Administracinė byla Nr. eA-3134-502/2020

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 17.5; 17.6; 19.3.3; 43.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Senamiesčio turtas“ 2016 m. lapkričio 16 d. surašytos (pateikta 2016 m. lapkričio 18 d.) deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-100-161118-02166 dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – ir Deklaracija), galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – ir Gyvenamasis namas) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

1.1.       Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (toliau – ir Vilniaus skyrius) buvo gautas statytojo UAB „Senamiesčio turtas“ (toliau – ir Statytojas, atsakovas, Bendrovė) prašymas patvirtinti Deklaraciją apie statybos užbaigimą, pateikti dokumentai. Inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnas 2016 m. lapkričio 18 d. Deklaraciją patvirtino ir užregistravo. Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pastatas – dvibutis Gyvenamasis namas, į kurį nuosavybės teisės įregistruotos atsakovo vardu. Atsakovas buto–patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, nuosavybės teises perleido K. S. ir T. R., o patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone – R. O. ir P. O..

1.2.       Vadovaujantis Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. IV-10, 2017 m. balandžio 25 d. (toliau – ir Aprašas) buvo atliktas Deklaracijoje nurodytų pastatų statybos patikrinimas bei surašytas Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktas Nr. DTA-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad Statytojo su Deklaracija prie pateikiamų dokumentų pridėtas statybos projektas neatitinka statybos projekto, įkelto į informacinę sistemą (toliau – ir IS) „Infostatyba“ ir pagal jį 2016 m. gegužės 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-08-160506-00032 (toliau – ir Statybos leidimas). Pagal prie Statybos leidimo pateiktą statybos projektą yra leidžiama statyti vieną dviejų butų gyvenamąjį pastatą, kurio bendras plotas 147,98 m2, o tūris – 664 m3. Statytojo prie Deklaracijos pateiktame statybos projekte numatyta statyti dviejų butų gyvenamąjį pastatą, kurio bendrasis plotas 304,06 m2, o tūris 1 246 m3. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad kartu su Deklaracija pateiktame projekte yra nurodytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankis – 30 proc., nors pagal statybos projektą, kuriam yra išduotas Statybos leidimas, leistinas žemės sklypo užstatymo tankis – 14 proc. Pareiškėjas padarė išvadą, jog, padidinant deklaruotų statinių bendrąjį plotą beveik dvigubai, yra iš esmės pakeistas statybos projektas, atitinkantis kadastriniuose matavimuose užfiksuotą, bet neatitinkantis statybos projekto, kuriam yra išduotas Statybos leidimas. Pareiškėjas sprendė, kad Statytojas, pateikdamas Deklaraciją, pateikė dokumentus, kurie gali būti suklastoti, neatitinkantys tų dokumentų, kuriems yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

1.3.       Pareiškėjas nurodė, jog Statytojas pastatė Gyvenamąjį namą pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius, nustatančius statinio bendrojo ploto, tūrio ir kitus reikalavimus, neturėdamas pakoreguoto statinio projekto, naujo statybą leidžiančio dokumento, neturėjo teisės teikti Inspekcijai Deklaracijos ir Deklaracijos pagrindu įregistruoti Gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo teigimu, šie pažeidimai laikytini esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti Deklaracijos galiojimą, nes Statytojas neatitiko imperatyvių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktų reikalavimų bei Gyvenamąjį namą pastatė ne pagal statybą leidžiantį dokumentą, t. y. neturėjo teisės surašyti Deklaracijos apie Gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimą. Statytojas, surašydamas Deklaraciją apie statybos užbaigimą, deklaravo, kad statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka ir nuslėpė faktą, kad Statybos leidimas išduotas statinio projektui, kuris neatitinka vykdytų statybų. Statyba nėra baigta ir Deklaracija apie jos užbaigimą yra neteisėta, jos galiojimas turi būti panaikintas. Deklaracija yra neteisėta iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Statybos įstatymo 28 straipsniui.

1.4.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį tik tada, jeigu statybą pradėjo, vykdė ir baigė laikydamasis procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Atsakovas, piktnaudžiaudamas suteikta teise, deklaravo, kad statyba buvo vykdoma teisėtai. Neteisėtai surašytos ir pateiktos registruoti Deklaracijos teisinės pasekmės negali būti pripažįstamos teisėtomis.

2.       Atsakovas UAB ,,Senamiesčio turtas“ su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1.       Atsakovas paaiškino, kad dokumentuose per klaidą buvo nurodytas netinkamas pastato plotas, tūris bei žemės sklypo užstatymo intensyvumas. Tai sužinojęs, nedelsdamas ėmėsi veiksmų, siekdamas ištaisyti savo apsirikimą. 2017 m. gegužės 15 d., iki tol, kol pareiškėjas nebuvo kreipęsis į teismą, pateikė prašymą pareiškėjui, kuriame nurodė, jog kreipėsi dėl detaliojo plano patikslinimo pagal išduotas detaliojo planavimo sąlygas, taigi dokumentuose bus patikslintas pastato plotas, tūris ir žemės sklypo užstatymo intensyvumas. Atsakovas informavo, jog bus pateiktas statybą leidžiantis dokumentas kartu su statinio projekto sprendinius atitinkančiu projektu. Taigi atsakovas buvo aktyvus ir iš karto ėmėsi iniciatyvos ištaisyti klaidas.

2.2.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjo veiksmai yra pertekliniai, nes sukelia neproporcingas pasekmes tiek jam, tiek tretiesiems asmenims, kurie yra įsigiję Gyvenamąjį namą. Atsakovo teigimu, atlikti pažeidimai yra mažareikšmiai, o patikslintas Statybos leidimas su statinio projekto sprendinius atitinkančiu projektu bus išduotas artimiausiu metu.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) atsiliepime prašė teismo pirmąjį skundo reikalavimą spręsti teismo nuožiūra, o antrąjį reikalavimą dėl teisinės registracijos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą arba spręsti kaip išvestinį iš reikalavimo dėl Deklaracijos panaikinimo, kadangi šiam, kaip tiesioginiam, reikalavimui reikšti nesilaikyta privalomos išankstinės apskundimo tvarkos.

3.1.       Registrų centras paaiškino, kad vadovaujantis UAB „Senamiesčio turtas“ Registrų centro Vilniaus filialui pateiktais dokumentais – UAB korporacijos „Matininkai“ Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. parengta dvibučio gyvenamojo namo kadastro duomenų byla, Inspekcijos 2016 m. birželio 14 d. Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-100-160614-00495 (toliau – ir Pažyma) bei 2016 m. gegužės 19 d. Jungtinės veiklos sutartimi – į Nekilnojamojo turto kadastrą 2016 m. birželio 20 d. buvo įrašyti 41 proc. baigtumo 303,38 m2 ploto dvibučio Gyvenamojo namo kadastro duomenys, o Nekilnojamojo turto registre į šį pastatą 2016 m. birželio 20 d. įregistruotos UAB „Senamiesčio turtas“ nuosavybės teisės.

3.2.       Registrų centras paaiškino, kad Inspekcija prašo panaikinti Deklaracijos, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas 100 proc. baigtumo dvibutis Gyvenamasis namas, o vėliau ir patalpos, esančios šiame dvibučiame name – butai, galiojimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad teismui tenkinus tokį Inspekcijos reikalavimą, nebus pasiektas pareiškėjo pageidaujamas teisinis rezultatas, nes panaikinus Deklaracijos galiojimą, liktų galiojanti ir nenuginčyta pareiškėjo išduota Pažyma bei 2016 m. gegužės 23 d. dvibučio Gyvenamojo namo kadastro duomenų byla, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas 41 proc. baigtumo 303,38 m2 bendro ploto dvibutis Gyvenamasis namas.

3.3.       Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, Nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį. Trečiasis suinteresuotas atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija reiškia reikalavimą panaikinti tik Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau visiškai nepasisako dėl šiame name esančių patalpų, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu suformuotų atskirais nekilnojamaisiais daiktais, ir į šias patalpas Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių. Registrų centras akcentavo, kad pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu į Gyvenamojo namo butus nuosavybės teisės įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir juridinis faktas – hipoteka.

3.4.       Registrų centras pažymėjo, kad Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, jog Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, atitinkamai pats nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre išregistruojamas tik tada, kai Nekilnojamojo turto registre išregistruojamos į šį nekilnojamąjį daiktą įregistruotos daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai bei juridiniai faktai.

3.5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovavosi Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Inspekcija neginčija nei pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į butus, esančius Gyvenamajame name, nei Pažymos bei 2016 m. gegužės 23 d. dvibučio Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas 41 proc. baigtumo 303,38 m2 bendro ploto dvibutis Gyvenamasis namas ir teisės į jį, todėl esant galiojantiems ir nenuginčytiems statinio statybos teisėtumą ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre negali būti išregistruojami ir patys nekilnojamieji daiktai (nei patalpos, esančios dvibučiame name, nei pats dvibutis Gyvenamasis namas).

3.6.       Registrų centras taip pat pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai – ginčo butų hipoteka, todėl pareiškėjui prašant panaikinti Deklaraciją bei Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto dvibučio namo, kuriame yra ir įkeistos patalpos, teisinę registraciją, į bylą turėtų būti įtraukti ir kreditoriai.

4.       Tretieji suinteresuoti asmenys T. R., K. R. (anksčiau – S.), P. O. ir R. O. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.1.       Paaiškino, kad jie yra teisėtai ir sąžiningai įgiję nuosavybę – žemės sklypą bei butus. Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas Gyvenamasis namas ir nuosavybės teisės į jį. Vadovavosi CK 4.262 straipsniu bei Kadastro įstatymu ir tvirtino, kad jie ilgą laiką yra teisėti įregistruotos nuosavybės savininkai ir sąžiningi įgijėjai. Akcentavo, kad pareiškėjo veiksmai yra pertekliniai, nes sukelia jiems neproporcingai dideles pasekmes. Tvirtino, kad pažeidžiami teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principai.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino: panaikino Deklaracijos galiojimą bei Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas atliko Deklaracijoje nurodytų pastatų statybos patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog Statytojo su Deklaracija pateiktas statybos projektas neatitinka projekto, įkelto į IS „Infostatyba“ ir pagal jį išduoto Statybos leidimo.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal prie Statybos leidimo pateiktą statinio projektą yra leidžiama statyti vieną dviejų butų gyvenamąjį pastatą, kurio bendras plotas 147,98 m2, o tūris 664 m3, tuo tarpu kartu su Deklaracija pateiktame statinio projekte leidžiama statyti dviejų butų gyvenamąjį pastatą, kurio bendras plotas 304,06 m2, o tūris 1 246 m3, taip pat šiame statinio projekte pakeistas leistinas žemės sklypo užstatymo tankis, nurodant 30 proc., nors pagal statinio projektą, kuriam išduotas Statybos leidimas, leistinas žemės sklypo užstatymo tankis – 14 proc.

8.       Teismas konstatavo, jog Statytojas padidino deklaruotų statinių bendrąjį plotą beveik dvigubai, tokiu būdu iš esmės pakeitė statinio projektą, neatitinkantį to, kuriam išduotas Statybos leidimas. Statytojas savo parašu Deklaracijoje patvirtino, kad įstatymų nustatyta atsakomybė už Deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei yra žinoma. Atitinkamai teismas konstatavo, kad atsakovas pastatė Gyvenamąjį namą, pažeisdamas esminius projekto sprendinius, nustatančius statinio bendrojo ploto, tūrio ir kitus reikalavimus. Atsakovas neturėjo pakoreguoto statinio projekto, naujo statybą leidžiančio dokumento, todėl neturėjo teisės teikti pareiškėjui Deklaracijos ir jos pagrindu įregistruoti Gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre. Teismas padarė išvadą, jog nurodyti pažeidimai yra esminiai, sudarantys pagrindą panaikinti Deklaracijos galiojimą, nes atsakovas neatitiko imperatyvių Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų ir Gyvenamąjį namą pastatė ne pagal statybą leidžiantį dokumentą, atitinkamai neturėjo teisės surašyti Deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą. Atsakovas, surašydamas Deklaraciją apie statybos užbaigimą, deklaravo, kad statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka bei nuslėpė faktą, jog prie IS „Infostatyba“ esančio Statybos leidimo yra statinio projektas, kuris neatitinka vykdytų statybų. Atsakovo poziciją, jog tai buvo tik netikslumai, susiję su netinkamai nurodytu Gyvenamojo namo plotu bei tūriu ir žemės sklypo užstatymo intensyvumu, buvo padarytos tam tikros techninės klaidos, teismas vertino kritiškai, nes vietoj vienbučio Gyvenamojo namo buvo pastatytas dvibutis Gyvenamasis namas.

9.       Teismas sprendė, jog Deklaracija yra neteisėta iš esmės, nes prieštarauja Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatoms, neteisėtai surašytos ir pateiktos registruoti Deklaracijos teisinės pasekmės negali būti pripažįstamos teisėtomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Deklaracijos galiojimą. Panaikinus Deklaracijos galiojimą, teismas tenkino ir išvestinį reikalavimą – panaikino Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

III.

10.       Atsakovas UAB „Senamiesčio turtas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir įvykdė formalų, bet ne realų teisingumą. Teismas netinkamai įvertino faktinius bylos duomenis. Sprendime nurodyta teismo padaryta išvada apie tai, jog vietoj vienbučio Gyvenamojo namo buvo pastatytas dvibutis gyvenamasis namas, yra klaidinga, nes pagal prie Statybos leidimą buvo leidžiama statyti vieną dviejų butų gyvenamąjį pastatą.

10.2.       Dokumentuose per klaidą buvo nurodytas netinkamas Gyvenamojo namo plotas, tūris bei žemės sklypo užstatymo tankis, tačiau atsakovas, sužinojęs apie neatitikimus dokumentuose, nedelsiant ėmėsi veiksmų, siekdamas ištaisyti savo apsirikimą.

10.3.       Pirmosios instancijos teismas susidariusią situaciją vertino itin formaliai ir neįvertino atsakovo pastangų taikiai susitarti su pareiškėju, nors posėdžio metu pats pareiškėjas sutiko, kad yra galimybė su atsakovu sudaryti taikos sutartį ir ginčą išspręsti taikiai, jei šis iki kito posėdžio pateiks statybą leidžiantį dokumentą kartu su statinio projekto sprendinius atitinkančiu projektu, tačiau dėl užtrukusių planavimo procedūrų atsakovas nespėjo pateikti naujų dokumentų.

10.4.       2017 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG53582, kuriame nurodė, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai iš esmės atitinka teisės aktų nuostatas. Šiuo aktu pareiškėjas pritarė detaliojo plano keitimo teikimui tvirtinti.

10.5.       2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo buvo pakeistas ginčo žemės sklypo užstatymo tankis – 29 proc., užstatymo intensyvumas – 0,49. Todėl šiuo metu žemės sklypo užstatymo tankio klaida ištaisyta.

10.6.       Nei pareiškėjas, nei teismas nekonstatavo aplinkybės, kad ginčo žemės sklype statyba apskritai negalima. Nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimas šiuo atveju gali būti taikomas tik pripažinus, kad statyba nurodytame žemės sklype yra apskritai negalima, o esant priešingai situacijai teismas privalėjo apsvarstyti kitus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdus. Teismas nesiaiškino padarinių, sukeltų visuomenės interesams masto, netyrė statybos padarinių šalinimo pasekmių tretiesiems asmenims, nesiaiškino trečiųjų asmenų sąžiningumo aspekto. Atsakovas tvirtina, kad Gyvenamojo namo statyba apskritai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ir dėl to byloje ginčo nėra, be to, tretieji asmenys yra sąžiningi turtinių teisių įgijėjai, jie jau gavo visų atsakingų institucijų suderinimus.

10.7.       Patenkinus pareiškėjo prašymą būtų pažeistas proporcingumo principas, nes Deklaracijos galiojimo bei teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimas yra neproporcinga priemonė, juolab kad visi reikalingi dokumentai jau yra pateikti Vilniaus rajono savivaldybei, kuri artimiausiu metu išduos statybą leidžiantį dokumentą.

11.       Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11.1.       Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad statinio projektų neatitikimas nėra techninė klaida, bet esminis projekto trūkumas, kurį reikėjo ištaisyti rengiant teritorijų planavimo dokumentą.

11.2.       Pareiškėjas daro išvadą, kad statytojas, pateikdamas Deklaraciją, pateikė galbūt suklastotus dokumentus, neatitinkančius tų, kuriems išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o atliktais veiksmais rengiant detaliojo plano korektūrą, nustatančią naujus esminius detaliojo plano reglamentus, pripažino, kad yra esminiai trūkumai, o ne korektūros klaida.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centras atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo tenkinti dalį apeliacinio skundo ir pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, atmetant Inspekcijos skundo reikalavimą dėl Gyvenamojo namo teisinės registracijos panaikinimo Nekilnojamojo turto registre.

12.1.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog teismas panaikino Deklaraciją, tačiau Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, nuosavybės teisių į ginčo pastatą perleidimo sutartys yra galiojantys, nenuginčyti statybos teisėtumą ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, taip pat Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas – hipoteka.

12.2.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Gyvenamasis namas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro tik tada, kai iš Nekilnojamojo turto registro bus išregistruotos į šį nekilnojamąjį daiktą įregistruotos daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai bei juridiniai faktai, o šiuo atveju nuosavybės teises į Gyvenamąjį namą patvirtinantis dokumentas – Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, nuosavybės teises į dvibučiame gyvenamajame name esančius nekilnojamojo turto objektus patvirtinantys dokumentai (nuosavybės teisių perleidimo sutartys) yra galiojantys ir nenuginčyti, taip pat nėra duomenų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų juridinių faktų pabaigą, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

13.       Nagrinėjamoje byloje Inspekcija teismo prašė panaikinti atsakovo UAB „Senamiesčio turtas“ surašytos ir Inspekcijos patvirtintos Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą bei Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

14.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Deklaracija yra neteisėta iš esmės, nes prieštarauja Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatoms, Inspekcijos prašymą tenkino – panaikino ir Deklaracijos galiojimą, ir Gyvenamojo namo teisinę registraciją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kartu su Deklaracija pateiktas statinio projektas neatitinka statinio projekto, įkelto į IS „Infostatyba“, pagal kurį buvo išduotas Statybos leidimas. Pagal prie Statybos leidimo pateiktą statinio projektą leidžiama statyti vieną dviejų butų gyvenamąjį pastatą, kurio bendras plotas 147,98 m2, o tūris – 664 m3, tuo tarpu Statytojo prie Deklaracijos pateiktame statinio projekte nurodyta, jog statomas dviejų butų gyvenamasis pastatas, kurio bendras plotas 304,06 m2, o tūris –1 246 m3, be to, kartu su Deklaracija pateiktame statinio projekte leistinas žemės sklypo užstatymo tankis nurodomas 30 proc., nors pagal statinio projektą, kuriam išduotas Statybos leidimas, leistinas žemės sklypo užstatymo tankis – 14 proc.

15.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuris grindžiamas dviem esminiais argumentais: statinio projektų neatitikimas laikytinas klaida, kuri jau pradėta taisyti; nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimas yra neproporcingas, ir galėtų būti taikomas tik pripažinus, kad statyba nurodytame žemės sklype yra apskritai negalima.

16.       Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka ir palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, jog nustatyti statinio projektų neatitikimai negali būti laikomi klaida, o yra esminiai, sudarantys pagrindą panaikinti Deklaracijos galiojimą.

V.

17.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 6 d. statytojui P. P. išdavė leidimą Nr. LSNS-08-160506-00032, kuriuo, be kita ko, suteikta teisė statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pagal Dvibučio gyvenamojo namo (7.2.), pagalbinio ūkio paskirties pastato (8.17.) Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projektą Nr. RS 1051, parengimo metai – 2016 (el. bylos I t., b. l. 194–195). IS „Infostatyba“ įregistruotame statinio projekte (el. bylos I t., b. l. 49–108), kuriam buvo išduotas Statybos leidimas, buvo nustatyti tokie planuojamo statyti Gyvenamojo namo esminiai rodikliai: bendrasis plotas – 147,98 m2, pastato tūris – 664 m3, sklypo užstatymo tankumas – 13,92 proc. 

18.       Statytojas UAB „Senamiesčio turtas“ 2016 m. lapkričio 16 d. surašė ir 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė Inspekcijai tvirtinti Deklaraciją apie statybos užbaigimą (el. bylos I t., b. l. 8–12). Deklaracijos dalyje „Duomenys apie statinių bendruosius rodiklius“ buvo nurodyti tokie Gyvenamojo namo bendrieji rodikliai pagal kadastro bylos duomenis: bendrasis plotas – 304,06 m2, pastato tūris – 1 246 m3. Kartu su prašymu patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai buvo pateiktas statinio projektas (el. bylos I t., b. l. 109–164), kuriame numatyta, jog statomas 309,82 m2 bendrojo ploto ir 975 m3 tūrio gyvenamasis namas, numatomas sklypo užstatymo tankumas 19 proc. Inspekcija Deklaraciją patvirtino 2016 m. lapkričio 18 d. (el. bylos I t., b. l. 19). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kartu su prašymu Inspekcijai patvirtinti Deklaraciją buvo pateiktas kitas statinio projektas nei tas, kuriam buvo išduotas Statybos leidimas.

19.       Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu su istorija (el. bylos II t., b. l. 11–18) nustatyta, kad nebaigtas statyti Gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2016 m. birželio 20 d. 2016 m. gegužės 23 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei Pažymos pagrindu. Inspekcijai patvirtinus Deklaraciją, jos, bei 2016 m. spalio 28 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu 2016 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo turto registre Gyvenamasis namas įregistruotas kaip baigtas statinys. Nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą įregistruotos UAB „Senamiesčio turtas“ vardu, Deklaracijos bei 2016 m. gegužės 18 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Taip pat nustatyta, kad Gyvenamasis namas buvo padalintas į du butus. Nuosavybės teisės į butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9430 pagrindu perleistos T. R. ir K. S. (dabar – R.), o nuosavybės teisės į butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9435 pagrindu perleistos P. O. ir R. O. (el. bylos II t., b. l. 19–23).

20.       Inspekcija 2017 m. balandžio 10–18 dienomis atliko Deklaracijos atitikimą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatoms. Atlikusi patikrinimą, Inspekcija 2017 m. balandžio 18 d. surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktą (el. bylos I t., b. l. 20–26), kuriame konstatavo, kad padaryti esminiai statinio projekto pakeitimai, kuriems reikia naujo statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Deklaracijos galiojimą ir Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

VI.

21.        Statybos įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1713) 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Vieno ar dviejų butų namų ir jų priklausinių (pagalbinio ūkio paskirties statinių, išskyrus nesudėtingus) statyba (naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje; deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai (Statybos įstatymo 24 str. 2 d.). Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama) (Statybos įstatymo 24 str. 41 d.). Statybos užbaigimo tvarką nustato TPSVPĮ (Statybos įstatymo 24 str. 8 d.). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnyje.

22.       TPSVPĮ (įstatymo redakcija galiojusi Deklaracijos pateikimo bei tvirtinimo metu – 2016 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija XII-2577) 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gavęs prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, Inspekcijos pareigūnas ją patvirtina arba atsisako tvirtinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų deklaracijai patvirtinti privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos. Deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato aplinkos ministras, o surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (TPSVPĮ 16 str. 7 d.).

23.       Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Reglamento 8.3 punkte buvo nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Iš esmės analogiška deklaracijos apie statybos užbaigimą sąvoka įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.3 punkte.

24.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020). Deklaracijos patvirtinimas ir registracija IS „Infostatyba“ yra kompetentingos valstybės institucijos administracinis sprendimas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą sukūrimą, bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti naujai sukurtą daiktą ir nuosavybės teises į jį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1832/2012).

Dėl Inspekcijos teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo

VII.

25.       Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija, galiojusi prašymo teismui padavimo metu) 28 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo. Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, nustačius savavališką statybą po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, nustatyta TPSVPĮ 14 straipsnio 13 dalyje. Nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl Deklaracijos galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo įgyvendinama, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytomis proceso administraciniuose teismuose taisyklėmis.

26.       Pareiškėjas, prašyme nurodydamas prašymo teisinį pagrindą (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis (pareiškėjas nurodė iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos nuostatas, nes prašymo padavimo teismui metu nurodytas teisės normas atitinkantis reglamentavimas buvo įtvirtintas atitinkamai ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte bei 55 straipsnio 1 dalyje), įvardijo, kad į teismą kreipiasi gindamas viešąjį interesą.

27.       TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę, nustačius viešojo intereso pažeidimų statybos srityje, kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

28.       ABTĮ 5 straipsnio, apibrėžiančio teisę kreiptis į administracinį teismą, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose nustatytos išimtys, pagal kurias teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ne tik pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą, bet ir pagal kitų subjektų kreipimąsi. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (5 str. 3 d. 2 p.). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar ?ziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

29.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A822-65/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013). 

30.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra išaiškinusi, jog pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialieji reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso (žr. 2009 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. A822-65/09).

31.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nevertino, ar pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra tinkami bei pakankami viešajam interesui apginti.

32.       Teismui paduotame prašyme Inspekcija prašo panaikinti atsakovo surašytos ir Inspekcijos pareigūno patvirtintos Deklaracijos galiojimą bei šios Deklaracijos pagrindu įregistruoto Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas teismui paduotame prašyme deklaruoja, kad Gyvenamąjį namą statytojas (Bendrovė) pastatė pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius, nustatančius statinio bendrojo ploto, tūrio ir kitus reikalavimus, neturėdamas pakoreguoto statinio projekto, naujo statybą leidžiančio dokumento. Toks teiginys iš esmės atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje (prašymo teismui teikimo metu – 71 dalyje) įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. TPSVPĮ 14 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad, teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.

33.       Sisteminė Inspekcijos teises ir pareigas nustatančių teisės aktų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą bei jos pagrindu atliktos teisinės registracijos panaikinimas yra būtina teisinė procedūra prieš Inspekcijai atliekant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, todėl teismas, šioje byloje nagrinėdamas Inspekcijos prašymą dėl Deklaracijos panaikinimo, iš esmės turėtų spręsti klausimą dėl Gyvenamojo namo pripažinimo savavališka statyba.

34.       Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad Deklaraciją surašęs ir Inspekcijai pateikęs tvirtinti statytojas – Bendrovė – 2016 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 9435 ir 9430 pagrindu Gyvenamojo namo 2 butus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą, kuriame stovi Gyvenamasis namas, perleido tretiesiems suinteresuotiems asmenims: T. R., K. S. (dabar – K. R.), P. O., R. O. (el. bylos II t., 11–23). Taip pat nurodyti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai apie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo bei butų hipoteką. Todėl nors byloje atsakovu nurodyta Bendrovė, tačiau panaikinus Deklaraciją bei Gyvenamojo namo registraciją, vadovaujantis TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalimi, jiems, o ne faktiniam statytojui, kiltų neigiamos pasekmės, tame tarpe ir pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius. 

35.       Taip pat pažymėtina, jog CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

36.       Byloje nustatyta, jog Gyvenamasis namas – jį sudarančios dvi patalpos – butai – Statytojo buvo perleisti pirkimo-pardavimo sutartimis, todėl panaikinant Deklaracijos galiojimą, dėl to kylančiomis pasekmėmis atitinkamai ribojama esamų nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, naikindamas deklaracijos galiojimą, turėtų nustatyti tikrąjį statytojų nuosavybės teisų ribojimo turinį ir įvertinti, ar šis ribojimas proporcingas (2020 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020).

37.       Todėl išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje susiklosčiusią situaciją, akcentuoja, kad nors Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo nustatyta įstatyme, tačiau kreipimasis į teismą su reikalavimu panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu yra ne tik atlikta naujai sukurto nekilnojamojo turto bei statytojo daiktinių teisių į jį registracija, bet ir yra sudaryti daiktinių teisių į šį turtą perleidimo, daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, negali būti savitikslis, o turi būti skirtas viešojo intereso apsaugai.

38.       Pažymėtina, jog teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, jog ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. A822-65/09).

39.       Pareiškėjas prašyme nėra pagrindęs, kaip jo pareikštais reikalavimais bus pasiektas tikslas, dėl kurio iš esmės buvo kreiptasi į teismą. Atsižvelgusi į tai, kad reikalavimas panaikinti Deklaracijos galiojimą bei jos pagrindu atliktą Gyvenamojo namo teisinę registraciją nėra siejamas su atitinkamais materialiaisiais teisiniais padariniais (susidariusios situacijos išsprendimu iki galo), bei įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcijos prašyme suformuluoti reikalavimai nėra tinkami ir pakankami viešajam interesui apginti. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinus tik pareiškėjo prašyme suformuluotus reikalavimus bus sukelta dar didesnė sumaištis, nes bylinėjantis vien dėl Deklaracijos panaikinimo, nesiekiant šiuo aktu sukurtų visų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o viešasis interesas realiai nėra apginamas.

40.       Nors, kaip aptarta šios nutarties 33 punkte, panaikinus Deklaracijos galiojimą liktų galimybė spręsti klausimą dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo, kas sudarytų pagrindą siekti tinkamų tolesnių materialių teisinių pasekmių, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar tam, kad teismo sprendimu būtų galutinai apgintas viešasis interesas, buvo pareikšti pakankami reikalavimai, ar neturėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kitų aktų, civilinių sandorių ir jų sukeltų pasekmių. Taip pat, įvertinus šioje administracinėje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, aktualūs tampa esamų nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimai. 

41.       Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.). Ta pati taisyklė galioja ir tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl viešojo intereso gynybos. Pirmosios instancijos teismas šią taisyklę pažeidė, nes pareiškėjui nepasiūlė patikslinti ar papildyti pareikštų reikalavimų. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę išspręsti bylą, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme.

VIII.

Dėl Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo

42.       Nors šios nutarties VII dalyje konstatuoti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, o bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tam tikrus ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo aspektus.

43.       Visų pirma išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje bei TPSVPĮ 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtintų teisės normų konstrukciją. Įstatymų leidėjas nustatė Inspekcijos teisę kreiptis į teismą dėl „deklaracijos galiojimo“ arba „jos patvirtinimo ir įregistravimo“ panaikinimo (Statybos įstatymo 28 str. 8 d.) bei „deklaracijos patvirtinimo panaikinimo“ (TPSVPĮ 14 str. 13 d.).

44.       Sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo bei TPSVPĮ nuostatas, atsižvelgus į tai, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą ne visais atvejais yra teikiamos tvirtinti Inspekcijai (Statybos įstatymo 28 str. 2–4 d.) darytina išvada, kad įstatymų leidėjas atskyrė deklaracijos apie statybos užbaigimą, kuri neteikiama tvirtinti Inspekcijai panaikinimą (deklaracijos galiojimo) bei deklaracijos apie statybos užbaigimą, kuri privalomai teikiama tvirtinti Inspekcijai panaikinimą (deklaracijos patvirtinimo ir registracijos).

45.       Nors pareiškėjas teismui pateiktame prašyme prašo panaikinti Deklaracijos galiojimą, tačiau iš esmės siekia, kad būtų panaikinta Inspekcijos patvirtinta ir įregistruota Deklaracija, todėl sprendžiant Inspekcijos reikalavimo panaikinti Deklaracijos galiojimą pagrįstumo klausimą, vertintina ne tik tai, ar Inspekcijai tvirtinti pateiktoje Deklaracijoje užfiksuoti duomenys yra teisingi, bet ir tai, ar Inspekcija turėjo teisinį pagrindą tokią deklaraciją tvirtinti.

46.       Byloje ginčijamoje Deklaracijoje nurodoma, jog „Šia deklaracija skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta statinių statyba / pakeista statinių paskirtis / pakeista patalpų paskirtis“. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad šis Deklaracijos teiginys yra klaidingas, t. y. atsakovas iš esmės pripažįsta, kad Gyvenamasis namas buvo pastatytas viršijus tam tikrus statinio projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniuose nustatytus parametrus. Tačiau byloje nėra atsakyta į klausimą, ar Inspekcija, atsižvelgus į jai teisės aktais nustatytas teises bei pareigas statybos baigiamajame etape, turėjo pagrindą tokią deklaraciją tvirtinti.

47.       Statybos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad statybos užbaigimo tvarką nustato TPSVPĮ. TPSVPĮ 16 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad statybos užbaigimo procedūrų atlikimo tvarką, deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato aplinkos ministras, o surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas. Reglamento VI dalyje „Deklaracijos tvirtinimas“ nustatyta Deklaracijos tvirtinimo procedūra bei jos etapai, įtvirtinamos statytojo bei Inspekcijos teisės bei pareigos.

48.       Deklaracijos tvirtinimo procedūra inicijuojama Inspekcijai pateikiant prašymą patvirtinti Deklaraciją (Reglamento 34 p.). Užregistravus prašymą iki jo priėmimo nagrinėti, Inspekcijos pareigūnui nustatyta pareiga patikrinti Reglamento 36 punkte įtvirtintas aplinkybes, susijusias su statytojo teisiniu statusu (pvz., ar žemės sklypas, kuriame vykdyta statyba, valdomas teisėtai (36.1.1), ar yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas (36.1.2), ar su prašymu tvirtinti deklaraciją yra pateikti visi privalomi pateikti dokumentai (36.3) ir kt.). Inspekcijos pareigūnui nustačius, kad Reglamento 36 punkto reikalavimai yra įvykdyti, prašymas yra priimamas ir prasideda jo nagrinėjimo etapas (Reglamento 36 p.).

49.       Reglamento 39 punktas įtvirtina veiksmus, kurie atliekami nagrinėjant pateiktą prašymą patvirtinti deklaraciją, nustatytas 5 darbo dienų terminas šiems veiksmams atlikti. Prašymo patvirtinti deklaraciją nagrinėjimo etapas baigiamas per 10 darbo dienų terminą priimant vieną iš Reglamento 40 punkte nurodytų sprendimų.

50.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Reglamente nustatytą Deklaracijos tvirtinimo tvarką bei nustatytus terminus, daro išvadą, kad Deklaracijos tvirtinimas nėra formali procedūra. Prieš patvirtindama Deklaraciją Inspekcija privalo patikrinti aplinkybes, tarp kurių – ir ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, viršijančių nustatytus Reglamento 31.1–31.3 papunkčiuose ar pažeidžiančių (šiuo atveju tikrinama pasirinktinai) nustatytus Reglamento 31.4 papunktyje (Reglamento 39.1 punktas). Inspekcijai nustatyta teisė bei pareiga netvirtinti deklaracijos, jei nustatoma pažeidimų pagal Reglamento 39 punktą (Reglamento 40.2 p).

51.       Akcentuotina, jog nors statytojas turi pareigą Deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis, tačiau Inspekcija privalo patikrinti Reglamento 39 punkte nurodytas aplinkybes ir tik tada priimti sprendimą dėl deklaracijos tvirtinimo. Byloje nėra duomenų ir pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Inspekcija patikrino Reglamento 39 punkte nurodytas aplinkybes ir tik tada priėmė sprendimą patvirtinti Deklaraciją. Akcentuotina, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Deklaracija buvo patvirtinta jos pateikimo dieną (el. bylos I t., b. l. 19).

52.       Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad statinio projektas, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir kartu su prašymu patvirtinti Deklaraciją pateiktas statinio projektas nėra tas pats dokumentas, t. y. atsakovas kartu su prašymu patvirtinti Deklaraciją pateikė statinio projektą, kuriam nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad statinio projektas, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, yra registruotas IS „Infostatyba“. Pažymėtina ir tai, kad Reglamento 4 punkte nustatyta, jog Inspekcijos įgalioti pareigūnai Reglamente nurodytas statybos užbaigimo procedūras atlieka naudodamiesi IS „Infostatyba“. Todėl vertinant, ar Inspekcija atliko Reglamento 39 punkte nurodytus veiksmus, analizuotina ir tai, kuriuo statinio projektu Inspekcija turėjo vadovautis, tikrindama šiame Reglamento punkte nurodytas aplinkybes.

53.       Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutarties dalyje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Deklaracijos galiojimą, nevertino Inspekcijos veiksmų teisėtumo tvirtinant Deklaraciją, neanalizavo, ar buvo atlikti visi veiksmai, įtvirtinti Reglamente, iš esmės būtini tam, kad būtų užkirstas kelias akivaizdžiai neteisėtos Deklaracijos patvirtinimui bei registravimui. Toks pirmosios instancijos teismo proceso teisės normos (ABTĮ 80 str. 1 d., 86 str. 2 d.) pažeidimas taip pat laikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo priimtą sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d. 1 p.).

IX.

Dėl Gyvenamojo namo teisinės registracijos panaikinimo

54.       Pareiškėjas teismo taip pat prašė panaikinti Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį darytina išvada, kad teismas nenagrinėjo aptariamo reikalavimo pagrįstumo bei teisėtumo, šį reikalavimą laikė išvestiniu bei jį patenkino automatiškai, patenkinęs reikalavimą dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

55.       Visų pirma pažymėtina, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. 

56.       Iš šios nutarties 3 punkte pateiktų trečiojo suinteresuoto asmens Registrų centro atsiliepimo į pareiškėjo prašymą argumentų matyti, kad Registrų centras pirmosios instancijos teismui nurodė motyvus, kurie, jo nuomone, sudaro pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo dalies dėl Gyvenamojo namo teisinės registracijos panaikinimo. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas nevertino trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kuriuos, susipažinusi su šioje byloje susiklosčiusia faktine bei teisine situacija, išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais.

57.       Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Registro įstatymo 2 str.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje.

58.       Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai (Kadastro įstatymo 6 str. 2 d. 5 p.).

59.       Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

60.       Atsižvelgus į šios teismo nutarties 57–59 punktus, darytina išvada, kad siekdamas panaikinti Gyvenamojo namo teisinę registraciją, pareiškėjas turi įrodyti, kad dokumentai, vadovaujantis kuriais į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Gyvenamojo namo kadastro duomenys, yra neteisėti. Savo ruožtu, bylą nagrinėjęs teismas turėjo nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Gyvenamojo namo parametrai į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti neteisėtų dokumentų pagrindu.

61.       Registrų centras atsiliepime į prašymą pažymėjo, kad Deklaracijos pagrindu Gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šio dokumento pagrindu buvo tik patikslinti Gyvenamojo namo kadastro duomenys. Nutarties 19 punkte nurodyta, jog  Gyvenamasis namas, kaip nebaigta statyba, Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruotas Inspekcijos išduotos Pažymos pagrindu.

62.       Pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį (šiuo metu – 39 str. 1 d.) Inspekcijos išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių gali būti pagrindu nebaigtą statyti statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog šiuo aspektu tokia pažyma yra prilyginama Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimui, kuris yra vienas iš pagrindų įrašyti statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (žr. 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1133-143/2015).

63.       Pažymoje, išduotoje Inspekcijos, nurodyta, jog šiuo dokumentu patvirtinama, kad Statybos leidimo pagrindu Gyvenamojo namo (dviejų butų pastatas) statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (el. bylos II t., b. l. 27). Pažymoje taip pat nurodyta, jog Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. gegužės 23 d. Iš UAB Korporacijos „Matininkai“ 2016 m. gegužės 23 d. nustatytų „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų“ matyti, jog 41 proc. Gyvenamojo namo baigtumas nustatytas nuo 303,38 m2 bendrojo pastato ploto (el. bylos II t., b. l. 29).

64.       Atsižvelgus į nutarties 17 punkte nustatytą faktinę aplinkybę, jog Statybos leidimas buvo išduotas statybai Gyvenamojo namo, kurio esminiai rodikliai: bendrasis plotas – 147,98 m2, pastato tūris – 664 m3, sklypo užstatymo tankumas – 13,92 proc., darytina išvada, kad Pažymos, kuri byloje nėra ginčijama, pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nebaigtas statyti Gyvenamasis namas, kurio statybos jau Pažymos išdavimo metu buvo vykdomos viršijant statinio projekte nustatytus esminius statinio parametrus.

65.       Taip pat nustatyta, kad paskutiniai Gyvenamojo namo duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre atlikti ne Deklaracijos, o civilinių sandorių, kurie šioje administracinėje byloje taip pat nėra ginčijami, pagrindu.

66.       Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Savo ruožtu nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Registro įstatymo 16 str. 1 d.).

67.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą (žr., pvz., 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-188-492/2017).

68.       Nei Registro įstatymas, nei Kadastro įstatymas nereglamentuoja nekilnojamojo daikto išregistravimo klausimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintuose (2020 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 275 redakcija) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose (2020 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 97 redakcija) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose apibrėžiamas tik nekilnojamojo turto išregistravimo jį nugriovus ar jam žuvus pagrindas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų 71 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.4–841.6 p.).

69.       Sistemiškai aiškinant aptartų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymą bei šio turto įregistravimą, nuostatas, darytina išvada, jog egzistuojantis (nežuvęs) nekilnojamasis daiktas negali būti išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro tol, kol nėra išregistruotos į šį nekilnojamąjį turtą įregistruotos daiktinės teisės bei jų suvaržymai.

70.       Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčijamas dokumentas, kurio pagrindu Gyvenamasis namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, taip pat nėra kvestionuojamas ir Nekilnojamojo turto registre į Gyvenamąjį namą (jo butus) įregistruotų daiktinių teisių teisėtumas. Pareiškėjas siekia Gyvenamojo namo teisinės registracijos panaikinimo ginčydamas tik Deklaraciją, kuri nebuvo nei Gyvenamojo namo registracijos Nekilnojamojo turto registre teisinis pagrindas, nei dokumentas, nusakantis aktualius Gyvenamojo namo duomenis, registruotus Nekilnojamojo turto registre.

71.       Šioje nutarties dalyje nustatytos aplinkybės dar kartą patvirtina nutarties VII dalyje padarytas išvadas, jog pareiškėjo šioje byloje pareikštais reikalavimais nebus apgintas viešasis interesas. Priešingai – teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir panaikinus tik Deklaracijos galiojimą bei Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, bus sukurta situacija, kurios išsprendimas pareikalaus papildomų teisminių procesų.

72.       Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas Gyvenamojo namo teisinę registraciją panaikino pažeisdamas teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo bei įrodymų vertinimo taisykles.

73.       Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Registrų centro atsiliepime į prašymą nurodytą argumentą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas – ginčo statinyje esančių patalpų – butų – hipoteka, todėl svarstytinas klausimas dėl šios daiktinės teisės turėtojo suinteresuotumo bylos, kurioje, be kita ko, prašoma panaikinti Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, baigtimi.

74.       Šioje nutarties dalyje nustatyti pirmosios instancijos teismo proceso teisės bei materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimai taip pat sudaro pagrindą panaikinti apeliaciniame skunde skundžiamą teismo sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d. 1 p.).

75.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai remdamasis byloje esančiais įrodymais jų neištyrė. Apeliaciniame skunde apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas naikinamas ir byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

76.       Apeliaciniame skunde prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinus nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šiuo metu negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Senamiesčio turtas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.