Civilinė byla Nr. 2S-2572-450/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33345-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.3.2.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „NJ-Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „NJ-Trade“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos, UAB „NJ-Trade“ pateikus skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, L. V., P. V., UAB „Vilniaus lazerinis centras“, ir
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „NJ-Trade“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti antstoliui I. G. surašyti P. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą.
Nurodė, kad pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų - 2016 m. rugsėjo 9 d. patvarkymo Nr. B-22682 ir 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymo Nr. SI-13898 panaikinimo vykdomojoje byloje Nr.0008/12/03075, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB DNB bankas nurodė, jog su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka, kadangi tuo būtų neproporcingai pažeistos banko, kaip išieškotojo ir sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo UAB „NJ-Trade“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 22 d. nutartimi c. b. Nr.2YT-28832-545/2016 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir antstoliui I. G. uždrausta surašyti P. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą; padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nekilnojamąjį turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta 2016 m. rugsėjo 2 d. c. b. Nr. 2YT-30035-595/2016, pripažintas nepagrįstu ir netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, nurodant, jog nutarties dalis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, vykdytina skubiai.
Teismas laikė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog neuždraudus antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, galėtų būti sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą (nutartį) dėl pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikto skundo dėl antstolio veiksmų - antstolio 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymų panaikinimo. Be to, AB DNB banko (išieškotojo), kuris yra hipotekos kreditorius, interesai būtų iš esmės pažeisti, sustabdžius įkeisto turto perleidimo procedūras, būtų apribotos hipotekos kreditoriaus teisės susigrąžinti skolą per įmanomai trumpiausią laiką, ir tokiu atveju pareiškėjas būtų geresnėje (pranašesnėje) padėtyje, nei išieškotojas, t. y. būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra vykdymo procese.
Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, tačiau panaikintos 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi c. b. Nr. 2YT-30035-595/2016, pripažinus nepagrįstu ir netenkinus pareiškėjo UAB „NJ-Trade“ skundo dėl antstolio veiksmų. 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų vėl reiškiamas prašymas ir reikalaujama uždrausti antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, remiamasi analogiškais motyvais kaip ir jau teismo išnarinėtose bylose, todėl mažai tikėtina, kad būtų priimtas palankus pareiškėjui sprendimas (nutartis), išnagrinėjus jo skundą, kuriuo reikalaujama panaikinti 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. antstolio patvarkymus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, kad nesant įstatymo nustatytų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, vadovaujantis CPK 144, 282, 510 str. nuostatomis, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, pateikus skundą dėl antstolių veiksmų, netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „NJ-Trade“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - uždrausti antstoliui surašyti P. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Elektronines varžytines Nr. 122003 laimėjusiam pirkėjui sumokėjus visą varžytinėse parduodamo turto kainą, antstolis turėtų surašyti šio turto pardavimo iš varžytinių aktą, kurio pagrindu varžytines laimėjęs asmuo įgytų nuosavybės teises į ginčo turtą, taip pat įgytų teisę disponuoti šiuo turtu, kas reiškia, jog pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas - nuosavybės teisei į ginčo turtą perėjus tretiesiems asmenims, vykdymo veiksmai būtų užbaigti prieš išnagrinėjant pareiškėjo šioje byloje keliamą ginčą dėl antstolio veiksmų, o tokio sprendimo įvykdyti bus neįmanoma, nes vykdymo veiksmai jau bus užbaigti, ginčo turtas perleistas tretiesiems asmenims.
2) Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suinteresuoti asmenys visuomet patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau tai negali būti pagrindu atsisakyti jas taikyti, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas dėl galimo suinteresuoto asmens AB DNB bankas teisių apribojimo pareiškėjo prašyme nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju negali būti pagrindu atsisakyti jas taikyti, nes kreditoriaus interesai nėra ir negali būti svarbesni už būtinybę užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.
3) Pareiškėjo pasirinktos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams - būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui, į ką neatsižvelgė žemesnės instancijos teismas. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesiekia žalos nei kreditoriui AB DNB bankas, nei kitiems suinteresuotiems asmenims, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas proceso šalių interesų pusiausvyros nepažeis.
4) Pirmosios instancijos teismo nuomone, mažai tikėtina, kad išnagrinėjus skundą, bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, tačiau su tokia išvada sutikti nėra pagrindo vien dėl to, kad ji nepagrįsta visiškai jokiais argumentais ir motyvais, kas tuo pačiu pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, remiantis CPK 329 str. 2 d. 4 p. nuostatomis.
5) Remiantis CPK 152 str. 4 d., pareiškėjui padavus skundą dėl 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, antstolis negalėjo jos pagrindu tęsti (atnaujinti) vykdymo veiksmų.
Antstolis I. G. su atskiruoju skundu nesutinka, prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) 2016 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu varžytynių dalyviui nustatytas terminas įmokėti likusią sumą už varžytynių nupirktą turtą apeliantui jokių teisių bei pareigų nesukelia. Aplinkybės draudžiančios surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą išnyko teismui priėmus 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį c. b. Nr. 2YT-30035-595/2016. 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu atsisakyta tenkinti apelianto prašymą sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą, kadangi teismas leido nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai, o tokios nutarties apskundimas jos vykdymo nesustabdo (CPK152 str. 2 d., 282 str. 1 d.).
2) Apeliantas, teikdamas prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis teisėmis. Kaip varžytynių dalyvis ir įkeisto turto, (duomenys neskelbtini), varžytynių laimėtojas (2015 m. liepos 31 d. įvykusios varžytynės Nr. 108881 paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad UAB „NJ-Trade“ neįmokėjo visos sumos), apeliantas labai aktyviai bando sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą, nors apeliantui buvo suteiktos visos galimybės įsigyti turtą tiek laimėjus varžytynes, tiek du kartus dalyvaujant pakartotinėse varžytynėse.
Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB DNB bankas su atskiruoju skundu nesutinka, prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Antstolis apelianto skundžiamus 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymus priėmė pagrįstai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi c. b. Nr. 2YT-28832-545/2016 taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė antstoliui surašyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą bei padarė įrašą Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi c. b. Nr. 2YT-30035-595/2016, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino bei nutarė nutarties dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, vykdyti skubiai. CPK 282 str. 2 d. įtvirtinti atvejai, kada teismas privalo skubiai nukreipti vykdyti sprendimus ir nutartis, tačiau tai neužkerta kelio teismui priimti skubaus vykdymo nutarčių kitais klausimais, kaip šiuo atveju, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nors apeliantas c. b. Nr. 2YT-30035-595/2016 pateikė atskirąjį skundą, tačiau jis neskundė nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo, todėl antstoliui nėra jokių kliūčių tęsti vykdymo veiksmus.
2) Apelianto skundą dėl 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymų teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi c. b. Nr. 2YT-40547-294/2016 atmetė, kas patvirtina, jog apelianto skundas dėl antstolio 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymų yra nepagrįstas.
3) Apeliantas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti antstoliui surašyti P. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą. Toks prašymas negali būti tenkinamas, nes turto pardavimo iš varžytynių aktas jau yra surašytas ir išieškotojui Bankui buvo pervestos lėšos, gautos už varžytynėse realizuotą turtą.
4) Įkeisto turto perleidimo procedūrų sustabdymas reikštų, kad yra ribojamos Banko, kaip hipotekos kreditoriaus teisės kuo greičiau atgauti skolą. Draudžiama siekti apsaugoti vienų asmenų (apelianto) interesus kitų asmenų (šiuo atveju Banko) teisių sąskaita.
5) Apeliantas dalyvavo varžytynėse, kuriose buvo parduodamas P. V. priklausantis turtas, ir buvo paskelbtas varžytynių laimėtojas 2015 m. liepos 31 d. įvykusiose varžytynėse, tačiau nesumokėjo likusios sumos už įsigytą turtą – apeliantas laimėjo varžytynes pasiūlęs 219 200 Eur, t. y. žymiai mažesnę kainą nei varžytynėse Nr. 122003 pasiūlyta didžiausia kaina – 237 055 Eur (kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantas galimai neturi finansinių galimybių įsigyti parduodamą turtą už didesnę nei 237 055 Eur kainą). Nurodytos aplinkybės bei nepagrįsto skundo dėl antstolio veiksmų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimas suponuoja išvadą, jog apelianto tikslas yra ne įsigyti turtą iš varžytynių, o siekis vilkinti vykdymo procesą, kad kuo ilgiau Bankui įkeistas turtas nebūtų parduotas iš varžytynių.
Suinteresuoti asmenys L. V., P. V., UAB „Vilniaus lazerinis centras“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimų bei, kad nėra grėsmės galimai palankaus pareiškėjui teismo nutarties įvykdymui.
Remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat teikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka (CPK 510 str. 2 d.). Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui (šiuo atveju pareiškėjui) palankaus teismo priimto procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui (šiuo atveju pareiškėjui) palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje (šiuo atveju skunde) išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys (šiuo atveju skundas), remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą stabdyti vykdymo veiksmus grindė tuo, jog nuosavybės teisei į ginčo turtą perėjus tretiesiems asmenims, vykdymo veiksmai būtų užbaigti prieš išnagrinėjant pareiškėjo keliamą ginčą dėl antstolio veiksmų, o tokio sprendimo įvykdyti būtų neįmanoma, nes vykdymo veiksmai jau bus užbaigti, ginčo turtas perleistas tretiesiems asmenims. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 22 d. nutartimi c. b. Nr.2YT-28832-545/2016 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir antstoliui I. G. uždrausta surašyti P. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą; padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nekilnojamąjį turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta 2016 m. rugsėjo 2 d. c. b. Nr. 2YT-30035-595/2016, pripažintas nepagrįstu ir netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų bei panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, nurodant, jog nutarties dalis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, vykdytina skubiai. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. antstolio patvarkymus ir uždrausti antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, bei remdamasis analogiškais motyvais kaip ir jau teismo išnarinėtose bylose, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, mažai tikėtina, jog būtų priimtas palankus pareiškėjui sprendimas (nutartis), išnagrinėjus jo skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą (vykdymo veiksmus), ko iš esmės siekia apeliantas, prašydamas uždrausti antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai prima facie nepatvirtino ir nebuvo pakankami, kad pirmosios instancijos teismas įsitikintų, jog skundas, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas, todėl pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmos instancijos teismas neturėjo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais pastarasis tęsė vykdymo veiksmus ir varžybų laimėtojui išaiškino iki kada turi sumokėti likusią sumą už iš varžytinių įsigytą turtą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi buvo atmestas. Minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 25 d., todėl ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip patvirtinanti, jog šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 str. 1 d. įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi prašymas uždrausti antstoliui surašyti pardavimo iš varžytinių aktą apylinkės teismo buvo įvertintas tinkamai (CPK 185 str.), dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Papildomai pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju nepagrįstai sustabdžius įkeisto turto perleidimo procedūras vykdomojoje byloje, būtų paneigtas sprendimo (nutarties) privalomumo principas, pažeisti išieškotojo AB DNB banko teisėti interesai kuo greičiau atgauti skolą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipoteka kreditoriui suteikia privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir D. P., bylos Nr. 3K-3-58/2012).
Į esminius skundo argumentus atsakyta.
Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus atskirąjį skundą, apelianto UAB „NJ - Trade“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė