Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-24-879/2020
Proceso Nr. 4-15-3-00216-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto R. J. (toliau –Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje
n u s t a t ė :
1. R. J. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžo 30 d. nutarimu pagal Administracinių nusižengimų kodekso ( toliau-ANK) 290 straipsnio 8 dalį nubaustas 800 Eur bauda ir teisės medžioti atėmimu 1 metų laikotarpiui. Jis nubaustas už tai, kad 2019-12-06, apie 18.00 val. turėdamas teisę medžioti (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyvavo medžioklėje pagal medžioklės lapą 2019-04-02 Nr. 19-02 medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, medžioklės metu medžiojant tykojant, turint tikslą sumedžioti medžioklės taisyklėse šiuo metu medžioti leidžiamus gyvūnus, medžiotojui (medžioklės vadovas) R. R. neteisėtai (draudžiamu briedžių pateles medžioti laiku) sumedžiojus suaugusią briedžio patelę kartu su medžioklėje dalyvavusiais medžiotoju K. R. ir medžioklės vadovu (gyvūną sumedžiojusiu medžiotoju) R. R., veikdami išvien sutartinai, kryptingai bei tikslingai, neteisėtai sumedžiotą (draudžiamu laiku) licencijuojamą (limituojamą) medžiojamąjį gyvūną - suaugusią briedžio patelę sumedžiojimo vietoje (GK 561388, 6237512) paėmė, tempė, pakrovė į R. R. vairuojamą automobilį „NISSAN NAVARA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nugabeno (nuvežė) į (duomenys neskelbtini) (GK 556513, 6237676) esančias patalpas. Atgabentą gyvūną iškrovė, išdorojo. Gyvūno kailį, galvą, dvi kojas ir skerdieną paliko minėtose patalpose. Savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 15.2.1. p., 58.2.3. p. reikalavimus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
2. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutartį dalyje dėl specialiosios teisės medžioti atėmimo 1 metų laikotarpiui ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą arba visiškai jos neskirti.
3. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas nurodo kad pirmos instancijos teismo skirta nuobauda yra per griežta ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų.
3.1. Anot Pažeidėjo jo atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė, kad administracinį pažeidimą padarė du ir daugiau susitarusių asmenų tiesiogiai nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Nurodo, kad suaugusio briedžio patelę sumedžiojo R. R. ir tai yra nustatyta, tačiau nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys dalyvavę medžioklėje prisidėjo prie gyvūno sumedžiojimo, tačiau šiame pažeidime gyvūno sumedžiojimas yra esminis elementas, iš kurio kyla žala gamtai bei kitas pažeidimas- tai gyvūno gabenimas ir dorojimas.
3.2. ANK nereglamentuoja bendrininkų atsakomybės, todėl asmenis, veikiantiems bendrai buvo surašyti atskiri administracinių nusižengimų protokolai, o kiekvieno padaryta neteisėta veika buvo inkriminuota individualiai. Byloje nėra duomenų kad buvo pažeidimą padariusių asmenų susitarimas neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabenti ir doroti ir nebuvo nustatyta susitarimo tarp pažeidėjų faktas, o institucijos nurodyta aplinkybė kad veikė išvien, sutartinai, kryptingai bei tikslingai yra nepagrįsta. 3.3. Medžioklė buvo teisėta, vyko tamsiu paros metu, o Pažeidėjas tempdamas žvėrį, manė kai tai gyvūno jauniklis. R. J. pažeidimas buvo atsitiktinis ir neplanuotas, o priešingų duomenų byloje nėra.
3.4. Pažeidėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam skirta nuobauda netinkamai indvidualizuota, todėl prašoma ją švelninti įvertinant R. J. kaip asmens teigiamą reputaciją. Nurodė, kad sumokėjo paskirtą baudą ir pajuto nusižengimo pasekmes, per žiniasklaidą paviešinus jo pažeidimo padarymo faktą, tai neigiamai paveikė jo kaip asmens reputaciją, nes dirba VšĮ Biržų ligoninėje chirurgu, kas dieną susitinka su pacientais, kuriems žinoma apie jo padarytą pažeidimą. Pažeidėjo vertinimu pirmos instancijos teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė ANK 34 str. 5 d. nustatytos išimtinės aplinkybės, nors jis pripažino kaltę ir nuoširžiai gailisi, teigiamai charaterizuojamas, jo veiksmais nebuvo padaryta žala, medžioja 37 metų ir niekada nebuvo baustas dėl medžioklės taisyklių pažeidimo, medžioklė yra viena iš laisvalaikio ir darbingumo atstatymo būdų po įtempto darbo.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė nereikalauja, jog administracinį pažeidimą darančių asmenų susitarimas būtų išankstinis ir nenustato susitarimo formos, Pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo pobūdis nurodo, kad buvo veikiama bendrai, o bauda individualizuota teisingai.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės medžioti atėmimo skyrimu ir tokiu nuobaudos individualizavimu, prašant sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą arba jos visai neskirti.
7. Už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Taip pat už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti specialios teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų (ANK 290 straipsnio 9 dalis).
8. Šioje byloje Panevėžio apylinkės teismas pripažino R. J. padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskyrė sankcijoje numatytą minimalią 800 Eur baudą bei skyrė privalomą administracinio poveikio priemonę - teisės medžioti atėmimą minimaliam 1 metų laikotarpiui. Teismas nustatė vieną R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinį pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad administracinį nusižengimą padarė 2 ar daugiau susitarusių asmenų, kurią Pažeidėjas ginčija.
9. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir apylinkės teismo motyvus, sprendžia kad Pažeidėjui jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta pagrįstai. 10.Apeliacinio teismo vertinimu dėl sunkinančios aplinkybės numatytos ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte taikymo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui faktas, kad už analogiškus ar kitus medžioklės taisyklių pažeidimus buvo nubaustas kiekvienas iš šios medžioklės dalyvių, reikšmės neturi. Pačiame apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad ANK nereglamentuoja bendrininkų atsakomybės kaip administracinį nusižengimą kvalifikuojančios aplinkybės, o kiekvieno administracinį nusižengimą padariusio asmens pažeidimas įvertinamas individualiai surašant jam administracinio nusižengimo protokolą. Todėl esant tokiai situacijai keleto asmenų analogiškų administracinių nusižengimų padarymas tomis pačiomis faktinėms aplinkybėms gali būti pripažįstama tik atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kas turi įtakos tik Pažeidėjui skirtos nuobaudos individualizavimui.
11. Iš R. J. suformuluoto pažeidimo esmės matyti, kad jis iš medžioklės vietos kartu su kitais dviem asmenimis paėmė, tempė, pakrovė, iškrovė ir išdorojo neleistinai kito medžiotojo ir medžioklės vadovo R. R. sumedžiotą suaugusią briedžio patelę. Savo paaiškinime administracinio nusižengimo protokole Pažeidėjas nurodė, kad jis medžioklėje nieko nesumedžiojo, tačiau medžioklės vadovas R. R. sumedžiojo briedę, kurią kartu su juo ir K. R. atitempė iki vietos, kad būtų patogu pakrauti į automobilį, pakrovė į R. R. visureigį ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur išdorojo. Buvo tamsu todėl pakraunant manė, kad tai gyvūno jauniklis, o doroti padėjo dėl to, kad buvo medžioklės draugai ir kitaip pasielgti negalėjo. Teismo posėdžio metu patvirtino šiuos parodymus, nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi.
12. Nors Pažeidėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo posėdžio metu nebuvo aiškinamasi ar buvo pažeidimą padariusių asmenų susitarimas sumedžiotą gyvūną gabenti ir doroti, tačiau iš to, kokius jis veiksmus atliko, akivaizdu kad tai nebuvo atsitiktinis, vienkartinis ir trumpas veiksmas užtrukęs trumpą laiko tarpą. Tai buvo kelių etapų procesas su kitais medžioklės dalyviais siekiant išgabenti iš medžioklės vietos neleistinai sumedžiotą gyvūną-suaugusią briedžio patelę bei ją išdoroti. Toks net laiko atžvilgiu ne keletą minučių užtrunkantis ir skirtingus etapus apimantis procesas negali vykti be bendrų veiksmų ir bendro šiuos veiksmus atliekančių asmenų susitarimo, o bylos duomenimis nustatyta kad medžioklės metu buvo net trys asmenys. Faktiniai bylos duomenys, t. y. R. J. suformuluoto pažeidimo esmė ir jame nurodyti neteisėti veiksmai, jo paaiškinimas dėl pažeidimo administracinio sužengimo protokole ir teismo posėdyje, medžiotojo statusą įrodantys rašytiniai bylos įrodymai (b. l. 6, 15), patvirtina kad jam yra žinomi ir yra privalomi Medžioklės taisyklių 15.2.1. ir 58.2.3. punktų reikalavimai dėl medžiojamų gyvūnų medžioklės laiko bei draudimo gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą gyvūną, kas akivaizdžiai patvirtina kad pažeidimas padarytas bendrininkaujant, t. y. veikiant išvien ir sutartinai su kitais medžioklės dalyviais ir tai darant kryptingai. Tai kad veikiama buvo išvien neginčija ir pats Pažeidėjas, sutikdamas su pažeidimu ir pripažindamas, kad visi tempimo, pakrovimo, iškrovimo ir išdorojimo veiksmai buvo atlikti bendrai su kitais medžioklės dalyviais, o kryptingumą rodo galutinis tikslas- neteisėtai sumedžioto ir iš medžioklės vietos išgabento gyvūno išdorojimas, kuriame Pažeidėjas pripažino dalyvavęs, o būtent dėl to tikslo ir buvo atlikti prieš tai buvę neteisėti veiksmai.
12.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad apie sunkinančios aplinkybės inkriminavimą Pažeidėjas nebuvo informuotas administracinio nusižengimo protokole yra nepagrįstas, nes tokio privalomo administracinio nusižengimo protokolo reikalavimo ANK 609 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti administracinio nusižengimo protokolo turinį nenumato, o kaip jau aptarta, asmenys, su kuriais kartu administracinis nusižengimas buvo padarytas ir neteisėti Pažeidėjo veiksmai yra aiškiai išdėstyti aprašant pažeidimo esmę.
12.2. Pažeidėjo apeliacinio skundo teiginys, kad tempdamas ir padėdamas pakrauti sumedžiotą gyvūną manė, jog tai leidžiamo medžioti briedžio jauniklio patelė, kad pažeidimas buvo atsitiktinis ir neplanuotas, o žvėris buvo gabenamas ta pačia transporto priemone, kuria ir buvo atvykta į medžioklę, nes kitos galimybės grįžti nebuvo yra visiškai nelogiškas. R. J. medžiotojo stažas nuo 1982-07-09 t. y. 37 metai, jam turi būti žinomi visi Medžioklės taisyklių reikalavimai ir draudimai, o aukščiau aptarti įrodymai visiškai paneigia šiuos apeliacinio skundo argumentus. Nors šioje byloje nebuvo apklausti asmenys, kurie nurodyti administracinio nusižengimo protokole bendrais veiksmais su R. J. vykdė administracinį nusižengimą, t. y. R. R. bei K. R., tačiau byloje esančių duomenų visumos visiškai pakanka R. J. kaltei dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo bendrai su kitais asmenimis pagrįsti. Net ir toks faktas, kad medžioklė vyko tamsiu paros metu, todėl Pažeidėjas tempdamas ir pakraudamas sumedžiotą gyvūną nematė, kad tai draudžiamas medžioti gyvūnas, neturi reikšmės sprendžiant dėl R. J. atsakomybės. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad R. J. būnant ne tik medžiotoju bet ir selekcininku, t. y. kvalifikuotam asmeniui, kuris turi specialių žinių ir įgūdžių atlikti kanopinių žvėrių atranką, toks neapdairumas yra ir mažai tikėtinas ir neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Panevėžio apylinkės teismo motyvams dėl R. J. padaryto pažeidimo kvalifikavimo bei jo kaltės ir jų nebekartoja, nes apeliaciniu skundu veika nėra ginčijama.
13. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas apelianto asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014; 2AT-20-942/2016; 2AT-38-303/2016).
14. Pirmos instancijos teismas individualizuodamas bausmę Pažeidėjui, atsižvelgė iš esmės į visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. įvertino jog pažeidėjas neteistas, yra teigiamai charakterizuojamas, dirba, administracine tvarka nebaustas, į padaryto pažeidimo pobūdį- neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ir dorojimas. Tai kad Pažeidėjo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai, savaime negali būti vertinama jo atsakomybę papildomai lengvinanti ar švelninanti aplinkybė, nes už sunkesnes pasekmes grėstų ir didesnė atsakomybė. Pažeidėjo apeliacinio skundo teiginys, kad jis nėra baustas už Medžioklės taisyklių pažeidimus nors medžioja 37 metus ir yra baudą sumokėjęs iš viso neturi būti laikomas išskirtinio ar išimtinio pobūdžio elgesiu, lemiančiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, nes laikytis įstatymų bei taisyklių yra visų piliečių pareiga.
14.1. Akivaizdu, kad Pažeidėjas, dalyvaudamas nelegaliai sumedžioto gyvūno nutempimo, pakrovimo, gabenimo ir jo išdorojimo veiksmuose turėjo suprasti, kad daro nusižengimą, o už tokio nusižengimo padarymą, įstatymų leidėjas sankcijoje yra numatęs pakankamai griežtą nuobaudą, tokiu būdu pabrėždamas šio nusižengimo sunkumą. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti Pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė medžioti yra reikalinga turiningam laisvalaikio praleidimui ar atsipalaidavimui po didelės įtampos darbe nėra tokios svarbios ir galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK straipsnio 1 dalis).
15. Darytina išvada, kad Pažeidėjui paskirta minimali bauda yra tinkamai individualizuota, įvertintas ne tik administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, jo asmenybė, jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė ir nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės daugiau mažinti nėra teisinio pagrindo. Nors pagal Medžioklės taisyklių 74, 74.1 punktą pažeidimas, numatytas Medžioklės įstatymo 58.2.3.p. yra laikomas šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu, kas taip gali turėti įtakos bausmės individualizavimui, tačiau pirmos instancijos teismas to net ir nevertino.
16. Apygardos teismas daro išvadą, jog R. J. specialiosios teisės medžioti atėmimas 1 metams nėra per griežta ar kitaip neteisinga administracinio poveikio priemonė, parinkta atsižvelgiant į visus ANK 34 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, švelninti daugiau ją nėra pagrindo, todėl keisti skundžiamą nutarimą Pažeidėjo skunde nurodomais argumentais ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra pakankamo pagrindo. R. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Daina Vaidachavičienė