Civilinė byla Nr. 2-49/2012
Procesinio sprendimo kategorija 126.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bakavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gasagroservisas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjų VSDFV Kauno skyriaus, Kauno apskrities VMI, AB „Turto bankas“, Kauno teritorinės muitinės, uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“, Oderbalt OU, POLARIS GRAUP LLC atstovo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymą Bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „Gasagroservisas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Gasagroservisas“. Pareiškėjų atstovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti UAB „Gasagroservisas“ bankrotą tyčiniu.
Pareiškime nurodoma, jog išanalizavus UAB „Gazagroservisas“ finansines atskaitomybes už 2005 – 2008 metus galima konstatuoti, kad jau 2005 m. UAB „Gazagroservisas“ buvo nemoki, kadangi 2005 m. pusės įmonės turto vertė buvo 2 819 154,50 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (trumpalaikiai), kurie dėl savo trumpalaikio pobūdžio laikytini pradelstais, buvo 3260566 Lt. Situacija nesikeitė ir 2006 m., o 2007 m. ir 2008 m. ji tik blogėjo. Nepaisant to, kad UAB „Gazagroservisas“ buvo nemoki, vadovas V. R., akcininkai ne tik, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir ėmėsi itin rizikingų verslo sprendimų, mažinančių bendrovės turtą, t.y. 2007-12-17 įmonės vadovas V. R., atstovaudamas UAB „Gazagroservisas“, sudarė preliminarią sutartį su RAB „Dosug“ (pagrindiniu UAB “Gazagroservisas“ akcininku, valdančiu 96 proc. įmonės akcijų), kurioje numatyta, kad UAB „Gazagroservisas“, užsienyje esančio įmonės padalinio įsteigimo tikslu, ketina iš RAB „Dosug“ už 589000 EUR pirkti betoninį - mūrinį garažą su mansarda, esantį žemės sklype, kurį 49 metams yra išsinuomojęs UAB „Gazagroservisas“ generalinis direktorius ir akcininkas V. R.. Sklypo adresas (duomenys neskelbtini). Pagal 2007-12-17 preliminariąją sutartį pirkėjas UAB „Gazagroservisas“ pardavėjui RAB „Dosug“ sumokėjo 147250 EUR. Pagal šios sutarties sąlygas likusi suma, t.y. 441750 EUR turėjo būti sumokėta pasirašant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „Gazagroservisas“ pagal 2007-12-17 preliminariąją sutartį RAB „Dosug“ iš viso sumokėjo 444805,78 EUR. 2008-09-02 UAB „Gazagroservisas“ ir RAB „Dosug“ pasirašė priedą Nr. 1 prie 2007-l2-17 preliminariosios sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad dėl sunkios finansinės padėties UAB „Gazagroservisas“ negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal 2007-12-17 preliminariąją sutartį, jos sumokėtą 444 805,78 EUR sumą susitarta laikyti UAB „Gasagroservisas“ investicija į vieną iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities įmonių, kurioje RAB „Dosug“ turi atitinkamą akcijų paketą. Po šio susitarimo pasirašymo 2008-12-15 Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje buvo įregistruotas naujas juridinis asmuo - ZAO „Gazagroservis“, kurio akcininkai yra RAB „Dosug“, UAB „Gazagroservisas“ ir V. R.. Kaliningrado srityje įregistruotos ZAO „Gazagroservis“ generalinis direktorius yra V. R., pagrindinė veikla - analogiška UAB „Gazagroservisas“ veiklai. Taigi, UAB „Gazagroservisas“, atstovaujama generalinio direktoriaus V. R., sudarydama 2007-12-17 preliminariąją sutartį su pagrindiniu akcininku RAB „Dosug“, kuriam sandorio sudarymo metu buvo žinoma apie UAB „Gazagroservisas“ sunkią finansinę padėtį, dar labiau pablogino įmonės sunkią finansinę padėtį bei galimybes atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais. Taigi, UAB „Gazagroservisas“, sudarydamas šį sandorį ir sumokėdama iš viso 444805,78 EUR pagrindiniam akcininkui RAB „Dosug“, nepagrįstai suteikė pastarajam prioritetą, nors ir žinojo, kad negalės atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais. Šiam sandoriui sudaryti UAB „Gazagroservisas“ vadovas V. R. privalėjo gauti raštišką bendrovės kreditorių sutikimą, tačiau tokio kreditorių sutikimo ne tik kad negavo, bet netgi ir neprašė.
FNTT Prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Marijampolės apskrities poskyrio specialistas nustatė, kad 2007-12-28 tarp UAB „Gazagroservisas“ ir KasRosGas AG buvo sudaryta suskystintų dujų tiekimo sutartis bei 2008-01-15 išrašyta sąskaita faktūra Nr. 6, pagal kurią UAB „Gazagroservisas“ neatsiskaitė su KasRosGas AG, nors ir tuo metu galiojęs LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 3 d. numatė pareigą, kad „tos pačios eilės įsipareigojimai <...> vykdomi pagal jų atsiradimo laiką“. UAB „Gazagroservisas“ 2008 m. suskystintas naftos dujas pirko iš KazRosGas AG, UAB „Naftos dujos“ ir UAB „Mažeikių nafta“. Iš KazRosGas AG 2008-01-15 buvo įsigyta suskystintų naftos dujų už 913441,70 Lt ir iki 2008-12-01 už įsigytas prekes nebuvo apmokėta. Iš Polaris Group LLC 2008 m. suskystintos naftos dujos nebuvo perkamos, tačiau 2008-01-01 neapmokėtas prekių likutis už anksčiau įsigytas suskystintas naftos dujas sudarė 535688,75 USD. 2008-01-31 Polaris Group LLC buvo pervesta 4000 USD. Iš Interoil Ventures LTD 2008 metais suskystintos naftos dujos nebuvo perkamos, tačiau 2008-01-01 neapmokėtas prekių likutis už anksčiau įsigytas suskystintas naftos dujas sudarė 5138,45 USD. 2008-01-28 Interoil Ventures LTD buvo pravesta 9161,85 USD ir taip galutinai atsiskaityta su tiekėju už anksčiau įsigytas suskystintas naftos dujas. Iš UAB „Naftos dujos“ 2008 metais buvo įsigyta dujų už 709458,98 Lt ir visa suma apmokėta. Bankiniais pavedimais apmokėta 240000 Lt suma, 469458,98 Lt atlikta užskaita, nes UAB „Naftos dujos“ pirko prekių iš UAB „Gazagroservisas“. UAB „Mažeikių nafta“ 2008 m. pastoviai buvo pervedami avansiniai mokėjimai suskystintų dujų įsigijimui. UAB „Mažeikių nafta“ 2008-01-01 buvo skolinga UAB „Gazagroservisas“ 5654,21 Lt. Per 2008 m. UAB „Mažeikių nafta“ avansu, suskystintų dujų įsigijimui buvo pravesta 1764861,96 Lt, dujų pateikta už 1770516,17 Lt. Taigi, UAB „Gazagroservisas“ su UAB „Naftos dujos“ ir UAB „Mažeikių nafta“ atsiskaitė už paskesnius sandorius negu kad su KazRosGas AG, tokiu būdu pažeisdama LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatyme numatytas nuostatas.
UAB „Gazagroservisas“ 2008 m. birželio 13 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Irgita“, pagal kurią pardavė UAB „Gazagroservisas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Titnago g. 43, Seniavos k., Kauno rajono sav., už 2920000 Lt, ir žinodamas apie UAB „Gazagroservisas“ nemokumą, sunkią finansinę padėtį, apie akivaizdžiai gresiantį bankrotą, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, atsiskaitė tik su keletu kreditorių, o būtent, 2008-07-17 su AB „Ūkio bankas“ (pervesta 2200000 Lt), 2008-07-31 su Interoil Ventures Lt (sumokėta 179395,56 Lt), 2008-07-31 su RAB „Dosug“ (sumokėta 399604,44 Lt), Muitinės departamentu, apmokant už importo PVM 11000 Lt.
Kauno apskrities VMI atliko UAB „Gazagroservisas“ mokestinį tyrimą, kurio metu buvo inicijuoti dviejų galimai susijusių įmonių operatyvūs patikrinimai: UAB „Irgita“ ir UAB „Alina“. Mokestinio tyrimo metu nenustatyti susiję asmenys tarp UAB Gazagroservisas“ ir UAB „Irgita“, tačiau atlikus operatyvų UAB „Alina“ patikrinimą, buvo nustatyti verslo perkėlimo šiai įmonei požymiai. Kauno apskrities VMI, atlikusi tyrimą, nustatė, kad dalis UAB „Gazagroservisas“ darbuotojų (keturi asmenys) perėjo dirbti į UAB „Alina“, V. R. buvo paskirtas abiejų bendrovių direktoriumi, UAB „Gazagroservisas“ ir UAB „Alina“ vykdo tą pačią veiklą - dujinio kuro didmeninę prekybą, UAB „Gazagroservisas“ (po bankroto 2009 m. kovo mėn.) grąžintas UAB „SEB lizingas“ transporto priemones iš lizingo bendrovės įsigijo UAB „Alina“, veikla vykdoma tuo pačiu adresu Titnago g. 43, Seniavos k., Kauno r. sav., UAB „Alina“ nuomoja patalpas įmonės biurui iš UAB „Gazagroservisas“, abi įmonės susijusios per kontroliuojančius asmenis. UAB „Gazagroservisas“ akcininkai yra RAB „Dosug“ (96 proc. akcijų), V. R. (2 proc.) ir S. R. (2 proc.). UAB „Alina“ akcininkai yra RAB „Dosug“ (67,117 proc.), V. R. (22,748 proc.) ir O. P. (10,135 proc.). Iš aukščiau nurodyto, akivaizdu, kad V. R., būdamas BĮ UAB „Gazagroservisas“ vadovu, šiais savo sąmoningais sprendimais ir sudarytais sandoriais iš anksto ruošėsi perkelti verslą ir tai turėjo esminės reikšmės atsirandant UAB „Gazagroservisas“ nemokumui ir bankrotui.
Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimu į pareiškimą prašo jį atmesti, nes nesutinka su pareiškime nurodytais argumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d.nutartimi atmetė pareiškėjų VSDFV Kauno skyriaus, Kauno apskrities VMI, AB „Turto bankas“, Kauno teritorinės muitinės, UAB „Centrako“, Oderbalt OU, POLARIS GRAUP LLC atstovo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymą Bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „Gasagroservisas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismas nurodė, kad iš suinteresuoto asmens V. R. pateikto 2010-06-15 Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-2-00057-08 matyti, jog šioje institucijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas V. R. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LB BK 208 str. 1 d. (skolininko nesąžiningumas) ir 209 str. (nusikalstamas bankrotas). Kauno rajono apylinkės prokuratūra 2010 m. birželio 15 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-2-00057-08 (t. 5, b. l. 110-114), konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. R. kaltę dėl nuskalstamų veikų, numatytų LR BK 208 str. 1 d. ir 209 str. padarymo. Minėtame ikiteisminiame tyrime buvo analizuojami šioje byloje keliami klausimai, t.y. dėl 2007-12-17 preliminariosios sutarties su RAB „Dosug“ sudarymo, dėl LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 3 d. pažeidimų bei dėl 2008 m. birželio 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties su UAB „Irgita“ sudarymo. Ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, jog neįrodyta, kad įtariamasis V. R. minėtus sandorius vykdė turėdamas tikslą pakenkti bendrovei ar kreditorių (kurie atsirado tik iškėlus bankroto bylą) interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog, esant priimtam įsiteisėjusiam procesiniam sprendimui, jog UAB „Gasagroservisas“ vadovas V. R. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl bendrovės privedimo prie bankroto, teismas neturi pagrindo teigti, jog minėtais sandoriais UAB „Gasagroservisas“ buvo privestas prie bankroto tyčia. Teismas pabrėžė, jog tyčinio bankroto instituto tikslas yra išreikalauti galimai neteisėtais sandoriais perleistą turtą ir patraukti atsakomybėn dėl to kaltus asmenis. Visi šie veiksmai atliktame ikiteisminiame tyrime buvo atlikti. Konstatavus įmonei tyčinį bankrotą turi kilti atitinkamos teisinės pasekmės, o šiuo atveju atsakovo V. R. veiksmai, vykdant minėtus sandorius, jau buvo įvertinti, tačiau nenustatyta, jog V. R. atsakomybė už šiuos veiksmus galėtų kilti. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvados, jog UAB „Gasagroservisas“ bankroto pripažinimas tyčiniu nesukels teisnių pasekmių, t. y. nebebus pasiekti įstatymo keliami tikslai, t.y. išreikalautas turtas ar kalti asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Analogišką išvadą yra padaręs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje 2-881/2008. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atsakovo prašymas pripažinti UAB „Gasagroservisas“ bankrotą tyčiniu dėl 2007-12-17 preliminariosios sutarties su RAB „Dosug“ sudarymo, dėl LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 3 d. pažeidimų bei dėl 2008 m. birželio 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties su UAB „Irgita“ sudarymo atmestinas.
Teismas nurodė, kad kaip matyti iš pareiškėjų atstovo pateikto Kauno apskrities VMI III patikrinimo skyriaus rašto Nr. (18.6-17)-AU-517 (t. 5, b. l. 44-47), yra nustatyta šie verslo perėmimo požymiai, t.y. jog 4 UAB „Gasagroservisas“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Alina“, direktorius V. R. buvo įdarbintas abejose bendrovėse direktoriaus pareigose, abi įmonės vykdo tą pačią veiklą, UAB „Gasagroservisas“ po bankroto bylos 2009 m. kovo mėn. grąžintas lizingo transporto priemones iš lizingo bendrovės įsigijo UAB „Alina“, abiejų įmonių veikla vykdoma tuo pačiu adresu, buhalterinę apskaitą vykdo ne tie patys finansininkai. Kaip matyti iš teismo surinktų duomenų, UAB „Alina“ įsteigta 1993-02-12. Tai rodo, jog tai nėra naujas dujų pardavimo rinkos dalyvis, t.y. įmonė įsteigta ne pastaruoju metu tam, kad būtų galimybė perimti UAB „Gasagroservisas“ veiklą, tačiau rinkoje jau veikia 18 metų. Pareiškėjas nurodo, jog abi įmonės veikia tuo pačiu adresu. Kaip matyti iš juridinių asmenų registro duomenų, dalis nekilnojamojo turto, esančio Titnago g. 43, Seniavos k., Kauno r., kur buvo registruotas ir UAB „Gasagroservisas“, o šiuo metu registruota UAB „Alina“, UAB „Alina“ nuosavybėn perėjo 2008-09-30, t.y. tą dieną, kai UAB „Gasagroservisas“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau jos registracijos adresas minėtu adresu buvo jau nuo įkūrimo dienos. Šį turtą UAB „Alina“ įsigijo iš UAB „Irgita“, su kuria Kauno apskrities VMI III patikrinimo skyriaus ryšių su UAB „Gasagroservisas“ nenustatė. Be to, kaip matyti, kitas likęs tuo adresu registruotas turtas, t.y. pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Alina“ nuosavybėn perėjo tik 2010-12-10. Tokios aplinkybės nepatvirtina aplinkybės, jog visas UAB „Gasagroservisas“ materialus turtas perėjo naujai įmonei vien dėl to, jog buvo siekta perkelti įmonės veiklą kitai įmonei. UAB „Gasagroservisas“ nekilnojamais turtas, kuris galimai yra pritaikytas identišką veiklą vykdančios UAB „Alina“ veiklai, perėjo gerokai po bankroto bylos UAB „Gasagroservisas“ iškėlimo iš trečiojo asmens. Nors abiems įmonėms vadovauja tas pats V. R., byloje yra nustatyta, V. R. nuo 2008-04-12 iki pat UAB „Gasagroservisas“ iškeliant bankroto bylą, šiai įmonei nevadovavo dėl ligos. Tyčinio bankroto požymiu taip pat nelaikytinas ir pareiškėjų atstovo nurodytas argumentas, kad į UAB „Alina“ perėjo dirbti 4 darbuotojai. Kaip minėta, abi įmonės dirba toje pačioje srityje, todėl logiška, jog administratoriui atleidus iš UAB „Gasagroservisas“ darbuotojus, dalis jų perėjo dirbti į analogiška veikla užsiimančia ir šiuo metu veikiančią įmonę. Be to, byloje pareiškėjų atstovas nepateikė teismui ypač reikšmingų duomenų apie tai, ar UAB „Gasagroservisas“ klientai toliau tęsė veiklą, dirbdami kartu su neva verslą perėmusia UAB „Alina“. Abejonių kelia tai, kad kaip jau buvo minėta, abi įmonės rinkoje paraleliai dirbo daug metų, todėl mažai tikėtina, jog UAB „Alina“ būtų įsteigta vien tam, kad ateityje galėtų perimti galimai bankrutuosiančios UAB „Gasagroservisas“ veiklą. Teismas pažymėjo, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Alina“ būtų perėmusi iš UAB „Gasagroservisas“ ir visą techninę bazę, t.y. priemones, darbo įrankius ar pan. Nors pareiškėjų atstovas nurodo, jog UAB „Gasagroservisas“ lizingo bendrovei perduotas turtas perėjo UAB „Alina“ žinion, teismas nelaikė šio fakto tyčinio bankroto požymiu. Bankrutuojančiai įmonei perdavus kreditoriui iš įmonės paimtus daiktus, t.y. grąžinus jį lizingo bendrovei, ši gali šiuos daiktus parduoti tretiesiems asmenims, taip sumažindama savo kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei. Faktas, kad UAB „Alina“ nupirko iš lizingo bendrovės minėtus automobilius nepatvirtina tyčinio bankroto fakto, o savaime tokie sandoriai nėra neteisėti. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, pareiškėjų atsakovo prašymą pripažinti UAB „Gasagroservisas“ bankrotą tyčiniu dėl galimo verslo perdavimo UAB „Alina“ teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu bankrutavusios UAB „Gasagroservisas“ bankroto administratorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą dėl bankrutuojančios UAB „Gasograservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo . Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl vienos aplinkybės, t.y. dėl UAB „Gasagroservisas“ verslo perkėlimo UAB „Alina“. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir atmetė apeliantų prašymą pripažinti UAB „Gasagroservisas“ bankrotą tyčiniu dėl galimo verslo perdavimo UAB „Alina“.
2. Teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo išvadomis klaidingai konstatavo, jog nebėra pagrindo teigti, kad išvardintais sandoriais UAB „Gasagroservisas“ buvo privestas prie bankroto tyčia. Tačiau teismas klaidingai prilygino LR BK 209 straipsnyje numatytą nusikaltimą - nusikalstamą bankrotą tyčiniam bankrotui, kuris nustatomas civilinėse bylose. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyta nusikalstamo bankroto požymių, nereiškia, kad UAB „Gasograservisas“ bankrotą negalima pripažinti tyčiniu. Tyčiniam bankrotui nustatyti nėra būtina nustatyti aplinkybę, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra padaryta didelė žala, pakanka to, kad žala padaryta pačiai bendrovei.
3. Pirmos instancijos teismas savo nutartyje nepasisakė dėl byloje esančios 2010.01.29 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Marijampolės apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-7-5 (toliau- Specialisto išvada), kurioje yra konstatuota, jog UAB „Gasagroservisas“ 2007.12.17 sudaryta preliminari sutartis su RAB „Dosug“ yra finansiškai nenaudinga. Minėtoje specialisto išvadoje yra konstatuota, jog UAB „Gasagroservisas“ pažeidė LR Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo nuostatas, nes yra nustatyta, jog UAB „Gasagroservisas“ su UAB „Naftos dujos“ ir UAB „Mažeikių nafta“ atsiskaitė už paskesnius sandorius negu kad su „KazRosGaz AG“, tokiu būdu UAB „Gasagroservisas“ nesilaikė LR Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo nuostatų, kuriame nustatytas mokėjimų eiliškumas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. R. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantų (pareiškėjų) atstovas nepateikė teismui konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, valdymo organų sprendimais, sudarytais sandoriais, kad įmonės finansinė būklė būtų buvusi bloginama tyčia dėl atsakovo V. R., kryptingos ir nuoseklios veiklos, kuria buvo siekiama įmonės nemokumo ar tyčinių veiksmų, kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymas dėl UAB „Gasagroservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininkės įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose” 13 punkte įvardyti tyčinio bankroto požymiai, t. y. aplinkybės, jog buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartyje (civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,, Baltic Building Found” Nr. 3K-3-448/2004) išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi UAB „Gasagroservisas“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, skunde nurodo, kad teismas iš esmės pasisakė tik dėl vienos aplinkybės, t.y. dėl UAB „Gasagroservisas“ verslo perkėlimo UAB „Alina“. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir atmetė apeliantų prašymą pripažinti UAB „Gasagroservisas“ bankrotą tyčiniu dėl galimo verslo perdavimo UAB „Alina“. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apelianto argumentais, nes iš skundžiamos pirmosios instancijos nutarties matyti, kad teismas įsigilino į bylos esmę, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pateikė jų vertinimą. Teismas pasisakydamas dėl UAB „Gasagroservisas“ verslo perkėlimo UAB „Alina“, detaliai aptarė bankroto administratoriaus keliamus klausimus, t.y. dėl dalies UAB „Gazagroservisas“ darbuotojų (keturi asmenys) perėjimo dirbti į UAB „Alina“, V. R. buvo paskirtas abiejų bendrovių direktoriumi, UAB „Gazagroservisas“ ir UAB „Alina“ vykdo tą pačią veiklą - dujinio kuro didmeninę prekybą, UAB „Gazagroservisas“ (po bankroto 2009 m. kovo mėn.) grąžintas UAB „SEB lizingas“ transporto priemones iš lizingo bendrovės įsigijo UAB „Alina“, veikla vykdoma tuo pačiu adresu, UAB „Alina“ nuomoja patalpas įmonės biurui iš UAB „Gazagroservisas“, abi įmonės susijusios per kontroliuojančius asmenis. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl tariamo UAB „Gasagroservisas“ verslo perkėlimo UAB „Alina“, todėl jų nekartoja.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo išvadomis klaidingai konstatavo, jog nebėra pagrindo teigti, kad išvardintais sandoriais UAB „Gasagroservisas“ buvo privestas prie bankroto tyčia. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas rėmėsi Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. birželio 15 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-2-00057-08, kuriame buvo pateikta atlikto tyrimo analizė dėl 2007 m. gruodžio 17 d. preliminariosios sutarties su RAB „Dosug“ sudarymo, dėl LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimų bei dėl 2008 m. birželio 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties su UAB „Irgita“ sudarymo. Teismas teisingai nurodė, kad tyčinio bankroto instituto tikslas yra išreikalauti galimai neteisėtais sandoriais perleistą turtą ir patraukti atsakomybėn dėl to kaltus asmenis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tinkamai jas vertino siekiant nustatyti ar yra tyčinio bankroto požymiai šioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos medžiagą 2007 m. gruodžio 17 d. preliminarioji sutartis su RAB „Dosug“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo būti vertinama kaip sudaryta nuostolingai, nes pagal Kaliningrado nepriklausomo įvertinimo instituto vertinimo medžiagą minėto turto vertė buvo nurodyta žymiai aukštesnė nei buvo šalių sutarta kaina. Nors minėta preliminarioji sutartis neįsigaliojo, kaip atsakovas nurodo dėl išaugusių palūkanų bankams, naftos kainų kilimo bei UAB „Gazagroservisas“ areštuotų sąskaitų, tačiau BUAB „Gazagroservisas“ pagal preliminariąją sutartį sumokėta 444805,78 EUR suma buvo investuota įsigyjant ZAO „Gazagroservis“ akcijų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad buvo nustatyti LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimai, nesudaro pagrindo spręsti dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Taip pat pažymėtina, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II patikrinimų skyrius, atlikęs patikrinimą įmonėje priėjo išvados, kad dėl 2008 m. birželio 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis su UAB „Irgita“ pelninga, nekilnojamas turtas parduotas ne mažesne nei vidutinė rinkos kaina.
Aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 str.). Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo tyčia (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2011).
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kad nebuvo nustatyta, jog būtų buvę sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti bei nenustačius tyčinių įmonės valdymo organų veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis