Nr. DOK-3375
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12154-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2023 m. liepos 11 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autodalys“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 9 752,05 Eur žalai atlyginti ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 6 429,36 Eur nuostolių priteisimo, ir priėmė naują sprendimą – priteisė ieškovei iš atsakovės 6 429,36 Eur nuostoliams atlyginti bei 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl 3 322,69 Eur nuostolių atlyginimo, teismas paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui. Taigi, kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, taip pat nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė
kasaciniame skunde nurodė, kad byloje yra keliamas teisės aiškinimo klausimas, ar nuomotoja (ieškovė), nesilaikiusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.478 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo įregistruoti naujai sudarytą nuomos sutartį viešame registre, registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcijos kontekste turi teisę tokią sutartį panaudoti prieš trečiąjį asmenį ir gali reikalauti nuostolių iš buvusios nuomininkės (atsakovės), su kuria sudaryta sutartis ginčo laikotarpiu buvo faktiškai vykdoma ir viešame registre įregistruota kaip galiojanti. Atsakovė pažymėjo, kad teismo suformuotas precedentas, pagal kurį viešame registre neišviešinta nuomos sutartis nepaneigia teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš trečiojo asmens, tiesiogiai prieštarauja CK 6.478 straipsnio 2 dalyje, 6.531 straipsnio 2 dalyje, 1.75 straipsnio 2 dalyje ir 4.262 straipsnyje nustatytoms teisės normoms, paneigia teisinės registracijos instituto prasmę, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams dėl teisinės registracijos tikslų ir jos nesilaikymo padarinių. Atsakovė nurodė, kad teismas, formaliai konstatavęs nuomos teisinių santykių pabaigą vadovaudamasis įspėjime nustatytu terminu ir nelaikydamas reikšmingais įrodymų, patvirtinančių, kad nuomotoja (ieškovė) pati nesilaikė savo įspėjimo nutraukti nuomos sutartį sąlygų ir nuomos santykius tęsė dar mažiausiai metus nuo nustatyto termino pabaigos, taip sukurdama nuomininkei (atsakovei) teisėtus lūkesčius dėl nuomos santykių galiojimo, pažeidė kasacinio teismo išaiškinimą, kad tuo atveju, jeigu įspėjančioji šalis pati nesilaiko savo įspėjime nurodytų sąlygų ir po jame nurodyto termino sutarties nenutraukia, bet tęsia sutartinius santykius (priima nuomos mokestį, nereikalauja, kad būtų pašalintas pažeidimas ar pan.), šis įspėjimas netenka teisinės galios ir nesukuria teisinių padarinių, kurių buvo siekta, t. y. sutartis nenutrūksta, o teisiniai santykiai tęsiami toliau.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Tačiau kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, kad toks šių normų aiškinimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autodalys“ (j. a. k. 235171970) 145 (vieną šimtą keturiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. liepos 11 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 826.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas