Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-360/2025

                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12958-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.;

 (S)

1.1.8.1.1.;  2.4.6.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giedriaus Gvildžio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-02-05 nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį  (2024-11-07 įstatymo redakcija Nr. XIV-3060) 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šią bausmę įskaitytas M. P.laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-04-05 17.30 val. iki 2024-04-06 17.27 val. (viena para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai (2024-04-25 įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, remiantis 2024-10-15 įstatymu Nr. XIV-3033 įsigaliojusi 2025-02-01), ir konstatuota, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 34 MGL (1 700 Eur).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       M. P. nuteistas už tai, kad disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2024-04-05, apie 17.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), ant stalo laikė narkotinę medžiagą - kokainą, kurio masė 0,379 g, iki kol šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.       Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą M. P. nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduodant jį laiduotojos I. P. atsakomybėn be užstato. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Teismas klaidingai interpretavo BK 40 straipsnį, todėl nepagrįstai atsisakė atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. P.

2.2.                      Atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas nepagrįstai M. P. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant nustatytoms jo asmenybę ir nusikaltimo pavojingumo laipsnį apibūdinančioms aplinkybėms. Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. asmenybę iš esmės galima vertinti labiau teigiamai. Taip pat svarbi M. P. teigiamai charakterizuojama aplinkybė yra tai, kad jis nėra įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitas, tai reiškia, kad šioje baudžiamojo byloje M. P. užfiksuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis buvo atsitiktinis įvykis. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo M. P. asmenybės itin mažą pavojingumą.

2.3.                      M. P. savo kaltę pagal BK 259 straipsnio l dalį ne tik visiškai pripažino, bet ir dėl šio padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, neigiamai vertina savo veiksmus ir dėl jų pergyvena, apie tai galima spręsti iš M. P. parodymų, ir jo elgesio nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis aktyviai bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais pareigūnais bei padėjo kuo išsamiau ir per kuo trumpesnį laiką ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes. Nors teismas priimdamas nuosprendį neakcentavo, tačiau 2018-09-04 M. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamą veiką numatytą BK 2761 straipsnio l dalyje (dėl neteisėto disponavimo Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti). M. P. minėtas nusikaltimas buvo inkriminuotas tik todėl, kad pas jį buvo rastas didelis kiekis dopingo medžiagų, disponavimas kuriomis buvo uždraustas tik nuo 2016-01-01 pasikeitus baudžiamajam įstatymui. M. P., būdamas aktyvus sportininkas ir siekdamas aukštesnių rezultatų, iki įstatymo pakeitimo turėjo įsigijęs didesnį kiekį dopingo medžiagų, tačiau jų nespėjo sunaudoti, o po įstatymo pakeitimo neutilizavo. Tik dėl nenorėjimo prarasti dopingo medžiagoms investuotų lėšų M. P. jomis disponavo rizikuodamas būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Akivaizdu, kad minėta nusikalstama veika nebuvo turtinio, smurtinio pobūdžio ar susijusi su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl negalima teigti, kad M. P. padarė panašaus pobūdžio nusikaltimą. Visos šios aplinkybės rado mažesnį ir padaryto nusikaltimo, ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taip pat darytina išvada, kad M. P. dėl savo elgesio ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu jau padarė tinkamas išvadas, daugiau nenusikals.

2.4.                      Pirmos instancijos teisme nagrinėjat baudžiamąją bylą buvo gautas sutuoktinės I. P. prašymas atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teisiamajame posėdyje apklausta I. P. parodė, kad yra M. P. žmona, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jai kaip laiduotojai, pateikė duomenis apie save. Nurodė, kad ji yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu augina du mažamečius vaikus. Su M. P. palaiko glaudžius šeimyninius santykius, gyvena kartu 10 metų. M. P. gailisi dėl savo poelgio, kritiškai vertina savo veiksmus, pergyvena, atsiprašė. Atsižvelgiant į I. P. asmenybę ir jos ryšį su M. P., darytina išvada, kad ji atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus ir galės daryti jam teigiamą įtaką.

3.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, veikos kvalifikacijos, įrodymų vertinimo, o prašoma taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apygardos teismas nemato pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.

5.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino galimybę M. P. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau motyvuotai nusprendė, jog nėra pagrindo nuteistojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kolegija su tokiu apylinkės teismo sprendimu visiškai sutinka.

6.       Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Baudžiamasis įstatymas ir teismų praktika nubrėžia plačias teismo diskrecijos ribas priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti dėl jo taikymo. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-224-1073/2023 ir kt.).

7.       Pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 40 straipsnio nuostatas, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik vienu metu esant tokių pagrindų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2000-09-26 įstatymo redakcija). Naujos redakcijos BK 40 straipsnio 2 dalyje (2024-04-25 įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, remiantis 2024-10-15 įstatymu Nr. XIV-3033, įsigaliojusi 2025-02-01), numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas neįžvelgė būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – pagrindo manyti, kad M. P.laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kuri numatyta tiek ankstesnėje, tiek ir naujoje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje. Aptaręs šios sąlygos aiškinimą teismų praktikoje, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog M. P. padarė nesunkų nusikaltimą, žala nekilo, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas. M. P. yra dirbantis, išlaiko du nepilnamečius vaikus, pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir gailėjosi, visgi taip pat pastebėta ir tai, jog bylos duomenimis, M. P. 2018 metais BK 40 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoto pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą anabolinių ir androgeninių steroidų laikymą turint tikslą platinti), padarymo ir savo pobūdžiu panašaus į šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą, be to, laikotarpiu nuo 2020 metų iki 2024 metų M. P. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka buvo baustas ne kartą, daugiausia už KET pažeidimus (baudos sumokėtos) ir tai įvertinta kaip neigiamai asmenį charakterizuojanti medžiaga, rodanti, kad pirmą kartą M. P. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, nebuvo pasiekti bausmės tikslai, savo elgesiu asmuo parodė, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas jam nėra efektyvus. Skundžiamame nuosprendyje pastebėta ir tai, jog nusikaltimo metu M. P. buvo neblaivus, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo su pareigūnais nebendradarbiavo, juos klaidino, bandė sumenkinti savo neteisėtų veiksmų pavojingumą, kaltę neigė, nesiekė, jog būtų nustatytos visos įvykio aplinkybės, M. P. elgesys nepripažintas kaip vienkartinė, atsitiktinė klaida (narkotinės medžiagos buvo laikomos atvirai ant stalo viešbučio kambaryje, kuriame pora dienų vyko vakarėlis), todėl neįžvelgta pagrindo manymui, kad M. P. toliau laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su išsamiais ir bylos duomenų visuma paremtais skundžiamo nuosprendžio argumentais.

9.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo ankstesnės nusikalstamos veikos praėjo ilgas, šešerių metų laiko tarpas, nėra jokių duomenų, kad po inkriminuotos nusikalstamos veikos M. P. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinės nuobaudos susijusios su KET pažeidimais, todėl manoma, jog yra pagrindas manyti, kad M. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nors nuo ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo praėjo keli metai, o M. P. administraciniai nusižengimai susiję su KET pažeidimais, tokie faktai, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo, jog jis nėra linkęs preciziškai laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o teisės pažeidimų darymas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra atsitiktinis reiškinys M. P. gyvenime. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nauja ir ankstesnė veikos nėra panašaus pobūdžio, ankstesnė nusikalstama veika buvo inkriminuota radus pas M. P. didelį kiekį dopingo medžiagų, kurios uždraustos pasikeitus baudžiamajam įstatymui, o jis, būdamas sportininkas, nesuspėjo sunaudoti anksčiau įsigytų medžiagų ir nenorėjo prarasti investuotų lėšų, todėl rizikavo tokiomis medžiagomis disponuoti, tačiau tokie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Tiek ankstesnė M. P. veika, tiek ir nagrinėjama šioje baudžiamojoje byloje, susijusios su disponavimu draudžiamomis medžiagomis. Be to, nuosprendyje aptartos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog narkotinės medžiagos laikytos atvirai ant stalo viešbučio kambaryje, kuriame kurį laiką vyko vakarėlis, o pats M. P. tuo metu buvo neblaivus, rodo jo lengvabūdiškumą, abejingumą, jog neteisėtai laikomos medžiagos gali patekti kitų asmenų dispozicijon. Todėl nėra pagrindo vertinti tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę kaip nepavojingus.

10.       Apeliaciniame skunde pažymima, jog M. P. kaltę pripažino, gailėjosi, neigiamai vertina savo veiksmus, pergyvena, nuo tyrimo pradžios aktyviai bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais pareigūnais bei padėjo kuo išsamiau ir per kuo trumpesnį laiką ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pastebėta, jog iš karto po nusikalstamos veikos padarymo su teisėsaugos institucijų atstovais M. P. nebendradarbiavo, juos klaidino, bandė sumenkinti savo neteisėtų veiksmų pavojingumą, kaltę neigė, nesiekė, jog būtų nustatytos visos įvykio aplinkybės, ką patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apklausa, kūno kamerų vaizdo įrašai. Taigi iškart po nusikalstamos veikos paaiškėjimo nuteistasis nebuvo nuoširdus, iš pradžių netgi bandė neįsileisti pareigūnų į kambarį, pastariesiems visgi patekus į kambarį, pastebėjus ant stalo baltos spalvos miltelius, vis keitė pareigūnams nurodomas aplinkybes (tai esą ne jo medžiagos, kažkas jų įpylė į gėrimus ir t. t.). Tik po to procese M. P. savo kaltę visgi pripažino.

11.       Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog M. P. dirba, su žmona augina du mažamečius vaikus, jis nėra įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitas, o byloje gautas sutuoktinės I. P. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji buvo apklausta teisme, pateikė duomenis apie save. Šie argumentai neduoda pagrindo laidavimo taikymo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje, kuriame, kaip aptarta, pagrįstai nenustatyta būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – pagrindo manyti, kad M. P.laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nei šeiminiai įsipareigojimai, nei darbas nesukliudė M. P. nusikalsti. Bylos duomenų, apibūdinančių tiek nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, tiek patį kaltininką, visuma leidžia pagrįstai manyti, jog baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslai M. P. bus užtikrinti tik skyrus jam bausmę.

12.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giedriaus Gvildžio apeliacinį skundą  atmesti.

Teisėjai                                                                Dalius Jocys

                                                                Kristina Kakurinė        

                                                                Savinijus Katauskas