keturis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Domarkienė