Administracinė byla Nr. eI3-729-764/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02373-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.7; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Sun-Lite Group“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja MB „Sun-Lite Group“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2020 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (17.26-40) RES-91113 dėl pareiškėjos išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro (toliau – Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodo, jog nesutinka su priimtu Vilniaus AVMI sprendimu, paaiškindama, kad sprendimas priimtas nesant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 75 straipsnyje numatytų išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų pagrindų.
Teigia, kad nuo 2019 m. balandžio 12 d. atnaujino savo veiklą ir užsiima ūkine komercine veikla bei nuolat gauna pajamas ir patiria sąnaudas, ką iš esmės įrodo pareiškėjos teismui pateiktos su skundu PVM deklaracijos. Pažymi, jog Inspekcija ginčijamame sprendime nenurodė konkretaus laikotarpio nuo kada Inspekcijos nuomone, pareiškėja nevykdo PVM apmokestinamos veiklos. Pareiškėjos tvirtinimu, ji visas PVM apmokestinamas pajamas ir įsigijimus tinkamai ir laiku deklaravo, kaip to reikalaujama pagal PVMĮ, o pastabų ar pretenzijų iš Inspekcijos dėl deklaruotų PVM duomenų niekada nebuvo gavusi.
Atsakovė Vilniaus AVMI atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad išanalizavusi turimus duomenis, nustatė pareiškėjos realios ekonominės veiklos nevykdymo ir galimo PVM sukčiavimo požymius. Paaiškina, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. PVM mokėtoja įregistruotos MB „Sun-Lite Group“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini) registruota 1 217 juridinių asmenų. Be to, pareiškėja kitų veiklos vykdymo vietų adresų, išskyrus adresą korespondencijai, mokesčių administratoriui nėra pranešusi. Nuo 2020 m. balandžio 28 d. pareiškėjos vadovu ir nariu įformintas V. B. nuo 2007 m. iki 2019 m. nebuvo niekur Lietuvoje įdarbintas. Pažymėtina, kad vienintelės oficialios jo pajamos 2014 - 2018 m. laikotarpiu buvo po keliasdešimt eurų, gautų už priduotą atliekų laužą. Nors 2019 m. V. B. buvo įdarbintas 3 su prekyba metalais susijusiose Lietuvos įmonėse: UAB „Panerių metalas“ (k. 303092900), UAB „IEVROKA“ (k. 171442086), UAB „Ginvaida“ (k. 302705581) bei buvo šių įmonių vadovu ir akcininku, tačiau Inspekcijos teigimu, per 2019 m. jo iš šių įmonių oficialios gautos pajamos siekė tik 10 Eur.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad MB „Sun-Lite Group“ 2020 m. 01 – 04 mėn. PVM deklaracijose deklaravo iš viso 5 197 Eur pardavimų, 1 092 Eur pardavimo PVM bei 338 Eur grąžintiną PVM, tačiau per tą patį laikotarpį kiti 2 Lietuvos ūkio subjektai deklaravo iš viso 2 976,62 Eur atskaitomą pirkimo PVM nuo įsigijimų iš Pareiškėjos (UAB „DIGUVA“ (k. 303268070) – 2 736,64 Eur; UAB „LARFIS“ (k. 125311031) - 239,98 Eur), taigi atskaitė į valstybės biudžetą pareiškėjos nesumokėtą PVM. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad teismui teikia 2020 m. gegužės 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SUN 20005 ir 2020 m. gegužės 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SUN 20006, pažymėtina, kad VMI prie FM Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) duomenimis, pareiškėja 2020 m. birželio 22 d. pateikė PVM deklaraciją už 2020 m. gegužės mėn. ir deklaravo 1 123 Eur mokėtiną PVM, o 2020 m. liepos 20 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2020 m. birželio 1-11 d. (iki išregistravimo iš PVM mokėtojų momento) ir deklaravo 303 Eur mokėtiną PVM. Nurodo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja šio atsiliepimo rengimo dienai turi 1 181,43 Eur (iš jų: 1 136,43 Eur PVM ir 45 Eur gyventojų pajamų mokesčio) mokestinę nepriemoką. Taigi, atsakovės nuomone, šie turimi duomenys patvirtina, kad pareiškėja sąmoningai nemoka į valstybės biudžetą mokesčių.
Atsakovės teigimu, nors pareiškėja skunde nurodo, kad visas PVM apmokestinamas pajamas ir įsigijimus tinkamai ir laiku deklaravo taip, kaip numato PVMĮ numatyti reikalavimai, Pridėtinės vertės mokesčio informacijos mainų sistemos (VAT Information Exchange System (VIES)) duomenimis, 2020 m. balandžio mėn. Lenkijos įmonė „SOLUM TRADE“ SP. Z O.O. (PL5272899649) deklaravo iš viso 146 397 Eur prekių tiekimų pareiškėjai, kuri šio įsigijimo nedeklaravo. Pažymėtina, kad „SOLUM TRADE“ SP. Z O.O. vadove yra įforminta Lietuvos pilietė I. A. ir ši Lenkijos įmonė anksčiau deklaruodavo didelės vertės prekių tiekimus kitoms Lietuvos įmonėms, kurios pripažintos dingusiais prekeiviais ir kurios buvo naudojamos fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymui Lietuvoje, sukuriant nepagrįstą PVM atskaitą realią veiklą vykdančioms Lietuvos įmonėms, siekiančioms susimažinti savo PVM prievoles.
Nurodo, kad Inspekcijos 2020 m. birželio mėn. duomenimis, MB „Sun-Lite Group“ buvo įdarbinti 4 darbuotojai, kurie taip pat buvo įdarbinti ir pas pareiškėjos kontrahentus (tos pačios įmonės perka viena iš kitos, kol prekės atsiduria pas statybas vykdančias įmones). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei viešai prieinamo interneto puslapio https://rekvizitai.vz.lt/ duomenimis, šio atsiliepimo į skundą rengimo metu MB „Sun-Lite Group“ įdarbintas 1 darbuotojas – V. Ž. Pažymi, kad šiam asmeniui 2015 m. ir 2018 m. teismas, remdamasis 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 nuostatomis, buvo uždraudęs eiti įmonės vadovo pareigas (tuo metu jis vadovavo eilei Lietuvos įmonių, įskaitant ir tas pačias įmones, kurių vadovu 2019 m. įformintas V. B. - pastaba). Teismui uždraudus V. Ž. vadovauti įmonėms, jis buvo įformintas 8 Lietuvos įmonių buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu, o 6 iš šių įmonių buvo įtrauktos į PVM vengimo schemas prekiaujant statybinėmis medžiagomis ir jau išregistruotos iš PVM mokėtojų. Be to, visos 3 Lietuvos įmonės (MB „Sun-Lite Group“, UAB „LARFIS“ (k. 125311031), UAB „JUMANTA“ (k. 302410054), kuriose 2020 m. yra/buvo įdarbintas V. Ž., iš mokesčių administratoriaus taip pat gavo po 500 Eur subsidiją dėl COVID-19.
Pažymi, kad pareiškėjos vadovas V. B. nuo 2020 m. gegužės 11 d. įformintas ir UAB „ISORA“ (k. 304405472) buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu. Šio juridinio asmens buveinės adresu (duomenys neskelbtini) yra registruoti 634 juridiniai asmenys. Šios įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2020 m. balandžio 23 d. įformintas (duomenys neskelbtini), kuris ne tik neturi leidimo gyventi Lietuvoje, bet taip pat 2020 m. sausio ir vasario mėn. buvo įformintas vadovu dar 2 Lietuvos ūkio subjektuose (UAB „NORDAKSO LIZINGAS“ (k. 302626333) ir MB „INGVESTA TRANSPORT“ (k. 302887194)), kuriuose buvo įdarbinti tie patys darbuotojai kaip ir MB „Sun-Lite Group“. Be to, UAB „ISORA“ 2020-06-12 buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Tuo pačiu atsakovė pažymi, kad Inspekcija priėmė ginčijamą Sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų gavusi Inspekcijos Kontrolės departamento 2020 m. birželio 10 d. raštą.
Atsakovės teigimu, ji nuodugniai įvertinusi visų aplinkybių visetą, atsižvelgusi į tai, kad Inspekcijos duomenimis, pareiškėja nevykdo PVM apmokestinamos veiklos ir yra įrodymų, kad pareiškėjos PVM mokėtojo kodas galėjo būti naudojamas sukčiaujant mokesčių srityje, vadovaudamasi PVMĮ 75 straipsnio 4 dalies nuostatomis, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro.
Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose patvirtina, kad jai yra taikomos VMI ir Sodros mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Teigia, kad pati VMI atrinko įmones, kurios buvo pakviestos teikti paraiškas ir savo iniciatyva šias subsidijas paskyrė.
Pareiškėjos teigimu, jai suteikta galimybė padengti susidariusią mokestinę nepriemoką iki konkretaus nustatyto termino, ką pareiškėja ir planuoja padaryti. Taip pat nurodo, kad buvusi įmonės vadovė V. G. ir V. Ž. jokių kontaktų ir sandorių su Lenkijos įmone „Solum Trade“ nesudarė. Pasisakydama dėl V. Ž. neva nusikalstamų veikų, pareiškėja pažymi, kad šis asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimais finansų sistemai, nėra sulaukęs jokių pretenzijų iš VMI arba kitų institucijų dėl darbinės veiklos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. (17.26-40) RES-91113, kuriuo pareiškėja išregistruota iš PVM mokėtojų registro, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus VMI atlikusi pareiškėjos veiklos patikrinimą, 2020 m. birželio 11 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (17.26-40) RES-91113 išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų sąrašo. Vilniaus AVMI nurodė, kad šis sprendimas priimtas vadovaujantis PVMĮ 75 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nevykdo PVM apmokestinamos veiklos, o PVM mokėtojo kodą naudoja sukčiaudama mokesčių srityje.
Apmokestinimas PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų registravimo tvarka ir prievolės, susijusios su šio mokesčio mokėjimu, nustatytos PVMĮ. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateikiama ekonominės veiklos sąvoka – tai veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje ir valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Pagal PVMĮ 3 straipsnio nuostatas, PVM apmokestinamos tik realiai įvykusios prekių tiekimo ar paslaugų teikimo už atlygį ūkinės operacijos, kurias atlieka apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. PVMĮ 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie mokesčio administratoriaus duomenimis nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą / Išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33.1 papunktyje (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. VA-47 redakcija) nustatyta, kad vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų registro gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčių administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) prekių įsigijimų iš kitų valstybių narių. Išvada, kad PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, turi būti pagrįsta surinktais įrodymais, kurių pakankamumas yra vertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje.
PVMĮ ir Taisyklių nuostatos nenustato konkrečių veiksmų, kurių turėtų imtis mokesčių administratorius, vykdydamas savo funkciją dėl PVM mokėtojo išregistravimo iš PVM registro savo iniciatyva, todėl ši funkcija turi būti vykdoma, atidžiai renkant ir vertinant įrodymus, taip, kad nebūtų pažeistos mokesčių mokėtojo teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1899/2013). LVAT praktikoje konstatuota, kad PVM mokėtojų išregistravimas turėtų būti taikomas, visų pirma, tų subjektų atžvilgiu, kurie neegzistuoja, arba vengia kontaktų su mokesčių administratoriumi, nes būtent tokiais atvejais subjektai, realiai nevykdantys veiklos, tik teikia sąskaitas faktūras. Atvejai, kai mokesčių mokėtojai, nevykdydami veiklos, tik formaliai atlieka veiksmus, susijusius su PVM apmokestinama veikla, gali būti susiję su PVM sukčiavimu, kuriam esant gali būti ribojamos iš PVM vykdymo atsirandančios mokesčių mokėtojų teisės. Taigi, mokesčių administratorius, tvarkydamas PVM mokėtojų registrą, turi galimybę nustatyti ir PVM sukčiavimo atvejus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-101/2013). LVAT praktikoje konstatuota, kad išregistruoti mokesčių mokėtoją iš registro galima, jeigu yra surenkami įrodymai dėl įstatyme nustatytų prielaidų, kurioms esant mokesčių mokėtojas išbraukiamas iš registro, buvimo. Tokia prielaida negali būti tik kai kurių mokesčio mokėtojo pareigų nevykdymas. Turi būti nustatyta aplinkybių visuma, patvirtinanti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos arba neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-101/2013).
LVAT praktikoje aiškinant PVMĮ 75 straipsnio 4 dalį ir Taisyklių nuostatas, ne kartą pažymėta, kad išregistravimui iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva yra svarbus pats ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo faktas, kuriam patvirtinti mokesčių administratorius ir privalo nustatyti atitinkamas aplinkybes. Nurodyti teisės norminiai aktai nenumato, jog, siekdamas išregistruoti PVM mokėtoją iš PVM mokėtojų registro dėl ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo, mokesčių administratorius privalo papildomai tirti ir ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo priežastis, taip pat nenustato jokių kriterijų tokioms priežastims ir jų juridinei reikšmei įvertinti. Būtent ekonominės veiklos (prekių teikimo ar paslaugų teikimo) vykdymas yra esminė įsiregistravimo ir buvimo PVM mokėtoju sąlyga, įtvirtinta PVMĮ 71 straipsnio 1 dalyje, todėl asmenys, kurie buvo įregistruoti PVM mokėtojais, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nebevykdo anksčiau pradėtos ekonominės veiklos (ją nutraukė, sustabdė ir pan.) pagrįstai gali būti išregistruojami iš PVM mokėtojų registro, jei tik nustatomos Taisyklių 47.1 (Taisyklių nuostata, analogiška Taisyklių 33.1 p.) punkte išvardintos aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-823/2008).
Teismas nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų duomenų nenustatė, kad pareiškėja per mokesčių administratoriaus nustatytą terminą būtų pateikusi Vilniaus apskrities VMI informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą ir (ar) dokumentų apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių, informuojančių apie Bendrovės PVM apmokestinamąją veiklą, todėl mokesčių administratorius nustatęs, kad Bendrovė ekonominės veiklos, taip pat ir įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdo, išregistravo Bendrovę iš PVM mokėtojų registro.
Pareiškėja teismui pateikė 2020 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20005, 2020 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20006, iš kurių matyti, kad MB „Vaizdinių kūryba“ ir UAB „Wide Wings“ pirko iš pareiškėjos teksto vertimo paslaugas. Iš pareiškėjos pateikto 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. liepos 10 d. sąskaitos išrašo matyti, kad pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras 2420 Eur ir 4852,10 Eur sumos buvo sumokėtos už suteiktas vertimo paslaugas. Taip pat pareiškėja teismui pateikė PVM deklaracijas už mokestinius laikotarpius 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 31., 2020 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 29 d., 2020 m. kovo 1 d. – 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d., 2019 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. Taip pat pareiškėja teismui pateikė V. Ž. ir V. G. rašytinius paaiškinimus. V. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad nei iš vienos įmonės, kuriose yra dirbęs minėtas asmuo nebuvo sulaukusi pretenzijų nei iš VMI, nei iš FNTT pareigūnų. Teigia, kad buhalterinė apskaita V. Ž. darbo įmonėse laikotarpiu buvo tvarkoma tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Dėl sandorių su Lenkijos įmone SOLUM TRADE SP. Z. O. O. sudarymo pažymi, kad kuomet buvo tvarkoma įmonės MB „Sun-Lite Group“ buhalterinė apskaita, jokių sandorių su minėta įmone neturėjo, nebuvo atlikta jokių mokėjimų minėtai įmonei. Nurodė, kad iš Lenkijos įmonės CELSA HUTA OSTROWIEC SP. Z. O. O. buvo perkamos statybinės medžiagos. V. G. (L.) savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dirbdama MB „Sun-Lite Group“ vadove jokių sandorių su minėta Lenkijos įmone nebuvo sudariusi. Patikino, kad nevykdė jokios prekybos su Lenkijos įmonėmis.
Atsakovė savo atsiliepime teismui išdėstė kriterijus, kuriais remiantis priėmė ginčijamą sprendimą, taip pat nurodė, kad sprendimą priėmė vadovaudamasi VMI prie FM Kontrolės departamento 2020 m. birželio 10 d. raštu „Dėl MB „Sun-Lite Group“ ir UAB „ISORA“ išregistravimo iš PVM mokėtojų“ Nr. (21.9-32-1) 143-602.
LVAT praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, LVAT 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009).
Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, LVAT 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime nenurodyta, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais objektyviais įrodymais remiantis buvo nuspręsta Bendrovę išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. Ginčijamame sprendime nurodomas įstatyminis pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėja išregistruojama iš PVM mokėtojų, tačiau išregistravimo iš PVM mokėtojų faktinis pagrindas nenurodomas, o tik deklaratyviai nurodoma, jog PVM apmokestinama veikla nevykdoma bei PVM mokėtojo kodas naudojamas sukčiaujant mokesčių srityje, Bendrovė nepateikia paaiškinimo, nors VAĮ bei Taisyklės mokesčių administratorių įpareigoja aiškiai nurodyti išregistravimo pagrindą.
Ginčijamame sprendime nedetalizuojama, nemotyvuojama ir objektyviais duomenimis nepagrindžiama, kokiu pagrindu buvo nuspręsta, jog Bendrovė PVM apmokestinamos veiklos nevykdo, nors byloje pateikti įrodymai, pvz. PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos išrašas, PVM deklaracijos, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėja nevykdo apmokestinamos veiklos. Atsakovė priimdama ginčijamą sprendimą nurodo remdamasi VMI prie FM Kontrolės departamento 2020 m. birželio 10 d. raštu „Dėl MB „Sun-Lite Group“ ir UAB „ISORA“ išregistravimo iš PVM mokėtojų“ Nr. (21.9-32-1) 143-602, tačiau šio rašto turinio ginčijamame sprendime neatskleidžia. Be kita ko, teismui iš ginčijamo sprendimo turinio nėra aišku, kokiu būdu PVM mokėtojo kodas naudojamas sukčiaujant mokesčių srityje. Taigi, atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, sudarantys pagrindą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro.
Teismas, vertindamas nustatytus individualaus administracinio akto trūkumus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, daro išvadą, kad jie nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai, t.y. sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nenurodyta individuali argumentacija, todėl Vilniaus apskrities AVMI 2020 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. (17.26-40) RES-91113, kuriuo pareiškėja išregistruota iš PVM mokėtojų registro, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos mažosios bendrijos „Sun-Lite Group“ skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (17.26-40) RES-91113.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Egidija Puzinskaitė