Civilinė byla Nr. e2A-1107-253/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13957-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.5.1.1; 2.6.16.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbo slėnis“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybė, biudžetinė įstaiga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbo slėnis“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybė, biudžetinė įstaiga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir nuomos“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0065; įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį – antžeminę automobilių saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, kad detaliuoju planu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 150 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo suprojektuotas valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti. 2005 m. balandžio 4 d. su UAB „Astmaris“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2005-0065 (toliau ir Nuomos sutartis), pagal ją išnuomota 0,2573 ha dalis minėto žemės sklypo, esamiems statiniams, t. y. pastatui – sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitam inžineriniam statiniui – kiemo aikštelei (mašinų stovėjimo aikštelei S-1207 kv.m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitam inžineriniam statiniui – kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Nuomos sutartimi buvo išnuomotas minėtas žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, statiniams eksploatuoti. UAB „Astmaris“ 2005 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės sklype esančius statinius pardavė atsakovei.
3. Ieškovė teigė, kad yra sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį ir pripažinti negaliojančia 2005 m. balandžio 4 d. nuomos sutartį. Ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu galiojusioje CK 6.551 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ieškovė rėmėsi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies redakcijoje, galiojusioje nuomos sutarties sudarymo metu, numatytomis nuostatomis, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), jų 28 punktas taip pat atkartoja išvardintų teisės aktų nuostatas. Be to, Taisyklėse nustatyta, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (Taisyklių 28.1 papunktis); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrengimams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (Taisyklių 30.11 papunktis). Ieškovė taip pat rėmėsi Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 19 ir 20 punktų nuostatomis, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto 2003 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 289, 9 dalies 13 punkto nuostata, kad aikštelė pagal naudojimo paskirtį yra priskiriama prie kitų inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kuris tarnauja pagrindiniam daiktui.
4. Ieškovė teigė, kad, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, žemės sklypas, kuriame yra atsakovės statiniai, galėjo būti suformuotas ir išnuomotas tik paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms, turistinėms, sporto trasoms ir kitiems objektams, reikalingiems gyventojų trumpalaikiam poilsiui organizuoti, eksploatuoti. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimą valstybine žeme, valstybinę žemę galima išnuomoti tik statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį, tad šiuo atveju atsakovei priklausiančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, neatitiko numatyto teritorijos panaudojimo būdo, todėl nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta. Ieškovė nurodė ir tai, kad aikštelė yra neturinti aiškios funkcinės priklausomybės statinys, o Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta dėl statinio, neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės. Ieškovės teigimu, vadovaujantis CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teismų praktika, praradus teisę naudotis žemės sklypu, turi būti taikomos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmės, kurių sąrašas yra baigtinis, t. y. asmeniui gali būti suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, o šios teisės nesuteikus, asmuo turi žemės sklype esančius statinius arba nusikelti, arba nusigriauti. Žemės sklypuose esant atsakovės statiniams, ieškovė negali tinkamai disponuoti valstybine žeme.
5. Atsakovė UAB „Urbo slėnis“ pateikė priešieškinį. Juo prašė įpareigoti ieškovę sudaryti terminuotą 0,2761 kv. m valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, leidžiant žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, nustatant nuomos terminą iki 2050 m. balandžio 4 d.
6. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad atsakovės statiniai kaip nekilnojamieji daiktai atsirado daug anksčiau nei ieškovės patikėjimo teise valdomas žemės sklypas, šis buvo suformuotas Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 150, todėl teisės aktų nuostatos statinių savininko teises gina prioritetiškai prieš žemės sklypo savininką. Taigi ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatyta valstybinė žemė turi būti išnuomojama ne aukciono būdu. Pažymėjo, kad atsakovės statiniai yra sukurti teisėtai, įregistruoti viešajame registre ir jokių pretenzijų dėl jų atsiradimo, stovėjimo ir eksploatavimo nuo pat statinių sukūrimo momento iki šiol žemės sklype šiuo pagrindu ieškovė nereiškia. Ieškovės pareigą išnuomoti žemės sklypą atsakovei patvirtina Taisyklių nuostatos, nustatančios, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti (2.2 punktas) bei kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos visais kitais atvejais parduoda ir išnuomoja naudojamus valstybinės žemės sklypus (2.1.3 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu nuspręsta: nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir nuomos“; ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovės UAB „Urbo slėnis“ priešieškinį atmesti; laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti; priteisti atsakovei UAB „Urbo slėnis“ iš ieškovės 11 227,21 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybei iš ieškovės 1 870,38 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnyje nustatytą terminą administraciniam aktui skųsti, todėl, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6‑1077 nutrauktina, be to, ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, yra pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 pripažinimo negaliojančia netenkinti.
9. Teismas nustatė, kad ginčijamo administracinio akto ir Nuomos sutarties sudarymo metu ir žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo kita, ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių – sargo namelių pagrindinė naudojimo paskirtis buvo kita, o kiemo aikštelių – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai). Esminė sąlyga išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu yra žemės nuomos būtinybė tam, kad statinių savininkai galėtų naudotis jiems priklausančiais statiniais pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymėta, kad joks teisės aktas imperatyviai nenustato, jog valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis turi sutapti su statinių naudojimo būdu. Teismas padarė išvadą, kad žemės sklypas buvo išnuomotas ne tik kiemo aikštelėms naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, bet ir dviem statiniams – sargo nameliams, kurie negali būti priskirtini prie inžinerinių tinklų, laikinųjų statinių ar neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių. Šie statiniai yra savarankiški viešajame registre įregistruoti nekilnojamojo turto objektai, o 2005 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. VB7-265 kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta kaip pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Konstatuota, kad valstybinė žemė buvo išnuomota visam statinių kompleksui, t. y. dviem sargo nameliams ir dviem kiemo aikštelėms, naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas administracinis aktas ir valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės normas.
10. Atsižvelgęs į tai, kad valstybinės žemės nuomos santykiai tęsiasi ir atsakovė turi teisėtą pagrindą naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, teismas netenkino ieškovės reikalavimo pašalinti atsakovei priklausančius statinius. Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo teismas pripažino, kad esant galiojančiai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, nėra teisinio pagrindo pakartotinai spręsti klausimą dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmesti. Ieškovė apeliacinė skundą grindžia tokiais argumentais:
11.1. Teismas klaidingai pritaikė ieškinio senaties terminą. Bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti nuomos sutartis turi būti skaičiuojamas ne nuo nuomos sutarties sudarymo momento, o nuo sužinojimo, t. y. 2010 m. liepos 1 d. nusprendus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovė prašo jį atnaujinti, nes ieškovė neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie ydingą nuomos sutartį anksčiau, be to, šioje byloje siekiama apginti valstybės interesus ir užtikrinti tinkamą disponavimą valstybine žeme.
11.2. Nuomos sutarties sudarymo metu pažeistos imperatyvios teisės normos. Nuomos sutartimi buvo išnuomotas Žemės sklypas, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti. Žemės sklypas, kuriame yra atsakovės statiniai, galėjo būti suformuotas ir išnuomotas tik paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms, turistinėms, sporto trasoms ir kitiems objektams, reikalingiems gyventojų trumpalaikiam poilsiui organizuoti, eksploatuoti. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimą valstybine žeme, ją galima išnuomoti tik statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Atsakovei priklausančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, neatitiko numatyto teritorijos panaudojimo būdo, todėl Nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta, t. y. nebuvo galima formuoti ir išnuomoti Žemės sklypo, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, o Žemės sklype esantys statiniai – inžinerinės paskirties.
11.3. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės statiniai yra savarankiški viešajame registre įregistruoti nekilnojamojo turto objektai. Ieškovė nurodo, kad aikštelė yra neturintis aiškios funkcinės priklausomybės statinys, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta dėl statinio, neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės. Valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas dėl statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, nors imperatyvūs teisės aktai draudžia išnuomoti be aukciono valstybinę žemę tokiems statiniams eksploatuoti.
11.4. Ieškovė nesutinka su iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu. Ieškovės nuomone, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokią atsakovės teisę pripažinus, bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti sumažinta, nes atsakovė faktiškai patyrė mažiau išlaidų, nei apskaičiuota teismo sprendime. Be to, ieškovės nuomone, trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Atsiliepimu atsakovė UAB „Urbo slėnis“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovei iš apeliantės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sutinka su teismo išvadomis dėl skundo padavimo ir ieškinio senaties terminų taikymo. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodomu teisės normų interpretavimu. Atsakovės įsitikinimu, CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, Taisyklių 2.2., 30.11 papunkčiuose įtvirtinta nuostata dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo ir nuomos procedūrų, susijusių su statinių ar įrenginių tiesiogine paskirtimi ir formuojamu valstybinės žemės sklypu reiškia, kad nuosavybės teise valdomų statinių ar įrenginių tiesioginė paskirtis lemia tik naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo dydį, tačiau nepasisakoma dėl naujai suformuoto žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirtis, būdo ar pobūdžio. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamą įsakymą ir sudarydama Nuomos sutartį, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, kadangi žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, o atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis taip pat buvo kita. Ieškovė neginčija ir neprašo pripažinti negaliojančiu 2002 m. rugsėjo 16 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 150 dėl detaliojo plano patvirtinimo. Atsakovė sutinka su teismo išvada, kad žemės sklypas buvo išnuomotas ne tik kiemo aikštelėms naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, bet ir dviem statiniam pastatams – sargo nameliams. Atsakovei priklausantys statiniai sudaro vieną kompleksą, turi aiškią funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimą, kadangi skirti rekreacijai, susiję su poilsiautojų poilsiu autokempinge, ir šie statiniai nėra tarnaujantys jokiam kitam daiktui. Atsakovė, pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigia, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsakovės įsitikinimu, ieškovei taip pat kyla pareiga atlyginti ir atsakovės išlaidas už priešieškinio parengimą, kadangi jo parengimas ir pateikimas būtent į šią civilinę bylą buvo būtinas, siekiant apginti atsakovės nuosavybės teises į statinius, patikslinto ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju.
13. Atsiliepimu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime trečiasis asmuo sutinka su teismo išvadomis dėl senaties termino taikymo. Nurodo, kad jokio, esminio ar neesminio, nesuderinamumo tarp žemės sklypo ir statinių paskirties Nuomos sutarties sudarymo metu nebuvo. Tiek Nuomos sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausė ne tik inžineriniai statiniai – kiemo aikštelės, bet ir pastatai. Taigi Nuomos sutartis buvo sudaryta visam nekilnojamojo turto kompleksui, susidedančiam iš savarankiškų statinių ir jų priklausinių, eksploatuoti. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad trečiasis asmuo palaikė atsakovės poziciją. Nors atsakovės priešieškinis buvo atmestas, tačiau atsakovė pripažintina laimėjusi bylą, nes atsakovė pasiekė savo tikslą išsaugoti žemės sklypo nuomos teisę ir jai priklausančių statinių valdymo teisę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
15. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
16. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad UAB „Astmaris“ nuosavybės teise priklausė pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 87/100 dalys kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir nuomos“ įpareigojo Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui teikti duomenis apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini) jam įregistruoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vardu, taip pat išnuomojo 0,2761 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, sudarančią 0,2573 ha, UAB „Astmaris“ 12 metų laikotarpiui kitai paskirčiai pagal priedą. Nustatyta, kad 2005 m. balandžio 4 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, ir UAB „Astmaris“ pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2005-0065, pagal ją UAB „Astmaris“ išnuomota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2761 ha, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,2573 ha, 12 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos. Tarp UAB „Astmaris“ ir UAB „Urbo slėnis“ 2005 m. lapkričio 8 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5723 anksčiau nurodyti nekilnojamojo turto objektai (du pastatai – sargo nameliai ir dvi kiemo aikštelės) ir žemės sklypo nuomos teisė, kylanti iš 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065, perleisti atsakovei UAB „Urbo slėnis“.
Dėl senaties termino
17. Nustatyta, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2005 m. kovo 23 d. priimto administracinio teisės akto – Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir nuomos“ ir 2005 m. balandžio 4 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 nuginčijimo. Byloje atsakovė UAB „Urbo slėnis“ ir trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė pareiškė prašymus taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėti ieškinio reikalavimai pareikšti praleidus ir procedūrinį ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti, ir ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pareikšti.
18. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pritaikė ieškinio senaties terminą. Šią poziciją ieškovė grindžia argumentais, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti nuomos sutartis turi būti skaičiuojamas ne nuo nuomos sutarties sudarymo momento, o nuo sužinojimo apie ją dienos, t. y. 2010 m. liepos 1 d. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodomu ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentu. Šiuo atveju reikalavimui pripažinti negaliojančia nuomos sutartį taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
20. Apeliantė sužinojimo apie prašomą pripažinti negaliojančia nuomos sutartį momentą sieja su 2010 m. liepos 1 d., t. y. kai, likvidavus apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo priskirtos valstybinės žemės patikėtinio funkcijos. Kaip tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios“ 5.2 papunktyje nustatyta, jog po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstatyme įtvirtinta taisyklė, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis). Teisės aktų pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos perėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas ginčuose dėl šios apskrities viršininko priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių. Taigi aplinkybė, kad ginčijamą nuomos sutartį sudarė ne šiuo metu valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaujantis CK 1.128 straipsniu, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių. Kadangi ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2005 m. balandžio 4 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti.
21. Apeliantė nurodo, kad praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturėjo objektyvių galimybių anksčiau sužinoti apie ginčijamą nuomos sutartį, be to, byloje siekiama apginti valstybės interesus ir užtikrinti tinkamą disponavimą valstybine žeme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis.
22. Pirma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į pačios ieškovės nuo 2010 m. liepos 1 d. iki ieškinio pareiškimo atliktus veiksmus. Nors apeliantė teigia, kad neturėjo objektyvių galimybių anksčiau sužinoti apie nuomos sutartį, tačiau Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įstatymu priskirta kompetencija organizuoti ir vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, perėmusi apskričių viršininkų administracijų teises ir pareigas ir vykdydama valstybinę žemės naudojimo kontrolę, ne tik iki ieškinio senaties termino pabaigos neginčijo nuomos sutarties, tačiau ir nutarė pakeisti 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23-2005-0065, susitarimu nustatant ilgesnį sutarties galiojimo terminą. Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „Urbo slėnis“ susitarimas Nr. 13SŽN‑163‑(14.13.55.) „Dėl 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 pakeitimo“, jame nustatyta, kad nuomininkė pagal sutartį yra UAB „Urbo slėnis“, numatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas 45 metų laikotarpiui nuo šio susitarimo sudarymo dienos ir numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Šis 2015 m. rugsėjo 8 d. pasirašytas susitarimas byloje neginčijamas.
23. Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovė yra praleidusi procedūrinį terminą ginčyti nuomos sutarties sudarymo pagrindu buvusį administracinį aktą, pagrįstumo. Ieškovės ieškiniu prašomo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-1077 priėmimo metu galiojusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, numatė, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Analogiška nuostata įtvirtinta ieškovės kreipimosi į teismą metu galiojančioje ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies redakcijoje. Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu ir pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077. Reikšminga tai, kad minėtame 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme nuspręsta išnuomoti valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalį, sudarančią 0,2573 ha, UAB „Astmaris“ 12 metų terminui kitai paskirčiai pagal priedą, kuriame nustatytos esminės nuomos sutarties sąlygos.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad yra teisinis pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą, o byloje esant pareikštam prašymui taikyti ieškinio senatį, yra teisinis pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 pripažinimo negaliojančia.
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia
25. Ieškovė ieškiniu 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį prašė pripažinti negaliojančia ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo; niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas taikytinas konstatavus sąlygų visumą: pirma, teisės norma yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.
26. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovei UAB „Urbo slėnis“ priklausančių statinių paskirtis nesuderinama su 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomoto žemės sklypo naudojimo būdu, neatitiko numatyto teritorijos panaudojimo būdo, todėl nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta. Ieškovė iš esmės laikosi pozicijos, kad sudarant nuomos sutartį pažeistos valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu numatančios įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos.
27. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, be kita ko, numatė, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 papunktyje taip pat nurodyta, jog išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi aktualu tai, ar atsakovei priklausantys pastatai pateko į Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis, nesudariusias pagrindo valstybinę žemę išnuomoti be aukciono. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte taip pat numatyta nuostata, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 150 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo buvo suprojektuotas naujas valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas– rekreacinė teritorija, naudojimo pobūdis – teritorija autokempingui. 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti. Taigi Nuomos sutartyje nustatyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, taip pat jo naudojimo būdas ir pobūdis atitinka Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 150 patvirtintame detaliajame plane numatytus duomenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog šis detalusis planas yra galiojantis.
29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės statinių kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde dėstomais motyvais ieškovė iš esmės teigia, kad aikštelė yra neturintis aiškios funkcinės priklausomybės statinys, o imperatyvūs teisės aktai draudžia išnuomoti be aukciono valstybinę žemę tokiems statiniams eksploatuoti. Apeliantė teigia, kad atsakovei priklausančios aikštelės nebuvo ir nėra naudojamos kaip savarankiški daiktai. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Urbo slėnis“ su nurodytais apeliantės argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad išnuomoto žemės sklypo naudojimo pobūdis atitiko atsakovės statinių paskirtį. Atsakovė taip pat nurodo, kad jai priklauso statinių kompleksas, o net aikšteles (automobilių stovėjimo aikšteles) atskiriant nuo pastato, jos vis tiek turi būti vertinamos kaip turinčios aiškią funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimą.
30. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei UAB „Urbo slėnis“ nuosavybės teise priklausantys statiniai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti viešajame registre. 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu visi statiniai priklausė nuomos sutartį sudariusiai UAB „Astmaris“. Vėliau visi minėti statiniai, kartu su žemės sklypo nuomos teise, buvo perleisti UAB „Urbo slėnis“. Byloje esančioje 2005 m. sausio 6 d. pastato ir kitų statinių pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria UAB „Astmaris“ įsigijo nekilnojamąjį turtą, nurodyta, kad parduodamas pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (mašinų stovėjimo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė akcentuoja, kad minėtas rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę, jog kiemo aikštelė yra kito statinio priklausinys. Tačiau minėto rašytinio įrodymo turinys taip pat sudaro pagrindą pripažinti, kad parduodami statiniai buvo vertinti kaip kompleksas.
31. Šiuo atveju Nuomos sutartimi žemės sklypas buvo išnuomotas jame esant ne tik kiemo aikštelėms, bet ir dviem pastatams – sargo nameliams. Apeliaciniame skunde ieškovė, dėstydama motyvus dėl atsakovei priklausančių statinių kvalifikavimo, nenurodė nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pastatai – sargo nameliai, negali būti priskirtini prie inžinerinių tinklų, laikinųjų statinių ar neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių.
32. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punkte nurodyta, kad kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, skirti paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms, turistinėms ir sporto trasoms ir kitiems objektams, kurie reikalingi gyventojų trumpalaikiam poilsiui organizuoti (paplūdimiai, stovyklavietės, apžvalgos aikštelės, turistinės ir sporto trasos, gelbėjimo stotys, laikini pastatai šiems objektams aptarnauti).
33. Nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo kita; šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų – sargo namelių pagrindinė naudojimo paskirtis buvo kita, o kiemo aikštelių paskirtis buvo kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gegužės 5 d. viešajame registre įregistruotas kaip poilsio pastatas, pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio.
34. Kaip minėta anksčiau, Nuomos sutartyje dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pažymėta, kad tai rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti. Tokie duomenys numatyti ir Neringos savivaldybės tarybos patvirtintame detaliajame plane. Taigi žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis sietas su žemės sklypo naudojimu automobilių kempingui (t. y. trumpalaikio poilsio stovyklai). Įvertinusi apeliacinio skundo motyvus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, kad valstybinė žemė buvo išnuomota visam statinių kompleksui, t. y. dviem sargo nameliams ir dviem kiemo aikštelėms, naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
35. Apeliaciniu skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei UAB „Urbo slėnis“ iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovė teigia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei priteistas nepagrįstai, taip pat nesutinka su atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumu.
36. Atsakovė UAB „Urbo slėnis“ prašė priteisti ir pagrindė 11 227,21 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas sudaro 31 Eur žyminis mokestis, 291 Eur išlaidos už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą ir 10 905,21 Eur atstovavimo išlaidos. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės nesutinka su atsakovės išlaidų, turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, dydžiu.
37. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ieškovė buvo pareiškusi ieškinį, o atsakovė UAB „Urbo slėnis“ buvo pareiškusi priešieškinį. Nors tiek ieškovės ieškinio, tiek atsakovės priešieškinio materialiniai reikalavimai atmesti, tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė visiškai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo iškelta ieškovės iniciatyva, taip pat į bendrąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę, darytina išvada, kad atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsikirtimu į ieškinį, atlyginimą.
38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Urbo slėnis“ byloje teikė ne tik atsiliepimą į ieškinį, jame išdėstydama atsikirtimus į ieškovės ieškinio reikalavimus, tačiau ir pateikė ir priešieškinį, kuriame buvo pareikšti savarankiški atsakovės materialiniai reikalavimai dėl nuomos sutarties sudarymo ir išplečiamos teisminio ginčo ribos, darytina išvada, kad, atmetus atsakovės priešieškinio reikalavimus, atsakovės su šiuo procesiniu dokumentu susijusios bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos iš priešingos šalies, t. y. ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitos faktūros duomenų nustatyta, kad už priešieškinio parengimą atsakovė patyrė 1 573 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į apeliantės ginčijamą su priešieškiniu susijusią bylinėjimosi išlaidų dalį, anksčiau nurodytų motyvų pagrindu sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovei iš ieškovės nepagrįstai priteistos nurodytos 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidos, dėl to atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos apeliantės ginčijamu dydžiu.
39. CPK 98 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 nauja redakcija išdėstytose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
40. Svarbu tai, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, remdamasis Rekomendacijose numatytu būdu apskaičiuotais maksimaliais dydžiais, pripažino, kad pagal atsakovės atliktus veiksmus byloje, maksimali atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 9 023,08 Eur. Įvertinęs bylos sudėtingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovei priteistinas visų 11 227,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovė, atlikdama konkrečius nurodytus procesinius veiksmus, faktiškai patyrė mažesnes sąnaudas. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, konkrečioje byloje nenustačiusi pagrindo viršyti Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo pagal Rekomendacijose numatytą tvarką apskaičiuota maksimalia atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (9 023,08 Eur) ir pasisako dėl apeliantės argumentų dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo.
42. Nustatyta, kad atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovė nurodė, jog priedų sąrašą ir atsiliepimo priedus pateiks atskiru rašytiniu pareiškimu. Atsakovė priedus pateikė 2016 m. gruodžio 12 d. prašymu dėl atsiliepimo priedų pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad priedai turi būti pateikiami kartu su pateikiamu procesiniu dokumentu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas), taip pat į tai, kad skundžiamame sprendime už atsiliepimą į ieškinį apskaičiuotas maksimalus įkainis, darytina išvada, kad apskaičiuojant bendrą maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą nepagrįstai įtrauktos 77,19 Eur išlaidos už minėtą prašymą.
43. Įvertinus tai, kad atsakovė turi procesinę teisę teikti procesinį prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, atsiliepimo į ieškinį apimtį, tai pat tai, kad apeliantės argumentai dėl atsakovės netinkamo darbo organizavimo grindžiami tik prielaidomis, apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų už 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl termino pratęsimo nepagrįstumo atmestini. Tačiau nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 13 d. ataskaitos duomenys patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes, jog už nurodytą prašymą į sąskaitą įtraukta 48,40 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad į bendrą maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą nepagrįstai įtrauktos 260,36 Eur (308,76 Eur – 48,40 Eur) išlaidos už minėtą prašymą.
44. Skundžiamame teismo sprendime už 2017 m. birželio 26 d. prašymą dėl įrodymų pridėjimo prie bylos nurodytas maksimalus 329,12 Eur įkainis. Bylos duomenimis, nurodytu prašymu teismui pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Įvertinus tokio prašymo apimtį ir turinį, taip pat duomenis, kad į atsakovės pateiktą bylinėjimosi išlaidų ataskaitą 2017 m. birželio 26 d. įtrauktos 193,60 Eur išlaidos, susijusios su antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo organizavimu, pripažintina, kad į bendrą maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą nepagrįstai atskirai įtrauktos 135,52 Eur (329,12 Eur – 193,60 Eur) išlaidos už minėtą prašymą dėl įrodymų pridėjimo prie bylos.
45. Skundžiamame teismo sprendime apskaičiuojant bendrą maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą įtraukta 670,69 Eur suma už 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. prašymus dėl mediacijos, taip pat įtraukta 340,32 Eur suma už 2018 m. sausio 9 d. prašymą dėl trečiojo asmens atstovo dalyvavimo pripažinimo būtinu, be to, įtraukta 340,32 Eur suma už 2018 m. kovo 16 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš viso už nurodytus prašymus įtraukta 1 351,33 Eur suma. Atsakovės bylinėjimosi išlaidų 2018 m. kovo 15 d. duomenys patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ataskaitoje nenurodyta, jog už 2018 m. sausio 9 d. prašymo ir 2018 m. kovo 16 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (pastebėtina, kad 2018 m. kovo 15 d. ataskaitoje išlaidos už kitus vėlesnėmis datomis rengtinus dokumentus buvo įtrauktos) surašymą buvo išrašyta sąskaita. Taip pat, minėtos ataskaitos duomenimis, už 2017 m. lapkričio 21 d. prašymo dėl teisminės mediacijos skyrimo ir už 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo dėl trečiojo asmens dalyvavimo mediacijoje pripažinimo būtinu parengimą įtraukta po 72,60 Eur, t. y. iš viso 145,20 Eur. Esant šiems duomenims, kad atsakovė į bylą teikė procesinius prašymus, tačiau faktinės išlaidos yra mažesnės, pripažintina, kad į bendrą maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą nepagrįstai įtrauktos 1 206,13 Eur ((670,69 Eur + 340,32 Eur + 340,32 Eur) – 145,20 Eur) išlaidos už minėtus prašymus.
46. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas bendrą maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą, įtraukė 407,78 Eur sumą už 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. sausio 9 d. prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Apeliantė teigia, kad už atsakovės procese pareikštus nurodyto turinio prašymus turi būti atlyginama maksimali 121 Eur (5 x 24,20 Eur) suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų ataskaitoje įtraukta 24,20 Eur suma už 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymą, sutinka su apeliantės nurodytu įkainiu, taip pat, atsižvelgdama dar ir į minėto prašymo parengimą, daro išvadą, kad į bendrą maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą nepagrįstai įtrauktos 262,58 Eur (407,78 Eur – (6 x 24,20 Eur)) išlaidos.
47. Apeliantė pažymi, kad į atsakovės advokatui mokamas sumas buvo įtraukta suma už susitikimą su kitu asmeniu, kuris nėra advokatas. Taip pat apeliantė nurodo, kad atsakovė, siekdama ginčą išspręsti taikiai ir dėl to atidedant teismo posėdžius, prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės bylinėjimosi išlaidų ataskaitos duomenis, taip pat tai, kad ne visos atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo įtrauktos į pagal Rekomendacijose numatytą tvarką apskaičiuotą bendrą maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą, daro išvadą, kad kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas.
48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo pagal Rekomendacijose numatytą tvarką apskaičiuota maksimali atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą suma (9 023,08 Eur) mažintina iš viso 3 514,78 Eur (1 573 Eur + 77,19 Eur + 260,36 Eur + 135,52 Eur + 1 206,13 Eur + 262,58 Eur), t. y. iki 5 508,30 Eur. Pripažintina, kad atsakovei iš ieškovės priteistinas 5 830,30 Eur (31 Eur + 291 Eur + 5 508,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.
49. Apeliantė taip pat nesutinka su trečiojo asmens Neringos miesto savivaldybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš ieškovės. Apeliantė teigia, kad minėtas trečiasis asmuo buvo įtraukas atsakovės pusėje pagal atsakovės priešieškinį. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė į bylą įtraukta ieškovės patikslintame ieškinyje, dar iki atsakovei pareiškiant priešieškinį. Iš trečiojo asmens Neringos miesto savivaldybės atsiliepimo į atsakovės priešieškinį turinio matyti, kad šis trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, jog patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais administracinį aktą ir Nuomos sutartį nepagrįsti ir netenkinti, o teismui nutarus tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, turėtų būti tenkintinas ir priešieškinis. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė bylos nagrinėjimo metu palaikė atsakovės poziciją dėl ieškovės ieškiniu reiškiamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai bei CPK 47 straipsnio 2 dalį, numatančią trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui Neringos miesto savivaldybei iš ieškovės priteistos pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir bylos faktinėms aplinkybėms pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, dėl to priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių byloje pareikštų reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iš ieškovės priteistas nepagrįstai didelis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant atsakovei UAB „Urbo slėnis“ iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 5 830,30 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
51. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai tenka pareiga atlyginti kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Urbo slėnis“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtų 1 996,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.11 punktais, maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 150,24 Eur. Kadangi atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijos nustatyta tvarka apskaičiuotą maksimalų dydį, o pagrindo viršyti šį dydį nenustatyta, atsakovei UAB „Urbo slėnis“ iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistinas 1 150,24 Eur pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
52. Trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė pateikė prašymą priteisti 375,71 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nėra pernelyg didelės, dėl to, atsižvelgiant į tai, kad šis trečiasis asmuo byloje palaikė atsakovės poziciją, priteistinos iš ieškovės (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbo slėnis“ iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 5 830,30 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbo slėnis“ iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 150,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybei iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 375,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Žydrūnas Bertašius
Marius Dobrovolskis
Albina Pupeikienė