Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-487/2022

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15639-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.4.1.2.8; 2.4.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Laimai Milevičienei,

nukentėjusiojo A. Č. atstovui advokatui Aleksandrui Gončarko,

nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu per Zoom platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo ir nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Į V. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną, prilyginant ją dviems laisvės apribojimo dienoms

V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Į V. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 24 d.

Iš V. Š. priteista 12 000 Eur A. Č. naudai neturtinei žalai atlyginti;

Iš D. K., V. Š. ir V. B. priteista solidariai 1174,91 Eur Privalomojo socialinio draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui (sąskaita LT217300010002484333 „SWEDBANK, banko kodas 73000).

Iš D. K., V. Š. ir V. B. solidariai priteista 1036,58 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV prie SADM) naudai (sąskaita LT337044060007740589, AB SEB banke, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, paskirtis – žala VSDFV Vilniaus skyriui).

Iš D. K. ir V. B. solidariai priteista A. Č. naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra paduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       V. B. ir V. Š. nuteisti už tai, kad:

jie 2020 m. balandžio 22 d., apie 16.00 val. viešoje vietoje, aptvertoje teritorijoje, kurioje saugomos statybinės medžiagos, esančioje prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje, V. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami kartu su D. K., įžūliais veiksmais demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų, pradėjo konfliktą su teritoriją saugančiu A. Č., įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, po ko – V. B. ir V. Š. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį ir, nukentėjusiajam einant į kilnojamąjį statybinį vagonėlį, D. K. trenkė du kartus vagonėlio metalinėmis durimis į nukentėjusįjį, tuomet V. Š. ištraukė iš nukentėjusiojo A. Č. rankų geležinį strypą ir juo sudavė pastarajam ne mažiau trijų kartų į galvą, krūtinę, blauzdą, nuo ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, taip V. B. sukėlė nukentėjusiajam A. Č. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o V. Š. padarė nukentėjusiajam A. Č. muštinę žaizdą galvos kairėje pusėje, kaukolės skliauto ir pamato lūžį kairėje pusėje su galvos smegenų sumušimu ir kraujosruvą po voratinkliniu smegenų dangalu, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje ir kairėje blauzdoje, kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. Č. sveikatą ir įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Valerijus Kirpičnikovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam  V. B. paskirtos bausmės, neskiriant nuteistajam laisvės apribojimo bausmės, taip pat sumažinti iš jo priteistinas sumas pagal civilinius ieškinius.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Apeliaciniame skunde keliant tinkamos bausmės skyrimo klausimą, prašoma V. B. skirti viešųjų darbų bausmę, o laisvės apribojimo bausmę panaikinti. Nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad V. B. kelis kartus smūgiavo nukentėjusiajam, neatitinka tikrovės ir prieštarauja bylos medžiagai. Pasak apelianto, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad V. B., kuris visą laiką buvo kameros filmavimo zonoje, nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smūgio, o tik konflikto pradžioje sumosikavo rankomis.

2.2.       Gynėjo nuomone, laisvės apribojimo bausmė su teismo paskirtais įpareigojimais vertintina kaip per griežta ir negalinti turėti pozityvesnės įtakos nuteistajam. V. B. pilnai pripažino kaltę, gailėjosi, todėl, gynėjo manymu, nuteistajam parinkus straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

2.3.        Atsižvelgus į nuteistojo V. B. padarytos veikos pavojingumą, palyginus jo veiksmus su kitų nuteistųjų veiksmais, gynėjas mano, kad sumos, kurios priteistos iš nuteistojo, yra pernelyg didelės, todėl turėtų būti mažinamos.

3. Nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirtąją bausmę sumažinti iki minimalios, taip pat sumažinti nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės žalos dydį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.       Apeliaciniame skunde keliant nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo klausimą, vertinama, kad teismas, skirdamas bausmę už abi nusikalstamas veikas, jų tinkamai neindividualizavo, nevertino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei paskyrė per griežtą bausmę, o taip pat netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dydžio klausimą ir iš V. Š. nukentėjusiajam priteisė aiškiai per didelę sumą neturtinės žalos atlyginimui.

3.2.       Gynėjas, nepateikdamas argumentų dėl nuteistojo veikų kvalifikavimo ir jo neginčydamas, apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurios turi reikšmės tiek nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui, tiek priteistinam neturtinės žalos dydžiui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmių klausimą, apsiribojo keliais kriterijais, t. y. nustatė po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę; vertino nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį – padaryta viena labai sunki ir viena nesunki nusikalstama veika; taip pat išvardino dalį nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų. Apelianto nuomone, nurodęs šias aplinkybes, teismas jų objektyviai neįvertino ir neatkreipė dėmesio į tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, jog V. Š. dirba, gauna atitinkamų lėšų pragyvenimui. Iš asmenį charakterizuojančių duomenų matyti ir tai, kad ankstesnė baudžiamoji byla V. Š. atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kas rodo, kad jis savo kaltę pripažino. Be to, ankstesnės jo nusikalstamos veikos buvo nesmurtinės. Todėl gynėjas mano, kad teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę ir kitų jį charakterizuojančių aplinkybių visetą, pernelyg didelį dėmesį suteikė V. Š. teistumui.

3.3.       Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje V. Š. dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nurodė ketinantis atlyginti bent dalį padarytos žalos. Tai, pasak gynėjo, rodo, kad nuteistasis supranta pasielgęs netinkamai, gailisi dėl kilusių sunkių pasekmių, todėl teismo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė vertintina kaip per griežta ir vargiai suderinama su pagrįstu nuteistojo interesu sparčiau atlyginti padarytą žalą.

3.4.       Vertindamas kilusio konflikto aplinkybes, gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes konfliktas įvyko nukentėjusiojo A. Č. saugojamoje aptvertoje teritorijoje. Dėl kitos veikos nustatyta, kad konfliktas įvyko viešojoje vietoje. Iš vaizdo įrašo matyti, kad teritorija ištisai aptverta nebuvo, tiesiog dalis daugiabučio namo teritorijos atskirta kilnojamais tvoros segmentais, praėjimas prie namo buvo laisvas. Apklausti kaltinamieji ir liudytojas D. M. nurodė, kad nukentėjusysis vijo juos iš teritorijos, vartojo necenzūrinius žodžius. Pasak nuteistojo V. Š. gynėjo, svarbi yra ir ta aplinkybė, kad metalinis strypas, kuriuo V. Š. nukentėjusiajam padarė byloje nustatytus sužalojimus, sunkiai sutrikdžiusius pastarojo sveikatą, buvo atimtas iš paties nukentėjusiojo. Todėl apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistojo veikų padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, o taip pat nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį, turėjo atsižvelgti ir į paties nukentėjusiojo veiksmų nevienareikšmį pobūdį.

3.5.       Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, apsiribojo paskatų ir kilusių pasekmių įvertinimu, tačiau nevertino, kaip minėta, paties nukentėjusiojo elgesio įvykio metu, o taip pat nevertino turtinės nuteistojo V. Š. padėties – kad jis pradėjo dirbti tik bylos nagrinėjimo metu, jo gaunamos pajamos nėra didelės. Todėl priteistas neturtinės žalos dydis gali būti vertinamas ne kaip adekvatus nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų ir nepatogumų įvertinimas pinigais, o kaip papildoma bausmė nuteistajam. Gynybos nuomone, priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas.

3.6.       Taip pat, apelianto nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos konflikto aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad, įvertinus ir paties nukentėjusiojo veiksmus, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo V. Š. atžvilgiu galimybės.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. B. ir V. Š. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė, nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo ir nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliaciniai skundai atmetami.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliantai skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems V. B. bei V. Š. inkriminuotų nusikaltimų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei V. B. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį, V. Š. – pagal BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

7. Nuteistojo V. B. gynėjas, nuteistojo V. Š. gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistiesiems paskirtos per griežtos bausmės aspektu, o taip pat ginčija iš nuteistųjų priteistų sumų dydį. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunduose keliamų klausimų.

Dėl bausmės

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

9. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmes nuteistiesiems V. B. ir V. Š., nepadarė.

Dėl nuteistajam V. B. paskirtos bausmės

10. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam parinkta bausmės rūšimi, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – viešuosius darbus.

11. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, už kurios padarymą V. B. pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Byloje nebuvo nustatyta nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką V. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat vertino, kad nuteistasis V. B. anksčiau neteistas, nevedęs, nedirbo, kaltę pripažino formaliai, neneigdamas dalyvavęs konflikte, tačiau nurodęs, kad neprisimena, jog būtų nukentėjusiajam sudavęs. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, į aktyvų V. B. vaidmenį konflikte, į tai, kad V. B. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas 45 kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnį (Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas), pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant ne pačią švelniausią už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę, o laisvės apribojimo bausmę, skiriant įpareigojimus, kurie darytų įtaką jo elgesiui ir užkirstų kelią daryti naujas nusikalstamas veikas.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų faktinių aplinkybių visetą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, neginčijant V. B. veikos teisinės kvalifikacijos, dėl jo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu (ne smūgių sudavimo, o tik mosikavimo rankomis) atmestini, kaip paneigti teismo ištirtais bylos įrodymais. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo A. Č. parodymais, liudytojo R. P. parodymais ir jo pateiktu vaizdo įrašu neginčytinai nustatyta nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė, kad V. B. ir V. Š. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas, argumentuodamas dėl V. B. skirtinos bausmės, nepagrįstai nurodė, jog V. B. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius, nes V. B. nebuvo kaltinamas tokios apimties smurtinių veiksmų nukentėjusiajam padarymu. Tačiau šis nuteistojo gynėjo skundo argumentas bei tai, kad V. B. pilnai pripažino kaltę ir gailėjosi, nesudaro pagrindo išvadai, jog V. B. buvo parinkta netinkamos rūšies bausmė. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų visumoje, pagrįstai nuteistojo sutikimą su pareikštais kaltinimais vertino kaip formalų ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė su atitinkamais nuosprendyje nurodytais įpareigojimais atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. V. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam V. Š. paskirtos bausmės

13. Nuteistojo V. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. Š., neteisingai vertino BK 54 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies nuostatas, bausmės neindividualizavo, dalį bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išvardino, tačiau jų tinkamai neįvertino, o taip pat neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes. Todėl, gynėjo manymu, V. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o taip pat subendrinta bausmė pripažintina per griežta. Šie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

14. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už jo padarymą numatyta laisvės atėmimo nuo dviejų iki dvylikos metų bausmė.

15. Baudžiamosios bylos duomenimis, V. Š. nevedęs, nedirbo, teistas tris kartus, teistumas veikų padarymo metu buvo neišnykęs. Pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailestį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat vertino, kad V. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną labai sunkų nusikaltimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad V. Š. skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės – areštas ir laisvės atėmimas, jų dydį parenkant artimą numatytų bausmių vidurkiui.

16.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sureikšmino ankstesnį V. Š. teistumą, neatsižvelgęs į ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdį ir paties V. Š. požiūrį į šias veikas, leidusį ankstesnę baudžiamąją bylą nagrinėti sutrumpinto proceso būdu. Skundžiamo nuosprendžio turinys paneigia šį nuteistojo gynėjo argumentą, priešingai, teismas ankstesnį V. Š. teistumą nurodė, kaip vieną iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nesuteikdamas jam didesnės svarbos nei kitiems bausmės skyrimui reikšmingiems duomenims (jo atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, duomenims, kad jis nevedęs, nedirbo). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą V. Š. buvo paskirtos ir švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės. Tačiau jis, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad švelnesnių bausmių paskyrimas V. Š. jokio poveikio nedaro, jis ir toliau yra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą V. Š. parinko vieną iš griežčiausių šio straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – arešto bausmę, kurios dydį nustatė didesnį, nei nustatytas bausmės vidurkis, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą paskyrė mažesnio nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankiausiu bausmių bendrinimo būdu – apėmimu. Nuteistojo V. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis pradėjo dirbti, turi lėšų pragyvenimui bei dėl nukentėjusiojo veiksmų įtakos nuteistojo elgesiui nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Nenustatyta ir teisinių pagrindų taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir parinkti nuteistajam kitos rūšies ar švelnesnę bausmę. Tokių duomenų nenurodo ir apeliantas.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų faktinių aplinkybių visetą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Š. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistajam V. Š. paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. V. Š. paskirtos bausmės, o taip pat subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuosprendžiu V. B. ir V. Š. paskirtos bausmės atitinka jų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, pavojingumą, nuteistųjų asmenybes bei bausmei keliamą paskirtį. Apygardos teismas, parinkdamas V. B. ir V. Š. skirtinų bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Pagal savo rūšį bei dydį paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl dar labiau jas švelninti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys  baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr.  2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020).

Dėl civilinių ieškinių

19. Nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose nesutinka su priteistų civilinių ieškinių dydžiais. Nuteistojo V. B. gynėjas nurodo, kad, atsižvelgus į V. B. padarytos veikos pavojingumą, palyginus jo veiksmus su kitų nuteistųjų veiksmais, sumos, kurios priteistos iš nuteistojo, yra pernelyg didelės, todėl turėtų būti mažinamos. Nuteistojo V. Š. gynėjas tvirtina, kad teismas, spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, apsiribojo paskatų ir kilusių pasekmių įvertinimu, tačiau nevertino paties nukentėjusiojo elgesio įvykio metu, o taip pat nevertino turtinės nuteistojo V. Š. padėties – kad jis pradėjo dirbti tik bylos nagrinėjimo metu, jo gaunamos pajamos nėra didelės. Gynybos nuomone, priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas.

20. Su šiais apeliacinių skundų argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. Č. gydymo išlaidų ir VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl sumos, išmokėtos nukentėjusiajam kaip ligos išmoka, bei minėtas sumas priteisė solidariai iš visų nuteistųjų, priėjęs prie išvados, kad nukentėjusysis buvo gydomas dėl sužalojimų, padarytų visų trijų nuteistųjų nusikalstamais veiksmais, vartojant fizinį smurtą jo atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina minėtų sumų dydį ir pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl jų išieškojimo solidariai iš visų nuteistųjų yra teisingas.

21. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo sprendžiamas nukentėjusiojo A. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. Š. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – chuliganiškas paskatas, sužalojimo mastą ir pobūdį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės lūžimų), dėl sužalojimo atsiradusias pasekmes (prastai miega, vartoja vaistus nuo galvos skausmo, suprastėjo psichologinė būsena, nerekomenduojamas fizinis darbas, turi nuolatos lankytis pas gydytojus), iš nuteistojo V. Š. priteisė nukentėjusiajam 12000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, konstatavęs ir tai, kad nukentėjusiajam A. Č. neturtinė žala buvo padaryta ir kitų dviejų nuteistųjų (tame tarpe V. B.) veiksmais, kai jie vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, demonstravo aiškų nesiskaitymą su nukentėjusiuoju, V. B. sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, o D. K. daužė nukentėjusįjį metalinėmis vagonėlio durimis, sukeldami fizinį skausmą bei trikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, sumažino prašomą priteisti sumą iki dviejų tūkstančių eurų ir ją iš V. B. ir D. K. solidariai priteisė nukentėjusiojo naudai.

22. Nors nuteistųjų gynėjų nuomone, iš nuteistųjų priteistos sumos yra per didelės, argumentuojant, kad V. B. veiksmai, palyginus su kitų nuteistųjų, yra mažiausios apimties, netinkamai įvertinta nuteistojo V. Š. turtinė padėtis, atkreipiant dėmesį ir į nukentėjusiojo elgesį, kai jis pats pasiėmė metalinį vamzdį, jo pagalba vijo nuteistuosius iš aptvertos teritorijos bei galimai juo būtų sudavęs, kai V. Š. atėmė iš jo turėtą metalinį vamzdį, su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išnagrinėjimo yra teisėta ir pagrįsta.

23. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama.

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvados dėl civilinių ieškinių pakankamai motyvuotos, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą, o taip pat įvertinti suformuoti teismų precedentai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

25. Nors apeliantas – nuteistojo V. Š. gynėjas teigia, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiojo elgesio įtaką nuteistojo V. Š. veiksmams, su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji, apsvaigę nuo alkoholio, dienos metu atėjo į metalinėmis konstrukcijomis aptvertą aikštelę, kurioje buvo sudėtos statybinės medžiagos, teritoriją saugojo nukentėjusysis A. Č.; pastarajam paprašius juos iš aikštelės išeiti, nuteistieji atsisakė išeiti, ėmė su A. Č. konfliktuoti, elgėsi įžūliai, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, V. B., V. Š. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį, D. K. du kartus trenkė kilnojamojo statybinio vagonėlio durimis į nukentėjusįjį, todėl A. Č. pasiėmė metalinį vamzdį, kurį ištraukęs A. Š. sudavė jam smūgius į galvą, krūtinę, blauzdą. Minėti faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis jokiais savo veiksmais nuteistųjų nusikalstamo elgesio neįtakojo, priešingai, būtent trys apsvaigę nuo alkoholio nuteistieji pateko į saugomą teritoriją, neklausė nurodymų iš jos išeiti, sukėlė konfliktą, kurio metu elgėsi įžūliai, smurtavo prieš nukentėjusįjį, todėl nėra jokio pagrindo vertinti nukentėjusiojo elgesio įtaką nuteistųjų veiksmams ir dėl to spręsti dėl neturtinės žalos dydžio mažinimo.

26. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo V. Š. gynėjo argumentu, jog teismas neatsižvelgė į nuteistojo V. Š. turtinę padėtį.

27. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. yra darbingas, todėl turės galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, jo turtinė padėtis, įvertinant jo amžių ir darbingumą, nelaikytina išskirtinai sunkia, galinčia žymiai nulemti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir asmens teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko turtinę padėtį ir teismų precedentus panašaus pobūdžio bylose, laiko, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Mažinti neturtinės žalos dydį apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priteisiami neturtinės žalos dydžiai neprieštarauja teismų praktikai panašiose baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, Nr. 2K-292-489/2015, Nr. 2K-162-895/2015, Nr. 2K-431-746/2015).

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų V. B., V. Š. gynėjų apeliacinių skundų argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

       Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo ir nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                       Jolanta Čepukėnienė

   Vitalija Norkūnaitė  

   Regina Pocienė