Baudžiamoji byla Nr. 1-1104-1072/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24730-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2.

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 14 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant prokurorui D. Ž.,

kaltinamajam R. J.,

nukentėjusiajai T. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) 2014 m. vasario 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams;

2) 2015 m. sausio 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui;

3) 2017 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, 641 straipsnį - 2 metais laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui;

4) 2017 m. rugsėjo 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 ir 64 straipsnį-2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 9 mėnesiais laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 d. pagrindu, galutinė subendrinta bausmė paskirta du metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi prieš terminą paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant 2019 m. spalio 10 d., teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

Kaltinamasis R. J. 2020 m. birželio 23 d. apie 23.10 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 3,24 promilių girtumas), tyčia tampė savo sugyventinei T. D. už plaukų ir vieną kartą įspyrė į dešinę blauzdą, tokiu neteisėtu būdu padarydamas nukentėjusiajai T. D. nubrozdinimus ir kraujosruvas kakle ir kraujosruvą dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai, gailėjosi dėl jos padarymo ir paaiškino, jog jis su sugyventine T. D., su kuria gyvena ketverius metus, 2020 m. birželio 23 d. apie 20.00 val., palikę dukras namuose prižiūrėti kaimynei J. S., nuėjo pas T. D. tėvą G. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), švęsti Joninių. Ten vartojo alkoholį kartu su G. D., jo sugyventine S., giminaičiu A. A.. Kieme buvo ir S. vaikai. Vakare susipyko su T., nes ji nenorėjo eiti namo, tada jis ją suėmė už plaukų ir tempė, po to įspyrė į koją ir išėjo. Netinkamai elgėsi, nes buvo pavartojęs alkoholio. Iki įvykio jis gėrė kelias dienas, gal porą dieną prieš įvykį buvo sukonfliktavęs su sugyventine, nes ji priekaištavo dėl gėrimo, tuomet jam trūko kantrybė ir jis jai suėmė už kaklo. T. nešaukė, nesakė, kad skauda, nesiskundė, policijos nekvietė, jie susitaikė. Jis sugyventinės už savo netinkamą elgesį atsiprašė, užsikodavo, ieško darbo, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nori gyventi kartu su T. D. ir auginti dukras.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. J. duotiems parodymams (t. 1., b. l. 120-122, 126-128).

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji T. D. parodė, kad 2020 m. birželio 23 d. apie 23.10 val. su vaikais buvo jos tėvo G. D. namuose, (duomenys neskelbtini). Kieme šventė Jonines, vartojo alkoholį. Kieme įvyko žodinis konfliktas su sugyventiniu R. J., po ko jis jai tempė už plaukų. Jai buvo nemalonu, liepė paleisti. Tuomet R. J. spyrė jai į dešinės kojos blauzdą, koją skaudėjo. Konflikto niekas nematė, tik girdėjo, kaip ji šaukė. Atėjo tėvas, ji pasiskundė jam, kad sugyventinis smurtavo, todėl G. D. iškvietė policiją. Sugyventinis alkoholį vartojo ne visada. Grįžęs iš kalėjimo buvo užsikodavęs pusei metų, po to pradėjo išgėrinėti. Prieš įvykį gėrė kelias dienas. Gal dvi dienos iki įvykio pyko ant R. J. dėl išgėrinėjimo, apsižodžiavo abu savo namų kieme, tuomet jis jai suėmė už kaklo, ji ištraukė galvą iš jo rankų, dėl ko matyt atsirado mėlynės. Mėlynės jai atsiranda labai greit. Šio konflikto niekas nematė. R. J. jos nesmaugė, jai neskaudėjo, todėl niekam nesiskundė, policijos nekvietė, į gydytojus nesikreipė. Atvykusiems pareigūnams nurodė, kad R. J. ją smaugė dieną prieš tai, nes buvo pikta ant jo. Su sugyventiniu susitaikė, jis jos atsiprašė (t. 1., b. l. 29-31).

Teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios T. D. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jos duotiems parodymams (t. 1., b. l. 29-31, 35-36).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kieme stovi pavėsinė, ūkinis pastatas, skalbinių džiovykla. Kiemo pievoje įrengti gėlynai, stovi vaikiškas pripučiamas baseinėlis su vandeniu. Pasak nukentėjusiosios, prie šio baseinėlio ir įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Iš įvykio vietoje nieko nerasta, nieko nepaimta (t. 1., b. l. 16-17).

Iš VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojo įrašo matyti, kad 2020 m. birželio 24 d. 00.55 val. pacientės T. D. apžiūros metu nustatyti nubrozdinimai ir mėlynės kaklo srityje bei patinimas ir ryškėjanti hematoma dešinėje kojoje (t. 1., b. l. 47).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio V. P. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2020 m. birželio 23 d. 23 val. 15 min. buvo gautas pranešimas iš G. D., jog jo dukrą T. D. sumušė sugyventinis R. J. adresu (duomenys neskelbtini). Ir išėjo į miestelį švęsti Joninių. Įvykio vietoje nustatyta, jog apie 23 val. 00 min. būdamas neblaivus R. J. vartojo fizinį smurtą prieš T. D., sukėlė fizinį skausmą, po įvykio pasišalino. Abu asmenys neblaivūs. Nukentėjusioji nurodė, jog smurtą sugyventinis vartojo ir dieną prieš tai, nurodė, kad smaugė (t. 1., b. l. 22-26).

Iš alkotesterio kvito rodmenų nustatyta, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 00.00 val. T. D. nustatytas neblaivumas – 1,83 promilės etilo alkoholio (t. 1., b. l. 25).

Iš alkotesterio kvito rodmenų nustatyta, kad 2020 m. birželio 23 d. apie 00.37 val. R. J. nustatytas neblaivumas – 3,24 promilės girtumas (t. 1., b. l. 26).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai T. D. padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos kakle, kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamų įvykių metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 49-50).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis R. J. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, jog 2020 m. birželio 23 d. konflikto metu tyčia tampė sugyventinę T. D. už plaukų ir galimai spyrė į koją, buvo girtas, todėl tiksliai negali nurodyti įvykio aplinkybių. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios T. D. parodymai, bei tokie objektyvūs duomenys, esantys byloje, kaip alkotesterio rodmenys, kad R. J. nustatytas 3,24 promilės girtumas (t. 1., b. l. 26), gydytojo išrašas (t. 1., b. l. 47)., taip pat kitų daiktų apžiūros protokolas, kuriame teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai T. D. padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos kakle, kraujosruva dešinėje blauzdoje galimai aptariamų įvykių metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 49-50). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, be kaltinamojo prisipažinimo yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo R. J. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. 

Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. J. veiksmais – tempiant už plaukų ir spiriant į koją 2020 m. birželio 23 d. apie 23.10 val., nukentėjusiajai T. D. padaryta kraujosruva kakle. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad ši kraujosruva atsirado kelios dienos prieš įvykį kitomis aplinkybėmis, dėl jos ji fizinio skausmo nepatyrė, teismas abejoti nukentėjusiosios parodymais neturi pagrindo, kitų objektyvių aplinkybių, paneigiančių jos versiją, byloje nėra, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

IV.        Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino padarytą žalą (t. 1., b. l. 64-65, 66, t. 2., b. l. 16) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę R. J., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas šeimos nario (sugyventinės) sveikatai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. J. teisiamas šeštą kartą (t. 1., b. l. 75-83), visos ankstesnės veikos padarytos esant neblaivumo būsenos, o už jas paskirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys, jog ne kartą padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, be to, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas du kartus, nei karto R. J. nepateisino teismo pasitikėjimo. 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi iš įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai, neatlikęs 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant 2019 m. spalio 10 d., skiriant įpareigojimus neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir konstatavus, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (t. 1., b. l. 86-88). Nuteistasis dėl jam skiriamų bausmių už ankstesnius nusikaltimus išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nes lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpiu vartojo alkoholį ir padarė naują tyčinį nusikaltimą, taigi nusikalstamas veikos daromos intensyviai, piktnaudžiaujama teismo pasitikėjimu. Baustas administracine tvarka (t. 1., b. l. 70-74), į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitas neįrašytas (b. l. 120), bedarbis (t. 1., b. l. 69). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė pažymą, jog 2020 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į ligoninę dėl priklausomybės ligų gydymo (t. 2., b. l. 19). Tačiau, teismo nuomone, R. J. kreipimasis į psichiatrą dėl gydymosi nuo alkoholizmo, nagrinėjamu atveju, yra formalus, nesavalaikis, juo siekiama sušvelninti padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. J. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kitos bausmės rūšies skyrimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Byloje nenustatyta tam tikrų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių R. J. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, o vien nuteistojo interesas išvengti adekvačių padarytai nusikalstamai veikai neigiamų padarinių, negali būti laikomas prerogatyva prieš įstatyme numatytus bausmės skyrimo tikslus.

Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinant nustatytas lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padaryta nežymi žala sveikatai, žala atlyginta, su nukentėjusiąją susitaikė, teismas daro išvadą, kad R. J. skirtina bausmė mažesnė, nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, tai yra, 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Lygtinio paleidimo metu asmuo realios laisvės atėmimo bausmės neatlieka, yra paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamo asmens priežiūra, kurios metu jis turi laikytis nustatytų įpareigojimų. Jei asmuo pažeidžia jam nustatytas sąlygas, lygtinis paleidimas gali būti panaikinamas ir jis gali būti grąžinamas į įkalinimo įstaigą toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės. Vienas iš lygtinio paleidimo panaikinimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu. Tokiu atveju asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, jo laisvėje išbūtas laikas nėra įskaitomas į bausmės laiką ir neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio nuostatas.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi R. J. iš įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai, skaičiuojant 2019 m. spalio 10 d. neatlikęs 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad R. J. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų 2019 m. gruodžio 4 d. (t. 1., b. l. 82), tai yra, neatlikęs 7 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nusikalstamą veiką R. J. padarė 2020 m. birželio 23 d. Taigi nusikaltimą R. J. padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl galutinė bausmė jam skirtina remiantis BK 64 straipsniu ir taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Skirtina šiuo nuosprendžiu bausmės dalis yra didesnė, todėl prie jos yra pridėtina 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. J. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2020 m. birželio 24 d. 00 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 25 d. 15 val. 42 min. (t. 1., b. l. 110-112, 113-114), tai yra, dvi dienos, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 722 straipsnio pagrindu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. J. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą (BK 722 straipsnis).

V.        Civiliniai ieškiniai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 18,80 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo T. D. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1., b. l. 54-55). Žalą kaltinamasis atlygino ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 66), todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo (t. 2., b. l. 16). Esant šioms aplinkybėms, civilinės ieškovės atsisakymas civilinio ieškinio priimtinas ir byla dalyje dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinio nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

VI.        Kiti klausimai

2020 m. birželio 25 d. nutarimu R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130-132), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 3 mėnesius, ir paskirti R. J. galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 24 d. 00 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 25 d. 15 val. 42 min., tai yra dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

2020 m. birželio 25 d. nutarimu R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymą priimti ir baudžiamąją bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja                                                                                                   Eglė Venckienė