Baudžiamoji byla Nr. 1 A-207-350/2017

Baudžiamojo proceso Nr. 1-01-1-20380-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.4.1; 1.2.3.1.2.11; 2.4.6.2.1;  

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2017 m. gruodžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorei J. R.,

gynėjams advokatams Arvydui Peneliui ir Lidijai Blinkevičienei,

nuteistiesiems V. R. ir L. R.,

nukentėjusiems A. M. ir I. M.,

nukentėjusiojo A. M. atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusių A. M. ir I. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, V. R. paskiriant galutinę laisvės atėmimo 3 metams 10 mėnesių bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, bei laikotarpis, nuteistojo išbūtas laikinai sulaikytu bei suimtu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. ir nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 19 d. 

              Paskirtos laiusvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus : bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje tęsti registraciją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, taip pat  nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų.

L. R. pripažinta kalta pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir nubausta laisvės atėmimu 2 metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, nuteistosios išbūtas laikinai sulaikyta nuo 2016 m. gegužės 11 d., iki 2016 m. gegužės 13 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, L. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje tęsti registraciją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, taip pat nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų.

Priteista iš V. R. ir L. R. solidariai A. M. naudai 5 251.60 Eur sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 4000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, bei I. M. naudai - 4000 Eur sumą žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. Skundžiamu nuosprendžiu V. R. ir L. R. nuteisti už tai, kad jie 2016 m., laikotarpyje nuo balandžio 30 d. 21.00 val. iki gegužės 1 d. 1.15 val., tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio r. sav., K. sen., (duomenys neskelbtini) , A. ir A. M. priklausančio namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po automobiliu “Peugeot 607”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado nukentėjusiąją G. M., kuri dėl užvažiavusio automobilio buvo praradusi sąmonę, po to, V. R., veikdamas kartu su L. R., iš po automobilio “Peugeot 607” ištraukė G. M., patikrino jai pulsą, dėl apsvaigimo, sumišimo ar asmeninio nepatyrimo objektyviai neįvertino G. M. būklės, t.y. V. R. ir L. R. neįsitikino ar ji gyva, to nenumatė, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti, todėl nesiėmė būtinų priemonių gaivinti sąmonės netekusią G. M., toliau elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai ir aplaidžiai, kartu su L. R. įkėlė G. M. į automobilio “Peugeot 607” bagažinę, nuvežė be sąmonės esančią G. M. prie L. upės, esančios Panevėžio r. sav., K. sen., Ž. k., ir V. R. bei L. R. įmetė į upę G. M., dėl ko ji mirė nuo paskendimo vandenyje, taip dėl neatsargumo atėmė nukentėjusiajai G. M. gyvybę.

2. Iš esmės analogiškais apeliacinių skundų argumentais nukentėjusieji A. M. ir I. M. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir bylą pirmąja instancija išnagrinėti Panevėžio apygardos teisme iš esmės, arba skundžiamą nuosprendį pakeisti, nuteistųjų veikas perkvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus, paskiriant nuteistiesiems šio straipsnio sankcijos vidurkiui artimas bausmes, bei tenkinti jų civilinius ieškinius, priteisiant iš nuteistųjų  A. M. naudai 6851,05 eurų turtinės, 50000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei I. M. 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

3. Apeliantai cituoja skundžiamą nuosprendį, nurodo teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, BK ir BPK normas bei teigia, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nuteistųjų veiką kvalifikavo kaip neatsargų nusikaltimą, kurį jie padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Mano, kad nuteistieji padarė veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje – kvalifikuotą nužudymą, nes teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatavo, kad nuteistieji G. M. į upę įmetė, dėl ko ji mirė nuskendusi, padarę skubotą išvadą, kad ji negyva, nes neužčiuopę pulso, nors ant jos kūno nebuvo akivaizdžių sužalojimų, o nuo jos radimo po automobiliu buvo praėjęs neilgas laiko tarpas. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji turėjo ir galėjo suvokti, kad  G. M. vežama prie upės buvo gyva. Tokiu būdu teismo išvada, kad nuteistųjų veiksmai, nukentėjusiąją metant į upę yra neatsargūs, prieštaringa ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Būtent, nuteistųjų veiksmai – be sąmonės esančios nukentėjusios įmetimas į upę, neįsitikinus, kad ji negyva ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, jos mirtimi, nuskendimu vandenyje, todėl šiuo atveju nuteistieji atimdami gyvybę G. M. veikė netiesiogine tyčia.

3.1 Nors nuteistieji teigė, kad radę nukentėjusiąją po stovinčio automobilio ratais tikrino jos gyvybines funkcijas – čiuopė pulsą ir jo nerado, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivūs, pakankamų medicininių žinių, kad nustatyti ir įvertinti nukentėjusios būklę jie neturėjo, todėl vietoj to, kad gaivinti nukentėjusią, kviesti medikus, ar prašyti pagalbos kitų asmenų, to nedarė ir net nebandė daryti, o nuvežę nukentėjusią prie upės ją nurengė ir įmetė į vandenį. Be to, duomenų, patvirtinančių nuteistųjų parodymus apie jų manymą, kad nukentėjusiojo jos radimo metu jau buvo negyva, nėra. Priešingai, jų atlikti veiksmai buvo sąlygoti girtumo ir abejingumo, o ne baimės, ar afekto būsenos, kaip teigia nuteistieji, nes savo atliktų veiksmų jie logiškai paaiškinti negalėjo. 

4. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, nesant jokių akivaizdžių duomenų, kurie suteiktų pagrindą neabejotinai teigti, kad būtent V. R. valdomas automobilis, prieš pradedant važiuoti atbuline eiga, V. R. neįsitikinus, kad tai daryti saugu, užvažiavo ant nukentėjusiosios G. M., pašalino šią aplinkybę iš prokurorės pateikto kaltinimo bei papildomai nurodė, kad dėl šios aplinkybės gali būti kaltas kitas asmuo ar L. R..

4.1 Pažymėtina, kad apylinkės teismas siekdamas pašalinti ar patvirtinti šią versiją nukentėjusių prašymo papildomai apžiūrėti ir ištirti automobilį „Peugeot 607", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ypatingai šio automobilio dugną, ir tokiu būdu patikrinti nuteistųjų  parodymus apie tai, kad jie nėra atsakingi už G. M. patekimą po jų automobiliu, bei, vadovaujantis BPK 241 straipsniu, ar BPK 287 straipsniu patikrinti jų parodymus kaip buvo ištrauktas G. M. kūnas iš po automobilio, netenkino. Be to, patenkinus prašymą dėl papildomos automobilio „Peugeot 607", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros būtų aiškesnis ir nuteistųjų veikos kvalifikavimo kaip nužudymo, o ne kaip neatsargaus gyvybės atėmimo, konstatavimas, tačiau apylinkės teismas tokio prašymo netenkino, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis.

5. Apeliantai nesutinka ir su nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Mano, kad jos pernelyg švelnios, dėl to neteisingos, be to, teismas nepagrįstai pripažino, kad nuteistųjų atsakomybę lengvina jų prisipažinimas, nes L. R. prisipažino tik praėjus pusei metų po įvykio, jų abiejų prisipažinimas formalus, abu nuteistieji atsiprašė dėl įvykio tik teismo raginami. Pažymi, kad jų prisipažinimas išaiškinti įvykio aplinkybių tyrimui nepadėjo, byloje liko neatsakyta dalis klausimų – dėl automobilio perstatymo, vairo pakėlimo ir kt., nuteistųjų elgesys jų nuoširdaus gailėjimosi atėmus gyvybę kitam žmogui visiškai nepatvirtina.  

5.1 Dėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių ir dėl to, kad nuteistieji veiką padarė būdami neblaivūs, bendrininkų grupėje, pagalbos nukentėjusiai nekvietė, slėpė įvykio aplinkybes, nesuprantamas ir teismo sprendimas atidėti jiems paskirtos bausmės vykdymą. Tokiu sprendimu teismas pateistina nepaaiškinamus ir socialiai nepriimtinus nuteistųjų veiksmus, nevykdo teisingumo.

6. Nukentėjusieji nesutinka ir su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas civilinio ieškinio klausimas.

6.1 Teismas atsisakė tenkinti reikalavimo dėl patirtų išlaidų, minint nukentėjusios ketvirtines ir metines, nes šios religinės apeigos prilyginamos laidotuvėms, todėl turėjo būti priteistos iš nuteistųjų.

6.2 Be to, teismas nepagrįstai sumažino ir nukentėjusių prašomų priteisti neturtinių žalų dydį, nes G. M. pranešus apie jos dingimą buvo ieškoma 19 dienų, dėl ko jie patyrė šoką, nerimą, buvo nežinomybėje dėl jos būklės. Radus jos kūną ir sužinojus, kad ji į upę buvo įmesta dar gyva, vėliau sužinojus, kas tai padarė, patyrė dar didesnį šoką. Jie neteko žmonos, mamos – itin artimo asmens, todėl teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio dydžio išsprendimas visiškai nelogiškas, nesuvokiamas ir neteisingas. Mano, kad nuosprendis ir šioje dalyje turėtų būti pakeistas jų civilinius ieškinius tenkinant pilnai.

7. Teismo posėdyje prokurorė, nuteistieji ir jų gynėjai prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusieji ir jų atstovas – tenkinti.

8. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, Panevėžio miesto apylankės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendis naikinamas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 10 dalies, 224 straipsnio, 225 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes jie sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą.

9. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nuteistiesiems V. R. ir L. R. buvo pateikti įtarimai juos įtariant nusikalstamų veikų, numatytų BK 132 straipsnio 1 dalį (neatsargus gyvybės atėmimas) padarymu, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2017 m. sausio 3 d. perduota Panevėžio apylinkės teismui pagal teismingumą ( 5 t. b.l. 49).

9.1 Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. sausio 25 d. buvo gautas nukentėjusiųjų A. M. ir I. M. prašymas spręsti teisės taikymo klausimą dėl kaltinamųjų veikų kvalifikavimo – keisti kaltinimą V. ir L. R. ir jų veiką perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, t.y. kaip tyčinį nužudymą bandant nuslėpti kitą nusikaltimą – eismo įvykį, tačiau apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė perduoti baudžiamąją bylą  V. ir L. R. kaltinant pagal BK 132 straipsnio 1 dalį nagrinėti teisiamajame posėdyje, o nukentėjusiųjų prašymo perkvalifikuoti kaltinamųjų veikas neišsprendė ir dėl prašymo visiškai nepasisakė (5 t. b.l. 54). Taigi, jau šioje proceso stadijoje pirmos instancijos teismas padarė BPK 238 straipsnio pažeidimą. Tą patį prašymą nukentėjusieji pakartojo ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad šį klausimą teismas nutarė spręsti po kaltinamųjų apklausos ( T. 5 b.l. 126). Atlikus kaltinamųjų apklausą apie nukentėjusiųjų prašymą teismui priminė (T. 5 b. l. 131), tačiau teismas proceso dalyvių nuomonės šiuo klausimu išklausė tik baigus įrodymų tyrimą, prieš baigiamąsias kalbas ir nukentėjusių prašymą dėl veikų perkvalifikavimo atmetė nurodęs, kad iš apklaustų asmenų parodymų „susidaro įspūdis, kad nebuvo tiesioginės tyčios“ ( 5 t. b.l. 156), o 2017 m. birželio 9 d. priėmė skundžiamą nuosprendį. Šios išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad apylinkės teismas kaltinimo pakeitimo klausimą sprendė tendencingai, remdamasis akivaizdžiai išankstine savo nuostata, t. y. būdamas šališku.

9.2 Be to, pagal BPK 224 straipsnyje ir  225 straipsnio 1 dalyje nustatytas dalykinio teismingumo taisykles bylos dėl veikų, numatytų BK 132 straipsnyje, yra teismingos apylinkių teismams, o dėl veikų, numatytų BK 129 straipsnyje – apygardų teismams. Tai reiškia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas pats neturėjo galimybės tenkinti nukentėjusių prašymo dėl kaltinimo pakeitimo ir pripažinti kaltinamuosius kaltais pagal prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodytą BK straipsnį, jo dalį ir punktą. Esant tokioms aplinkybėms bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeista nukentėjusių teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 44 straipsnio 10 dalis), nes nukentėjusiųjų požiūriu, teisingas traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų nubaudimas galimas tik jų veiką kvalifikuojant pagal tik apygardos teismui teismingą BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

9.3 Tokioje situacijoje, kai kaltinamajame akte kaltinama nusikalstamos veikos, dėl kurios byla pagal dalykinio teismingumo taisykles nagrinėtina apylinkės teisme, padarymu, tačiau iki pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio pradžios ar jam prasidėjus prokuroras ar nukentėjusysis pateikia prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir byla pagal naujai siūlomą kaltinimą teisminga apygardos teismui, apylinkės teismas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui, tačiau nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismas to nepadarė, nors nagrinėjamoje situacijoje tik apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, yra kompetentingas priimti visus BPK numatytus sprendimus, įskaitant ir apkaltinamąjį nuosprendį pripažinti kaltinamuosius kaltais tiek pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, tiek ir spręsti kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal nukentėjusiųjų pakeistą kaltinimą.

9.4 Nagrinėjamoje situacijoje apylinkės teismas nagrinėti bylą iš esmės būtų galėjęs tik vieninteliu atveju – kai prašymas keisti kaltinimą nebūtų pagrįstas teisiniais argumentais ar būtų motyvuotas akivaizdžiai netinkamai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą pagal nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, siekdamas patikrinti nukentėjusiųjų prašymo pakeisti kaltinimą į sunkesnį pagrįstumą, atliko papildomą įrodymų tyrimą ir padarė išvadą, jog šis prašymas yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas, todėl tam, kad teisingai išspręsti kaltinamųjų kaltės klausimą, nukentėjusiųjų pakeistas kaltinimas turi būti iš esmės išnagrinėtas ir įvertintas, o tai, kaip minėta, gali padaryti tik apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą kaip pirmos instancijos teismas.

9.5 Taigi, atsižvelgiant į tai, kad bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs ir skundžiamą nuosprendį priėmęs Panevėžio miesto apylinkės teismas, sutinkamai su BPK 225 straipsniu, neturėjo teisės nagrinėti bylos pagal nukentėjusiųjų šiam teismui pateiktą prašymą pakeisti kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą į kaltinimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir prašymą pakeisti kaltinimą išnagrinėjo šališkai, kad nukentėjusiųjų prašymas pakeisti kaltinimą yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas, ir kad teismas, nagrinėjantis bylą apeliacine tvarka tokio esminio BPK pažeidimo ištaisyti negali (BPK 329 straipsnio 4 punktas), nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Panevėžio apygardos teismui.

10. Kadangi panaikinus skundžiamą nuosprendį baudžiamoji byla perduodama nagrinėti iš naujo, dėl kitų skunde keliamų klausimų, susijusių su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis ir civiliniu ieškiniu, nebepasisakoma.

Teismas vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjai                                                                                     Algirdas Gaputis

Sigitas Bagdonavičius

Donatas Jatužis