Civilinė byla Nr. e3K-3-195-403/2025
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00228-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.9; 3.5.20; 3.5.20.2; 3.5.21.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Aistės Mikulėnienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus kredito unijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Aistė Mikulėnienė, skolininkė likviduota uždaroji akcinė bendrovė ,,Finsida“, E. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimą iš varžytynių, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu likviduojamas ir iš Juridinių asmenų registro išregistruojamas skolininkas, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašė antstolės A. Mikulėnienės 2025 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. S-25-104-7303 dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis (toliau – patvarkymas), kuriuo buvo nuspręsta antrąsias UAB ,,Finsida“ priklausančio turto varžytynes Nr. 279399 pripažinti neįvykusiomis ir varžytynių laimėtojo už nupirktą turtą sumokėtus 2995 Eur grąžinti į varžytynes laimėjusio dalyvio banko sąskaitą, panaikinti.
3. Antstolės patvarkyme buvo nurodyta, jog nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2025 m. sausio 13 d. vyko skolininkės UAB „Finsida“ turto – 0,1999 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – įstaigos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), antrosios varžytynės. 2025 m. sausio 13 d. elektroninės varžytynės baigėsi, jų laimėtoju paskelbus E. K., už parduotą turtą pasiūliusį maksimalią 2995 Eur kainą; šią kainą jis sumokėjo 2025 m. sausio 23 d. VĮ Registrų centras (toliau – Juridinių asmenų registro tvarkytojas) elektroniniu paštu 2025 m. vasario 3 d. pranešimu informavo antstolę apie minėto turto arešto akto išregistravimą iš Turto arešto aktų registro, nurodant išregistravimo pagrindą – pranešimą apie juridinio asmens išregistravimą. Atsižvelgdama į tai, kad po juridinio asmens išregistravimo nebeliko pačios skolininkės, o klausimas, kam atitenka juridinio asmens turtas, jį išregistravus supaprastinto proceso tvarka, nėra reglamentuotas, antstolė konstatavo, jog šiuo atveju surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pagrindo ir galimybės nėra.
4. Pareiškėjos vertinimu, pripažinti varžytynes neįvykusiomis teisinio pagrindo nebuvo, nes nebuvo nustatyta nė vienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 717 straipsnyje reglamentuotos sąlygos antrąsias varžytynes paskelbti neįvykusiomis. Antrąsias varžytynes laimėjo pirkėjas, kuris įvykdė savo prievolę per CPK 716 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus terminus ir 2025 m. sausio 23 d. sumokėjo antstolei visą sumą už antrosiose varžytynėse nupirktą turtą. Tuo tarpu sprendimas likviduoti skolininkę Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva buvo priimtas tik 2025 m. sausio 27 d.
5. Be to, pareiškėjos nuomone, turto pardavimo iš varžytynių aktas yra tik formalus dokumentas, kuris patvirtina jau įvykusį faktą – turto pardavimą varžytynėse. Šis aktas nesukuria naujų teisinių pasekmių skolininkui, o tik įtvirtina nuosavybės perėjimą ir leidžia gautas lėšas paskirstyti kreditoriams, todėl skolininkės išregistravimas neturi įtakos antstolės veiksmams, susijusiems su galutinių turto realizavimo procedūrų užbaigimu.
6. Pareiškėja taip pat pabrėžė, jog, nepanaikinus patvarkymo, susidarytų situacija, kai dėl skolininkės nesąžiningų veiksmų, lėmusių jos išregistravimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, pareiškėja, kaip kreditorė, prarastų bet kokias galimybes atgauti savo reikalavimų sumą ir liktų visiškai be teisinės gynybos priemonių, nes klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, t. y. supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nėra nustatytos teisinės galimybės atšaukti (panaikinti) juridinio asmens išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, jį likvidavus Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, kreditorius neturi galimybės ginčyti skolininko išregistravimo procedūros, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas neatnaujinamas, juridinio asmens statusui negrįžtamai pasikeitus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Utenos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, įpareigojo antstolę A. Mikulėnienę nutraukti vykdomąją bylą.
8. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė A. Mikulėnienė vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB „Finsida“ išieškotojos Vilniaus kredito unijos naudai. 2024 m. gruodžio 16 d. antstolės patvarkymu Nr. S-24-104-63464 buvo paskelbtos skolininkės nekilnojamojo turto antrosios varžytynės, jos vyko nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2025 m. sausio 13 d. ir jas laimėjo E. K. Laimėtojas 2025 m. sausio 23 d. sumokėjo visą sumą (2995 Eur) už varžytynėse nupirktą turtą. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2024 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą inicijuoti UAB „Finsida“ likvidavimą (CK 2.70 straipsnis). Sprendimas likviduoti juridinį asmenį priimtas 2025 m. sausio 27 d., o 2025 m. sausio 31 d. UAB „Finsida“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
9. Teismas taip pat akcentavo, jog, varžytynių dalyviui atsiskaičius už parduotą turtą, antstolė turėjo pareigą per 3 darbo dienas nuo visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo varžytynių pabaigos, surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 724 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju matyti, kad antstolė varžytynių aktą galėjo surašyti ne anksčiau kaip 2025 m. vasario 2 d., t. y. kai skolininkė UAB „Finsida“ jau buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
10. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog juridinio asmens likvidavimas, kaip tokio asmens pasibaigimo būdas, reiškia, kad juridinio asmens veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims, todėl juridinio asmens prievolės baigiasi. Juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkė buvo privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris buvo likviduotas, todėl, teismo vertinimu, jo dalyviai (CK 2.45 straipsnis) neturi pareigos atsakyti už šio juridinio asmens prievoles. Taigi, nelikus subjekto, kuris turėtų atsakyti pagal UAB „Finsida“ skolą išieškotojai Vilniaus kredito unijai pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, vykdymo veiksmai negali būti tęsiami. Nustatytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktą nutraukti vykdomąją bylą, o nutraukta vykdomoji byla laikytina baigta pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
11. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos Vilniaus kredito unijos atskirąjį skundą, 2025 m. liepos 15 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – antstolės A. Mikulėnienės 2025 m. vasario 6 d. patvarkymą, kuriuo nuspręsta varžytynes paskelbti neįvykusiomis, panaikino ir priteisė iš suinteresuoto asmens antstolės A. Mikulėnienės pareiškėjos Vilniaus kredito unijos naudai 3327,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tarp CPK 717 straipsnyje įtvirtintų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindų nėra nustatyta juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo priimti patvarkymo. Taip pat nurodė tai, kad iš nustatytų aplinkybių matyti, jog varžytynės įvyko ir turtas buvo parduotas, jų laimėtojas sumokėjo už įsigytą turtą visą sumą dar iki skolininkės UAB „Finsida“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taigi, varžytynių procedūra iš esmės jau buvo baigta. Antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai varžytynių pabaigą siejo su varžytynių akto pasirašymo momentu. Skolininkės nekilnojamajam turtui esant realizuotam, antstolė privalėjo užbaigti su jo realizavimu susijusius veiksmus, t. y. per CPK 724 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą surašyti iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą, tačiau 2025 m. vasario 6 d. patvarkymo priėmimo dieną CPK 724 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas jau buvo pasibaigęs.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad hipotekos kreditoriaus teisės gali būti ginamos ir pagal CK 4.193 straipsnio 8 dalies nuostatas. Be to, juridinio asmens kreditoriai savo reikalavimus gali pareikšti CK 2.70 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.
14. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad antstolė ir pareiškėja skirtingai aiškino CPK nuostatas ir byloje siekė skirtingo rezultato, todėl tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir, atsižvelgiant į bylos baigtį, priteisti iš antstolės pareiškėjos naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė A. Mikulėnienė prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti, o Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Vykdomojoje byloje svarbiausia yra tai, kad: pirma, nebeliko skolininkės, kurios atžvilgiu buvo vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai, ir nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, antra – neliko turto, kuris buvo registruotas skolininkės vardu ir dėl kurio buvo paskelbtos varžytynės, o savininkas nėra aiškus, nes turto priklausymas gali būti nustatytas tik ginčo teisenos tvarka, trečia – nebeliko pačios prievolės, t. y. skolos, kurią antstolė turėjo įvykdyti.
15.2. Vykdomojoje byloje nebelikus nei skolininkės, nei jos turto, nei prievolės ir nepaisant to, kad CPK 717 straipsnyje įtvirtintas baigtinis pagrindų sąrašas, kada varžytynės skelbiamos neįvykusiomis, vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
15.3. Turto pardavimo iš varžytynių akto surašymui, t. y. turto realizacijos pabaigai, yra svarbus ne tik varžytynių laimėtojo paskelbimas ir pinigų sumokėjimas, bet ir įstatyme nustatyti terminai, taip pat iki turto realizavimo pabaigos atsiradusių aplinkybių įvertinimas. Paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas negali būti surašytas, antstolė sprendė turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo klausimą, po kurio būtų buvęs sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos užbaigimo.
15.4. Nagrinėjamu atveju surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą atsirastų teisinis pagrindas šį dokumentą ginčyti, kaip realizavus ne skolininkei priklausantį turtą, kadangi teisinio reglamentavimo, kam atitenka juridinio asmens turtas po jo išregistravimo supaprastinto proceso tvarka, nėra.
15.5. Įvykus varžytynėms yra paskelbiamas laimėtojas, kuris įgyja teisę pirkti varžytynėse realizuojamą turtą, ir tik nuo turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą (CPK 715 straipsnis).
16. Pareiškėja Vilniaus kredito unija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo antstolės pateiktą kasacinį skundą atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Antstolė klaidingai aiškina varžytynių pabaigos momentą, siedama jį su varžytynių akto surašymu, ir faktines aplinkybes pateikia taip, tarsi skolininkė UAB ,,Finsida“ būtų buvusi likviduota dar iki varžytynių pabaigos, tačiau priešingai – visi turto realizavimo etapai buvo pereiti skolininkei dar egzistuojant, o Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį buvo priimtas jau realizavus skolininkės turtą. Todėl, pasibaigus antrosioms varžytynėms, turėjo įvykti ir turto perleidimas.
16.2. CPK 717 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti aiškinamos plačiai, kadangi įstatymų leidėjas jose aiškiai nustatė, kad varžytynės laikomos neįvykusiomis tik tuo atveju, jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento yra visiškai patenkinami išieškotojo reikalavimai ir padengiamos vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, antstolė neturėjo teisinio pagrindo pripažinti antrųjų varžytynių neįvykusiomis.
16.3. CPK 724 straipsnio 1 dalies terminas yra skirtas tam, kad antstolis galėtų patikrinti pirkėjo atitiktį įstatyme keliamiems reikalavimams ir užtikrinti, kad turtas būtų perleistas tinkamam subjektui, kuris neturi jokių teisinių kliūčių įgyti turtą. Nagrinėjamu atveju priimant patvarkymą įstatyme nustatytas 20 dienų terminas jau buvo pasibaigęs, vadinasi, antstolė jau buvo atlikusi visus būtinus patikrinimus ir kliūčių surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą nebuvo.
16.4. Skolininkės išregistravimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva neturi įtakos antstolės veiksmams, susijusiems su turto realizavimo procedūrų įforminimu. Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra surašomas be skolininkės dalyvavimo ir nepriklauso nuo juridinio asmens statuso, kadangi esminė aplinkybė yra tai, jog antrosios varžytynės buvo įvykusios, o jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo nustatyta.
16.5. Hipoteka išlieka ir perleidus įkeisto daikto nuosavybę kitam asmeniui, o pati hipotekos esmė suponuoja, jog ji, kaip prievolės užtikrinimo būdas, padidina kreditoriaus galimybes gauti skolininko prievolės įvykdymą ar bent jo dalį. Nagrinėjamu atveju susidarė teisinė aklavietė, kai pareiškėja gali reikalauti skolos padengimo iš hipoteka įkeisto turto, kuris egzistuoja ir faktiškai buvo realizuotas, tačiau dėl teisės spragų pažeidžiamos kreditorės teisės, o skolininkei suteikta galimybė išvengti prievolės įvykdymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto pardavimo iš varžytynių, kai, antstoliui per įstatyme nustatytą terminą dar nesurašius turto pardavimo iš varžytynių akto, Juridinių asmenų registro tvarkytojas likviduoja skolininką ir išregistruoja jį iš Juridinių asmenų registro
17. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar nekilnojamasis daiktas, iš kurio vykdomas išieškojimas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, gali būti perleidžiamas nuosavybės teise varžytynes laimėjusiam asmeniui, jeigu, antstoliui per įstatyme nustatytą terminą dar nespėjus surašyti turto pardavimo iš varžytynių akto, Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva likviduoja ir išregistruoja skolininką iš Juridinių asmenų registro.
18. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisiškai ydinga situacija, kai, esant areštuotam turtui ir nepaisant antstolės vykdomų išieškojimo veiksmų, Juridinių asmenų registro tvarkytojas likvidavo skolininkę ir išregistravo ją iš Juridinių asmenų registro, taip sukeldamas neapibrėžtumą vykdymo procese. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja neginčija Juridinių asmenų registro tvarkytojo atliktų veiksmų, nors tokią teisę pagal CK 2.70 straipsnio 10 dalį turi, o kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog likvidavimo procedūra Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva iš kitų juridinio asmens likvidavimo būdų išsiskiria tuo, kad registro tvarkytojui suteikta teisė vienašališkai priimti sprendimus dėl likvidavimo (CK 2.106 straipsnio 4 punktas), todėl turėtų būti vertinama kaip administracinio pobūdžio procedūra, kurios teisėtumui užtikrinti būtina teisminė priežiūra, galinti garantuoti visų suinteresuotų asmenų teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-1120/2025, 37 punktas), teisėjų kolegija toliau pasisakys tik vykdymo proceso normų taikymo aspektu.
19. Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai nusprendė, jog antstolė nepagrįstai paskelbė varžytynes neįvykusiomis, nesurašė turto pardavimo iš varžytynių akto ir grąžino sumokėtas lėšas į varžytynių laimėtojo banko sąskaitą. Antstolės vertinimu, jos veiksmai teisėti, kadangi vykdomojoje byloje nebeliko skolininkės, kurios atžvilgiu buvo vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai, ir nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, neliko turto, kuris buvo registruotas skolininkės vardu ir dėl kurio buvo paskelbtos varžytynės, o savininkas nėra aiškus, nebeliko skolos, kurią antstolė turėjo įvykdyti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, jog antstolė neturėjo teisinio pagrindo nesurašyti turto pardavimo iš varžytynių akto, nes skolininkė iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota jau po varžytynių laimėtojo paskelbimo, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas turėtų būti laikomas tik formalumu užbaigiant varžytynes. Teisėjų kolegija, remdamasi toliau nurodomais argumentais, nusprendžia, jog antstolė iš esmės tinkamai taikė vykdymo proceso normas ir pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą.
20. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatyme nustatyti reikalavimai, taip pat vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareiga veikti griežtai laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų saisto antstolį viso vykdymo proceso metu, todėl, be kita ko, ir spręsdamas klausimą dėl skolininkui priklausančio turto realizavimo antstolis neturi diskrecijos veikti savo nuožiūra priimdamas sprendimą dėl turto realizavimo būdo ir tvarkos, o turi veikti pagal įstatyme nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025, 11 punktas).
21. Varžytynių specifika pasireiškia tuo, kad jomis, priverstinai vykdant vykdomąjį dokumentą, siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse. Tačiau pagal CPK ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-695/2015).
22. CPK 716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad varžytynes laimėjęs dalyvis privalo į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigų sumą, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui. Nurodytą sumą varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis privalo sumokėti: 1) per dešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra trys tūkstančiai eurų ar mažesnė; 2) per trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina viršija tris tūkstančius eurų (CPK 716 straipsnio 2 dalis). Po visos turto kainos sumokėjimo per tris darbo dienas, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 724 straipsnio 1 ir 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog toks iš varžytynių parduodamo turto nuosavybės perėjimo momentas yra išimtis iš bendrosios CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024, 50 punktas). Taigi, galiojantis reguliavimas imperatyviai nustato, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas antstolio turi būti surašomas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad antstolė A. Mikulėnienė vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB „Finsida“ išieškotojos Vilniaus kredito unijos naudai pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Antstolės 2024 m. gruodžio 16 d. patvarkymu Nr. S-24-104-63464 buvo paskelbtos skolininkei priklausančio sutartine maksimaliąja hipoteka suvaržyto nekilnojamojo turto antrosios varžytynės, jos vyko nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2025 m. sausio 13 d. ir šias varžytynes laimėjo E. K. 2025 m. sausio 23 d. varžytynių laimėtojas sumokėjo visą sumą. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo teismai nustatė, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2024 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą inicijuoti UAB „Finsida“ likvidavimą (CK 2.70 straipsnis). Juridinių asmenų registro tvarkytojas sprendimą likviduoti juridinį asmenį (UAB „Finsida“) priėmė 2025 m. sausio 27 d., o 2025 m. sausio 31 d. skolininkė jau buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vadinasi, nagrinėjamu atveju turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo iš varžytynių parduodamas turtas pereina nuosavybės teise varžytynes laimėjusiam asmeniui, galėjo būti surašytas ne anksčiau kaip 2025 m. vasario 3 d., o suėjus šiam terminui, skolininkė jau buvo likviduota ir išregistruota Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
24. Likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva likusio turto teisinis režimas nėra akivaizdus, kadangi į po išregistravimo likusį turtą gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai – tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį. Įstatyme nenustatyta, kad tokiu atveju nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina tokio juridinio asmens dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024, 25 punktas). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su antstolės argumentu, jog šiuo atveju neliko turto, iš kurio buvo vykdomas išieškojimas, kadangi pats turtas išliko, tačiau pritaria, jog, išregistravus skolininkę iš Juridinių asmenų registro, nekilnojamųjų daiktų priklausomybė tapo neaiški, nes, likvidavus juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, nėra skiriamas likvidatorius, likęs juridinio asmens turtas nėra paskirstomas jo dalyviams. Dėl to kritiškai vertintinas ir apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog, išregistravus skolininkę iš Juridinių asmenų registro, kreditorė gali ginti savo teises CK 4.193 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, kadangi toks turtas po išregistravimo savaime nepereina valstybės nuosavybėn.
25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsiliepime į kasacinį skundą nurodomu argumentu, jog, nepaisant skolininkės likvidavimo fakto, turto pardavimo iš varžytynių aktas galėjo būti surašytas, nes varžytynių laimėtojas paaiškėjo iki skolininkės likvidavimo ir išregistravimo momento, todėl varžytynės faktiškai buvo baigtos. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad yra paskelbtas varžytynių laimėtojas, dar nereiškia, jog savaime atsiranda prielaidos perleisti turtą jį laimėjusiam asmeniui. Prieš surašydamas turto pardavimo iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui arba turto perdavimo išieškotojui aktą antstolis patikrina, ar asmuo atitinka teisės aktuose to turto įgijėjui nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas). Varžytynių pabaigos momentas turi būti siejamas su paskutinio veiksmo, kuris turi būti atliktas vykdant varžytynes, atlikimu, t. y. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymu. Pagal CPK 715 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nuo turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą.
26. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas, vykdomoji byla nutraukiama, o pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vykdomosios bylos nutraukimas yra pagrindas užbaigti vykdomąją bylą.
27. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja nurodo ir tai, kad vien dėl to, jog skolininkė buvo likviduota supaprastinta tvarka, negali būti paneigiamos hipotekos kreditoriaus teisės į įkeistą turtą, kuris, priešingai nei skolininkė, nėra išregistruojamas, lieka egzistuoti. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto yra nukreiptas ne į skolininką, o į konkretų turtą, nes, net ir pasikeitus įkeisto turto savininkui, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija pritaria, kad hipoteka, kuri yra daiktinė teisė, yra ir vienas CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Hipoteka užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas (CK 4.192–4.195 straipsniai, 4.198 straipsnio 2 dalis). Nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (netesybų, laidavimo, garantijų ir kt.) hipoteka skiriasi tuo, kad ji yra daiktinė teisė, t. y. siejama su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu ir iš esmės suteikia hipotekos kreditoriui teisę į svetimą daiktą. Ši teisė ,,seka paskui daiktą“ – išlieka ir perleidus įkeisto daikto nuosavybę kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2019, 16 punktas). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog, išregistravus hipoteka įkeisto turto savininką, hipoteka išlieka ir seka paskui daiktą, nereiškia, kad yra galimas išieškojimas iš tokio nekilnojamojo daikto, parduodant jį varžytynėse, kol nėra žinomas naujasis to daikto savininkas.
28. Pirma, CK 4.1941 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę bet kuriuo metu nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę. Kai antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus, tiek skolininkas, tiek įkaito davėjas turi teisę išsaugoti hipotekos objektą, tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę, o tokia teisė galioja iki hipotekos objekto realizavimo, t. y. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento (CPK 717 straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu skolinis įsipareigojimas įvykdytas, įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad tam daiktui būtų panaikinta hipoteka (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-701/2015). Antra, iš varžytynių parduoto hipotekos objekto savininkui turi būti grąžinta suma, kuri viršija hipotekos kreditoriaus reikalavimą ir su priverstiniu išieškojimu susijusias išlaidas.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija išaiškina, kad, likvidavus skolininkę ir esant negalimam jos teisių bei pareigų perėmimui, nėra teisinio pagrindo surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, bet atsiranda teisinis pagrindas vykdomąją bylą nutraukti ir laikyti ją baigta (CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priešingas susidariusios situacijos teisinis vertinimas neatitiktų imperatyviųjų vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių varžytynių procesą.
30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, jog yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).
32. Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės; tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimo vykdymo atgręžimas taikomas tik kai panaikinamas jau įvykdytas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-684/2025, 33 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo antstolė kasaciniame skunde, be kita ko, nurodė, jog, vykdydama Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1350-657/2025, pervedė Vilniaus kredito unijai 3327,44 Eur priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl, tenkinus kasacinį skundą, prašo šią sumą priteisti iš Vilniaus kredito unijos. Taigi, kasaciniame skunde iš esmės prašoma taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nuspręsta suinteresuoto asmens antstolės jau įvykdytą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, o antstolė kartu su prašymu pateikė Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties įvykdymą patvirtinančius įrodymus (2025 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymą Nr. 281 dėl 3327,44 Eur sumos), yra pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir iš pareiškėjos Vilniaus kredito unijos suinteresuoto asmens antstolės A. Mikulėnienės naudai priteisti 3327,44 Eur. Antstolė nenurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant kasacine tvarka, todėl, tenkinus kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš pareiškėjos suinteresuoto asmens antstolės naudai nepriteistinas.
35. Kasacinis teismas patyrė 7,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos kasaciniame teisme nesiekia minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.), šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį.
Atgręžti panaikintos Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties įvykdymą. Priteisti iš pareiškėjos Vilniaus kredito unijos (j. a. k. 112043996) suinteresuoto asmens antstolės Aistės Mikulėnienės (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 3327,44 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis Eur 44 ct).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė