Civilinė byla Nr. 2A-814-464/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00479-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 42.3.; 42.10.; 63.3.; 99.3.; 99.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BAB „Snoras“ ir atsakovo R. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB bankas „Snoras“ (šiuo metu bankrutuojantis) atsakovui R. P. ir D. P. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

ieškovas BAB bankas „Snoras“ 2011-01-19  su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė solidariai priteisti iš atsakovų R. P. ir D. P. 31 423,88 Lt skolos, susidariusios pagal vartojamosios paskolos sutartį, 12 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovais R. P. ir D. P. 2008-06-16 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. LV20080616V990002, pagal kurią atsakovams suteikta 40 000 Lt dydžio paskola. Paskolos suma buvo pervesta į atsakovo R. P. banko sąskaitą. Sudarydami paskolos sutartį atsakovai savo parašais patvirtino, kad supranta pasekmes, kurios gali kilti negrąžinus paskolos ar nesumokėjus palūkanų, t.y. kad išieškojimas gali būti nukreiptas į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams priklausantį turtą ir į kitą šeimos turtą, tuo pačiu atsakovai patvirtino faktą, kad paskola yra imama jų šeimos vartojimo poreikiams tenkinti. Tokiu būdu atsakovai tapo solidariai atsakingi pagal iš sutarties kylančias prievoles. Pagal paskolos sutartį atsakovai įsipareigojo jiems suteiktą paskolą grąžinti pradedant 2008-07-27, kiekvieno mėnesio 27 d. mokant po 666,67 Lt, galutinė paskolos grąžinimo data – 2013-06-16. Atsakovai taip pat įsipareigojo mokėti ieškovui sutartimi nustatytas metines palūkanas bei 0,065 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovai savo prievolę vykdė netinkamai - negrąžino paskolos, nemokėjo sutartimi nustatytų palūkanų nei delspinigių. Ieškovas 2009-07-28, 2009-08-03, 2009-08-10, 2009-08-17, 2009-10-05, 2009-11-23, 2010-01-11, 2010-03-01, 2010-04-19, 2010-06-07, 2010-07-26, 2010-09-13 pareiškimais informavo atsakovus apie įsipareigojimų nevykdymą, tačiau atsakovai ir per nustatytus jiems papildomus terminus skolos nesumokėjo. Kadangi atsakovai nevykdė iš sutarties kylančio prievolės, ieškovas 2010-09-27 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį.

Atsakovas R. P. atsiliepimu (b.l. 42-44) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal su ieškovu 2008-06-16 sudarytos paskolos sutarties Nr. LV20080616V990002 specialiosios dalies 2.4 p., paskola grąžinama iki 2013-06-13. Atsakovai pažymėjo, jog nuo 2008-07-27 iki 2010-10-29 sumokėję ieškovui 17 669,20 Lt. Ieškovas, vienašališkai nutraukęs 2008-06-16 paskolos sutartį Nr. LV20080616V990002, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas pirmąjį pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo išsiuntė 2009-07-28, kuomet buvusi ekonominės krizės pradžia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-05-25 sprendimu (b.l. 63-65, 83) ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovo BAB bankas „Snoras“ naudai solidariai priteisė iš atsakovų R. P. ir D. P. 31 423,88 Lt skolos, solidariai 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (31 423,88 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 943 Lt žyminio mokesčio (iš kiekvieno po 467 Lt), taip pat iš atsakovų R. P. ir D. P. lygiomis dalimis valstybės naudai priteisė 23,92 Lt (iš kiekvieno atsakovo po 11,96 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovai 2008-06-16 sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. LV20080616V990002, pagal kurią atsakovams buvo suteikta 40 000 Lt dydžio paskola. Atsakovai tapo solidariai atsakingi pagal iš sutarties kylančias prievoles. Pagal paskolos sutartį atsakovai įsipareigojo jiems suteiktą paskolą grąžinti pradedant 2008-07-27, kiekvieno mėnesio 27 d. mokant po 666,67 Lt, galutinė paskolos grąžinimo data – 2013-06-16. Atsakovai taip pat įsipareigojo mokėti ieškovui sutartimi nustatytas metines palūkanas bei 0,065 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovai negrąžino paskolos, nemokėjo sutartimi nustatytų palūkanų nei delspinigių. Kadangi atsakovai nevykdė iš sutarties kylančio prievolės, ieškovas 2010-09-27 vienašališkai šią sutartį nutraukė. Atsakovai nepateikė jokių argumentų ir nenurodė jokių aplinkybių, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie atsakovams iš paskolos sutarties kylančių prievolių pasibaigimą. Todėl ieškovo reikalavimą iš atsakovų solidariai priteisti 28 460,77 Lt negrąžintos paskolos, 2939,10 Lt delspinigių, 24 Lt komisinio mokesčio už pranešimų apie skolą siuntimą, iš viso – 31 423,86 Lt, teismas pripažino pagrįstu. Spręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas pažymėjo, kad nors pagal 2008-06-16 paskolos sutarties Nr. LV20080616V990002 bendrosios dalies 7.17 p. nuostatas  atsakovai įsipareigojo bankui mokėti 12 proc. metinių procesinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tokių palūkanų fiziniams asmenims dydį reglamentuoja ir CK 6.210 str. 1 d. Ši teisės norma numato kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismo nuomone, ieškovo prašomos priteisti procesinės palūkanos šiuo atveju yra nepagrįstai didelės, net 2,4 karto viršijančios įprastą CK nustatytą palūkanų dydį. Todėl šį ieškovo reikalavimą teismas patenkino iš dalies ir priteisė 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (31 423,88 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas BAB bankas „Snoras“ apeliaciniu skundu (b.l. 67-68) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-05-25 sprendimo dalį dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui 12 proc. dydžio sutartines palūkanas motyvuodamas tuo, jog jos pernelyg didelės. CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio - 5 proc. palūkanos priteisiamos tik tuomet, kai įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju šalys 2008-06-16 paskolos sutarties 7.1.7 p. sutarė dėl 12 proc. dydžio palūkanų ir atsakovas tokios sutarties sąlygoms neprieštaravo.

Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu (b.l. 78-80) prašo pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-05-25 sprendimo dalį dėl 11,96 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimu. Šalių sudarytoje 2008-06-16 paskolos sutartyje buvo numatyta, jog visi pranešimai ar susirašinėjimas, vykdant sutartį, įteikiami pasirašytinai arba siunčiami paštu ar faksimiliniu ryšiu. Tačiau sutartyje nebuvo nustatyta, kad atsakovas turi mokėti už banko siunčiamus pranešimus, atsakovas nebuvo supažindintas su pranešimų siuntimo įkainiais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovas ir atsakovas atsiliepimų į priešingos šalies apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, abiejų šalių apeliacinių skundų argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliaciniuose skunduose, apibrėžiančiuose bylos nagrinėjimo ribas, yra keliami klausimai dėl palūkanų, priteistų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžio bei dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų siuntimu, paskirstymo. Dėl šių dviejų klausimų teisėjų kolegija ir pasisako.

Nustatyta, jog bylos šalys 2008-06-16 sudarė Lanksčiosios vartojimo paskolos be užstato sutartį (b.l. 8-10), pagal kurią apeliantui A. P. buvo suteikta 40 000 Lt paskola. Paskolos gavėjas savo sutartinių įpareigojimų tinkamai nevykdė, todėl paskolos davėjas sutartį vienašališkai nutraukė bei kreipėsi į teismą dėl negrąžintos paskolos dalies (28 460,77 Lt), delspinigių (2939,10 Lt) bei komisinio mokesčio (24 Lt) priteisimo iš sutuoktinių, atsakovų A. P. ir D. P.. Taip pat apeliantas BAB bankas „Snoras“, remdamasis paskolos sutarties 7.1.7.p., prašė priteisti 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo 

Nagrinėjamu atveju iš atsakovų buvo priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 str. 2 d. nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme, tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 str. 2 d. nustatytas pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šioms palūkanoms, nesant kitokio šalių susitarimo, taikomas CK 6.210 str. įvirtinti dydžiai.

Pasak apelianto BAB banko „Snoras“, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis šalių sutartimi, pagal kurią palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą iki sprendimo įvykdymo dienos, tarifas nustatytas 12 proc. Tokie skundo argumentai skundžiamos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo nepatvirtina. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad paskolos sutarties 7.1.7.p. nurodytas metinių palūkanų dydis (12 proc.) negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t.y. kompensuojančių kreditoriaus patirtus nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės neįvykdymo per nustatytą terminą, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, bankas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-830/2003).

Kita vertus, nagrinėjamojoje byloje atsižvelgtina ir į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį. Esant vartojimo sutarties teisiniams santykiams, turi būti taikomos ir CK 1.39 str. 1 d., 6.188 str., 6.886 str. nuostatos. Ši sutartis, kurios pagrindu reikalaujama priteisti 12 proc. procesines palūkanas, yra sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens - banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), kuriam nei paskolos sutarties, nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu bankrotinė situacija, suponuojanti viešąjį interesą ginti jo kreditorius, dar nebuvo aktuali. Sutartis sudaryta pagal iš anksto ieškovo parengtą tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (CK 6.185 str.), paskola suteikta atsakovų asmeniniams poreikiams tenkinti, juolab, jos grąžinimo reikalaujama ne tik iš sutartį pasirašiusio asmens R. P., bet ir jo sutuoktinės D. P., kuri pati sutarties nepasirašė ir dėl jos sąlygų savo pozicijos pareikšti objektyviai negalėjo. Visa tai leidžia sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo, todėl jos sąlygos privalo būti teismo išnagrinėtos sąžiningumo aspektu (CK 1.5 str., 6.188 str.). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009). Todėl tokia aplinkybė, kad atsakovai neginčijo sutarties sąlygose numatyto palūkanų dydžio, savaime nepanaikina teismo pareigos savo iniciatyva ginti teisėtus vartotojo interesus, tokio pobūdžio ginčų sprendimas yra susijęs su viešuoju interesu ir yra svarbus didelei visuomenės daliai.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus bei į faktą, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, kad atsakovų šeimos turtinė padėtis, R. P. finansiškai nebeišgalint tinkamai vykdyti savo sutartinių prievolių ieškovui, kas ir nulėmė sutarties nutraukimą prieš terminą, neabejotinai yra pakankamai komplikuota, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sumažino palūkanų už panaudotą ir negrąžintą paskolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki įstatyminio - 5 proc. dydžio. Sutartinės 12 proc. procesinės palūkanos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, neproporcingai ir nepagrįstai apsunkina atsakovų (vartotojų) padėtį. Pastebėtinas, kad teismų praktikoje jau buvo pasisakyta dėl AB Snoro taikomų fiziniams asmenims palūkanų dydžio neadekvatumo, jas sumažinant iki įstatymų nustatyto dydžio (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-27 nutartis c.b. Nr. 2A-85/2011).

Dėl atsakovo A. P. apeliacinio skundo

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie pastarųjų išlaidų rūšies priskirtinos ir išlaidos, susijusius su teismo procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Apeliantas A. P., nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria iš jo bei atsakovės D. P. buvo priteistos lygiomis dalimis 23,92 Lt pašto išlaidas, nepagrįstai 23,92 Lt išlaidas sieja su ginčo šalių sudaryta paskolos sutartimi. Pastebėtina, jog 23,92 Lt suma buvo priteista ne ieškovo, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde, o valstybės naudai. Be to, iš apeliacinio skundo turinio, matyti, jog apeliantas A. P. klaidingai traktuoja 23,92 Lt pašto išlaidų kilmę. Šios pašto išlaidos yra ne apelianto BAB banko „Snoras“ patirtos išlaidos susirašinėjant su atsakovu dėl paskolos sutarties vykdymo, o išlaidos, kurias patyrė apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą ir jos šalims siųsdamas procesinius dokumentus. Įrašas bylos viršelyje patvirtina, jog procesiniai dokumentai (pranešimai, šaukimai, nutartys, sprendimas) buvo siunčiami 2011-01-19, 2011-01-26, 2011-02-15, 2011-04-05, 2011-04-08, 2011-10-10, dėl ko susidarė 23,92 Lt pašto išlaidų suma. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei taisyklės įtvirtintos CPK 96 str. nuostatuose. Tai šaliai, kurios nenaudui priimtas sprendimas, tenka pareiga atlyginti ne tik priešingos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir kompensuoti bylinėjimosi išlaidas valstybei, įskaitytinai ir teismo išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Ieškinio reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, t.y. procesinis sprendimas buvo priimtas priešingos šalies – apelianto BAB banko „Snoras“ naudai. Tokiu atveju pareiga atlyginti valstybės naudai teismo siųstos korespondencijos bylos šalims kaštus tenka būtent atsakovams lygiomis dalimis.

Išvardintų teisės normų kontekste pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi (pašto) išlaidas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 137), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantų šiuo atveju nepriteisiamos.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                  Dalia Kačinskienė

                                                                                                                Romualda Janovičienė

Dainius Rinkevičius