Civilinė byla Nr. e2A-2372-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03592-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.; 2.6.16.8.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kijota“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. R.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kijota“ 21 440 Eur skolos, 179 Eur palūkanų, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jei atsakovė be pateisinamos priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė šioje byloje priimti sprendimą už akių.
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad nuo 2019 metų pabaigos teikė atsakovei tarpininkavimo paslaugas, sandoriai vykdavo pagal žodinį susitarimą, ieškovė surasdavo klientus, juos konsultuodavo, aprodydavo nekilnojamo turto objektus, priėmė avansus, rengė dokumentus. Ieškovė teikdavo atsakovei sąskaitas faktūras už faktiškai suteiktas paslaugas. Remiantis žodiniu susitarimu paslaugų kainą sudarė standartinio 2 procentų nuo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos kainos dydžio komisinis mokestis, sumokamas ieškovei po galutinio atsiskaitymo už turtą. Nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovė vienašališkai nusprendė neatsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas nepaisant to, kad ieškovė yra paslaugas suteikusi, todėl ieškovė prašė priteisti sutartą atlygį už (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), parduotus 8 nekilnojamo turto objektus.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 21 440 Eur skolos, 179 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 486 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. 2022 m. vasario 23 d. atsakovė kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.
5. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų pareigą apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, nes ieškovė paslaugas teikė ne atsakovei, bet L. R., todėl atsakovė nėra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje.
6. Paaiškino, kad L. R. ir atsakovė yra sudariusios 2020 m. rugsėjo 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria L. R., veikdama atsakovės interesais, įsipareigojo tarpininkauti parduodant turto objektus. Pažymėjo, kad ieškovė tarpininkavimo paslaugas teikė subrangos pagrindais, t. y. L. R., būdama atsakovės sutartinė partnerė, pasitelkė ieškovę kaip trečiąjį asmenį savo prievolėms pagal tarpininkavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir L. R., vykdyti. Atsakovė nėra sudariusi jokių sutartinių santykių su ieškove, kurių pagrindu ieškovė galėtų kildinti reikalavimus atsakovei. Ieškovė, kaip padedantis prievolę įvykdyti trečiasis asmuo, buvo pasitelkta subrangos pagrindais išimtinai L. R. interesais, kas reiškia, jog atsakovė nėra ir negali būti tinkama atsakovė šioje byloje.
7. Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo objektai (dėl kurių pardavimo ieškovė teikė tarpininkavimo paslaugas) nebuvo parduoti, kad ieškovė neteikė tarpininkavimo paslaugų parduodant šiuos objektus (ir paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius šių paslaugų teikimą), kad tarpininkavimo paslaugas parduodant ginčo objektus suteikė kitas asmuo, kad atsakovė už tarpininkavimo paslaugas parduodant ginčo objektus atsiskaitė su kitais asmenimis. Ieškovė teigė, kad ji niekada nebuvo sudariusi jokio subrangos susitarimo (nei žodžiu, nei raštu) su atsakovės nurodoma L. R. dėl ieškinio pagrindu esančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. R. pateikė atsiliepimą, kuriame palaikė atsakovės poziciją bei prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutartiniai santykiai egzistavo tarp jos ir ieškovės, kuri pasitelkta kaip trečiasis asmuo, padedantis įvykdyti prievoles atsakovei. Paaiškino, kad ji nekilnojamo turto tarpininkavimo veiklą vykdo nuo 2018 metų, 2020 metų pradžioje pasiūlė ieškovei bendradarbiauti su atsakove susijusioje veikloje, todėl taip ieškovė tapo trečiojo asmens asistente, trečiojo asmens pavedimu ir (ar) sutikimu organizuodavo susitikimus su potencialiais nekilnojamo turto pirkėjais, rengdavo objektų apžiūras, nuveždavo klientas preliminarias sutartis.
9. Taip pat paaiškino, kad trečiasis asmuo teigė įsipareigojęs ieškovei sumokėti dalį (nuo 40% iki 50%) jam priklausančio komisinio atlyginimo už atsakovei suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Trečiasis asmuo iš atsakovės turėjo gauti 1% komisinį atlyginimą nuo parduotų atsakovės objektų kainos, iki pusės šios sumos, vadovaujantis trečiojo asmens ir ieškovės susitarimu, turėjo atitekti ieškovei. Buvo sutarta, kad ieškovei tenkančią atlyginimo dalį, trečiojo asmens prašymu, išmokės atsakovė (atitinkamai išmokėdama mažesnę dalį trečiajam asmeniui), tačiau maždaug 2021 m. gegužės mėnesį trečiojo asmens ir ieškovės santykiai kardinaliai pasikeitė, paaiškėjus ieškovės nesąžiningiems veiksmams: vesdama komisinių atlyginimų apskaitą ieškovė nenurodydavo tam tikrų sandorių, komisinių atlyginimų sumų (ar jas nurodydavo netiksliai), nepagrįstai ir savavališkai išrašydavo atsakovei sąskaitas (jas išrašydavo netgi savo artimųjų vardais (pavyzdžiui, savo sūnaus vardu)), todėl trečiasis asmuo 2022 m. birželio mėnesį nutraukė sutartinius santykius su ieškove. Trečiasis asmuo teigė informavęs atsakovę, kad jos subrangovu, vykdant (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), objektus, bus ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 4 877,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės trečiojo asmens naudai 2 274,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės 10,93 Eur teismo pašto išlaidų valstybės naudai.
11. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė išrašytomis sąskaitomis faktūromis, tačiau vien jų išrašymas nesuponuoja išvados, kad atsakovė privalo jas apmokėti, todėl teismas sprendė, kad ieškovė privalėjo įrodyti tarpininkavimo paslaugų sutarties su atsakove sudarymo faktą, o byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo minėtą aplinkybę laikyti įrodyta.
12. Teismas taip pat nustatė, kad nebuvo sudarytos rašytinės tarpininkavimo paslaugų sutarties, ieškovė sutarties sudarymo faktą grindė savo paaiškinimais ir sąskaitomis faktūromis, elektroniniais laiškais su būstų pirkėjais, ieškovė negalėjo konkrečiai įvardinti, kada, kokiomis sąlygomis su atsakovės atstovu buvo sudarytas susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Nustatė, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog atsakovės atstovė perduodavo ieškovei dokumentus, reikalingus nekilnojamo turto perleidimo sandoriams paruošti (patalpų išdėstymo planus, statybos leidimą, preliminarias sutartis ir pan.), ieškovė paruošdavo turto perleidimo preliminarius sandorius, priimdavo avansus už perkamus objektus, klientai siųsdavo užklausimus dėl turto būklės, įrengimo, tačiau teismo vertinimu, tai nereiškia, jog minėtus veiksmus ieškovė atliko pagal atsakovės užsakymą (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, išskyrus savo paaiškinimus bei vienašališkai išrašytas sąskaitas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimo sumokėti atlygį ieškovei už tarpininkavimo paslaugas, pagrindą (CPK 178 straipsnis), o vienoks ar kitoks šalies faktinių aplinkybių aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai),
14. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dar 2020 m. ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios tarpininkavimo sutartį dėl atsakovės statomų objektų pardavimo.
15. Pirmosios instancijos teismas labiau įtikinama aplinkybe laikė tai, jog atsakovei tarpininkavimo paslaugas teikė kiti asmenys, o ieškovė pardavinėjo atsakovės pastatytus objektus trečiojo asmens L. R. pavedimu (CK 6.717 straipsnio 3 dalis).
16. Teismo nuomone, vien aplinkybė, kad atsakovė pervesdavo ieškovei užmokestį už objektų pardavimą, savaime nepatvirtina tarpininkavimo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės fakto, nes įvertinus byloje esančius duomenis, tokius veiksmus atsakovė atlikdavo trečiojo asmens L. R. pavedimu (vykdant pastarajai įsipareigojimus pagal tarpininkavimo sutartį) (CK 6.44 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
17. Ieškovė D. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi byla iš esmės neišnagrinėta.
18. Nurodo, jog ieškovei išrašant ir atsakovei apmokant visą eilę sąskaitų už tarpininkavimo paslaugas, kuriose visose iki vienos yra tokio paties dviejų procentų dydžio ieškovės atlygis nuo parduoto nekilnojamojo turto objekto kainos, reiškia, jog tarp ieškovės ir atsakovės nuo 2019 m. iki 2020 m. pabaigos susiklostė atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai, nekėlę ginčų tarp šalių, pagal bendrą šalių susitarimą, kurį patvirtina abiejų šalių veiksmai vykdant susitarimą.
19. Pažymi, kad ieškovės ir trečiojo asmens, skirtingai nei ieškovės ir atsakovės, jokia sutartis nesiejo, nes ieškovė ir trečiasis asmuo vienas kito atžvilgiu jokių sąskaitų neišrašė, taip pat jokių tarpusavio atsiskaitymų nevykdė.
20. Paaiškina, kad į bylą pateiktas ieškovės ir atsakovės atstovų elektroninis susirašinėjimas dėl ginčo objektų (t. y. dėl bendrovės pastatytų gyvenamųjų pastatų) pardavimo laikytinas neginčytinu įrodymu, pagrindžiančiu tarpininkavimo santykių tarp bylos šalių egzistavimą.
21. Papildomai nurodo, kad susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl ginčo objektų pardavimo yra aiškus ir neginčytinas konkliudentinis veiksmas iš atsakovės, kad tarpininkavimo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės tęsiasi lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir anksčiau, nes ieškovės užmokestis už tarpininkavimą santykiuose su atsakove buvo visada toks pat.
22. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė prašo priimti naujai teikiamus įrodymus ir prijungti juos prie bylos.
23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės D. Š. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti trečiajam asmeniui L. R. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka.
24. Sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien tik ginčo sąskaitų išrašymas, į bylą nepateikus jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės ir atsakovės tarpusavio sutartinių santykių egzistavimą (paslaugų, būtent, atsakovei suteikimą), bendrovės prievolės atsiskaityti su ieškove pagal pastaruosius (ieškovės vienašališkai išrašytus) dokumentus savaime nepatvirtina.
25. Paaiškina, kad: 1) nė viena iš prie apeliantės ieškinio pridėtų ankstesnių
sąskaitų nebuvo išrašyta už tarpininkavimą parduodant (duomenys neskelbtini) gatvėse (duomenys neskelbtini) esantį turtą; 2) bylos medžiaga patvirtina faktą, jog mokėjimai pagal ieškovės išrašytas sąskaitas būdavo atliekami tik trečiojo asmens prašymu/pritarimu, t. y. trečiasis asmuo L. R., būdama tarpininkavimo paslaugas teikiančiu subjektu, savo prievolių, prisiimtų atsakovės atžvilgiu, vykdymui ieškovę pasitelkė kaip paslaugų subtiekėją (CK 6.717 straipsnio 3 dalis), tiesioginiu lėšų pervedimu ieškovei (pagal jos išrašytas sąskaitas) siekta supaprastinti šalių tarpusavio atsiskaitymus, bet jokiais būdais ne sukurti kokius nors bendrovės ir apeliantės tiesioginius tarpusavio santykius; 3) atsakovės vystyti nekilnojamojo turto projektai, už kuriuos išrašytos ankstesnės ieškovės sąskaitos (trečiojo asmens prašymu/pritarimu), yra savarankiški bei visiškai atskiri nuo (duomenys neskelbtini) gatvių ((duomenys neskelbtini)) projektų, todėl atsiskaitymas su paslaugų teikėjais (ir jų pasitelktais subtiekėjais) už ankstesniuosius projektus negali būti sutapatinamas su atsiskaitymu už naujai vystomų objektų pardavimą (tarpininkavimą juos parduodant); 4) atsakovė nė vienam iš faktinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų 2 proc. dydžio komisinio atlygio (skaičiuojant nuo objektų pardavimo kainos) už paslaugas, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) gatvių ((duomenys neskelbtini)) projekte, niekada nemokėjo.
26. Pabrėžia, kad skirtingai nei ieškovė, trečiasis asmuo L. R. su atsakove buvo sudariusi rašytinę sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, parduodant bendrovės vystytus nekilnojamojo turto objektus, esančius adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), atsakovė tiek su trečiuoju asmeniu, tiek ir su kitais dviem brokeriais (P. S. ir A. R.), tarpininkavusiais (duomenys neskelbtini) gatvių projekte ((duomenys neskelbtini)), visiškai atsiskaitė, t. y. tos paslaugos, už kurias pakartotinio atsiskaitymo reikalauja ieškovė yra apmokėtos.
27. Trečiasis asmuo nurodo, kad paslaugų teikėjas (esamu atveju – L. R.), subtiekėją (esamu atveju – ieškovę), būtent, ir pasitelkia (-ė) tam, kad šis subjektas (subtiekėjas) atliktų su paslaugų tinkamu suteikimu susijusius veiksmus, kas reiškia, jog subtiekėjo dalyvavimas paslaugų teikime (inter alia, apeliaciniame skunde akcentuojamas bendravimas su paslaugas užsakiusio asmens (esamu atveju – bendrovės) atstovais, nekilnojamąjį turtą svarstančiais įsigyti potencialiais pirkėjais, taip pat atitinkamų dokumentų rengimas, derinimas ir t. t.) patvirtina prievolių, prisiimtų paslaugų teikėjo (esamo ginčo situacijoje – L. R.) atžvilgiu, vykdymą, bet jokiais būdais nepakeičia tokio asmens teisinio statuso iš subtiekėjo į tiekėjo, todėl priešingas situacijos aiškinimas (sutikimas su apeliantės argumentais, jog dalyvavimas paslaugų teikime pats savaime jai sukūrė paslaugų tekėjos statusą (nepaisant sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu, bet ne su bendrove egzistavimo)) iš esmės paneigtų CK 6.717 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo esmę.
28. Akcentuoja, kad ieškovė, išreikšdama procesinį prašymą dėl naujų įrodymų (kaip teigiama apeliaciniame skunde, - susijusių su pirmosios instancijos teisme analizuotomis aplinkybėmis) prijungimo prie apeliacine tvarka nagrinėtinos bylos, ne tik nukrypsta nuo CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio, bet ir nesilaiko įstatyme numatytų įrodinėjimo taisyklių.
29. Atsakovė UAB „Kijota“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti pridėti prie bylos medžiagos ieškovės pateiktus naujus įrodymus, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
30. Nurodo, kad vien apeliantės formalus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo atitinkamai naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, ir tai, kad apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (kurie, kaip nurodo apeliantė, egzistavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) taip pat savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje nebuvo tinkamai nustatytos esminės faktinės aplinkybės ir kad skundžiamu sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė.
31. Akcentuoja, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, byloje ginčas kilo dėl fakto klausimo, tarp kokių asmenų susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai: tarp ieškovės ir atsakovės, ar tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė teisiniai santykiai, tačiau ieškovė teisinių santykių faktą grindė vien tuo, kad apeliantė suteikė atsakovės atžvilgiu tam tikras tarpininkavimo parduodant nekilnojamojo turto paslaugas, o atsakovė atliko tam tikrus mokėjimus, tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl apeliantės ir atsakovės sutartinių santykių egzistavimo.
32. Atsakovė paaiškina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė būtų susitarusi su apeliante dėl apeliantės teikiamų atlygintinų tarpininkavimo paslaugų už atitinkamą komisinį atlygį, nepateikta įrodymų, patvirtinančių pačią apeliantės ir atsakovės suderintą valios išraišką, nėra įrodymų, kad šalys būtų derinusios paslaugų teikimo įkainius ar susitarusios dėl kitų reikšmingų apeliantės teikiamų tarpininkavimo paslaugų aspektų.
33. Taip pat paaiškina, kad visi atsakovės ir jos partnerių – brokerių – tarpininkavimo susitarimai buvo rašytiniai, tokie susitarimai buvo sudaromi kiekvieno konkretaus objekto pardavimo tarpininkavimo paslaugoms, susitarimuose aiškiai ir detaliai išdėstytos sutarties vykdymo sąlygos, komisinių atlyginimo apskaičiavimo, išmokėjimo tvarka ir kt., taigi įrodymų, kad tokio turinio ir formos susitarimas būtų buvęs sudarytas apeliantės ir atsakovės, byloje nepateikta, o nepateikta ne todėl, kad toks susitarimas buvo išimtinai žodinės formos, bet todėl, kad tokio susitarimo jokia forma nebuvo sudaryta, kas reiškia, jog objektyviai negalėjo būti pateikti ir atitinkamą susitarimą pagrindžiantys įrodymai.
34. Nurodo, kad apeliantė materialinio pobūdžio reikalavimus turi reikšti ne atsakovei, bet savo kontrahentei – trečiajam asmeniui, kuris su apeliantė ir susitarė dėl apeliantės teikiamų paslaugų atsakovės naudai. Paaiškina, kad trečiasis asmuo ir apeliantė atitinkamai susitarė, kad apeliantei tenkančią atlyginimo dalį, trečiojo asmens prašymu, išmokės atsakovė (atitinkamai išmokėdama mažesnę dalį trečiajam asmeniui), kas rodo, jog apeliantė, padėdama vykdyti trečiojo asmens prievoles atsakovės naudai, trečiajam asmeniui teikė paslaugas tarpininkavimo susitarimo pagrindu. Akcentuoja, jog tai, kad apeliantė buvo tik pasikviesta trečiajam asmeniui padėti (t. y. apeliantė buvo pasitelkta kaip padėjėja/tarpininkavimo paslaugų subtiekėjas trečiojo asmens prievolėms atsakovei vykdyti) patvirtino ir pati apeliantė D. Š. 2022 m. birželio 1 d. posėdžio metu.
35. Taip pat nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog, apeliantei tarpininkaujant parduodant ieškinio pagrindu esančius objektus (esančius būtent (duomenys neskelbtini)), apeliantė su atsakove būtų susitarusi dėl konkretaus 2% dydžio komisinio atlyginimo sumos ar kad apskritai dėl kokios nors sumos būtų tartasi. Pažymi, kad vien tai, jog atsakovė, siekdama realizuoti jai priklausančius nekilnojamojo turto objektus, anksčiau buvo susitarusi su nekilnojamojo turto brokeriais dėl tam tikrų sąlygų (pavyzdžiui, atitinkamo komisinio atlyginimo dydžio), savaime nereiškia, kad analogiškos sąlygos yra taikomos ir esamuoju metu naujai vystomuose projektuose.
36. Pažymi, kad apeliantės naujai pateikti įrodymai yra pateikti aiškiai pavėluotai, o pavėluotai teikiamų įrodymų pateikimo priežastys negali būti siejamos nei su naujai iškilusia būtinybe atitinkamus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos, nei su pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsakymu pastaruosius įrodymus priimti (jie pirmosios instancijos teismui netgi nebuvo pateikti), tokių įrodymų pridėjimas prie bylos medžiagos, įvertinus pateiktų įrodymų chaotišką formą dokumentų kiekio aspektu neabejotinai turės ir neigiamos reikšmės bylos ekonomiškumui ir koncentruotumui. Be kita ko, prašomi pridėti įrodymai neatitinka nei sąsajumo, nei leistinumo kriterijų, nei CPK nustatytų reikalavimų, keliamų liudytojo rašytiniams parodymams, taip pat minėti liudytojų parodymai nėra patvirtinti notaro.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
37. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
39. Ieškovė D. Š. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: butų pirkėjų rašytinius patvirtinimus, nuotrauką stendą, susirašinėjimą su atsakovės vadovu, vyriausiąja finansininke, ir prašo prijungti juos prie bylos.
40. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos.
41. Pažymėtina, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, tačiau teisėju kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai iš esmės nelemia naujų aplinkybių įrodinėjimo ar naujo atsikirtimo (reikalavimo) suformulavimo apeliaciniame procese, o tik papildomai įrodo jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes. Taip pat teismas pastebi, kad su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai galėjo būti pateikti ankščiau, nes iš pateiktų įrodymų turinio matyti, jog apie juos buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir konstatuoti, jog po apeliacinio skundo pateikimo atsirado būtinybė teikti ir priimti naujus įrodymus. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas gali turėti neigiamos įtakos proceso ekonomiškumui ir koncentracijai, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir vertinti visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovei išrašė ir apmokėjimui pateikė šias sąskaitas faktūras: 1) 2021 m. liepos 2 d. sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) 2 980 Eur sumai, būsto pirkėjas R. P.; 2) 2021 m. liepos 2 d. sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini) 2 980 Eur sumai, būsto pirkėjas E. G.; 3) 2021 m. liepos 2 d. sąskaitą serija DSP (duomenys neskelbtini) 2 980 Eur sumai, būsto pirkėjas V. V.; 4) 2021 m. liepos 2 d. sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) 2 980 Eur sumai, būsto pirkėjas D. N. (teisinga - „(duomenys neskelbtini))"; 5) 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) 2 380 Eur sumai, būsto pirkėjas L. T.; 6) 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) 2 380 Eur sumai, būsto pirkėjas M. B.; 7) 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) 2 380 Eur sumai, būsto pirkėjas M. J.; 8) 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) 2 380 Eur sumai, būsto pirkėjas G. Č.. Sąskaitose nurodyta, kad jos turi būti apmokėtos per 5 dienas. Ieškovės atstovas 2021 m. rugsėjo 6 d. surašė pretenziją dėl skolos nesumokėjimo, kuria reikalavo iki rugsėjo 15 d. pilnai padengti įsiskolinimą, tačiau iš atsakovės 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas atsakymas, kuriame atsakovė nurodė, kad jokių paslaugų iš ieškovės nepirko ir neturi sutartinių santykių. Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. R. su atsakove 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl objektų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu L. R. informavo atsakovę, kad jos subrangove vykdant minėtų objektų pardavimus bus ieškovė.
43. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kijota“ 21 440 Eur skolos, 179 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė nuo 2019 metų pabaigos teikė atsakovei tarpininkavimo paslaugas, sandoriai vykdavo pagal žodinį susitarimą, ieškovė surasdavo klientus, juos konsultuodavo, aprodydavo nekilnojamo turto objektus, priėmė avansus, rengė dokumentus, todėl teikdavo atsakovei sąskaitas faktūras už faktiškai suteiktas paslaugas. Paaiškino ir tai, jog remiantis žodiniu susitarimu paslaugų kainą sudarė standartinio 2 proc. nuo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos kainos dydžio komisinis mokestis, sumokamas ieškovei po galutinio atsiskaitymo už turtą, tačiau nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovė vienašališkai nusprendė neatsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Dėl ginčo esmės.
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).
45. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą CK 6.193 straipsnyje, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).
46. Atlygintinų paslaugų sutarčių, kurių kategorijai priskirtini ir tarpininkavimo atvejai, kaip ir bet kokiais kitais pagrindais atsirandančių prievolių vykdymo principai yra išdėstyti CK 1.5, 6.38, 6.158, 6.200, 6.718 straipsniuose, t. y. visos sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nereikalauja tarpininkavimo sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš tarpininkavimo sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
47. Apeliantės (ieškovės) teigimu, ieškovei išrašant ir atsakovei apmokant visą eilę sąskaitų už tarpininkavimo paslaugas, kuriose yra tokio paties 2 proc. dydžio ieškovės atlygis nuo parduoto nekilnojamojo turto objekto kainos, tarp ieškovės ir atsakovės nuo 2019 m. iki 2020 m. pabaigos susiklostė atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Ieškovės nuomone, tai patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai, o savo reikalavimą ieškovė grindžia išrašytomis sąskaitomis faktūromis.
48. Pažymėtina, jog sąskaita faktūra – tai įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas, tačiau šis dokumentas išreiškia tik sąskaitą išrašiusio asmens valią ir nesukuria prievolių kitai šaliai, todėl negali kaip savarankiškas juridinis faktas, nenustačius kitų sutarties buvimą patvirtinančių aplinkybių, įpareigoti kitą šalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-619-1120/2019). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kuomet jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien tik ginčo sąskaitų išrašymas nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovė privalo jas apmokėti, taip pat, nepagrindžia sutartinių santykių egzistavimo fakto tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. ieškovės paslaugų atsakovei suteikimo ir atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove pagal apeliantės vienašališkai išrašytus dokumentus.
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės tarpininkavimo paslaugų sutarties, apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme sutarties sudarymo faktą grindžia sąskaitomis faktūromis, elektroniniais susirašinėjimais, kurie, apeliantės nuomone, laikytini neginčytinais įrodymais, pagrindžiančiais tarpininkavimo santykių tarp bylos šalių egzistavimą, tačiau konkrečios sutarties nepateikė. Pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų neaišku, kada ir kokiomis sąlygomis ieškovė su atsakove susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, CPK 17 straipsnis), be kita ko, svarbu ir tai, jog nei viena iš apeliantės išrašytų sąskaitų faktūrų nebuvo išrašyta už tarpininkavimą parduodant turtą (duomenys neskelbtini) gatvėse. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors atsakovės atstovė perduodavo ieškovei dokumentus, reikalingus nekilnojamo turto perleidimo sandoriams paruošti (patalpų išdėstymo planus, statybos leidimą, preliminarias sutartis ir pan.), ieškovė paruošdavo turto perleidimo preliminarius sandorius, priimdavo avansus už perkamus objektus, klientai siųsdavo užklausimus dėl turto būklės, įrengimo, tačiau tai neįrodo, jog minėtus veiksmus ieškovė atliko pagal atsakovės užsakymą (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), nes tai pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tarpininkavimas sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį yra nematerialaus pobūdžio paslaugų už atlygį, teikimas, todėl kvalifikuotinas kaip atlygintinų paslaugų teikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012; CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė, padėdama vykdyti trečiojo asmens prievoles atsakovės vardu, trečiajam asmeniui teikė paslaugas tarpininkavimo susitarimo pagrindu.
50. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog dalyvavimas paslaugų teikime jai sukūrė paslaugų teikėjos statusą. Teisėjų kolegijos nuomone, tai savaime paneigia CK 6.717 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo esmę.
51. CK 6.717 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones. Jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo L. R. teikė atsakovei tarpininkavimo paslaugas (2020 m. rugsėjo 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutartys dėl objektų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pardavimo), o pastarųjų paslaugų teikimui pasitelkė subtiekėją – ieškovę. Pabrėžtina, jog paslaugų teikėjas (esamu atveju – L. R.), subtiekėją (esamu atveju – ieškovę), būtent, ir pasitelkė tam, kad ji atliktų su paslaugų tinkamu suteikimu susijusius veiksmus, tačiau, kaip jau buvo minėta, subtiekėjo dalyvavimas paslaugų teikime (bendravimas su paslaugas užsakiusio asmens (atsakovės) atstovais, nekilnojamąjį turtą svarstančiais įsigyti potencialiais pirkėjais, taip pat atitinkamų dokumentų rengimas, derinimas ir t. t.) patvirtina prievolių, prisiimtų paslaugų teikėjo, trečiojo asmens L. R., atžvilgiu, vykdymą, bet nepakeičia tokio asmens teisinio statuso iš subtiekėjo į tiekėjo. Aplinkybę, kad ieškovė pardavinėdama atsakovės objektus veikė ne atsakovės, o trečiojo asmens užsakymu nustatė ir pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių susirašinėjimų. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien aplinkybė, kad atsakovė pervesdavo ieškovei užmokestį už objektų pardavimą, savaime nepatvirtina tarpininkavimo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės fakto, nes tokius veiksmus atsakovė atlikdavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. R. pavedimu (pastarajai vykdant įsipareigojimus pagal tarpininkavimo sutartį) (CK 6.44 straipsnio 1 dalis).
52. Apeliantė tarpininkavimo sutarties sudarymo faktą iš esmės grindžia tuo, jog tarpininkavimo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės tęsiasi lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir anksčiau, nes ieškovės užmokestis už tarpininkavimą santykiuose su atsakove buvo visada toks pat. Ieškovė paaiškina, kad atsakovė, siekdama realizuoti jai priklausančius nekilnojamojo turto objektus, anksčiau buvo susitarusi su nekilnojamojo turto brokeriais dėl tam tikrų sąlygų (pavyzdžiui, atitinkamo komisinio atlyginimo dydžio). Teismas su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka.
53. Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, jog skirtingiems bendradarbiavimo sandoriams taikomos individualiai aptartos sąlygos, o analogija netaikytina (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-381-864/2022). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nei vienam iš faktinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų 2 proc. dydžio komisinio atlygio (skaičiuojant nuo objektų pardavimo kainos) už paslaugas, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini) projekte, nemokėjo, taip pat, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovė buvo susitarusi su atsakove dėl apeliantės teikiamų atlygintinų tarpininkavimo paslaugų už atitinkamą komisinį atlygį. Pažymėtina, jog atsakovės vystyti nekilnojamojo turto projektai, už kuriuos išrašytos ankstesnės ieškovės sąskaitos (trečiojo asmens prašymu/pritarimu), yra savarankiški bei visiškai atskiri nuo (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini) projektų, kas reiškia, jog atsiskaitymas su paslaugų teikėjais (ir jų pasitelktais subtiekėjais) už ankstesniuosius projektus negali būti sutapatinamas su atsiskaitymu už naujai vystomų objektų pardavimą (tarpininkavimą juos parduodant). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais akcentuoja ir tai, kad atsakovė tiek su trečiuoju asmeniu, tiek ir su kitais brokeriais, tarpininkavusiais (duomenys neskelbtini) gatvių projekte (duomenys neskelbtini), visiškai atsiskaitė, kas reiškia, jog paslaugos, už kurias pakartotinio atsiskaitymo reikalauja ieškovė, nepateikdama jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių sutartinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės, yra apmokėtos.
Dėl bylos procesinės baigties.
54. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
57. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingo šalies nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
58. Atsakovė UAB „Kijota“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės (apeliantės) D. Š. bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą, serija APB Nr. (duomenys neskelbtini), 1 796,85 Eur sumai, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, 2022 m. rugsėjo 2 d. sąskaitos išrašo kopiją dėl apmokėjimo). Teismo vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, todėl netenkinus apeliacinio skundo priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
59. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. R. taip pat prašė priteisti jai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš apeliantės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
apeliantės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 796,85 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atsakovės UAB „Kijota“, asmens kodas 304159017, naudai.
Teisėjai Andrius Ignotas
Margarita Stambrauskaitė
Jelena Šiškina