Civilinė byla Nr. 2-1617/2013

                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00181-2013-4

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 45.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-777-124/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovui Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto ieškovo pasiūlymo atmetimo,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas nurodė, jog atsakovas paskelbė supaprastintą konkursą „Žagarės miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, Joniškio rajone (III etapas)“. Ieškovas minėtam konkursui pateikė pasiūlymą, tačiau jis buvo atmestas. Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jo pasiūlymą, ieškovas pateikė pretenziją, kuri taip pat buvo atmesta. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Nesutikdamas su pasiūlymo atmetimu, ieškovas kreipėsi į teismą, parašydamas panaikinti 2013 m. vasario 20 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos sprendimą „Dėl supaprastinto atviro konkurso“ Nr.(11.4)VS-173 atmesti UAB „LitCon“ pasiūlymą.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Nurodė, kad nesustabdžius ginčo pirkimo procedūros, Joniškio rajono savivaldybės administracija galėtų užbaigti pirkimą, tokiu būdu būtų neracionaliai panaudotos Europos Sąjungos lėšos, kurias gali būti pareikalauta grąžinti ir taip būtų pažeistas viešasis interesas.

Atsiliepimu į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija, prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nurodydamas, kad projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, jo įgyvendinimo terminas yra visiškai neilgas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo interesai nebus pažeisti, kadangi ieškovas turės teisę pasinaudoti kitais jo teisių gynimo būdais. Atsakovas yra įsitikinęs, kad konkurso procedūros vykdomos skaidriai ir teisėtai, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių pusiausvyros principą, turėtų netenkinti ieškovo prašymo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūras, gali sutrikti atsakovo planuoto projekto įgyvendinimas. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju siekiant apginti viešąjį interesą, turi būti siekiama operatyviai užbaigti viešąjį pirkimą. Teismas taip pat manė, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems visuomeniniams tikslams, o jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teigiamą naudą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „LitCon“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins viešojo intereso apsaugos. Būtent viešasis interesas reikalauja, kad viešasis pirkimas būtų vykdomas skaidriai, teisėtai ir laikantis įstatymų reikalavimų. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus apginti Žagarės miesto gyventojų teisėti lūkesčiai ir viešasis interesas nebus pažeistas, nes darbai bus atlikti ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos bus įsisavintos.

2. Teismas neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pasekmių. Jei vykdant viešąjį pirkimą bus nesilaikoma įstatymų reikalavimų, gresia galimybė netekti Europos Sąjungos fondo lėšų. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ne tik neturėtų įtakos Europos Sąjungos fondo lėšų praradimui, tačiau ir apsaugotų nuo to. Be to, nesustabdžius pirkimo procedūrų, perkančioji organizacija investuos į pirkimo sutarties vykdymą, dėl ko patenkinus ieškinį, bus patirti nuostoliai.

 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas visiškai pagrįstai ir teisingai įvertino šioje byloje egzistuojantį viešąjį interesą – Žagarės miesto gyventojų teises gauti geresnės kokybės paslaugas, susijusias su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymu, kuris susijęs su atsakovo vykdomo konkurso tinkamu įgyvendinimu, kurio vykdymo terminai yra griežtai apibrėžti, o jų neįvykdymas laiku gresia finansavimo praradimu.

2. Ieškovo teiginiai dėl galimo Europos Sąjungos fondo lėšų grąžinimo neparemti jokiais įrodymais, kadangi faktas, jog atsakovas vykdydamas konkursą pažeidė įstatymų nuostatas, nėra konstatuotas ar įrodytas.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pirkimo objektą, tai, kad jis yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir jų įsisavinimo terminas nagrinėjamu atveju yra labai aktualus, sprendė, jog siekiant apginti viešąjį interesą, būtina užtikinti operatyvų viešojo pirkimo procedūrų užbaigimą, todėl netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo manymu, teismas nepagrįstai sprendė, jog prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins viešojo intereso apsaugos, kadangi jo manymu, viešasis interesas nagrinėjamu atveju reikalauja ne operatyvaus, bet racionalaus lėšų panaudojimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų Viešųjų Pirkimų įstatymo (toliau tekste - VPĮ) tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai itin reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.).

Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomo viešojo pirkimo objektu ir jo įgyvendinimo aplinkybėmis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas užtikrinti tolesnį viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, jog nors nagrinėjamu atveju pirkimo objektas – vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, nėra gyvybiškai svarbus ir nereikalauja ypatingos darbų skubos (kaip pavyzdžiui vaistų ar moksleivių maitinimo pirkimų atveju), tačiau būtina įvertinti šių darbų atlikimo aplinkybes. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pirkimu siekiami įsigyti darbai buvo pradėti jau 2010 metais (darbus buvo pavesta atlikti ieškovui), tačiau užsakovui nutraukus rangos sutartį ir dėl šio fakto vykstant teisminiams ginčams, Žagarės miesto gyventojai vis dar neturi galimybių naudotis kokybiška vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslauga, be to yra priversti kęsti nepatogumus, kadangi atliekant darbus buvo išardyti miesto keliai. Be šių nurodytų aplinkybių teismas pažymi, jog operatyvų procedūrų tęstinumą sąlygoja ir besibaigiantys projekto finansavimo terminai. Atsakovas kartu su UAB „Joniškio vandenys“ (kuris yra pagrindinis projekto vykdytojas ir atlieka užsakovo funkcijas) įgyvendina projektą, kuris yra finansuojamas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją. Remiantis teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurios yra finansuojamos Europos Sąjungos fondo lėšomis, būtina įvertinti galimybes pratęsti finansavimo terminus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1519/2009). Šiuo atveju terminas projekto veiklų įgyvendinimui yra pratęstas jau trečią kartą. Pirmą kartą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kaip projektą administruojanti institucija, pratęsė Finansavimo ir administravimo sutartį iki 2012 m. gruodžio 31 d. (b.l. 29), antrą kartą iki 2013 m. vasario 28 d. (b.l. 30) ir galiausiai 2013 m. balandžio 2 d. informavo, jog terminas projekto veiklų įgyvendinimui pratęsiamas iki 2014 m. lapkričio 1 d., o projekto finansavimas pasibaigia 2015 m. vasario 1 d. (b.l. 28). Todėl akivaizdu, jog klausimas dėl finansavimo terminų pratęsimo jau nebegali būti keliamas, kadangi yra nustatyti galutiniai darbų atlikimo ir lėšų panaudojimo terminai, dėl ko, kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, būtina užtikrinti operatyvų viešųjų pirkimų procedūrų užbaigimą, siekiant atlikti pradėtus darbus.

Teismas taip pat nesutinka su ieškovu, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir paaiškėjus nesąžiningiems perkančiosios organizacijos veiksmams pirkimo metu, kyla grėsmė netekti Europos Sąjungos fondo lėšų. Teismas pažymi, jog bet kuriuo atveju sumokėtos lėšos galėtų būti pareikalautos grąžinti tik išimtiniais atvejais, jei būtų nustatyti pačios perkančiosios organizacijos akivaizdžiai neteisėti veiksmai. Šiai dienai duomenų ir pagrindo spręsti, jog perkančioji organizacija, atmesdama ieškovo pasiūlymą, pažeidė VPĮ nuostatas nėra. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą civilinėje byloje Nr. 2-777-124/2013 sprendė, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, dėl to jį 2013 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje sukeltų didesnę žalą, nei jų netaikymas. Be to, tuo atveju, jei šioje byloje ieškovui apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys yra atmestas, apeliacinės instancijos teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, ieškovas savo subjektines teises galėtų apginti ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos jis patirtų (CPK 5 str., VPĮ 96 str.).

Teismas nevertina ieškovo atskirajame skunde nurodyto prašymo pripažinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. balandžio 16 d. raštą Nr. 4S-1725 neviešu, kadangi toks raštas kartu su atskirojo skundo medžiaga apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi pateiktą ieškovo UAB „LitCon“ pasiūlymo medžiagą – pasiūlymo lapus nuo 24 iki 54 įskaitytinai, nuo 58 iki 77 įskaitytinai, nuo 84 iki 116 įskaitytinai, nuo 120 iki 224 lapo pripažino konfidencialia informacija, šių pasiūlymo lapų nusprendė nesegti į bylą, laikyti atskirame voke prie bylos su atžyma „konfidenciali medžiaga“.

Teismas mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo atskirojo skundo teiginiai yra hipotetiniai ir nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kitų argumentų ar įrodymų, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, apeliantas nenurodė, pagrindo kitais aspektais nagrinėti skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas neturi (CPK 320 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                      Egidija Tamošiūnienė