Civilinė byla Nr. e2-22760-918/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17291-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.39.2.6.1., 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,

ieškovo atstovui advokatui Pauliui Bružui,

atsakovui Ž. M.,

atsakovo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Ž. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl padarytos žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas N. Ž. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Ž. M. 5 861 Eur žalos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. su atsakovu Ž. M. metų laikotarpiui sudarė automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2020 m. gegužės 9 d. įvykusio eismo įvykio metu, dėl atsakovo Ž. M. kaltės, buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Padarytai žalai nustatyti ieškovas atliko turto vertinimą. Iš 2020 m. gegužės 19 d. Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 20-505-02 (toliau – Ataskaita) matyti, kad neapgadintos transporto priemonės rinkos vertė su PVM 2020 m. gegužės 15 d. yra 7 228 Eur; transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai su PVM 2020 m. gegužės 15 d. yra 12 677, Eur; transporto priemonės likutinė vertė su PVM 2020 m. gegužės 15 d. yra 1 737 Eur. Kilnojamojo turto vertintojo Ataskaitos išvadoje nurodyta, kad apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonomiškai yra netikslinga. Ieškovas, remdamasis minėta ataskaita apskaičiavo, kad žalos dydį sudaro transporto priemonės rinkos vertės su PVM ir transporto priemonės likutinės vertės su PVM skirtumas, t. y. 5 491 Eur. Be to, po eismo įvykio atsakovas iš nuomojamo automobilio išmontavo taksometrą Microtax-06 Nr. 124595, kurio vertė yra 200 Eur, taip pat atsakovas turi atlyginti ir už turto vertinimą 170 Eur. Ieškovas atsakovui siuntė 2020 m. gegužės 21 d. pretenziją prašydamas atlyginti padarytą žalą automobiliui, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovo nuomone, atsakovui kilo pareiga atlyginti žalą, susijusią su turto sugadinimu ir turėtas išlaidas.

Ieškovas pateikė 2020 m. liepos 31 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad ieškovas automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 1 500 Eur, kas atitinka transporto priemonės likutinę vertę nustatyta turto vertinimo Ataskaitoje.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad siekiant nustatyti padarytą žalą, ieškovas kreipėsi į ekspertą G. V., tačiau po turto vertinimo ataskaitoje nurodytos likutinės transporto priemonės vertės ir transporto priemonės atstatymo vertės didelis skirtumas, todėl remontą daryti neapsimoka finansiškai. Be to nurodė, kad eksperto išvadoje transporto priemonės rida yra 152577, o transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje – 15700, ji ženkliai skiriasi. Toks ridos skirtumas galėjo atsirasti dėl klaidos sutartyje, nes automobilis nebuvo tvarkytas, tačiau, ridos skirtumai įtakos neturi, o teismas turi remtis specialistų išvadomis, o ne šalių nuomone.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuomos sutartyje jis yra nurodytas kaip automobilio valdytojas metams laiko. Po įvykusio eismo įvykio atsakovas pareiškė iniciatyvą sutvarkyti transporto priemonę ir grąžinti ją savininkui tokią, kokią ir išsinuomojo. Nurodo, kad pareiškus norą geranoriškai išspręsti situaciją, nei ieškovas, nei jo atstovas, nebandė tartis, ir pateikė neadekvačią ataskaitą. Atsakovo nuomone, ieškovas nori pasipelnyti iš atsakovo. Atsakovas planavo automobilį pateikti ekspertizei, tačiau ieškovas iš automobilių stovėjimo aikštelės paėmė automobilį. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas nori pasipelnyti iš atsakovo dėl susiklosčiusios situacijos.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas papildomai nurodė, kad pateiktame vaizdo įraše matyti, kad ieškovas atidaręs automobilio kapotą pasakė, kad viskas yra matyti, pats tikrino vairą, stabdžius, viskas buvo gerai, automobilis buvo eksploatuojamas. Atsakovo nuomone, vertinimo ataskaitoje automobilio atstatymo suma nustatyta apskaičiuojant pagal naujausias detales. Atsakovas sutinka, kad automobilio vertė buvo 7 228 Eur, bet nesutinka su likutine verte ir mano, kad automobilį buvo galima parduoti už 5 000 Eur, o ne už 1 500 Eur. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad automobilis nebuvo taip sudaužytas, kaip kad yra nurodyta vertinimo ataskaitoje, be to, nėra aišku, kaip transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje atsirado kita rida, iš ko galima būtų daryti išvadą, kad automobilis dar po auto įvykio buvo eksploatuojamas. Mano, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Nurodė, kad atsakovas sutinka sumokėti 2 000 Eur dydžio žalą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2020 m. gegužės 6 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 200506/1, pagal kurią ieškovas 2020 m. gegužės 6 – 2021 m. gegužės 6 d. laikotarpiui N. Ž. išnuomojo atsakovui Ž. M. automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančią įrangą – taksometrą, plafoną ir kortelių skaitytuvą (Sutarties 1.1, 2.1 p.).

Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. gegužės 9 d. dėl atsakovo Ž. M. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ir ieškovui priklausantis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio atsakovo iniciatyva automobilis buvo nugabentas į aikštelę. Automobilis buvo apžiūrėtas turto vertintojo, 2020 m. gegužės 19 d. sudaryta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 20-505-02. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė 2020 m. gegužės 15 d. buvo 7 228 Eur, transporto priemonės atkūrimo kaštai 12 677 Eur, transporto priemonės likutinė vertė 1 737 Eur.

Sutarties 3.2.6 punktu atsakovas įsipareigojo kuo įmanoma greičiau atlyginti nuostolius, jei automobilis nuvertėjo dėl nuomininko kaltės, taip pat nuostolius dėl visiško ar dalinio automobilio sugadinimo pagal tos dienos rinkos vertę, jei tai nėra draudiminis įvykis. 

Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad abiem šalims pritrūko bendradarbiavimo siekiant įvertinti žalos dydį iki kreipimosi į teismą dienos. Vis dėlto pažymėtina, kad atsakovas, vartodamas netinkamas teisines sąvokas, deklaratyviai žadėjo atlikti žalos vertinimą, kita vertus, ieškovo atstovas, būdamas profesionalus teisininkas, turėjo suprasti, kad atsakovas teisines sąvokas vartoja buitine prasme. Taigi, teismas sprendžia, kad abiem šalims pritrūko kooperavimosi, tačiau šalių bendradarbiavimo stoka iš esmės nelemia pareikšto ieškinio pagrįstumo.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Nustačius asmens neteisėtus veiksmus, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalą atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovui žala padaryta dėl atsakovo neatsargių neteisėtų veiksmų, dėl atsakovo kaltės 2020 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini), atsakovui vairuojant ieškovui priklausančią transporto priemonę ir kliudžius stovinčią transporto priemonę Mazda3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nesant ginčo dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo bei kaltės, ši aplinkybė laikytina nustatyta.

Pagal CK 6.247 straipsnyje įtvirtintą priežastinio ryšio sampratą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus. Nuostolių dydis įrodinėjamas šalių teikiamais įrodymais, o įrodymai renkami rungtyninio proceso metu.

Šioje byloje ieškovas žalos dydį įrodinėjo pateikta į bylą turto vertinimo ataskaita. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonę dėl jos sugadinimų pobūdžio ir galimos remonto darbų kainos remontuoti ekonomiškai netikslinga, todėl prašė priteisti žalos, kurios dydį apskaičiavo iš transporto priemonės apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės (iki įvykio) minusavus apskaičiuotą likutinę vertę. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu dėl prašomos priteisti žalos dydžio, pateikė savo iniciatyva sudarytą sąmatą dėl remonto išlaidų. Nors šioje sąmatoje nurodyta galima remonto darbų kaina yra mažesnė nei ieškovo pateikta, tačiau vis tiek viršija turto vertintojo nustatytą transporto priemonės rinkos vertę (iki įvykio). Nors ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad transporto priemonės sugadinimai buvo mažesni nei užfiksuota turto vertinimo ataskaitoje, taip pat abejojo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina, tačiau savo abejonių jokiai įrodymais nepagrindė. Pažymėtina, kad iš ieškovo pateikto vaizdo įrašo teismas neturi galimybių įvertinti padarytos žalos apimties, nes tam reikalingos specialios techninės žinios. Teismas atsakovui proceso metu keletą kartų siūlė apsvarstyti ekspertizės skyrimo galimybę, išaiškino įrodinėjimo pareigą (t. y. kokias aplinkybes, nesutikdamas su ieškiniu, turėtų įrodinėti), tačiau atsakovas, nepaisant to, kad jam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir atitinkamai būtų apmokėtos ekspertizės išlaidos, atsisakė teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad transporto priemonės apgadinimai faktiškai buvo ne tokie, kaip kad užfiksuoti turto vertinimo ataskaitoje, tačiau nenurodė, kokie konkretūs apgadinimai užfiksuoti netinkamai. Atsakovas pripažino, kad turto vertinimo ataskaitoje užfiksuotos transporto priemonės nuotraukos sutampa su jo vairuotos transporto priemonės išvaizda.

Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė dėl transporto priemonės sugadinimo atsiradusio žalos faktą ir dydį. Ieškovas iš esmės neginčijo, kad transporto priemonės vidutinė rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 7 228 Eur. Dar daugiau, nuomos sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad transporto  priemonės ir joje esančios įrangos vertė yra 8 500 Eur. Tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai viršija transporto priemonės atkūrimo vertę (ieškovo pateiktais duomenimis – atkūrimo kaštai sudaro 12 677 Eur, atsakovo pateiktais duomenimis – 10 257,35 Eur). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog turto vertintojas transporto priemonės likutinę vertę – 1 737 Eur nustatė netinkamai. Atvirkščiai, į bylą pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad transporto priemonė buvo parduota už 1 500 Eur sumą. Ši sutartis yra nenuginčyta, galiojanti, teismas neturi pagrindo abejoti šio sutarties tikrumu ar teisėtumu. Aplinkybė, kad šioje sutartyje nurodyta transporto priemonės rida skiriasi nuo ridos, nurodytos turto vertinimo ataskaitoje, teismo įsitikinimu, teisinės reikšmės, atsakovui nepateikus jokių kitų įrodymų apie kitokią, nei nurodo ieškovas, transporto priemonės likutinę vertę. Iš nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad žalos dėl transporto priemonės sugadinimo dydis yra 5 491 Eur, t. y. suma, gauta iš transporto priemonės likutinės vertės (7 228 Eur) minusavus transporto priemonės likutinę vertę (1 737 Eur). 

CK 6.249 str. 4 d. 2 p. numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ieškovas pateikė duomenis apie170 Eur sumą, sumokėtą už turto vertinimo ataskaitos parengimą. Atsakovas šios ieškinio reikalavimų dalies neginčijo, įrodymų, paneigiančių ieškovo patirtų išlaidų žalos dydžiui nustatyti nepateikė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 5 661 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246 -6.249 str., CPK 178 str.).

Ieškovas nurodo, kad atsakovas iš transporto priemonės išmontavo taksometrą Microtax-06 Nr. 124595. Nors atsakovas parengiamajame  teismo posėdyje kėlė klausimą dėl įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent atsakovas išmontavo taksometrą, tačiau jokių aplinkybių, susijusių su taksometro palikimu automobilyje, neįrodinėjo. Iš transporto priemonės nuomos sutarties turinio matyti (Sutarties 1.1 p.), kad atsakovui taksometras buvo suteiktas. 2020 m. gegužės 15 d. turto vertintojui apžiūrint transporto priemonę, ir aprašant transporto priemonės įrangą, taksometras neužfiksuotas, apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta vertintojo surašytame transporto priemonės apžiūros akte. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad taksometras Microtax-06 Nr. 124595 buvo įsigytas ir sumontuotas 2020 m. kovo 30 d. už 200 Eur sumą. Atsakovas neginčijo aplinkybių dėl taksometro kainos, taip pat teismo posėdyje neginčijo ir aplinkybių, kad taksometras yra grąžintas ieškovui. Ši ieškovo reikalavimo dalis kvalifikuotina kaip reikalavimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, atlyginant jo vertę pinigais (CK 6.237 str. 1-3 d.). Atsakovui nepateikus įrodymų, kad grąžino ieškovui jo suteiktą taksometrą, taip pat nenustačius aplinkybių, suteikiančių pagrindą spręsti, kad atsakovas turi teisinį pagrindą naudotis ieškovui priklausančiu taksometru, taip pat nenustačius CK 6.241 str. nurodytų aplinkybių, tenkintina ir ši ieškinio reikalavimų dalis, t. y. ieškovui iš atsakovo priteistina 200 Eur suma už ieškovui negrąžintą taksometrą Microtax-06 Nr. 124595 (CPK 178 str.).

Apibendrinant, ieškovui iš atsakovo priteistina 5661 Eur žalos atlyginimo ir 200 Eur kompensacija už be pagrindo įgytą turtą, iš viso 5 861 Eur įsiskolinimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 861 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 632 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 132 Eur žyminis mokestis (5 b. l.), 1 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Nurodytos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, be to, teismo vertinimu, yra pagrįstos ir būtinos, todėl, ieškinį tenkinus, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 5 661 Eur (penki tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt vienas euras) žalos atlyginimo, 200 Eur (du šimtai eurų) kompensaciją už be pagrindo įgytą turtą., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 861 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1632 (tūkstantis šeši šimtai trisdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė