Civilinė byla  Nr. 2A-1461-619/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05971-2011-2

                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.4; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės  S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei S. L. (B.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, valstybės institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė (jos dukra) neleidžia matytis ir bendrauti su anūku A. B., su kuriuo ją sieja stiprūs emociniai ryšiai. Anksčiau atsakovė jokių kliūčių bendrauti su anūku, dalyvauti jo auklėjime nedarė. Ieškovė dalyvavo jam gimstant, padėjo juo rūpintis, parvesdavo iš vaikų darželio į savo namus. Vėliau atsakovė uždraudė bendrauti ir matytis su anūku. Ieškovė turi pedagogo kvalifikaciją, įgūdžių ir noro matytis, bendrauti su anūku ir juo rūpintis. Prašė teismo nustatyti tokią bendravimo tvarką: susitikimai kiekvieno mėnesio kiekvieną savaitę trečiadienį nuo 16. 30 val. vakaro iki 19 val. vakaro paimant anūką iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini),Vilniuje arba kitos gyvenamosios vietos, kur jie gyvens, o motinai jį pasiimant, susitikimai kiekvieno mėnesio kiekvieną savaitę nuo penktadienio 16. 30 val. iki šeštadienio 17 val. vakaro paimant anūką iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini),Vilniuje arba kitos gyvenamosios vietos, kur jie gyvens, vieną savaitę kasmetinių vasaros atostogų metu anūkas praleistų nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro atsakovei jį pasiimant iš ieškovės gyvenamosios vietos (b.l.1-2,47-48 ). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutiktų savo vaikaitį į susitikimus pati paimti jį iš jo gyvenamosios vietos ir jį grąžinti (b.l.47).

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nenori motinai leisti bendrauti su jos sūnumi, nes ji anūką moko netinkamo elgesio.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, tačiau ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka per dažna (b.l. 15-16, 47-48).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su vaikaičiu A. B., gim. 2007-02-17, tokia tvarka: ieškovė bendrauja su savo vaikaičiu du kartus per mėnesį, t. y. kas antrą penktadienį – šeštadienį, pradedant rugsėjo mėnesio antruoju penktadieniu, paimdama vaikaitį penktadienį 16.30 val. iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Vilniuje arba kitos vaikaičio gyvenamosios vietos ir grąžindama vaikaitį po penktadienio einantį šeštadienį 17 val. į vaikaičio gyvenamąją vietą. Taip pat ieškovė bendrauja su vaikaičiu vieną savaitę (7 kalendorines dienas) vasarą vaikaičio atostogų metu iš anksto, prieš penkiolika dienų (15 dienų) suderinusi datą su atsakove, paimdama vaikaitį 10 val. ryto iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama vaikaitį tos pačios dienos 19 val. vakaro į jo gyvenamąją vietą, t. y. vaikui nakvojant jo gyvenamojoje vietoje. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė, kuri yra nepilnamečio A. B. senelė, t.y. artima giminaitė, remiantis CK 3.161 str. 3 d., CK 3.172 str., 3.176 str., turi teisę bendrauti su anūku, teismas nenustatė, kad toks bendravimas prieštarautų vaiko interesams, nes ji yra charakterizuojama teigiamai, turi darbo patirtį ikimokyklinio ugdymo pedagogikos srityje, jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos būti nepilnamečiui vaikui (b.l.17, 20).  Teismas konstatavo, kad atsakovės teiginiai, kad ieškovė daro neigiamą įtaką jos nepilnamečiui sūnui yra neįrodyti.  Ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į vaiko amžių, šiuo metu egzistuojančius šeimyninius santykius tarp ieškovės ir atsakovės, kitas byloje nustatytas aplinkybes.

Apeliaciniu skundu atsakovė S. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovei uždrausti visiškai matytis su jo sūnumi A. B., uždrausti ieškovei G. S. lankytis netoli vaikų lopšelio – darželio „Žvangutis“, esančio Rinktinės gt. 38A, jo darbo metu, uždrausti ieškovei lankytis netoli jos namų, kur gyvena kartu su sūnumi bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad jos motina jau nuo pirmos teismo sprendimo priėmimo dienos nesilaiko sprendime nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, nes 2011-09-05 d. apie 11 val. ryto atėjo į sūnaus lankomą lopšelį – darželį „Žvangutis“ ir pareikalavo auklėtojos leisti jai pasimatyti su anūku, meluodama, kad susitarė su darželio direktore dėl susitikimo su vaikaičiu. Taip pat iš savo telefono skambino į jos tėvo mobilų telefoną, teigdama, kad nuo pirmadienio ji pasiims sūnų, neva turėdama inspektorės raštišką leidimą, dėl šio įvykio ji parašė prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, tikėdamasi policijos pagalbos apsaugant jos sūnų bei ją pačią nuo motinos terorizavimo. Pažymėjo, kad ieškovės pastovūs reikalavimai leisti jai susitikti su jos sūnumi kitu nei teismo nustatytu laiku, grasinimai tiek jai, tiek sūnui, trukdo atsakovei normaliai ir ramiai dirbti, be streso  vystytis ir augti jos vaikui. Iš to matyti, kad ieškovė nesilaikys teismo nustatyto bendravimo grafiko, ko pasekoje prašo teismo priimti naują sprendimą ir uždrausti ieškovei visiškai matytis su anūku.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė (b.l. 99), kad atsakovė iš esmės nepateikė nei vieno įrodymais pagrįsto argumento, dėl ko reikėtų panaikinti teismo priimtą sprendimą. Ieškovė yra charakterizuojama teigiamai, senelės bendravimas atitinka vaiko interesus, jos namuose yra vieta, skirta vaiko žaislams, jo ugdymui, bendravimas su artimais giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Priimtas teismo sprendimas neprieštarauja įstatymui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai. Todėl prašė apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. 2012 01 23 d. pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus: Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011 04 29 d. aktą, A. G. pranešimą, 2011 10 13 d. prašymą Vaiko teisių skyriui, 2011-04-04 d. prašymą Prokuratūrai ir su tuo susijusią medžiagą, jos išsilavinimą patvirtinančio diplomo kopijas, Vaiko teisių apsaugos tarnybai adresuotus raštus bei susirašinėjimą su tarnyba, fotonuotraukas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovės prašymas prijungti naujus rašytinius įrodymus prie bylos netenkintinas, nes ieškovė nenurodė priežasčių dėl kurių šie įrodymai negalėjo būti priimti pirmosios instancijos teisme, nėra įrodyta, kad pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl ieškovei grąžintini jos pateikti 2012 01 23  d. papildomi rašytiniai įrodymai ir foto nuotraukos (CPK 314 str.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.

Bylos duomenys tvirtina, jog ieškovė yra atsakovės motina, jos sūnaus senelė. Iš Liteko sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nutraukta bendru sutikimu santuoka S. B. ir D. B., santuokoje gimusio jų sūnaus A. B. a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. B.. Vaiko ir tėvo pasimatymams konkretus grafikas nėra nustatytas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino dalinai, konstatavęs, kad A. B. bendravimas su senele atitinka vaiko interesus ir įstatymo nuostatas. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti apeliacine tvarka, motyvuodama iš esmės tik tuo, kad ieškovė nesilaiko teismo sprendime nustatytos tvarkos, t.y. atėjo į sūnaus lankomą darželį ir paprašė pasimatyti su anūku, rašo jai telefonines žinutes, prašo jai leisti susitikti kitu metu, trukdo normaliai ir ramiai dirbti. Tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, todėl skundą atmeta kaip nepagrįstą.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Ieškovė yra senelė iš vaiko motinos pusės. Vaiko tėvai yra išsiskyrę, gyvena atskirai. Vaikų motina (atsakovė) nesutinka, kad vaikai palaikytų ryšį su senele. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl įpareigojimo vaikų motiną (atsakovę) sudaryti sąlygas bendrauti su vaikaičiu, nurodė, kad ją ir vaikaitį sieja artimas ryšys ir kad jų bendravimas daro teigiamą įtaką jo auklėjimui. Artimųjų giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Vaiko teisę į šeimos ryšius saugo ir nacionaliniai įstatymai. Ypatingą šeimos svarbą pabrėžia Konstitucijos 38 straipsnis, nustatantis, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Minėta, jog vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“.

Ieškovės parodymus, kad jos tarpusavio ryšiai su vaikaičiu buvo artimi, patvirtina bylos duomenys, liudytojos V. S. parodymai (b.l. 47, 57-58), atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad bendravimas būtų priešingas ir žalingas jos sūnui, todėl teismo išvada, kad bendravimas su vaiku atitinka jo interesus ir yra teisinis pagrindas nustatyti bendravimo tvarką yra pagrįsta. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nesilaiko teismo sprendimo nustatytos bendravimo tvarkos, pastoviai reikalauja susitikti su anūku kitu laiku nei nustatyta teismo sprendimu, šiuo atveju neturi įtakos teismo priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.  Kadangi remiantis CPK 312 str. apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės reikalavimai uždrausti ieškovei matytis su jos sūnumi, uždrausti lankytis netoli vaikų lopšelio darželio, lankytis netoli ieškovės namo apeliacinės instancijos teisme nėra svarstytini.