Civilinė byla Nr. e2-9767-1025/2020
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01460-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.3; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (N)
(S)
S P R E N D I M A S UŽ A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. I. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 1) 2000 Eur negrąžinto kredito dalį; 2) 183,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-09-01 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2000 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-03-25; 4) 864 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 7,85 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-04-26, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-09-01; 6) 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2000 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-03-26 iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 269 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 69,00 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis)
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.
Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2020 m. kovo 23 d. tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K838870281, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2 000,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 749,68 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22.00 proc.), 241,96 Eur su nuolaida paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio. Ieškovė suteikė atsakovui 2 000,00 Eur vartojimo kreditą, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.4. punktu, 2020 m. rugsėjo 1 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.
Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 000 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 183,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. rugsėjo 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė praktiką dėl palūkanų skaičiavimo ir nutraukimo. Šioje nutartyje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).
Pagal kasacinio teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
Šalių sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo, be kita ko, mokėti sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta sutarties specialiojoje dalyje – 22,00 proc.) palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, todėl šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. kovo 25 d. kredito sutarties termino pabaigos. Sutartį nutraukus 2020 m. rugsėjo 1 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 183,35 Eur pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 2 000,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-25).
Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, aptariamas ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip prašymas taikyti vieną iš civilinės atsakomybės formų, t. y. priteisti pagal sutartį ieškovės negautas pajamas (nuostolius) – iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nesumokėtas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių kreditorė pagrįstai tikėjosi. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurias būtų gavusi, jei atsakovas iki kredito sutarties pabaigos būtų tinkamai vykdęs sutartį, todėl teismas sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei iš atsakovo priteistinos negautos pajamos (nuostoliai): 22,00 proc. dydžio metinės palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 000,00 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugsėjo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-25).
Dėl reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokestį
Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl 864,00 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo iš atsakovo, grindžiamą sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktu, kuris nustato, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (vieno ir dviejų dešimtųjų) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30,00 Eur (trisdešimt eurų).
Pagal aukštesnės instancijos išaiškinimus analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis yra laikomas netesybomis (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020 21 punktas). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą dėl netesybų mokėjimo netinkamo prievolės vykdymo atveju bei ieškovės iš esmės siekimą pareikštu ieškiniu (tarpininkavimo mokesčio forma), kad jos naudai būtų priteista 864,00 Eur netesybų suma, sprendžia, jog šalių sudarytos sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę bei Vartojimo kreditų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyvių reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties Specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 241,96 Eur, to paties dydžio tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą. Nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką, yra minimas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 8,80 procentų dydis nuo kiekvienos mėnesinės įmokos ir apskaičiuota vėlavimo palūkanų suma, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas pradelstas). Todėl, nesant duomenų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir dėl jo apskaičiuotą vėlavimo palūkanų sumą, sutarties sudarymo metu atsakovui objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį privalės jis mokėti, netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Taigi, tokia sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad minėta sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020 34 punktas). Esant šioms aplinkybėms, ši sutarties sąlyga vertinama kaip nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jos netaiko (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Kadangi, minėta, sutarties Specialiosiose sąlygose aptartas 241,96 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida (nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 8,80 proc.), jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, todėl šią sumą atsakovas ir turėtų sumokėti ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus sutarties turinį (Specialiųjų ir Bendrųjų sąlygų nuostatas) bei standartinę informaciją apie kreditą, ieškovės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 241,96 Eur tarpininkavimo mokestis (CK 6.2284 straipsnio 6 dalis).
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 7,85 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugsėjo 1 d., ir 22,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 2 000,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. kovo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (22 proc.) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020-06-09 išleistoje „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikos“ apžvalgoje, kurioje aptarė aktualiausius teismų praktikoje iš vartojimo kredito teisinių santykių kylančius klausimus, tarp jų ir klausimus dėl kompensacinių palūkanų, nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtinta šias taisykles: „Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.“
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, ieškovės prašymas dėl 22,00 proc. kompensacinių palūkanų už negrąžintą kreditą, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. kovo 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos – atmestinas, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,85 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugsėjo 1 d., atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei anksčiau nurodytą teismų praktiką, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra sumokėjusi 69 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymai pagrindė 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas vertina, kad tenkino apie 80 proc. ieškovės reikalavimų (teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 622,04 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 22,00 proc. kompensacinių palūkanų už negrąžintą kreditą, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-03-26 iki visiško kredito grąžinimo dienos), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 215,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur negrąžintą kreditą; 183,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; negautas pajamas (nuostolius) – 22,00 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 000 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-09-01 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-03-25); 241,96 Eur tarpininkavimo mokestį; 7,85 Eur kompensuojamąsias palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2433,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei (duomenys neskelbtini).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė