Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-339-397/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00449-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimo D. L. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimu D. L. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje ir jam skirtos administracinės nuobaudos – 140 Eur bauda pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 140 Eur bauda pagal ANK 508 straipsnį, pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė nuobauda 140 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. sausio 26 d., 01.45 val., Kaune, Savanorių pr.443A, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,47 promilės neblaivumas, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų.
2. D. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
1. Skunde apeliantas nurodo, kad ne bet koks pareigūno nurodymas yra laikomas teisėtu, o tik tas, kuris yra įtvirtintas įstatymu. KET 51 straipsnis numato, kad jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo  transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipt tik jam leidus. Įstatyme nenumatyta, kada yra laikomas transporto priemonės patikrinimo užbaigimas. Apeliantas skunde nurodė savo įvykių seką, taip pat pastebėdamas, kad nepabaigus su jais procedūros, D. B. tikrino iš paskos važiavusį automobilį. Todėl laiko, kad policijos pareigūnai buvo pažeidę Įsakymo 29 punktą arba turi būti laikoma, kad tikrinimas yra pasibaigęs. Tą įvykių chronologiją teisme patvirtino ir D. M.. Teismas nevertino ir nepasisakė, kaip minėta situacija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į Įsakymo 29 punktą; ar D. B. ir D. J. nepatekdami vaizdo registratoriaus įrašo nepažeidė Įsakymo 20.2 papunkčio; kodėl pareigūnai nutylėjo apie iš paskos važiavusio automobilio sustabdymą; kodėl tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad jie nuvežė D. L. iki Kauno apskritis VPK, nors vežė trečiasis policijos pareigūnas. Pažymėjo, kad teismas besąlygiškai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, nevertino jų kritiškai. Mano, kad nėra ištirti visi įrodymai paneigiantys ar pagrindžiantys administracinėn atsakomybėn  traukiamo asmens kaltę.
2. Skunde teigiama, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimi yra identiški. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra ne kiekvieno pareigūno individualūs, o rašyti bendrai siekiant sukurti jų versiją pagrindžiančią istoriją, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Byloje nėra protokolo dėl D. L. administracinio sulaikymo, bet pagal teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų D. B. ir D. J. parodymus, jis buvo patalpintas į sulaikymo patalpą už tai, kad atsisakė vykdyti nurodymą atsisėsti į automobilį ir vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu prie Savanorių pr. 443A. Pagal Kauno apskrities VPK administracinio nusižengimo protokolą D. L. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad tik prie Savanorių pr. 443A išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. D. L. nebuvo pagrindo konfliktuoti su policijos pareigūnais. D. L. teisme prisipažino, kad vežant į Kauno apskrities VPK yra pavartojęs necenzūrinį žodį, išreikšdamas nepasitenkinimą dėl pareigūnų savivaliavimo, ir tai tik paneigia  teismo padarytą išvadą, kad D. L. neprisimena įvykių sekos ir eigos.
3. Apeliantas mano, kas teismas atliko neišsamią įrodymų analizę, nesurinko visų galimų įrodymų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės, savaip interpretuojami liudininko parodymai, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
4. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir nepasisakė dėl sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, taip pat netinkamai pritaikė ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalis, tokiu būdu netinkamai paskyrė baudą.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas nurodo, kad su D. L. skundo argumentais nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

4. D. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl D. L. kaltės padarius nusižengimus

5. ANK 569 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. L. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas D. L. kaltu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, apygardos teismas šioms išvadoms pritaria ir jų nebekartoja.
7. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo  policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
8. Skunde D. L. teigia, kad nepadarė jokių administracinių nusižengimų, paaiškindamas, jog pareigūnų necenzūriniais žodžiais nusižengimo padarymo vietoje nevadino, tačiau prisipažįsta, jog iš automobilio buvo išlipęs, kad atgautų dokumentus. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 51 punktas nustato, jog jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus. Taigi, ši norma yra imperatyvi ir numato tik vieną išimtį – pareigūnui leidus. Todėl šiuo atveju apelianto samprotavimai apie transporto priemonės patikrinimo (ne) užbaigimo faktą teisiškai nėra reikšmingi. Šiuo atveju  ginčo dėl to, jog toks leidimas nebuvo duotas nekyla. D. L. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio nusižengimus, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Liudytojas policijos pareigūnas D. B. parodė, jog buvo reidas - pagal vado nurodymą tikrino vairuotojų blaivumą. Sustabdė automobilį „Mersedes Benz“, priėjus prie automobilio vairuotojo paprašė pateikti dokumentus, šalia vairuotojo sėdėjo neblaivus keleivis, kuris išlipo iš automobilio. Paprašius keleivį atsisėsti, šis tai daryti atsisakė. Priėjus kolegai D. J. ir pareiškus keleiviui teisėtą reikalavimą sėstis į automobilį, šis tai daryti atsisakė ir išsakė necenzūrinius žodžius abiejų pareigūnų atžvilgiu (2017 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šiuos pareigūno D. B. parodymus patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas D. J., kuris analogiškai paaiškino įvykio aplinkybes. Būtent šiais pareigūnų parodymais nustatyta, kad byloje nustatytu laiku, D. L. išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Minėtų pareigūnų parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, šių liudytojų suinteresuotumas apkalbėti pažeidėją nenustatytas. Tai, kad pareigūnų D. J. ir D. B. tarnybinių pranešimų turinys yra labai artimas, ši aplinkybė neverčia abejoti juose nurodytų faktinių aplinkybių patikimumu, nes nors tarnybinis pranešimas yra individualus dokumentas, tačiau jame koncentruotai nurodoma informacija apie įvykį, be to, teismo posėdžio metu pareigūnai parodė tas pačias aplinkybes, kurios užfiksuotos jų tarnybiniuose pranešimuose. Vien tai, jog, kaip parodė liudytojas D. B., jis informavo budintį pareigūną dėl D. L. sulaikymo  bei išsikvietė kolegas, kurių automobilis yra su pertvara, rodo, jog situacija nebuvo įprastinė. Todėl D. L. skundo motyvai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusižengimų, atmetami kaip nepagrįsti.
9. Apeliaciniame skunde D. L. teigia, jog policijos pareigūnai patys elgėsi provokuojančiai, vartojo necenzūrinius žodžius, neišreiškė jokių reikalavimų, jam užlaužė rankas tuomet, kai jis išsitraukęs rankas norėjo įrašyti pokalbį su pareigūnais. Tačiau  byloje nėra pateikta jokių duomenų minėtoms aplinkybėms patvirtinti. Pastebėtina, jog be paties D. L. įvykio vietoje buvo ir jį vežęs D. M., tačiau apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu nepatvirtino D. L. nurodytos aplinkybės, jog šiam išsitraukus telefoną, pareigūnas užlaužė jo rankas, be to, liudytojas D. M. taip pat galėjo fiksuoti įvykio aplinkybes techninėmis priemonėmis. Beje, apeliantas  skunde teigia, kad pareigūnas D. B., negrąžinęs jiems dokumentų susistabdė kitą automobilį ir atliko jo tikrinimą, kas daryti yra draudžiama. Tačiau tokius apelianto argumentus aukštesnysis teismas vertina kaip gynybos taktiką siekiant paneigti savo atliktų veiksmų neteisėtumą, kadangi šie aiškinimai yra abstraktaus pobūdžio, nei D. L., nei jo prašymu apklaustas liudytojas D. M. nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų jų buvimo realumą, kaip antai, nenurodė nei kokios markės, nei spalvos automobilis buvo sustabdytas ir t.t..
10. D. L. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylos įrodymų, kadangi byloje nebuvo apklausti iš paskos sustabdyti automobiliu važiavę asmenys. Tačiau pažymėtina, jog byloje jokių duomenų apie įvykio metu buvusius kitus asmenis nėra, todėl toks argumentas yra nepagrįstas. Apeliantas išreiškė nuomonę, jog turėjo būti išreikalautas vaizdo registratoriaus įrašas, tačiau, kaip parodė liudytojas D. B., nešiojamasis vaizdo registratorius tarnyboje tuo metu nebuvo priskirtas. Kadangi įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka sprendžia dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir asmens kaltės  buvimo ar nebuvimo, pirmosios instancijos teismas vertino policijos pareigūnų D. B. ir D. J. parodymus, lygindamas juos su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, kuri buvo pakankama teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti, o tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, nereiškia jog įrodymai įvertinti netinkamai ar pažeidžiant ANK reikalavimus.

Dėl bausmės skyrimo

11. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas netinkamai paskyrė bausmę, nepasisakė dėl sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, taip pat netinkamai pritaikė ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalis. ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio sankcijose yra numatyta bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Teismas, skirdamas D. L. administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog administracinį nusižengimą padarė neblaivus asmuo ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir padarė išvadą, jog D. L. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio sankcijoje. Subendrindamas bausmes vadovavosi ANK 38 straipsnio 2 dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtosios maksimalios bausmės už abu nusižengimus šiuo atveju yra per griežtos ir nėra pakankamai motyvuotos ir individualizuotos. ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Šiuo atveju D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, jog administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę - anksčiau baustas administracine tvarka nebuvo (b.l.8), pažeidimų pobūdį – pažeidimais pasikėsinta į valdymo tvarką, D. L. savo veiksmais sunkių pasekmių nesukėlė, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį skirtinas sankcijose nustatytos baudos vidurkis.
12. Taigi, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. L. padarė administracinius nusižengimus, o jo veikos pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį kvalifikuotos teisingai. Tačiau skundžiamas nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtų nuobaudų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a :

D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą ir D. L. paskirti švelnesnes administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, skirti 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, skirti 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą  palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Gytis Večerskas