Civilinė byla Nr. e2A-3207-855/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24432-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. (A. G.) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės sprendimo panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo išnagrinėti ieškovo prašymą iš naujo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. Z. (A. Z.), uždaroji akcinė bendrovė „ETN Telematika“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, VMSA), tretieji asmenys - A. Z., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ETN Telematika“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vystymo kompanija“, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. A51-144167/24(3.3.2.26E-ENE) „Dėl prašymo paskirti administratorių ( (duomenys neskelbtini) )“, kuriuo buvo atsisakyta paskirti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorių; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovo 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymą Nr. 24/09/06 dėl minėto namo bendro naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją grindė šiais argumentais:
1.1. Nurodė, jog VMSA skundžiamu sprendimu atsisakė paskirti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorių pagal pareiškėjo A. G. 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymą Nr. 24/09/06, motyvuodama tuo, kad (duomenys neskelbtini), esantis 4 butų daugiabutis namas (toliau – Namas, daugiabutis namas) yra sudegęs, todėl tokiems daugiabučiams namams bendro naudojimo objektų administratorius neskiriamas, nors atsakovė žino, kad dėl namo bendrasavininkės UAB) „ETN Telematika“ priešiškų ir konfliktinių santykių su kitais namo bendrasavininkais A. G., A. Z. bei iš dalies UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, namo bendrasavininkai realiai negali susitarti nei dėl namo savininkų bendrijos sukūrimo, nei dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Taip pat atsakovei žinomi namo savininkų visuotinio susirinkimo sprendimai atstatyti namą bei paskirti per VMSA namo administratorių.
1.2. Teisės aktai nenustato, kad namo administratorius negali būti paskirtas teisiškai įregistruotam Nekilnojamojo turto registre, tačiau fiziškai apgriuvusiam (apdegusiam) namui, - priešingai, tokiam namui paskirtas administratorius turės organizuoti Namo atstatymo (atitikimo privalomiems reikalavimams) įgyvendinimą. Šiuo atveju medinis 4 butų daugiabutis namas nėra visai sudegęs ir (ar) nugriautas, yra pamatai, dalis sienų ir kitų konstrukcijų. Namo savininkai 2021 m. lapkričio 3 d. visuotiniame susirinkime nusprendė atstatyti namą bei paskirti per VMSA namo administratorių, o teismai leido išsaugoti ir atstatyti namą pagal UAB „Architekta“ parengtus 2022 m. „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto“ Nr. 22.116-TP projektinius pasiūlymus Nr. 22.116-PP“, todėl VMSA skundžiamas sprendimas dėl atsisakymo paskirti namo bendro naudojimo objektų administratorių yra netinkamas, neteisėtas ir naikintinas, įpareigojant VMSA iš naujo spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą.
1.3. Dublike papildomai pažymėjo, jog papildoma svarbi bylai aplinkybė yra ta, kad namo bendrasavininkai visuotinio susirinkimo balsavimu priėmė sprendimą atstatyti namą bei paskirti namo administratorių ir šis sprendimas yra galiojantis. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, daugiabutis namas yra pastatų rūšis ir jo kapitalinis remontas yra remonto rūšis, o savivaldybės skiriamo daugiabučio namo administratoriaus funkcija ir pareiga yra, be kita ko, užtikrinti to namo (pastato) remontą, įskaitant kapitalinį remontą. Nagrinėjamu atveju namo bendrasavininkai nėra įsteigę bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atsakovė besąlygiškai privalo paskirti namo administratorių. Nei vienas teisės aktas nenustato, kad administratorius negali būti paskirtas teisiškai esančiam, t. y. įregistruotam Nekilnojamojo turto registre, daugiabučiam namui, be to, kurį bendrasavininkai visuotiniu balsavimu nusprendė atstatyti, nors tas namas yra fiziškai apgriuvęs (išlikusiais pamatais, tik dalinai išlikusiomis sienomis, neišlikusio stogo ir pan.), - priešingai teisės aktai nustato savivaldybės besąlyginę pareigą paskirti administratorių.
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodė, jog turimais duomenimis namas yra sudegęs, todėl atsakovė tokiems daugiabučiams namams bendro naudojimo objektų administratoriaus neskiria, nes neturi teisinio pagrindo organizuoti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo, kadangi pagal VMSA Būsto administravimo skyriaus (šiuo metu Energetikos skyrius) specialisto 2021 m. spalio 7 d. atliktą Namo techninės priežiūros patikrinimą nustatyta, kad name nėra stogo konstrukcijų ir stogo dangos, namo dalyje nėra išorinių ir vidaus sienų, durų, langų, vidaus patalpų struktūra išardyta arba sunykusi.
2.2. Pažymėjo, jog šios aplinkybės ieškovui yra žinomos, tą jis patvirtina ir ieškinyje nurodydamas teisminius ginčus, be to, apie aktą ieškovas taip pat buvo informuotas. Be kita ko, po gaisro namas buvo išbrauktas iš UAB „Mano Būstas Vilnius“ administruojamų namų sąrašo, nes namas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 37 punkte nurodyto pastato apibrėžimo, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Taigi, priešingai, nei ieškinyje teigia ieškovas, atsakovė neturi teisinio pagrindo esamoje namo situacijoje paskirti namo administratoriaus. Šiuo atveju nėra išlikusios namo didžiosios dalies bendrojo naudojimo objektų, t. y. 2009 m. gaisro metu ir laiko bėgyje namo didžioji dalis sunyko, todėl, nesant namo bendrojo naudojimo objektų, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl namo bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo.
2.3. Triplike papildomai pažymėjo, jog namas faktiškai neegzistuoja kaip pastatas, nes jame nėra stogo konstrukcijų, dalies sienų, vidaus patalpų struktūros. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punktą, pastatas turi būti apdengtas stogu ir turėti patalpas, tačiau šio namo atveju šios sąlygos nėra tenkinamos. Namo administratoriaus paskyrimas yra skirtas pastato priežiūrai ir jo išsaugojimui, tačiau kai pastatas yra faktiškai sunykęs, administravimo skyrimas tampa beprasmis ir neturi teisinio pagrindo. Administratoriaus funkcijos gali būti vykdomos tik esant realiam, eksploatuojamam daugiabučiui namui ir apima pastato priežiūrą, remontą ir kitus su eksploatavimu susijusius darbus. Šiuo atveju didesnė dalis namo sugriuvusi, po griūties išlikusios namo pamatų, medinių sienų, perdangų konstrukcijos neapsaugotos nuo atmosferinių poveikių, deformacijos gali lemti tolimesnę jo konstrukcijų irimą ir griūtį, išlikusios namo konstrukcijos nesaugios, gali bet kuriuo metu griūti, kelia pavojų į statinio teritoriją patekusiems žmonėms, todėl skirti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio pagrindo nėra. Atsakovė pabrėžia, ji neturi teisinio pagrindo kvestionuoti bendrasavininkų sprendimų, tačiau tai nereiškia, kad ji privalo vykdyti administratoriaus paskyrimo procedūrą, jei tam nėra objektyvaus ir teisinio pagrindo.
3. Trečiasis asmuo A. Z. su ieškiniu sutiko, palaikė ieškinio reikalavimus.
3.1. Nurodė, jog įtvirtintas teisinis reguliavimas vienareikšmiškai patvirtina, kad tiek butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo dėl administratoriaus paskyrimo organizavimas, tiek administratoriaus paskyrimas tais atvejais, kai savivaldybės administracijos organizuotas patalpų savininkų susirinkimas neįvyksta ar nepriimamas sprendimas, yra atsakovei teisės aktuose nustatyta pareiga.
3.2. Pažymėjo, jog administratoriaus paskyrimas yra ypatingai svarbus nagrinėjamu atveju, kai statinio konstrukcijos yra pažeistos gaisro ir tas konstrukcijas būtina atkurti, taip pat, kai yra būtina tvarkyti daugiabučio namo eksploatacijai suformuotą žemės sklypą. Faktas, kad daugiabutis namas yra pažeistas gaisro, nėra priežastis atsakovei neskirti namo administratoriaus. Priešingai, šis faktas tik patvirtina administratoriaus skyrimo būtinumą, nes jis turėtų imtis priemonių siekiant išvengti papildomų padarinių ir nuostolių, siekti, kad avarinės pastato konstrukcijos nepadarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.
3.3. Vienas iš daugiabučio namo bendrasavininkų po daugiabučio namo gaisro (duomenys neskelbtini) žemės sklype savavališkai pasistatė gyvenamąjį namą, pažeisdamas kitų žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus ir nėra suinteresuotas bei prieštarauja gaisro pažeisto daugiabučio namo remontui, o atsakovė akivaizdžiai bendradarbiauja su savavališkas gyvenamojo namo statybas atlikusiais asmenimis ir jų teisių perėmėjais, nes jau antrą kartą išdavė neteisėtą statybos leidimą minėtos savavališkos statybos įteisinimui ir taip pat nesutinka išduoti statybos leidimo daugiabučio gyvenamojo namo atstatymui.
4. Trečiasis asmuo UAB „ETN Telematika“ nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Nurodė, kad namas yra faktiškai sugriuvęs, kas reiškia, jog nėra objekto, kurį galėtų daugiabučio administratorius administruoti. Daugiabučio administratorius skiriamas tik tada, kai daugiabučio statyba yra užbaigta, o šiuo atveju daugiabutyje niekas nebegyvena jau daugiau, nei 15 metų, daugiabutis faktiškai sugriuvęs, taigi, nėra administravimo objekto, kuriam gali būti skiriamas administratorius, atitinkamai, nėra teisinio pagrindo dėl daugiabučio bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo.
4.2. Ieškovas jau daug metų tik formaliai siekia atstatyti daugiabutį, tačiau jokių realių veiksmų neatlieka. UAB „ETN Telematika“ niekada nesipriešino daugiabučio atstatymui ir siekė jį atstatyti, tačiau nei ieškovas, nei trečiasis asmuo A. Z. neturėjo realių ketinimų atstatyti daugiabutį, prieštaravo ieškiniui dėl leidimo pašalinti daugiabučio medines konstrukcijas, palikti tik pamatus, ant kurių ateityje, pasikeitus faktinei situacijai, galėtų būti kapitalinio remonto būdu atstatytas daugiabutis. Taip pat bendrasavininkai ignoravo trečiojo asmens parengtą ir jiems pateiktą daugiabučio projektą, kadangi ieškovo ieškinio tikslas - išvengti atsakomybės už daugiabučio nepriežiūrą ir nevykdyti Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos statinių naudotojų pareigos suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
5. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepimo į ieškinį ir kitų procesinių dokumentų teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. A51-144167/24(3.3.2.26E-ENE) „Dėl prašymo paskirti administratorių ((duomenys neskelbtini))“ dėl atsisakymo paskirti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorių ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovo 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymą Nr. 24/09/06 dėl namo (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendro naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo; priteisė ieškovui A. G. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 110 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6.1. Teismas nustatė, kad ieškovui A. G., tretiesiems asmenims UAB „ETN Telematika“ ir A. Z. bei Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso 0,1990 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi daugiabutis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantys butai Nr. 2 ir Nr. 5 nuosavybės teise priklauso ieškovui A. G., butas Nr. 1 – trečiajam asmeniui A. Z., butas Nr. 3 – trečiajam asmeniui UAB „ETN Telematika“ ir negyvenamoji patalpa (rūsys) – trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.
6.2. 2009 m. sausio 14 d. įvykusio gaisro metu pastatas sudegė, o 2010 m. statinio administratorius UAB „Naujamiesčio būstas“ (šiuo metu – UAB „Mano būstas“) atsisakė statinio administravimo. Šiuo metu statinys neturi administratoriaus, namo bendrija nėra įsteigta, namo savininkų jungtinės veiklos sutartis nėra sudaryta, todėl ieškovas, pateikdamas 2021 m. lapkričio 3 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo, kurio metu nuspręsta atstatyti ginčo pastatą ir paskirti per atsakovę jo administratorių, protokolą, kreipėsi į VMSA su prašymu paskirti pastato administratorių, tačiau atsakovė skundžiamu 2024 m. spalio 7 d. sprendimu atsisakė paskirti administratorių motyvuodama tuo, kad daugiabutis namas yra sudegęs, todėl savivaldybės administracija tokiems daugiabučiams namams bendrojo naudojimo objektų administratoriaus neskiria.
6.3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijamas savivaldos institucijos sprendimas yra pripažintinas viešojo administravimo aktu, todėl šį aktą priėmusi institucija yra pripažįstama viešojo administravimo subjektu, kas reiškia, jog institucija turi laikytis ne tik CK ir kitų teisės aktų nuostatų, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog VAĮ 10 straipsnyje esančios nuostatos reikalauja, jog viešojo administravimo institucijos akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas turi būti adekvatūs, aiškūs ir pakankamai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovės priimtas sprendimas yra argumentuojamas tuo, jog pastatas yra iš esmės sugriuvęs, t. y. neturi stogo konstrukcijų, dalies sienų konstrukcijų, o likusios konstrukcijos yra avarinės būklės ir negali būti pagal paskirtį eksploatuojamos, todėl ginčo pastatas neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje įtvirtinto pastato apibrėžimo. Viena vertus, teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog pastatas neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje įtvirtinto pastato apibrėžimo. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2009–2010 m. įvykusio gaisro metu ginčo pastato medinės konstrukcijos, taip pat stogas visiškai ar iš dalies sudegė/sugriuvo. VMSA specialisto 2021 m. spalio 7 d. atliktu patikrinimo aktu Nr. A357-703/21(2.9.2.8-BŪS) bei 2024 m. kovo 27 d. raštu Nr. A51-45822/24(3.3.2.26E-ENE) , vizualiai apžiūrėjus namą ir įvertinus jo techninę būklę, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. A32-1756/24(2.1.15E-ENE) nustatyta, kad didesnė dalis namo sugriuvusi, po griūties išlikusios namo pamatų, medinių sienų, perdangų konstrukcijos neapsaugotos nuo atmosferinių poveikių, deformacijos gali lemti tolimesnę jo konstrukcijų irimą ir griūtį, o išlikusios namo konstrukcijos nesaugios, gali bet kuriuo metu griūti, kelia pavojų į statinio teritoriją patekusiems žmonėms. UAB „ETN Telematika“ užsakymu MB „Tyrimai ir projektai“ parengtam 2021 m. lapkričio 16 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 21-159-E užfiksuotas ginčo pastato būklės tyrimas ir konstatuota, kad: statinio būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (mechaninio atsparumo ir pastovumo, saugaus naudojimo); statinio konstrukcijų būklė atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2015 pirmame priede „Statinio avarinės būklės požymiai“ nurodytus avarinės būklės požymius ir yra avarinė.
6.4. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl pastato administratoriaus skyrimo, vien aplinkybės, jog ginčo pastatas neatitinka Statybos įstatyme įtvirtinto pastato apibrėžimo, konstatavimas, nėra pakankamas sprendimo atsisakyti skirti administratorių pagal CK 4.84 straipsnyje numatytą administratoriaus paskyrimo tvarką ir procedūrą pagrindas. Nors pastatas ir yra avarinės būklės, tačiau jo laikyti visiškai sugriuvusiu (išnykusiu) negalima. Nors byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo pastatas yra avarinės būklės, dėl ko turi būti sprendžiamas pastato nugriovimo ir (ar) atstatymo (rekonstravimo) klausimas, tačiau, kita vertus, atsakovė nepaneigė ieškovo ir trečiojo asmens A. Z. argumentų, kad ginčo pastato savininkai be savivaldybės pagalbos, t. y. be savivaldybės paskirto administratoriaus, galimai neturi arba turi stipriai apribotas galimybes įgyvendinti teisę atkurti ginčo pastatą iki tokios būklės, kuri buvo iki gaisro kilimo.
6.5. Teismas pabrėžė, kad pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką iki 2025 m. vasario 11 d. nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas, o nuo 2025 m. vasario 11 d. – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-16 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą administruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti nuostatai (toliau – Nuostatai). Nei vienas iš šių nurodytų teisės aktų, nustatančių reikalavimus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir jo veiklai, nenustato reikalavimų pačiam daugiabučiam namui, turinčiam bendrojo naudojimo objektus, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiais atvejais daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimas yra neskiriamas.
6.6. Be to, teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų ir 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, keliamų administracinio akto turiniui. VMSA sprendimas yra grindžiamas formalia aplinkybe, visiškai neatsižvelgiant į individualiai susiklosčiusią aplinkybę. Be to, sprendimas buvo priimtas nesiremiant jokiais teisės aktais, nenurodomas teisinis pagrindas. Pabrėžiama, jog tai, kad teisės aktai nenurodo konkrečių reikalavimų skiriant daugiabučio namo administratorių CK 4.84 straipsnio numatyta tvarka, nereiškia, jog nereikia nurodyti sprendimo teisinį pagrindą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.
7.1. Atsakovė teigia, kad sistemiškai aiškinant CK 4.82 – 4.85 straipsniuose numatytas nuostatas reikia išskirti tokias sąlygas, kurioms egzistuojant gali būti skiriamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratorius: 1) daugiabutis namas yra daugiabučių paskirties; 2) daugiabučio namo statybos turi būti užbaigtos ir baigtumas registruotas 100 procentų; 3) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties; 4) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; 5) daugiabutis namas turi atitikti Statybos įstatyme nustatytus imperatyvius reikalavimus, keliamus statiniui. Šios sąlygos nėra fakultatyvios, todėl siekiant paskirti operatorių, reikia, kad jos visos egzistuotų. Pirmosios instancijos teismas sutiko, jog namas neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje įtvirtinto pastato apibrėžimo bei pažymėjo, jog ginčo dėl to, kad namas yra avarinės būklės nebuvo, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl namo nugriovimo ir (ar) atstatymo (rekonstravimo) ir tokiu atveju daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratorius negali būti skiriamas.
7.2. Namo patalpų savininkės UAB „ETN Telematika“ užsakymu buvo parengtas MB „Tyrimai ir projektai“ statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog didesnė dalis namo yra nugriuvusi ir po griūties likę namo pamatai, medinės sienos, perdangų konstrukcijos gali lemti tolimesnį namo konstrukcijų irimą ir griūtį. Taip pat nagrinėjant bylą buvo pateiktas Savivaldybės administracijos Skyriaus Būsto administravimo poskyrio specialistų surašytų faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodoma, jog pastato išlikusios sienos dėl gaisro padarinių ir atmosferinių kritulių su laiku sunyko, virto statybiniu laužu. Taigi, name faktiškai nebeegzistuoja bendrojo naudojimo objektai ir namas negali būti naudojamas pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodytą namo paskirtį, t. y. daugiabučių, todėl atsakovė neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo organizuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu procedūras dėl namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo. Namas negali būti naudojamas pagal paskirtį tol, kol nebus užbaigti rekonstrukcijos arba kapitalinio remonto darbai, už kuriuos solidariai yra atsakingi namo, butų ir kitų patalpų savininkai.
7.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Teismas nurodė, kad atsakovės priimtas ginčijimas sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų ir 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau iš byloje pateiktos medžiagos matoma, jog Regionų administracinio teismo Kauno rūmai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodė, kad dėl skundo reikalavimų išsprendimo pareiškėjas ieškiniu gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatyta tvarka, tačiau administracinis teismas nenagrinėjo bylos iš esmės. Taigi, teismas vertindamas apeliantės priimto administracinio sprendimo teisėtumą, rėmėsi VAĮ nuostatomis ir taip pažeidė rūšinio teismingumo taisykles.
7.4. Teismas neįvertino ir nenurodė, ar namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės negalėjo būti įgyvendintos kitais būdais, t. y. įsteigiant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją ar sudarant jungtinės veiklos sutartį. Taip pat nebuvo pasisakyta, dėl kokių priežasčių namo butų ir kitų patalpų savininkai neturi arba turi stipriai apribotą galimybę namą suremontuoti ir atkurti iki tokios būklės, kokia buvo iki gaisro. Spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, o ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kurio pagrindinė užduotis užtikrinti objekto priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
8. Ieškovas A. G. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
8.1. Nesutinkama su atsakovės išdėstytomis aplinkybėmis, jog administratoriaus skyrimas priklauso nuo pastato būklės arba 100 procentų baigtumo. CK 4.84 straipsnio 1 – 2 dalys nurodo, kokių sąlygų visumai esant yra skiriamas administratorius. Atsakovės nurodytos išgalvotos sąlygos yra neleistinas CK 4.84 taikymo ribų išplėtimas.
8.2. Namas, dėl kurio administravimo kilo ginčas, neišnyko. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad statinys neišnykęs, yra išlikę esminiai elementai, todėl neteisinga teigti, jog nebeegzistuoja objektas, dėl kurio administravimo kilo ginčas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat suformuluota taisyklė, jog vien dalies konstrukcijų praradimas statinio visiško sugriuvimo /išnykimo nesuponuoja, kai išlikusios laikančiosios konstrukcijos ar kiti esminiai elementai.
8.3. Teismas teisingai nurodė, kad esminė administratoriaus funkcija yra techninės priežiūros organizavimas, tačiau įstatymas leidžia CK 4.85 str. tvarka jam pavesti ir kitas su bendra nuosavybe susijusias funkcijas, įskaitant rekonstravimo / kapitalinio remonto organizavimą, kai taip nusprendžia namo savininkai.
8.4. Teismas tinkamai įvertino situaciją, jog esant namo patalpų savininkų tarpusavio ginčams, be savivaldybės paskirto administratoriaus, galimybės atkurti statinį yra stipriai apribotos, todėl CK 4.84 įtvirtintas mechanizmas, kai bendrija neįsteigta ir jungtinė veikla nesudaryta, pareiga inicijuoti ir organizuoti administravimą pereina savivaldybei, padeda lengviau išspręsti kilusias problemas. Todėl atsakovės teiginys, jog namo patalpų savininkai būtinai privalo susitarti tarpusavyje, neatitinka realybės.
8.5. Pagrįstai nustatyta, jog ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nėra nurodyta pagrįstų kriterijų, kodėl civilinį ginčą sprendžiantis bendrosios kompetencijos teismas negalėtų remtis VAĮ taikomais kriterijais vertindamas administracinio akto teisėtumą ir motyvus.
9. Trečiasis asmuo A. Z. su apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
9.1. Apeliaciniame skunde remiamasi daugybe teisės normų, tačiau jos nesusiejamos su byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis. Normų perrašinėjimas ir komentavimas iš esmės neturi jokių svarių argumentų ir yra nelogiškas. Byloje yra pateikti MB „Tyrimai ir projektai“ parengtas 2021 m. lapkričio 16 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas ir savivaldybės administracijos Skyriaus Būsto administravimo poskyrio specialistų 2024 m. kovo 25 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, o apeliantė nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo, kuris šiuose aktuose esančias aplinkybes pripažino, išvadas.
9.2. Nesutinkama su atsakovės teiginiu, jog teisiniame reguliavime nėra nurodyta kriterijų, kuriems esant savivaldybės administracija neskirtų daugiabučio namo administratoriaus. CK aiškiai nurodo, jog administratorius skiriamas, kai egzistuoja dvi sąlygos: 1) statinys yra daugiabutis namas; 2) egzistuoja faktas, jog butų savininkai neįsteigė bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties. Apeliantė nurodė savo pačios sugalvotas sąlygas, jog namo statybos baigtumas turi būti 100 procentų bei namas turi atitikti Statybos įstatyme nustatytus imperatyvius reikalavimus. Šios sąlygos neturi jokio teisinio bei faktinio pagrindo, o egzistuojanti teismų praktika tai paneigia.
9.3. Apeliantė laikosi pozicijos, jog pastatas neegzistuoja ir nėra ką administruoti, tačiau pačios atsakovės pateikti aktai (Ekspertizės aktas ir savivaldybės specialisto atlikto Patikrinimo aktas) patvirtina dalies namo laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir namo eksploatacijai suformuoto žemės sklypo egzistavimą, o tai yra objektai, kuriuos administruoja daugiabučio namo administratorius.
9.4. Nesutinkama su apeliantės teiginiu, jog patalpų savininkai yra atsakingi už namo techninės būklės likvidavimo darbų organizavimą ir atlikimą. Jei patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, namo techninę priežiūrą, techninę būklę ir namo avarinės būklės likvidavimo darbų organizavimą ir atlikimą atlieka tam paskirtas administratorius. Todėl atsakovės teiginiai, kad namo patalpų savininkai galėtų patys tai padaryti, įsteigę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį, nesudaro jokios įtakos teismo sprendimui, nes iš esmės teismas tokią aplinkybę nustatė ir paminėjo, tačiau jokios įtakos sprendimo rezoliucinei daliai tai neturi.
9.5. Apeliantės teiginys, kad teismas, nurodydamas, jog atsakovės priimtas ginčijamas sprendimas (administracinis aktas) neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų ir 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, yra nelogiškas. Atsakovė pati nurodo, kad rūšinio teismingumo klausimas buvo išspręstas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi (a. b. Nr. eI3-18422-644/2024), tačiau pagal apeliantė supratimą, nusprendus, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, pastarasis nebegali vertinti toje byloje skundžiamo administracinio akto ir atitinkamai negali tam administraciniam aktui taikyti viešojo administravimo reikalavimų. Pabrėžė, kad teisinis reglamentavimas nesuponuoja, jog civilinėje byloje ginčijamam administraciniam aktui nebėra taikomi VAĮ nustatyti reikalavimai ir juo labiau nereiškia, kad VAĮ nustatytų reikalavimų paminėjimas bendrosios kompetencijos teismo sprendime reiškia bylos rūšinio teismingumo pažeidimą.
10. Trečiasis asmuo UAB „ETN Telematika“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
10.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir proporcingas, nes tik panaikino VMSA sprendimą ir įpareigojo iš naujo nagrinėti prašymą, taip užtikrindamas atsakovei galimybę pačiai išnagrinėti ieškovo prašymą iš naujo, neužkertant kelio iš naujo priimti tokį patį ar kitokį sprendimą, jei jis bus tinkamai motyvuotas.
10.2. Įstatymų leidėjas nenustatė jokio draudimo pradėti administravimą dėl prasto objekto būklės. Vien statinio būklės deklaravimas nepakeičia savivaldybės pareigos teisėtai ir motyvuotai spręsti administratoriaus skyrimo klausimą. CK 4.82 – 4.85 straipsniuose nurodytos nuostatos sukuria privalomą valdymo mechanizmą tais atvejais, kai patalpų savininkai negali užtikrinti bendrojo naudojimo objektų valdymo. Taip apsisaugoma nuo bendrosios nuosavybės neprižiūrėjimo, kuris kelia grėsmę tiek savininkų turtui, tiek viešajam interesui. Kai statinio būklė kelia grėsmę (nustatyta ekspertizėmis/patikrinimais), normos nesuteikia pagrindo savivaldybei pasitraukti iš administravimo proceso – priešingai, administratoriaus skyrimas yra instrumentas koordinuotai įgyvendinti teisės aktuose numatytus saugos ir naudojimo reikalavimus. Tai korekcijos mechanizmas bendrosios nuosavybės neveiklumui ir nesutarimams, kuris bylos aplinkybėmis yra aktualus būtent dėl avarinės situacijos. Teisės normos nenumato „būklės“ draudimo, o administratoriaus funkcijos leidžia realiai organizuoti avarinių rizikų šalinimą ir atitikimo atkūrimą.
10.3. Atsakovė pateikė išgalvotas sąlygas, kurioms esant yra paskiriamas administratorius. CK 4.84 aiškiai nurodo, jog administratorius skiriamas, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė bendrijos, nesudarė jungtinės veiklos sutarties, arba šie valdymo modeliai nutrūko. Tuomet sprendimą dėl administratoriaus priima savivaldybės vykdomoji institucija. Nuostatai apibrėžia administratoriaus atliekamas funkcijas (priežiūra, remonto ir paslaugų pirkimai, sutarčių sudarymas ir kontrolė, avarijų lokalizavimas, sklypo priežiūra), kas suponuoja, jog institutas skirtas ir probleminėms būklėms suvaldyti, o ne tik be problemų eksploatuojamiems namams. Jei administravimas būtų galimas tik tvarkingiems pastatams, tuomet egzistuotų reguliacinė spraga, todėl jei namas vis dar teisiškai egzistuoja ir jo savininkai negali susitarti, reikia prižiūrėti net ir avarinės būklės namą
10.4. Apeliantė pati pripažįsta, jog namas yra avarinės būklės ir kelia grėsmę visuomenei, o tarp namo savininkų esantys ginčai neleidžia taikiai susitarti dėl namo atkūrimo/remonto, todėl centralizuotas organizavimas per administratorių yra būtinas, nes be jo faktinės grėsmės išlieka arba didėja. .
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka yra sprendžiamas ginčas dėl VMSA 2024 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. A51-144167/24(3.3.2.26E-ENE) „Dėl prašymo paskirti administratorių ((duomenys neskelbtini))“, kuriuo buvo atsisakyta paskirti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorių. Sprendime nurodoma, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas tik daugiabučiams gyvenamiesiems namams, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija yra likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis. Pažymima, jog turimais VMSA duomenimis namas, dėl kurio administravimo yra paduotas prašymas, yra sudegęs, todėl tokiam daugiabučiui namui bendrojo naudojimo objektų administratorius neskiriamas.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. birželio 26 d. sprendimu nustatė, jog VMSA sprendimas nėra pagrįstas jokiais teisiniais teiginiais ir yra formalus, priimtas neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, esamą CK ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą dėl daugiabučių namų administravimo, nesilaikant VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų bei 10 straipsnyje numatytų reikalavimų administracinio akto turiniui.
15. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir pateiktame apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, jog prašomas administruoti objektas neegzistuoja, nes negali būti naudojamas pagal paskirtį ir neatitinka Statybų įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje numatyto pastato apibrėžimo, tarp namo savininkų galėjo būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis ar įsteigta bendrija, o pirmosios instancijos teismo sprendimas apskritai buvo priimtas pažeidžiant rūšinio bylų teismingumo taisykles. Su šiais bei kitais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad nepaisant 2019 m. sausio 14 d. name įvykusio gaisro ir jo padarinių, tiek daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kaip civilinės / daiktinės teisės / nekilnojamojo turto objektas, tiek atitinkamų asmenų (ieškovo ir trečiųjų asmenų) nuosavybės teisė į butus ir kitas patalpas šiame name egzistuoja, yra įregistruota viešajame registre, įgyvendinama ir pripažįstama.
17. Antra, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, įskaitant atsakovės atliktų 2021 m. spalio 7 d. ir 2024 m. kovo 25 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų, 2021 m. lapkričio 16 d. MB „Tyrimai ir projektai“ parengto Statinio dalinės ekspertizės akto, nors didesnė dalis namo yra sugriuvusi, statinio būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų ir turi statinio avarinės būklės požymių (apie tai detaliai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo 26-27 punktuose), tačiau namas nėra visiškai išnykęs ir sugriuvęs, kadangi yra išlikusios namo pamatų, medinių sienų, perdangų ir stogo konstrukcijos. Taigi, tiek teisiškai (de jure), tiek faktiškai (de facto) namas ir dalyvaujančių byloje asmenų nuosavybės teisė į jį nėra išnykę ir pasibaigę Kaip visiškai pagrįstai sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokiame teisės akte, reglamentuojančiame daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, administratoriaus skyrimą, jo funkcijas ir veiklą, nėra nustatyta reikalavimų administruotinam daugiabučiam namui, įskaitant namo baigtumo procentą, būklę ir pan., kuris galėtų ar negalėtų būti administruojamas savivaldybės paskirto administratoriaus, todėl vienintelis ieškovo skundžiamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024-10-07 sprendime Nr. A51-144167/24(3.3.2.26E-ENE) nurodytas atsisakymo paskirti ginčo daugiabučio namo administratorių argumentas – namo sudegimas / avarinė būklė, sprendimo nepagrindžiant jokiais teisės aktais, jo neindividualizuojant konkrečių susiklosčiusių aplinkybių kontekste, kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali reikšti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o priešingai, leidžia spręsti apie viešojo administravimo principų, administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų pažeidimą, kaip pagrindą tokį administracinį aktą panaikinti.
18. Detaliai išanalizavęs bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir valdymą reglamentuojančių teisės normų turinį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai savo sprendimo 31 punkte atkreipė dėmesį ir į tai, kad daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus funkcijos, be kita ko, apima ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, t. y. kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo trečiasis asmuo UAB „ETN Telematika“, administratoriaus funkcijos nepasibaigia ir neišnyksta administruojamam namui ar atskiroms jo konstrukcijoms pasiekus / įregistravus avarinę būklę. CK 4.83 straipsnio, reglamentuojančio be kita ko, ir galimybę daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymui skirti bendrojo naudojimo objektų administratorių, 4 dalis, kuri numato, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, jog į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą (kuris greta bendrijos ar jungtinės veiklos sutarties gali būti atliekamas kita forma – pasitelkiant savivaldybės skiriamą tokių objektų administratorių) plačiąja prasme įeina / gali įeiti ir veiksmų bei išlaidų, būtinų namo atitikimui privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams užtikrinti, organizavimas, atlikimas ir patyrimas. O tai ir tampa aktualu nagrinėjamos situacijos atveju, kuomet ginčo daugiabutis namas neatitinka tokių privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų ir iškyla poreikis imtis veiksmų atitikčiai šiems reikalavimams užtikrinti, juo labiau, kad 2021 m. lapkričio 3 d. įvykusiame ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas atlikti ginčo daugiabučio namo kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, atstatyti sudegusias konstrukcijas, pritarti, kad namui, kuriame nebuvo jokios bendrojo naudojimo objektų administravimo formos, Vilniaus miesto savivaldybės būtų paskirtas administratorius.
19. Nors apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė tiek dėl namo bendrijos, tiek dėl patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties sudarymo galimybės, t. y. nevertino, ar namo administravimas gali būti įgyvendinamas kitais būdais, nei skiriant administratorių, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CK, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administravimas per patalpų savininkų pasirinktą ar savivaldybės paskirtą administratorių, kaip bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo forma, gali būti taikomas tik nesant galimybės įgyvendinti bendrojo naudojimo objektų administravimo kitais CK 4.83 straipsnyje numatytais būdais, t. y. patalpų savininkams steigiant bendriją ar sudarant jungtinės veiklos sutartį. Visi trys bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo įgyvendinimo būdai – patalpų savininkų bendrija, patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas – yra CK įtvirtinti kaip alternatyvūs ir lygiaverčiai būdai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti, tik CK 4.84 str. 1 d. numatyta, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas, jeigu nėra pritaikyti kiti būdai – neįsteigta bendrija ar nesudaryta jungtinės veiklos sutartis, kas ir egzistuoja nagrinėjamos bylos atveju.
20. Pagaliau, apeliantės argumentas, jos išnagrinėdamas ginčą bendrosios kompetencijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, kadangi ginčas susijęs su viešojo administravimo subjekto veiksmais ir priskirtinas administracinio teismo kompetencijai, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Klausimas dėl ginčo teismingumo nagrinėjamu atveju jau buvo išspręstas pirminėje proceso stadijoje: ieškovui iš pradžių kreipusis su skundu, kuriame buvo pareikšti identiški ieškiniui reikalavimais, į administracinį teismą, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi a.b. Nr. eI3-18422-644/2024 skundą buvo atsisakyta priimti, kaip neteismingą administraciniam teismui, konstatuojant, jog ginčydamas sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta skirti bendrojo naudojimo objektų administratorių, pareiškėjas siekia, kad būtų sukurti namo bendrasavininkų bendrosios nuosavybės objektų administravimo santykiai, kurie iš esmės yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas, kaip iš esmės susijęs su civilinio teisinio pobūdžio daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo santykiais, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, bei nurodant ne vieną šiuo klausimu Specialiosios teisėjų kolegijos priimtą nutartį, kuriomis neturi pagrindo nesiremti ir apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje. Vien tai, kad nagrinėjant civilinę bylą gali būti sprendžiami iš viešojo administravimo teisinių santykių kylantys bei administracinės teisės normų reguliuojami klausimai, nesuponuoja tokios bylos nagrinėjimo civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme negalimumą, jeigu mišriuose – administracinės teisės ir civilinės teisės elementų - turinčiuose teisiniuose santykiuose dominuoja būtent civilinės teisės / į civilinės teisės reguliavimo objektą patenkantys klausimai.
21. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
24. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, už atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ieškovas A. G. patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo A. Z. patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visos šios šalių išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovo ir trečiojo asmens naudai priteistinos minėtos jų patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
Apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) ieškovo A. G. (A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), o trečiojo asmens A. Z. (A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai - 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Andrius Verikas
Renata Volodko