Administracinė byla Nr. eI-3215-331/2017

                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01161-2017-2

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei S. Š.,

atsakovo atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-324(00178) (toliau – ir sprendimas) (el. b., I t., b. l. 11–20) atsisakė išduoti Rusijos Federacijos pilietei T. K. leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėja skundu (el. b., I t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą prašo:

1. Panaikinti Migracijos departamento 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-324(00178);

2. Įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas) išdavimo.

Paaiškino, kad kartu su prašymu ir vėliau teiktais papildomais paaiškinimais Migracijos departamentui pateikė daugybę su  bendrove „Ekofotonas“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) tiesioginiais klientais sudarytų sutarčių, jų pagrindu atliktus mokėjimus pagrindžiančius įrodymus, bendrovės finansinius dokumentus, verslo planus, vykdomos bendrovės veiklos aprašymus ir kitus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, iš kurių matyti, kad bendrovė ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius realiai vykdė veiklą, t. y. teikė informacinių technologijų ir personalo atrankos bei nuomos paslaugas. Iš pareiškėjos pateiktų finansinių bendrovės dokumentų matyti, kad bendrovė gavo pajamas, uždirbo pelną, samdė darbuotojus, mokėjo mokesčius valstybei, dėl ko jokiu būdu negalima daryti išvados, kad bendrovė yra fiktyvi bei realiai nevykdė ir nevykdo jokios veiklos. Nepaisant to, Migracijos departamentas šiais duomenimis nesivadovavo.

Skundžiamame sprendime nurodomi tokie motyvai kaip tam tikrų bendrovės klientų veiklos adresų sutapimas, sutarčių sudarymas bendrovės vadovui nesant fiziškai Lietuvoje ar užsieniečių vadovavimas įmonėms, kurioms bendrovė teikė paslaugas, niekaip nepatvirtina menamo bendrovės veiklos fiktyvumo. Priešingai, Lietuvoje verslo centruose yra įregistruota ir veikia daugybė įmonių, todėl vien kelių įmonių veikla viename pastate nepagrindžia įmonių fiktyvumo. Tuo tarpu Lietuvoje nėra teisės aktų, draudžiančių ar ribojančių užsieniečiams vykdyti veiklą Lietuvoje ar sudaryti sutartis nuotoliniu būdu. Skundžiamame sprendime keliamos visiškai nepagrįstos abejonės ir dėl bendrovės klientės Honkonge įsikūrusios įmonės. Pareiškėjos žiniomis, ši įmonė samdo ne tik bendrovę, tačiau ir daugiau kitų įmonių Baltijos valstybėse būtent dėl IT paslaugų. Ši įmonė yra atsidariusi sąskaitą Latvijoje, o tai tik įrodo, kad įmonė turi verslo reikalų šiame regione. Faktas, kad bendrovė gauna iš Honkonge įsikūrusios įmonės užsakymus, o ne bendrovė moka pinigus į užsienį, tik paneigia Migracijos departamento niekuo neparemtas prielaidas, kad šis sandoris kažkaip susijęs su mokestinėmis lengvatomis.

Skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai teigiama, kad bendrovė neva neturi tinkamų patalpų savo veiklai vykdyti. Tačiau bendrovė yra sudariusi nuomos sutartį su UAB „Renegus“ dėl patalpų įrengimo Gedimino pr. 47, Vilnius. Benmdrovė „Renegus“ valdo minėtu adresu (Gedimino pr. 47A, Vilnius ir Gedimino pr. 47A-7, Vilnius) 2 patalpas, kurios pagal nuomos sutartį turi būti apjungiamos į vieną bendrą turtą ir po šiuo metu atliekamos renovacijos bendras nuomojamų patalpų plotas sieks 197 kv. m. Kadangi remonto darbai užtruko, bendrovė šiuo metu yra įsikūrusi kitose nuomojamose patalpose Naugarduko g. 19, Vilnius. Bendrovė šiose patalpose turi tiek iškabą, tiek visas reikiamas darbo priemones, ką patvirtina su skundu pateikti rašytiniai įrodymai. Migracijos departamentas ne tik galėjo, bet ir privalėjo kilus abejonėms dėl pareiškėjos nurodytos informacijos kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo. Tačiau to nepadarė. Tuo tarpu pati pareiškėja savo iniciatyva teikė papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius realią ir teisėtą bendrovės veiklą. Tačiau į juos Migracijos departamento specialistai nereagavo.

Nors Migracijos departamentas iškvietė pareiškėją apklausai, tačiau tai buvo atlikta formaliai, nesiekiant bei nesuteikiant pareiškėjai realios galimybės pateikti ir paaiškinti jos žinomą informaciją apie bendrovės veiklą. Migracijos departamento specialistai, net neįvertinę visų su bendrovės veikla susijusių aplinkybių ir pareiškėjos pateiktų dokumentų, jau apklausos vykdymo metu turėjo iš anksto priimtą sprendimą bei neigiamą nusistatymą ne tik prieš pareiškėją, bet prieš visus su bendrove susijusius asmenis, pateikusius prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Maža to, apklausos metu apklausiamųjų atžvilgiu akivaizdžiai naudotas psichologinis spaudimas, reikalaujant atsiimti Migracijos departamentui pateiktus prašymus.

Migracijos departamentas visiškai nepagrįstai kelia abejones dėl to, kad pareiškėja per apklausą neva nenurodė tikslaus bendrovės nuosavo kapitalo dydžio. Bendrovės nuosavas kapitalas yra kintamas dydis, kuris pasikeičia bendrovei išrašius ar gavus sąskaitą, apmokėjus darbo užmokestį ar mokesčius, taigi jis gali kisti praktiškai kasdien. Tuo tarpu iki apklausos paskutinį kartą Migracijos departamentui bendrovės balansas buvo teiktas prieš 4 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, nenuostabu, kad pareiškėja ir akcininkai nenurodė tikslaus nuosavo kapitalo dydžio, kadangi tokie finansiniai rodikliai nėra skaičiuojami ir sudarinėjami kasdien. Tačiau tai jokiu būdu nepaneigia fakto, kad pareiškėja nevykdo savo kaip bendrovės akcininkės pareigų ir neįrodo bendrovės fiktyvumo aplinkybės.

Migracijos departamentas kelia nepagrįstas abejones dėl bendrovės veiklos teisėtumo ir realumo, remdamasi bendrovės ir UAB „Insoliacija“ panašumu. Pareiškėjos, kitų bendrovės akcininkų ir valdybos narių Migracijos departamentas niekada neklausė apie bendrovės ir UAB „Insoliacija“ ryšius. Tuo tarpu bendrovės ir UAB „Insoliacija“ dalyviai niekada net nemėgino nuslėpti, kad yra pažįstami tarpusavyje. Maža to, vienas iš kriterijų, nulėmusių investuoti Lietuvoje ir persikėlus čia gyventi bei vystyti verslą buvo tai, kad kartu investuos ir pažįstami asmenys. Abiejų bendrovių dalyviai ir valdymo organų nariai yra IT specialistai, tačiau skirtingo profilio. Bendradarbiaudamos abi bendrovės gal būti konkurencingesnės, galėdamos pasiūlyti daug platesnį IT paslaugų spektrą. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė teisės aktuose įtvirtinto gero administravimo ir objektyvumo principo, netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti.

Tuo metu, kai 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje pareiškėja kartu su kitais akcininkais įsigijo bendrovę, bendrovė jau vykdė veiklą ir turėjo galiojančių vykdytinų sutarčių su klientais. Akcininkai, įskaitant pareiškėją, bendrai įsigiję 100 proc. bendrovės akcijų, nusprendė veikti pagal sutartą verslo planą ir objektyviai įvertinti, ar Lietuvoje galima išplėtoti bendrovės veiklą tokiu mastu, kad būtų galimybė atsidėti šiam verslui visiškai ir persikelti dirbti į Lietuvą, ar šį verslą valdyti nuotoliniu būdu. Viskam vykstant geriau ir greičiau, nei planuota (didėjant potencialių klientų ratui, augant užsakymų skaičiui ir kt.), bendrovės akcininkai nusprendė nedelsti ir ėmėsi konkrečių veiksmų dėl dar aktyvesnės verslo plėtros ir persikėlimo į Vilnių. Akcininkai, įskaitant pareiškėją, vedė derybas su pažįstamais IT specialistais Rusijoje dėl jų galimo persikėlimo į Lietuvą plėtoti šios investicijos. Kadangi nėra lengva įtikinti žmones kardinaliai keisti gyvenamąją vietą, darbą ir buitį, buvo sutarta, kad jiems bus suteikta svarbi užduotis - ne tik pagal darbo sutartis dirbti IT specialistais bendrovėje, tačiau ir prisidėti prie strateginių verslo sprendimų, dirbant bendrovės valdyboje. Be to, siekiant dar labiau motyvuoti bendrovės valdybos narius, su jais buvo sutarta, kad jie gaus ne tik darbo užmokestį, bet ir 50 proc. įmonės pelno tantjemų pavidalu. Kiek tai įmanoma vykdyti nuotoliniu būdu, bendrovės akcininkai, valdybos nariai ir vadovas, įskaitant pareiškėją, vykdė kur kas daugiau, nei jiems priskirta pagal kompetenciją, bei aktyviai prisidėjo prie bendrovės vystymo. Bendrovės akcininkai, valdybos nariai ir vadovas, įskaitant pareiškėją, sprendė einamuosius bendrovės klausimus, kurie apima kainodarą, investicijas, strategijas, plėtrą, esmines sutartis ir jų sąlygas. Šie klausimai buvo aptarinėjami ir konkretūs sprendimai priimami laisva forma, kaip tai įprasta bendrovių veikloje, el. būdu (el. paštu, skype, viber programėlėmis), telefonu. Nuo bendrovės įsigijimo, kartu dirbant esamiems akcininkams, valdybos nariams ir vadovui, buvo pasiekti rezultatai.

Aplinkybė, kad darbo sutartis su pareiškėja buvo pasirašyta ir sprendimas priimtas jai realiai nesant Lietuvoje (nuotoliniu būdu) taip pat nepagrindžia fakto, kad pareiškėja kreipimosi dieną neužsiėmė teisėta veikla Lietuvoje. Kadangi bendrovė yra Lietuvoje registruotas juridinis asmuo ir visi su bendrovės valdymo struktūra ir pareiškėjos įdarbinimu susiję dokumentai turi būti rengiami lietuvių kalba, sprendimas ir darbo sutartis buvo rengiami UAB „Ekofotonas“ administracijos darbuotojo. Tuo tarpu pareiškėjai buvo pateikiamas žodinis šių dokumentų teksto vertimas, o patys dokumentai atsiųsti elektroniniu paštu. Pareiškėja darbo sutarties pagrindu pradės dirbti tik jai gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi, priešingai nei teigia Migracijos departamentas, šia sutartimi nebuvo bandoma inicijuoti darbo santykių tarp pareiškėjos ir bendrovės ir/ar apgaulingai nuslėpti faktinės sutarties pasirašymo aplinkybes. Būtent dėl to pareiškėja kartu su prašymu pateiktame išvykų sąraše aiškiai nurodė, kad tuo metu Lietuvoje nebuvo.

Migracijos departamentas visiškai nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos vos tik pateikus prašymą pagrindžia, jog ji neužsiėmė bei neketino užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Pareiškėja iki 2017 m. pradžios turėjo darbinių santykių savo kilmės valstybėje, kuriuos iki persikėlimo į Lietuvą reikėjo nutraukti. Be to, buvo būtina pasiruošti faktinės gyvenamosios vietos pakeitimui. Todėl pareiškėja buvo priversta, pateikus prašymą Lietuvoje, grįžti į kilmės valstybę bei nesikreipė dėl nacionalinės vizos (D) išdavimo. Pareiškėja dalyvavo bendrovės veikloje nuotoliniu būdu.

Prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu bendrovėje dirbo 4 darbuotojai, o šiuo metu bendrovėje dirba 6 darbuotojai. Visi šie darbuotojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Su visais šiai darbuotojais yra sudarytos ir visa apimtimi vykdomos darbo sutartys. Viena iš pagrindinių bendrovės veiklos sričių yra personalo/darbuotojų nuoma arba darbuotojų įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmonę (bendrovę) laikinojo darbo naudotojams (bendrovės klientams). Bendrovės vykdoma veikla (personalo nuoma) visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Bendrovė yra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą kaip tai numato teisės aktai. Be to, bendrovės su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, jų priedus ir visą su šių asmenų įdarbinimu susijusią medžiagą vertino Valstybinė darbo inspekcija pagal Migracijos departamento prašymą/nurodymą ir jokių pažeidimų nenustatė. Darbuotojais Įstatymo 45 straipsnio prasme laikytini ir tie darbuotojai, kurie dirba pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo reikalavimus. Todėl bendrovė visiškai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (el. b., II t., b. l. 1–10) paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjos dokumentus, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl UAB „Ekofotonas“ fiktyvumo bei pareiškėjos ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumo, todėl Migracijos departamentas 2017 m. sausio 11 d. išsiuntė pareiškėjai kvietimą iki 2017 m. sausio 31 d. atvykti į Migracijos departamentą apklausai. Skundo teiginiai apie apklausos metu vykdytą psichologinį spaudimą yra išimtinai pareiškėjos subjektyvi įvykių interpretacija, neparemta objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, tuo labiau, nesudaranti pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Po apklausos žodžiu pareiškėja buvo apklausta raštu ir šios apklausos metu nesugebėjo aiškiai nurodyti, kokios bus jos funkcijos įmonėje, taip pat paaiškino, kad visus su įmone susijusius reikalus tvarko jos žentas, o pareiškėja tik prisideda pinigais. Pareiškėja paaiškino, kad iki atvykimo į Lietuvą Rusioje ji nedirbo, nes jau yra pensininkė, o be darbo įmonėje, ji padės kitiems įmonės akcininkams (savo dukrai ir žentui) prižiūrėti anūką. Pareiškėja, sąmoningai arba ne, neužsimena apie tai, kad prieš ir po jos apklausos vyko pokalbiai su pareiškėja ir jos advokatais telefonu, kelis kartus išaiškinant jų situaciją ir suteikiant visas galimybes pareiškėjai pateikti papildomą informaciją. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2017 m. vasario 28 d. Migracijos departamente buvo gauti papildomi dokumentai, kuriuos Migracijos departamentas priėmė, tačiau peržiūrėjus gautus dokumentus, buvo nustatyta, kad dalis jų jau buvo pateikta anksčiau, dalis jų nepatvirtina įmonės atitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, kadangi jie buvo sudaryti jau po pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi, o likusią dalį Migracijos departamentas įvertino ir vertinimą pateikė ginčijamame sprendime.

Skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas nesivadovavo pareiškėjos pateiktais dokumentais bei nesuteikė jai galimybės pasisakyti, yra nepagrįsti, o aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento atliktu dokumentų įvertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Migracijos departamento pagrįstos abejonės dėl UAB „Ekofotonas“ teisėtos veiklos kilo ir dėl bendrovės panašumų su kita įmone, kurioje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu leidimus laikinai gyventi siekė gauti 8 užsieniečiai (3 akcininkai ir 5 valdybos nariai), t. y. UAB „Insoliacija“. Vien tai, kad Honkongo įmonė atsidariusi sąskaitą Latvijoje (bet neturi ten filialo, atstovybės), nereiškia, kad ta įmonė realiai užsiima kokia nors veikla apskritai ar Baltijos regione. Dar daugiau, skunde irgi nepateikiama jokių pavyzdžių, kokią veiklą vykdo minėta Honkongo įmone. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad nors įmonė gali teisėtai užsiimti įvairia veikla, tačiau turi būti įrodyta, jog įmonė veiklą realiai vykdė, be kita ko, aiškiai nurodyta, kokiomis veiklomis užsiimama, kokios paslaugos teikiamos ar prekės parduodamos, bei pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Teismų praktikoje taip pat pripažįsta, kad pateiktos sutartys, sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina realios įmonės veiklos vykdymo, nes turi būti vertinamas pateiktų dokumentų turinys ir kitos susijusios aplinkybės.

Bendrovės „Ekofotonas“ yra trys akcininkai - pareiškėja, jos dukra bei žentas, kurie taip pat pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi. Įmonėje taip pat yra sudaryta valdyba iš 6 asmenų užsieniečių, kurie irgi kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi (UAB „Ekofotonas“ nėra stambi įmonė, o ir pati pareiškėja apklausos Migracijos departamente metu negalėjo nurodyti nei valdybos narių funkcijų, nei paaiškinti tokio didelio valdybos narių skaičiaus). Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad minėti asmenys, kaip teigia pareiškėja skunde, yra IT specialistai. Priešingai, pareiškėja prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jos specialybė yra prekybos vykdymas ir prekybos maisto produktais organizavimas, o pagal pateiktą darbo sutartį ji ketino dirbti techninės pagalbos skyriaus specialiste. Skundo teiginiai apie tai, kad UAB „Ekofotonas“ dalyviai ir valdybos nariai yra IT specialistai, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės. Pagal LVAT praktiką, aplinkybė, kad užsienietis neturi reikiamo išsilavinimo, kvalifikacijos ir patirties užsiimti deklaruojama veikla, vertinama kaip vienas iš požymių, kad užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Migracijos departamentas taip pat surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, teikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė dvi akcijų pirkimo sutartis, kurios buvo sudarytos Vilniuje, tačiau pareiškėjos tuo metu Lietuvoje nebuvo. Taip pat Migracijos departamentui buvo pateiktas 2016 m. spalio 3 d. Vilniuje priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kurį priėmė trys UAB „Ekofotonas“ akcininkai - pareiškėja, jos dukra ir žentas, kurie taip pat tuo metu Vilniuje nesilankė. Taigi dokumentai, kuriuos pareiškėja pateikė Migracijos departamentui, neatitinka tikrovės.

Pateiktose bendrovės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra nuomojami kitoms įmonėms, darbo sutartyse nėra nuostatos dėl darbuotojų laikinojo įdarbinimo (nuomos). UAB „Gustum“ išnuomotos darbuotojos UAB Ekofotonas“ jokių funkcijų nevykdo, o realiai darbą atlieka UAB „Gustum“. Pagal paslaugų teikimo sutartį, UAB „Gustum“ padengia visas su išnuomoto darbuotojo išlaikymu susijusias išlaidas, kurias perveda iš savo lėšų pareiškėjos įmonei, kuri iš gautų pagal sutartį lėšų ir išmoka savo darbuotojams atlyginimą. Migracijos departamento vertinimu, tokia situacija, kai bendrovėje įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų dirba ir funkcijas atlieka kitoje įmonėje, neatitinka įstatymų leidėjo tikslų ir negali būti pripažinta tinkamu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų aiškinimu. Įmonė gali verstis personalo nuoma, tačiau išskyrus papildomus nuomojamus darbuotojus, įmonėje, siekiant atitikti tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos reikalavimus, turi dirbti ne mažiau trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat gyvenančių užsieniečių, kurių pagrindinis darbas ir funkcijų atlikimas yra bendrovėje, kuri juos įdarbino, o ne bendrovėje, kuriai jie buvo išnuomoti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

S k u n d a s   a t m e s t i n a s.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėja, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka (el. b., II t., b. l. 81–90).

Prašymui pagrįsti pareiškėja pateikė šiuos dokumentus: kelionės dokumentą (el. b., II t., b. l. 92–98); išrašą iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (el. b., II t., b. l. 99–101); bendrovės veiklos aprašymą (el. b., II t., b. l. 50–55, 154–158); bendrovės įstatus (el. b., II t., b. l. 102–103); 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias pareiškėja įsigijo 16 000 bendrovės paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų (1/3 bendrovės įstatinio kapitalo) už 16 000 Eur (el. b., II t., b. l. 104–105, 106–107); bendrovės akcininkų sąrašą (el. b., II t., b. l. 298–299); 2016 m. spalio 4 d. su T. K. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią ji priimama į technines pagalbos skyriaus specialistės pareigas (el. b., II t., b. l. 300–309); 2016 m. spalio 31 d. balansą (el. b., II t., b. l. 278–279) ir pelno (nuostolių) ataskaitą (el. b., II t., b. l. 58); banko sąskaitos išrašą (el. b., II t., b. l. 59–63); kasos pajamų orderius bei sąskaitas – faktūras (el. b., II t., 130–142); 2016 m. spalio 3 d. darbo sutartį su O. K. (el. b., II t., 162–163); 2016 m. lapkričio 9 d. darbo sutartį su A. J. (el. b., II t., b. l. 164–165); 2016 m. rugsėjo 20 d. darbo sutartį su A. G. (el. b., II t., b. l. 166–167); 2016 m. lapkričio 10 d. darbu sutartį su R. P. (el. b., II t., b. l. 168–169); 2016 m. gruodžio 1 d. sutartį su įmone Dating stars dėl informacinių technologijų paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 68–69); 2016 m. sausio 20 d. sutartį su UAB „Tarptautinis edukacijos centras“ dėl teisinių (konsultacinių) paslaugų (IT sistemų, vidinių duomenų valdymo sistemų) teikimo (el. b., II t., b. l. 242–243); 2016 m. vasario 2 d. sutartį su UAB „Sidc LT“ dėl konsultacijų paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 238–239); 2016 m. sausio 2 d. sutartį su UAB „CreditFirm“ dėl teisinių (dokumentų ruošimo) paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 240–241); 2016 m. rugpjūčio 25 d. sutartį su Honkongo įmone „Dempshire Corporation Limited“ dėl paslaugų teikimo kuriant, diegiant ir aptarnaujant programinę įrangą (el. b., II t., b. l. 225–229, 230–232); 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį su UAB „Gustum“ dėl darbuotojų nuomos paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 369–376); Bendrovės banko sąskaitos išrašus (el. b., II t., b. l. 121–127, 388–394); 2016 m. spalio 27 d. sutartį su UAB „Danemora“ dėl reklamos gamybos ir reklamos paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 233–237); 2016 m. lapkričio 29 d. sutartį su UAB „Optimum Solution“ dėl darbuotojų nuomos paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 377–384); 2016 m. rugsėjo 13 d. sutartį su UAB „Aisida“ dėl tarpininkavimo ir darbuotojų (personalo) atrankos paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 71–72); 2016 m. rugpjūčio 22 d. sutartį su UAB Eden wind“ dėl personalo paieškos ir atrankos paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 252–254); 2016 m. rugsėjo 22 d. sutartį su UAB „Pora LT“ dėl personalo paieškos ir atrankos paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 256–258); 2016 m. spalio 20 d. sutartį su UAB „Algavos centras“ dėl personalo paieškos ir atrankos paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 260–262); 2016 m. spalio 3 d. sutartį su „Extra Linea“ dėl personalo paieškos ir atrankos paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 264–266); 2016 m. rugsėjo 2 d. sutartį su UAB „Mortex Solutions“ dėl personalo paieškos ir atrankos paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 270–272); 2016 m. rugsėjo 28 d. sutartį su VšĮ „Vyšnių sodas“ dėl personalo paieškos ir atrankos paslaugų teikimo (el. b., II t., b. l. 274–276).

Todėl teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjos deklaruotas atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl bendrovės „Ekofotonas“ teisėtos veiklos, yra realus, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas;  2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas). Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, leidimo laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas yra ne įmonės įsteigimas o reali, vykdoma teisėta veikla (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). 

Migracijos departamentas, kilus įtarimų, kad pareiškėja tik formaliai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas leidimui gauti ir esant nelegalios migracijos rizikai, 2017 m. sausio 16 d. Migracijos valdybai išsiuntė prašymą Nr. (15/4-11) 10K-2330 (el. b., II t., b. l. 332) patikrinti, ar Bendrovės veikla atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus.

2017 m. kovo 20 d. Migracijos valdyba pateikė Migracijos departamentui 2017 m. kovo 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-10250 (el. b., II t., b. l. 334–336), kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 24 d. nuvykus adresu Naugarduko g. 19, Vilniuje, ir patikrinus, ar Bendrovė vykdo veiklą šiuo adresu, nustatyta, kad pirmame aukšte buvo rastas bendrovės biuras (vienas kabinetas), ant durų buvo bendrovės iškaba. Bendrovės biure darbuotojų nebuvo. 2017 m. vasario 6 d. buvo išsiųsti kvietimai atvykti į Migracijos valdybą Bendrovės darbuotojams. A. G., 2017 m. vasario 10 d. atvykusi į Migracijos valdybą, paaiškino, kad ji dirba UAB „Gustum“ konditerinių paslaugų pardavėja adresu: Vilnius, Upės g, 9, Vilniuje. Ji teigė, kad, kiek jai žinoma, jos pagrindinis darbdavys yra bendrovė, tačiau ji yra išnuomota UAB „Gustum“. A. G. nurodė, kad ją įdarbino „UAB „Gustum“ vadovė G. U., o daugiau apie bendrovę ji nieko negalėjo pasakyti (nežinojo, kur yra bendrovės biuras, nes niekada jame nebuvo, taip pat nežinojo, nei kas yra bendrovės direktorius, nei kuo bendrovė užsiima, nei kokias paslaugas teikia). Taip pat ji teigė, kad nepažįsta nei kitų bendrovės darbuotojų, nei O. K., nei A. J., nei A. S.. A. J. ir O. K. nurodytu laiku į Migracijos valdybą neatvyko, todėl 2017 m. vasario 20 d. joms pakartotinai buvo išsiųsti kvietimai atvykti 2017 m. vasario 22 d. Šios dvi darbuotojos nurodytu laiku ir vėl į Migracijos valdybą neatvyko. Todėl 2017 m. vasario 23 d. buvo dar kartą išsiųsti kvietimai atvykti 2017 m. kovo 2 d. Nurodytu laiku minėtos darbuotojos į Migracijos valdybą neatvyko. 2017 m. kovo 2 d. iš elektroninio pašto info@ekofotonas.lt buvo gautas A. J. ir O. K. paaiškinimai, kurie nebuvo patvirtinti saugiu elektroniniu parašu, todėl nėra galimybės įsitikinti, kad paaiškinimus parašė pačios darbuotojos. A. J. nurodė, kad bendrovėje dirba konditere ir kad ji yra nuomojama UAB „Gustum“. Taip pat ji paaiškino, kad bendrovės biure nebuvo, nes jos darbo vieta yra UAB „Gustum“ patalpose. O. K. paaiškino, kad dirba valytoja ir kad yra nuomojama UAB „Gustum”, kurios patalpose ir dirba.

Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjos pateikti dokumentai savaime nepatvirtina ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dienos Bendrovės vykdomos veiklos realumo, pateiktais dokumentais tik siekiama imituoti Bendrovės vykdomą veiklą. Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui gauti, ir 2017 m. kovo 21 d. priėmė skundžiamą sprendimą pareiškėjai neišduoti leidimo (el. b., I t., b. l. 11–20).

Įvertinęs rašytinius įrodymus, teismas laiko, kad nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad pareiškėja nesilaikė imperatyvių Įstatymo nuostatų, susijusių su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Teismas negali sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad jos pateikti dokumentai patvirtina, kad bendrovė „Ekofotonas“ ne mažiau kaip 6 mėnesius realiai vykdė veiklą. Bendrovės veikla ir finansinės atskaitomybės rezultatai iš esmės grindžiami besidubliuojančiomis paslaugomis, kurias toms pačioms įmonėms teikė ir UAB „Insoliacija“, bei su Honkongo įmone sudaryta sutartimi, pagal kurią paslaugos dar net nebuvo suteiktos. Teismas negali sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad šios Migracijos departamento nustatytos aplinkybės nepagrindžia bendrovės veiklos fiktyvumo. Šios aplinkybės vertintinos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo padarytas išvadas. Pareiškėja nepateikė paaiškinimų, kokią veiklą vykdo Honkongo įmonė. Pati pareiškėja patvirtino, kad bendrovės ir UAB „Insoliacija“ dalyviai yra pažįstami tarpusavyje, šios įmonės bendradarbiauja, t. y. nepaneigė Migracijos departamento išvadų. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad bendrovės „Insoliacija“ 3 akcininkai ir 5 valdybos nariai pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjos 2017 m. birželio 9 d. pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu nepatvirtina bendrovės veiklos realumo, nes apima laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. vasario 1 d. (el. b. III t., b. l. 53–54, 57–66), o pareiškėja su prašymu į atsakovą kreipėsi 2016 m. lapkričio 21 d., todėl vėliau sudaryti dokumentai Bendrovės veiklos vykdymo realumo negali patvirtinti. Pareiškėjos pateiktas 2016 m. rugsėjo 10 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu vyko dėl kreipimosi į įmonę „Aisida“ dėl personalo atrankos (el. b., III t., b. l. 51), 2016 m. spalio 17 d. buvo susirašinėjama dėl sutarties su „Dempshire“ sudarymo (el. b. III t., b. l. 55). Todėl šie susirašinėjimai, teismo vertinimu, gali patvirtinti nebent tik aplinkybę dėl atskirų sutarčių sudarymo, bet nepatvirtina Bendrovės veiklos visą 6 mėnesių laikotarpį, realumo.

Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, kas realiai teikė bendrovės paslaugas pagal pateiktas sutartis su UAB „Tarptautinis edukacijos centras“, UAB „Sidc LT“ ir UAB „CreditFirm“, nes iki 2016 m. rugsėjo 21 d. bendrovėje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenis (el. b., II t., b. l. 337) dirbo tik A. S., kuris bendrovėje dirbo nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. (jo atlyginimas nuo 6,39 Eur/mėn. iki 13,01 Eur/mėn). A. S. tuo pačiu metu dirbo ir bendrovėje „Insoliacija“ (nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. spalio 31 d. jo atlyginimas būdavo nuo 9,85 Eur/mėn. iki 20,88 Eur/mėn, o nuo 2016 m. lapkričio mėn. - 190 Eur/mėn.) bei kitose įmonėse (nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. kovo 4 d. dirbo UAB „Goibena“, nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. kovo 3 d. UAB „Keltra Logistics“, nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. birželio 30 d. UAB „Samagis“, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. MB „Stilingiau“), taip pat jis yra asmuo, vykdantis individualią veiklą. Dėl šių Migracijos departamento nustatytų aplinkybių pareiškėja teismui nepateikė paaiškinimų, jas paneigiančių įrodymų. 

Atsakovas, įvertinęs atliktų apklausų duomenis bei kitus dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad apklausti bendrovės akcininkai ir jos direktorius nežinojo nei nuosavo kapitalo dydžio, nei kas jį sudaro, nė vienas nepagrindė savo buvimo Lietuvos Respublikoje būtinumo bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti, nepagrindė bendrovės valdybos narių (kurių yra net 6) reikalingumo ir nė vienas iš jų negalėjo aiškiai bei išsamiai aprašyti valdybos narių funkcijų. Pareiškėjos teismui pateikti paaiškinimai apie tai, kad bendrovės finansiniai rodikliai keičiasi, dėl to ji negalėjo pasakyti jų dydžių, atmestini, nes įmonės dalyviai, realiai įsitraukę į įmonės veiklą, turėtų bent apytiksliai žinoti pagrindinius įmonės finansinius rodiklius. Bendrovės akcininkai ir valdybos nariai atvyksta teikti IT paslaugų, tačiau iš esmės nė vienas neturi IT srities išsilavinimo. Pareiškėja teismui taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovės dalyviai ir valdybos nariai yra informacinių technologijų specialistai. Pati pareiškėja prašyme (el. b., II t., b. l. 81–90) aiškino, kad jos specialybė yra prekybos vykdymas ir prekybos maisto produktais organizavimas. Nors pareiškėja teismui pateikė pažymą (el. b., III t., b. l. 67, 68), kad ji dirbo bendrovėje „MegaGrupp“ klientų aptarnavimo specialiste nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d., tačiau ši pažyma nepaneigia atsakovo padarytų išvadų, kad tikrieji bendrovės akcininkų, valdybos narių ir direktoriaus tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruojama.

Teismas laiko, kad Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjos atitikimą Įstatyme nustatytoms sąlygoms, pagrįstai atsižvelgė, kad pareiškėjos pateiktos 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys (el. b. , II t., b. l. 104–105, 106–107) bei 2016 m. spalio 4 d. pareiškėjos darbo sutartis (el. b., II t., b. l. 300–308) buvo sudarytos tomis dienomis, kai pareiškėjos Lietuvos Respublikoje nebuvo. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, 2016 m. spalio 3 d. Vilniuje įvyko bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau tuo metu nė vieno akcininko Lietuvos Respublikoje nebuvo. Su Bendrovės akcininkais, valdybos nariais ir direktoriumi Vilniuje buvo sudarytos darbo sutartys tuo metu, kai jų nebuvo Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs šias aplinkybes Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos paaiškinimus dėl šių aplinkybių, kad minėti dokumentai galėjo būti sudaryti nuotoliniu būdu. Teismas pažymi, kad minėtų dokumentų sudarymo vieta aiškiai nurodyta Vilniuje, juose nebuvo įrašų dėl jų sudarymo nuotoliniu būdu, pareiškėja nepateikė susirašinėjimo elektroniniu paštu, žinutėmis ar kitais įrenginiais duomenų, kurie galėtų patvirtinti dokumentų sudarymą nuotoliniu būdu. Todėl teismo vertinimu, buvo pagrįstai nustatytas aiškus prieštaravimas tarp dokumentuose pateiktos informacijos ir faktinės situacijos. Nors pareiškėja teigia, kad dalyvavo įmonės veikloje nuotoliniu būdu, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (susirašinėjimo elektroniniu paštu, žinutėmis ar kitais įrenginiais duomenų). Pažymėtina, kad Bendrovės faktiškai vykdomai veiklai įrodyti pareiškėja 2017 m. birželio 9 d. teikė teismui susirašinėjimą elektroniniu paštu (el. b. III t., b. l. 51–66), tačiau tokių įrodymų aukščiau nurodytoms aplinkybėms patvirtinti nepateikė, todėl šiuos el. laiškus teismas vertina kritiškai.

Pareiškėjos pateiktame bendrovės veikos aprašyme (el. b., II t., b. l. 108–112) teigiama: bendrovė įsteigta 2002 metais Vilniuje; buvusios akcininkės S. P. ir A. S. pastangomis Bendrovė išplėtojo ir sėkmingai diversifikavo veiklą informacinių technologijų ir personalo nuomos srityse; 2016 m. antroje pusėje Bendrovė jau buvo įdarbinusi 4 darbuotojus, turėjo 7 sutartis paslaugoms teikti; susidūrusi su plėtros sunkumais buvusi akcininkė priėmė sprendimą parduoti verslą. Migracijos departamentas nustatė, kad S. P. niekada nedirbo Bendrovėje ir apskritai nėra dirbusi Lietuvos Respublikoje.

Tačiau bendrovė nepateikė dokumentų, kur buvo vykdoma veikla iki 2016 m. lapkričio 2 d., nes pagal pareiškėjos pateiktą 2016 m. rugsėjo 21 d. su UAB „Renegus“ sudarytą biuro patalpų nuomos sutartį išnuomotos patalpos adresu Gedimino pr. 47A-7, Vilniuje, buvo remontuojamos ir Migracijos departamento duomenimis, iki 2017 m. kovo 21 d. nebuvo suremontuotos. Be to, pagal minėtą sutartį 56,04 kv. m dydžio patalpose turėtų būti įrengta net 18 darbo vietų. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, Migracijos departamentas, teismo vertinimu, pagrįstai padarė išvadą, kad bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, reikalingų veiklai vykdyti. Pareiškėjos teismui pateikti paaiškinimai (el. b. I t., b. l. 1–8) dėl UAB „Renegus“ patalpų Gedimino pr. 47A ir Gedimino pr. 47A-7 sujungimo ir jų perdavimo bendrovei nepatvirtinti įrodymais. Byloje esanti 2016 m. rugsėjo 21 d. biuro patalpų nuomos sutartis (el. b., II t., b. l. 219–221) numato tik patalpos Gedimino pr. 47A-7 perdavimą ir nenumato jokio patalpų sujungimo. Pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei skunde teismui nepaaiškino, kur bendrovė vykdė savo veiklą iki 2016 m. lapkričio 2 d. kai buvo sudaryta sutartis su UAB „Gcert Baltic“ dėl patalpų Naugarduko g. 19, Vilniuje, nuomos. Pareiškėjos teismui pateiktas antstolio Armino Naujokaičio 2017 m. kovo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-17-44 (el. b., I t., b. l. 86–87) patvirtina tik faktines aplinkybes, susijusias su patalpų Naugarduko g. 19, Vilniuje, įrengimu. Minėtų patalpų įrengimo aplinkybės konstatuotos 2017 metų kovo 15 dienai, t. y. jau po 2016 m. lapkričio 21 d. prašymo padavimo, todėl nepatvirtina aplinkybės, kad bendrovė atitiko Įstatymo reikalavimus 6 mėnesių laikotarpiu iki pareiškėjos kreipimosi.

Iš bendrovės darbuotojų apklausų dokumentų (el. b. II t., b. l. 348–349, 355, 358) matyti, kad apklausti darbuotojai paaiškino, kad faktiškai dirba ir visas funkcijas atlieka ne bendrovėje, o kitose įmonėse. Įvertinęs apklausų dokumentus bei kitus įrodymus atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad apklausti bendrovės darbuotojai faktiškai joje nedirba, taigi bendrovėje visą darbo laiką nedirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ir bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su laikinuoju įdarbinimu, šiuo klausimu 2017 m. vasario 21 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinį skyrių (el. b., III t., b. l. 13), kuris 2017 m. kovo 21 d. pateikė atsakymą Nr. SD-01-3500, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik siekiant atitikti Įstatymo 45 straipsnio sąlygas (el. b., III t., b. l. 11–12).  Įvertinęs nustatytas aplinkybes, įrodymus, teisinį reglamentavimą, teismas negali sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad darbuotojais Įstatymo 45 straipsnio prasme yra laikytini ir tie darbuotojai, kurie dirba įdarbinti per laikinojo įdarbinimo įmones, nes laikinai įdarbinti darbuotojai bendrovėje jokių funkcijų neatlieka, o realiai darbą atlieka UAB „Gustum“.

Teismas negali sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais, kad jos apklausos buvo atliktos pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017 m. vasario 21 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa (el. b., II t., b. l. 317–324), Bendrovė 2017 m. kovo 6 d. teikė savo paaiškinimus elektroniniu paštu (el. b., II t., 361), pareiškėja teikė paaiškinimus (el. b., II t., b. l. 210). Taigi matyti, kad atsakovas suteikė pareiškėjai galimybę teikti paaiškinimus, įrodymus bei dokumentus. Iš byloje esančių įrodymų (taip pat ir pareiškėjos teismui pateikto apklausos garso įrašo) teismas nenustatė, kad apklausų metu atsakovas būtų atlikęs pareiškėjos skunde nurodytus pažeidimus (kad apklausos atliktos formaliai, nesuteikiant pareiškėjai realios galimybės teikti paaiškinimus, apklausą atlikę pareigūnai turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą, naudojo psichologinį spaudimą).

Įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas vertina, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad bendrovė yra fiktyvi, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentais bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos realiai vykdomos veiklos neįrodo (Aprašo 100.4 punktas), bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos bendrovės veiklai vykdyti (Aprašo 100.6 punktas), yra kitų požymių, kad bendrovė yra fiktyvi (Aprašo 100.12 punktas). Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklos vykdymą ir joje dirbančius darbuotojus, kas rodo pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, skundas atmetamas, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-324(00178) paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo išdavimo.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos T. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                    Mefodija Povilaitienė

Henrikas Sadauskas

Liudmila Zabarovska