Civilinė byla Nr. 2-28-780/2017;

Proceso Nr. 2-27-3-00675-2016-1;

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5.

LAZDIJŲ  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

S   P   R   E   N   D   I   M   A   S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2017 m. sausio 23 d.

Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Jarmalienei,

dalyvaujant ieškovei R. K. ir jos atstovui advokatui Jonui Amšiejui,

vie­šame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. S..

Teismas

n  u  s  t  a  t  ė :

Ieškovė prašo: 1) nustatyti nepilnametės dukros K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) priteisti iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016-01-14 iki kreipimosi į teismą dienos po 100 eurų į mėnesį; 4) nustatyti, kad nepilnametės dukros K. S. tėvas D. S. su savo dukra gali bendrauti bet kuriuo metu dieną  dalyvaujant motinai, o dukrai paaugus, t. y. pradėjus lankyti mokyklą, pasiimti ją pas save savaitgaliais du kartus per mėnesį, atostogauti su ja vieną kartą per metus.  

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas kartu su ja ir jų dukra K. S. kartu negyvena nuo 2016 m. liepos mėnesio, kai ji išėjo iš atsakovo tėvų namų gyventi atskirai.  Atsakovas dar nuo 2016 m. sausio mėnesio vidurio nustojo prisidėti prie jų dukros išlaikymo ir neskyrė tam jokių pinigų. Gyvenant atskirai atsakovas ir toliau neteikia dukrai išlaikymo, dukros nelanko ir ja nesidomi, tarp vaiko ir tėvo nėra jokio ryšio. Išlaikymą iš atsakovo ieškovė prašo priteisti po 100 eurų, nes dukrai reikia pirkti maisto, sauskelnių, servetėlių, drabužėlių, vaistų, o ji niekur nedirba ir gauna tik išmoką už vaiką bei socialinę pašalpą. Atsakovas yra jaunas gali dirbti ir prisidėti prie dukters išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2016 m. sausio mėnesio visurio, kai atsakovas nustojo teikti išlaikymą dukrai. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes atsakovas dukra nesidomi, jos nelanko, tarp jų nėra ryšio, o ji su dukra gyvena ir ja tinkamai rūpinasi visą laiką. Bendravimo tvarką prašo nustatyti nurodytą ieškinyje.    

Atsakovas D. S. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą (b. l. 28), ieškinio nuorašą jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino (b. l. 23), bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Byloje nustatyta, kad atsakovas D. S. yra K. S. , gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, gyvena atskirai nuo dukters, o nuo 2016 m. sausio mėnesio vidurio iki ieškovės kreipimosi į teismą išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis savo dukrai neteikė, nuo 2016 m. liepos mėnesio su dukra nebendrauja.

Teismas konstatuoja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Situacija kai būtiną išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir jų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) reikalavimas priteisti atitinkamą išlaikymo dalį iš šios pareigos nevykdančio tėvo (motinos) yra pagrįstas.

Vaiko gimimo liudijimas patvirtina, kad K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir at­sa­kovo dukra (b. l. 7), todėl atsakovas turi pareigą ją išlaikyti. Kaip minėta, pareigos išlaikyti savo vaikus negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti, todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti netenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005).

Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 380 eurų, todėl tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 190 eurų, t. y. ½ vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

Ieškovė nurodo, kad dukros poreikiams patenkinti per mėnesį ieškovas turėtų prisidėti 100 eurų, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia suma net nesiekia minėto, teismų praktikoje būtinu pripažintino išlaikymo dydžio (190 Eur iš vieno tėvo), teismas pripažįsta, jog ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma dukros poreikiams patenkinti yra būtina, visiškai adekvati ir protinga.

Atsakovas vaiko poreikių neginčija ir neįrodė, kad prašoma iš jo priteisti 100 eurų suma yra per didelė ir dukrai išlaikyti nereikalinga. Pabrėžtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnio nei pusė minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą, o  atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis tikrai nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.

Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi. Tuo tarpu ieškovė, augindama pusantrų metų dukrą neturi galimybės dirbti, todėl jos galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo yra mažesnės nei ieškovo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas jų dukrai, nepaisant to, kad atsakovas nedirba (b. l. 30), nes toks atsakovo teiktinas išlaikymo dydis visiškai atitinka vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą, neviršija teismų praktikoje priteisiamo išlaikymo vaikams dydžio panašiose bylose.              

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas atsakovo nebuvo teikiamas iš esmės nuo 2016 m. sausio mėnesio vidurio ir atsakovas to nepaneigė jokiais įrodymai, tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovo išieškotinas ir jos prašomas negauto išlaikymo įsiskolinimas po 100 Eur per mėnesį iki kreipimosi į teismą (CK 3.200 straipsnis). Nuo 2016 m. sausio mėnesio vidurio iki kreipimosi į teismą praėjo 8 mėnesiai, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 800 Eur (8 mėn. x 100 Eur).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad tėvams pradėjus gyventi atskirai šalių dukra visą laiką gyveno tik su motina, dukra yra labai maža, atsakovas su ja nebendrauja daugiau kaip pusę metų ir nereiškia jokių reikalavimų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad vaiko gyvenimo sąlygos pas motiną yra tinkamos ir gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks vaiko interesus. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Atsakovas taip pat nereiškia jokių reikalavimų dėl bendravimo su dukra tvarkos, todėl nustatytina ieškovės siūloma tėvo bendravimo su dukra tvarka, kuri užtikrins tėvo teisę matytis su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003).

Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra, nes ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl savo bylinėjimosi išlaidų ji neturėjo. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, sudaro 36 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 % ). Žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką su juo sudaro 41 Eur. Be to, iš atsakovo priteistinos 6,31 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys). Viso iš atsakovo valstybei priteistina 83,31 Eur (36 Eur + 41 Eur + 6,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 113,39 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei, nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, kai ieškovei prireikė kreiptis į teismą ir gauti tam reikalingą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys, 99 straipsnis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259, 262, 268, 285 ir 286 straipsniais, teisėjas

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymą išieškoti vaikų motinai R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2016 m. rugsėjo 8 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Išieškoti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pavesti vaiko motinai R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, pagal kurią D. S. su savo dukra gali bendrauti bet kuriuo metu dieną dalyvaujant motinai, o dukrai paaugus, t. y. pradėjus lankyti mokyklą, pasiimti ją pas save savaitgaliais du kartus per mėnesį, atostogauti su ja vieną kartą per metus.  

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 83,31 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 31 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 113,39 Eur (vieną šimtą trylika eurų 39 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­dų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                            Ramūnas Šarka