Baudžiamoji byla Nr. 2K-451/2011
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-01043-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2.; 1.2.28.2.;
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. (R. A.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 1 dalį ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Konfiskuotas R. A. priklausantis automobilis BMW 525, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir S. B. (S. B.), I. T. (I. T.) bei H. P. (H. P.), tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžiu R. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
R. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. B., gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. Jis, S. Batikyanui paprašius, 2009 m. balandžio 20 d., H. P. automobiliu VW Passat, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo Baltarusijos Respublikos pasienio ruožo į Švenčionių r. Pavoverės k. atgabenus šešis užsieniečius - Indijos piliečius G. S., S. S., P. K., G. S., G. S. ir Šri Lankos pilietį K. K., ir telefonu apie tai informavus S. B., kartu su S. B. 2009 m. balandžio 20 d., nuo 14 val. iki 21 val. 30 min., automobiliu BMW 525, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuos neteisėtai Lietuvos sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius neteisėtai gabeno iš Švenčionių r. Pavoverės k. į Kauną. Tris iš šių užsieniečių atvežė į S. B. naudojamą butą Kaune, (duomenys neskelbtini), o kitus tris - į S. B. naudojamą butą Kaune, (duomenys neskelbtini), kur šie asmenys buvo slepiami.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Kasatorius nurodo, kad nusikalstamos veikos sudėtis - tai objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma ir, jeigu neįrodomas nors vienas būtinas konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymis, baudžiamoji atsakomybė negalima. Bylos aplinkybės pagrindžia tik objektyvųjį BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį ir šių aplinkybių kasatorius neneigia. Tačiau norint veiką kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas supranta, jog neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nori taip veikti. Gabenamo ar slepiamo asmens statuso suvokimas yra būtinas tyčinės kaltės elementas. Tačiau teismas, kasatoriui priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė tik objektyviuosius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, o subjektyvieji požymiai liko nenustatyti.
Teismo išvada, kad R. A. turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog gabenami asmenys yra neteisėtai valstybės sieną perėję užsieniečiai ir kad juos gabendamas jis daro nusikaltimą, yra nepagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius su S. B. yra tautiečiai, šiek tiek pažįstami, tačiau nėra artimi draugai. Dėl to S. B., galbūt nenorėdamas įvardinti savo vykdomos neteisėtos veikos, slėpė ją nuo kasatoriaus, o šis nebuvo suinteresuotas sužinoti, kokiu tikslu yra gabenami, kaip vėliau paaiškėjo, nelegaliai Lietuvos sieną perėję asmenys. Be to, teismo daroma išvada, kad R. A. turėjo suprasti, jog veža nelegaliai Lietuvos sieną perėjusius asmenis, iš to, kad šie asmenys moka tik anglų kalbą, taip pat nepagrįsta. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad gabenti užsieniečiai mokėjo tik anglų kalbą, ir, kai jis šiems asmenims bandė išaiškinti rusų kalba, kad jie visi į automobilį lipti negali, šie nesuprato, o S. B. paaiškinimus anglų kalba - suprato. Nuteistasis R. A. negalėjo suprasti, kad gabena asmenis, nelegaliai perėjusius Lietuvos sieną, nes nesuprato, ką jie su S. B. tarpusavyje kalba. Vien faktas, kad R. A. buvo užėjęs į namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), laiptinę kartu su S. B., nėra pagrindas manyti, kad jis žinojo apie nelegaliai Lietuvos sieną perėjusių asmenų gabenimą. Šis būstas buvo išnuomotas S. B., todėl kasatoriui nekilo jokių abejonių, kodėl minėti asmenys atvežti būtent į šį butą.
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad spręsdami nuteistojo R. A. kaltės pagal BK 292 straipsnio 2 dalį klausimą, pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neišsamų įrodymų vertinimą sieja su neteisingu jo padaryto nusikaltimo subjektyviųjų požymių nustatymu. Su šiais kasatoriaus teiginiais negalima sutikti. Iš byloje esančių pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad šis teismas ištyrė bei patikrino visas esmines bylos aplinkybes. Nuosprendyje nurodyti įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas dėl R. A. kaltės, taip pat nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistąjį teisinančius įrodymus.
Iš byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų G. K., J. B., R. Č. parodymų matyti, kad, gavus informacijos apie neteisėtą užsieniečių gabenimą, buvo organizuotas operatyvinis sekimas. Operatyvinio sekimo metu, be kitų aplinkybių buvo nustatyta, kad automobiliui VW Passat atvežus bei kelyje Zarasai-Švenčionys-Vilnius prie „112" kilometro išleidus šešis tamsaus gymio asmenis, pastarieji susigūžę paskubomis nuėjo į mišką. Po kurio laiko į tą pačią vietą atvyko automobilis BMW, vairuojamas nuteistojo R. A. Kartu su juo atvyko S. B. Kažkam sušvilpus, iš miško prie automobilio paskubomis atėjo trys asmenys, kurie buvo nuvežti į Kauną. Vėliau, grįžę į tą pačią vietą R. A. kartu su S. B. į Kauną nuvežė likusius tris asmenis. Byloje taip pat nustatyta, kad į Kauną atvežtus asmenis R. A. bei S. B. lydėjo į išnuomotus butus. Kaip liudytojai apklausti neteisėtai gabenti užsieniečiai P. K. ir G. S. parodė, kad gyvenamose patalpose buvo laikomi užrakinti, jiems buvo atnešamas maistas. Nuteistasis R. A. parodymuose teigė, kad jo vežami asmenys buvo tamsaus gymio, šnekėjo anglų kalba. Taigi teismo nustatytos užsieniečių paėmimo, nugabenimo į Kauną, jų apgyvendinimo bei laikymo aplinkybės, jų išorės požymiai bei kalba leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis R. A. kartu su nuteistuoju S. B., iš Švenčionių rajono Pavoverės kaimo į Kauną neteisėtai gabendamas šešis neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius, suprato tikrąjį daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą nepažeisdamas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą tyrė bei įvertino įrodymus ir savo nuosprendyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra teisingos.
Nuteistojo R. A. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteisimo pagal BK 292 straipsnio 1 dalį
BK 292 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad kasatorius savo automobiliu BMW 525 kartu su S. Batikyanu 2009 m. balandžio 20 d., nuo 14 val. iki 21 val. 30 min., iš Švenčionių r. Pavoverės k. į Kauną. per du kartus gabeno šešis tamsaus gymio užsieniečius, Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius Indijos piliečius, kuriuos atvežė: tris į S. B. naudojamą butą Kaune, (duomenys neskelbtini), o kitus tris - į S. B. naudojamą butą Kaune, (duomenys neskelbtini), t.y. neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius.
Kasatorius teigia, kad jo veikoje nėra kaltės, nes jis nesuprato, kad gabena nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną perėjusius asmenis. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. BK 15 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Iš to išplaukia, kad darant išvadą dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo R. A. veikoje turi būti nustatytas toks tyčinės kaltės turinys: kad jis suprato, jog gabena neteisėtai valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius Lietuvos Respublikoje asmenis ir norėjo taip veikti.
Nuteistasis, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teismo posėdyje, neigė supratęs, kad gabena neteisėtai valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius Lietuvos Respublikoje užsieniečius. Pažymėtina, kad kaltė, kaip ir kitos byloje įrodinėtinos aplinkybės, nustatoma ne tik pagal kaltininko parodymus, bet vadovaujantis ir kitais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė ne tik kasatoriaus, bet ir kito nuteistojo S. B., taip pat liudytojų R. Č., J. B., P. K. ir G. S. parodymais, taip pat įvertino objektyvias padaryto nusikaltimo aplinkybes.
Teismų pripažinta įrodyta, kad nuteistasis R. A. kartu su nuteistuoju S. B. iš Švenčionių rajono Pavoverės kaimo į Kauną savo transporto priemone per du kartus gabeno šešis neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius Indijos piliečius. Šie asmenys iki atvažiuojant R. A. vairuojamam automobiliui, slėpėsi nuošalioje vietovėje miške esančioje ventiliacijos šachtoje. Liudytojas R. Č. patvirtino matęs, kaip automobiliui sustojus kažkas sušvilpė ir į automobilį atėję iš miško sulipo trys asmenys. Vietovė buvo nuošali ir miškinga. Darydami išvadą, kad R. A. veikė tiesiogine tyčia teismai įvertino užsieniečių išorės požymius, kalbą, jų paėmimo, nugabenimo į Kauną, apgyvendinimo bei laikymo aplinkybes. Be to, pagrįstai atsižvelgė ir į paties nuteistojo parodymų prieštaringumą. R. A., neigdamas savo kaltę nurodė, kad savo tautiečio S. B. parašytas sutiko pavežti jo pažįstamus asmenis nežinodamas, jog šie yra nelegalai. Tačiau apklausose kasatorius pripažino, kad šie asmenys slėpėsi atokioje vietoje, buvo pritūpę ar prisėdę, iš miško paskubomis visi šeši priėjo prie jo automobilio ir norėjo į jį sulipti, su jais S. B. susikalbėjo tik anglų kalba. Šios aplinkybės rodo, kad kasatorius suprato, jog šie asmenys Lietuvoje yra nelegaliai. Nors R. A. tvirtina, kad jis tų asmenų į nurodytus butus Kaune nelydėjo, o paleido juos prie baro „Šnekutis“, tačiau tai irgi paneigta teisme išnagrinėtais įrodymais. Liudytojai R. Č. ir J. B., sekę automobilį BMW, patvirtino, kad abu kartus iš automobilio išlipo visi jame važiavę asmenys ir nuėjo į namo laiptinę. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. A. suprato, kad jo gabenami asmenys Lietuvos valstybės sieną yra kirtę neteisėtai ir Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis R. A. suvokė, kad automobiliu gabeną būtent neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamos vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, ir norėjo taip veikti daryti, taigi veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. A. (R. A.) kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Alvydas Pikelis
Vytautas Piesliakas