Civilinė byla Nr. e2YT-7595-359/2021

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00183-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. Ž., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Ž. po vyro J. Ž. mirties, priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad J. Ž. ir M. Ž. gyveno santuokoje, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) J. Ž. ir M. Ž. turėjo du vaikus: A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) A. Ž. yra miręs ((duomenys neskelbtini)). A. Ž. turėjo du vaikus, t. y. G. Ž. ir pareiškėją – R. K.. G. Ž. yra miręs (mirties data (duomenys neskelbtini)). G. Ž. santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo. J. Ž. ir M. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo gyvenamąją namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus J. Ž. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko pranešime nurodyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biure paveldėjimo byla po J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po palikėjo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė M. Ž. faktiškai pradėjusi turtą valdyti. M. Ž. aktyviais veiksmais rūpinosi vyro turtu, sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus. Jį laidojo, prižiūrėjo kapus. M. Ž. ir toliau liko gyventi šeimos namuose, mirus vyrui rūpinosi likusia sodyba, tvarkė aplinką, šienavo, užsiiminėjo sodininkyste.

Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė sutinkantis su pareikštu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukterėčia. J. Ž. ir M. Ž. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, kurioje susilaukė dviejų vaikų – suinteresuoto asmens A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini). A. Ž. yra miręs, mirties data (duomenys neskelbtini). A. Ž. turėjo du vaikus, t. y. G. Ž., kuris yra miręs (mirties data (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėją R. K..

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad, M. Ž. vardu registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini) m.), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini) m.), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini) m.), esantys (duomenys neskelbtini).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro rašto, matyti, kad J. Ž. paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė M. Ž. po savo sutuoktinio J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Ž. po sutuoktinio J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad M. Ž. iš karto po savo sutuoktinio J. Ž. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji naudojosi sutuoktinių turtu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, naudojosi kitais jam priklausančiais daiktais, t. y. sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus. Jį laidojo, prižiūrėjo kapus. M. Ž. ir toliau liko gyventi šeimos namuose, mirus vyrui rūpinosi likusia sodyba, tvarkė aplinką, šienavo, užsiiminėjo sodininkyste. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir M. Ž. su J. Ž. priklausiusiu turtu elgėsi, kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo J. Ž., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys A. Ž. ir VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad M. Ž. po sutuoktinio J. Ž. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po J. Ž. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė M. Ž. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (galiojusio tuo metu 1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). M. Ž. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Ž. po sutuoktinio J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos R. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                Gintautas Kaulakis