Civilinė byla Nr. 2-2581/2013                       Procesinio sprendimo kategorija: 127.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Elepsa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1688-260/2013, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Lavatas“ kreditorinis reikalavimas UAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Lavatas“ reikalavimo RUAB „Elepsa“ reikalavimo pagrįstumo. UAB „Lavatas“ reikalavimą į RUAB „Elepsa“ įgijo pagal 2013 m. kovo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš BUAB „Anlara“. Byloje Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi pakeitė kreditorių.

BUAB „Anlara“ 246 537,74 Lt reikalavimą RUAB „Elepsa“ administratorius ginčijo. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi  atsisakė tvirtinti UAB „Anlara“ finansinį reikalavimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi šią nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

Naujasis kreditorius UAB „Lavatas“, prašydamas patvirtinti 246 537,74 Lt reikalavimą, nurodė, kad UAB „Anlara“ 293 124,81 Lt reikalavimą į UAB „Elepsa“ (buvęs pavadinimas UAB „Sienojus“) įgijo pagal 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir 2011 m. sausio 31 d. pranešimu informavo apie tai UAB „Sienojus“. Dalį skolos – 46 587,07 Lt – UAB „Sienojus“ pripažino ir sumokėjo, o dėl likusios 246 537,74 Lt vyko ikiteisminė procedūra, kurios metu UAB „Sienojus“ pateikė UAB „Anlara“ dokumentus apie skolos padengimą, tačiau UAB „Anlara“ skolos padengimo nepripažino, perleido galiojančią reikalavimo teisę UAB „Lavatas“, kuri reikalauja byloje patvirtinti kreditorinį reikalavimą.

RUAB „Elepsa“ skolos nepripažįsta, nurodo, kad ji buvo skolinga UAB „Algvalda“, tačiau 2011 m. sausio 28 d. pranešimu ji įskaitė 246 537,74 Lt skolą ir pagrindiniam skolininkui liko skolinga tik 46 587,07 Lt. Įskaitymas buvo atliktas 2011 m. sausio 28 d., o apie UAB „Algvalda“ skolos perleidimą UAB „Anlara“ buvo pranešta tik 2012 m. vasario 25 d., tai yra jau po atlikto įskaitymo. Atsakovo nuomone, UAB „Sienojus“ prievolės įvykdymas pagrindiniam kreditoriui yra tinkamas ir teisėtas ir UAB „Anlara“ negali remtis reikalavimo teisių perleidimo sutartimi.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtino UAB „Lavatas“ 246 537,74 Lt finansinį reikalavimą RUAB „Elepsa“ ir priteisė 7 623 Lt bylinėjimosi išlaidų iš RUAB „Elepsa“. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi pripažino, kad UAB „Sienojus“ 2011 m. sausio 28 d. atliktas tarpusavio 246 537,74 Lt įskaitymas nėra teisėtas, todėl šiuo pagrindu negalima netvirtinti UAB „Anlara“ finansinio reikalavimo UAB „Elepsa“. Vadovaudamasis šia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta aplinkybe, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo netvirtinti UAB „Lavatas“ finansinio reikalavimo (CPK 182 straipsnis).

Spręsdamas dėl perleisto reikalavimo kilmės ir pagrįstumo, teismas nurodė, kad RUAB „Elepsa“ nepateikė įrodymų ir argumentų apie kreditorės nurodytų įrodymų nepagrįstumą ar neteisingumą, t.y. neįrodinėjo, jog UAB „Algvalda“ neturėjo teisės reikalauti iš UAB „Sienojus“ 293 124,81 Lt skolos, kurią iš UAB „Algvalda“ 2011 m. sausio 3 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perėmė UAB „Alnara“. Teismas priėjo prie išvados, kad  kreditorės UAB „Lavatas“ iš BUAB „Anlara“ perimta paminėta skola, neatsiskaičius už atliktus darbus ir trišalės tarpusavio atsiskaitymų sutarties pagrindu,  yra pagrįsta.

Pasisakydamas dėl 2011 m. sausio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrįstumo, teismas priėjo prie išvados, kad byloje nėra pateikti šios sutarties neteisėtumo įrodymai, atsakovo atstovai nepateikė duomenų, kad ji yra ginčijama teisme.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Elepsa“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį dėl UAB „Lavatas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Siekdamas teisingai išnagrinėti klausimą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, teismas turėjo kruopščiai ištirti įrodymus ir aplinkybes, susijusias su paties reikalavimo pagrįstumu, nes neatlikus šio tyrimo, finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 str., 338 str., 329 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartyje taip pat įpareigojo išsiaiškinti pareikšto reikalavimo kilmę ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismui buvo faksu išsiųstas prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes 2011 m. sausio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią reikalavimo teisę įgijo UAB „Anlara“ buvo sudaryta pažeidžiant kitose bylose pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas dėl šių pateiktų įrodymų visiškai nepasisakė, nors restruktūrizavimo byloje teismas turi būti aktyvus ir turi pareigą pats rinkti įrodymus.

2. Teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, turėjo ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti teisinius padarinius, neatsižvelgiant į bylos dalyvių reikalavimus. Perleidus turtą galiojant turto areštui, pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos, o tokioms normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Be to, sandoris, sudarytas pažeidžiant teismo nutartimi nustatytą draudimą taip pat prieštarauja viešajai tvarkai.

3. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2451-601/2013 pagal UAB „LTPums“ (BUAB „Algvalda“) ieškinį UAB „Lavatas“ yra ginčijama ir 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis, todėl byla dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo turėjo būti sustabdyta arba bylos turėjo būti sujungtos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Lavatas“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo 1 089 Lt atstovavimo išlaidų. Atsiliepime nurodo, kad:

1. RUAB „Elepsa“ niekada neginčijo savo prievolės BUAB „Algvalda“ sumokėti už gautas rangos paslaugas. Atsakovas 293 124,81 Lt skolą pripažino, jos dalį – 46 587,07 Lt sumokėjo UAB „Anlara“.

2. Nepagrįstas apelianto argumentas dėl 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo. Šios sutarties galiojimas ar negaliojimas nekeičia perleistos prievolės/reikalavimo skolininkui pagrindo, t.y. 2011 m. sausio 3 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis nėra sutaris, iš kurios kildinamos UAB „Anlara“ ir UAB „Lavatas“ perimto kreditorinio reikalavimo į RUAB „Elepsa“ teisės.

3. Esminis kreditorinio reikalavimo tvirtinimo teisme metu sprendžiamas klausimas yra kreditorinio reikalavimo skolininkui, restruktūrizuojamai įmonei, pagrįstumas. Kreditoriaus asmuo restruktūrizuojamam skolininkui RUAB „Elepsa“ neturi jokios reikšmės. Atsakymas į ginčo klausimą kas, BUAB „Algvalda“, BUAB „Anlara“ ar UAB „Lavatas“, yra RUAB „Elepsa“ kreditorius, RUAB „Elepsa“ pareigos atsiskaityti už gautas rangos paslaugas nepakeičia ir nepanaikina, todėl skundžiama nutartimi RUAB „Elepsa“ teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti, vien dėl to atskirasis skundas turi būti amestas (LR CPK 5 str. 1 d.). 2011 m. sausio 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir turtinės teisės paskirstymo kreditoriams, UAB „LTPums“ naudai priimtas galutinis teismo sprendimas galėtų būti pagrindu pakeisti kreditorių/kreditorius RUAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje, tačiau RUAB „Elepsa“ pareigos atsiskaityti už gautas rangos paslaugas (kreditorinio reikalavimo pagrindo) nepakeis ir nepanaikins, t.y. joje priimtas galutinis sprendimas neturės prejudicinės reikšmės šioje byloje pareikštam reikalavimui patvirtinti kreditorinį reikalavimą.

4. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo pažeidžiant byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šio sandorio sudarymo metu galiojo/buvo registruoti transporto priemonių (duomenys neskelbtini), M. B. 1114, M. B. 814, RYDWAN, R. M., (duomenys neskelbtini), neidentifikuotu 8979,60 litų vertės nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei 82 432,20 litų piniginiu lėšų areštai. Teisė mokėti skolą yra turtinė prievolinė teisė, kuri nebuvo apribota nė vienu turto arešto aktu.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas UAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje. Atsakovas nesutinka su teismo patvirtintu UAB „Lavatas“ finansiniu reikalavimu, nes ši bendrovė reikalavimą įgijo tuo metu, kai reikalavimo teisę turinčiai UAB „Algvalda“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad kitoje byloje yra ginčijama 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Anlara“ įgijo reikalavimo teisę iš UAB „Algvalda“ (UAB „Lavatas“ reikalavimą įgijo iš UAB „Anlara“).

Kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovas skundžiamą nutartį ginčija nurodydamas procesinius pažeidimus, dėl kurių, jo nuomone, UAB „Lavatas“ finansinis reikalavimas negali būti patvirtintas. Viena iš aplinkybių, dėl kurių ginčijamas reikalavimas negali būti patvirtintas yra nurodomas faktas, kad pirminis reikalavimo turėtojas UAB „Algvalda“ reikalavimą įmonei UAB „Anlara“ perleido tuo metu, kai reikalavimo turėtojui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apelianto nuomone, UAB „Anlara“ neteisėtai įgytas reikalavimas negalėjo būti perleistas ir UAB „Lavatas“.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo RUAB „Elepsa“ pateiktu Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išsamiu išrašu, sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad kitose byloje UAB „Algvalda“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo susijusios su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei lėšų areštu. Apeliantas ginčija teismo nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir dėl to, kad kitoje byloje yra ginčijama 2011 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią reikalavimą įgijo UAB „Anlara“, kuri šį reikalavimą vėliau perleido UAB „Lavatas“. Teismo patvirtintos sumos apeliantas neginčija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kitoje byloje yra nagrinėjamas ieškovo reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo neteisėtomis, dėl reikalavimų, įgytų šių sutarčių pagrindu nepasisako bei pastebi, kad Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tuo atveju, jeigu kitoje byloje būtų nustatyta, jog teismo bankroto byloje patvirtintos sumos reikalavimas, pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, priklauso kitam subjektui, teismas galėtų spręsti dėl kreditoriaus pakeitimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nenurodė argumentų, kurie paneigtų jo skolą UAB „Algvalda“ ar jos teisių perėmėjui, o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ši nutartis paliekama nepakeista.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.