Administracinė byla Nr. eA-5358-1062/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01323-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. R. (A. R.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Valdyba) viršininko 2018 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. TE-134 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio A. R. (A. R.) atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ginčijamas įsakymas, Įsakymas); 2) įpareigoti Valdybos viršininką grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą – Valdybos 3-osios komandos budinčios pamainos skyrininko pareigas; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad iki atleidimo ėjo Valdybos 3-osios komandos budinčios pamainos skyrininko pareigas. Pažymėjo, kad nuo 2018 m. kovo 20 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl to, jog savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nesutikdamas su ginčijamu įsakymu,  teigė, kad savo veiksmais nepažemino pareigūno vardo, o tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai bei pažeidžiant procedūrinius reikalavimus.

3.       Pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra įrodymų dėl jo kaltės, taip pat nėra jokių pagristų argumentų, leidžiančių teigti, kad dėl pareiškėjo kaltės atsirado pasekmės, akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančios. Akcentavo, kad apie įvykį (konfliktą, kurio metu panaudotas smurtas) visuomenė galėjo sužinoti tik iš 2017 m. gegužės 1 d. ELTOS pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikalstamas veikas suvestinės, tačiau publikacijoje nebuvo nurodytas nei namo numeris, nei pareiškėjo inicialai, nei jo darbovietės vieta. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) reikalavimas paskirti nuobaudą per vieną mėnesį, todėl ginčijamas įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

4.       Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovo teigimu, pareiškėjas, kaip statutinis pareigūnas, turėjo pareigą tarnybos ir ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio taisykles ir savo elgesiu būti pavyzdžiu kitiems asmenims, ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais ir gerinti tarnybos įvaizdį. Pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip statutinis pareigūnas, prisiekė visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą ir tai nėra vien formalumas.

6.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjas konflikto metu panaudojęs smurtą ir sukėlęs sutuoktinei skausmą ne tik pažeidė įstatymų, pagrindinių vidaus tarnybos principų, bendrųjų pareigūnų pareigų ir tarnybinės etikos reikalavimus, bet ir atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūnų statusu, tuo pačiu sulaužydamas pareigūno priesaiką. Savo kaltės pareiškėjas neneigia. Atsakovo teigimu, tokiu savo elgesiu pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, jog statutinis valstybės pareigūnas ne tarnybos metu gali elgtis nusikalstamai ir nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų. Apie tokius pareiškėjo veiksmus sužinojo įvykį tyrę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, komandos, kurioje pareiškėjas dirbo, vadovybė ir kiti kolegos, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo veiksmai neturėjo didelio atgarsio visuomenėje, nėra reikšminga.

7.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jos tarnybinio patikrinimo metu padaryti procedūriniai pažeidimai, nes taikant Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą atleidimo pagrindą, Statuto straipsniai, reglamentuojantys tarnybinių nuobaudų skyrimą, netaikytini. Pabrėžė, kad tuo atveju, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimas, jokių kitų alternatyvių sprendimo būdų Statute nėra numatyta, išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 1 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20756-17 pripažintas įtariamuoju pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. 2017 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris, atsižvelgiant į tai, jog dėl pareigūno veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo sustabdytas. 2017 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutraukė, todėl 2018 m. sausio 16 d. tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atnaujintas. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2018 m. kovo 16 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-5-17(3.12-5) (toliau – ir Išvada, tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje siūloma pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kai pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į Išvadoje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsniu.

10.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo išvadomis, susijusiomis su tarnybinio patikrinimo procedūros teisėtumu. Pažymėjo, kad pareiškėjo elgesiu, kuriuo jis pažemino pareigūno vardą, Išvadoje pripažinta tai, jog pareiškėjas, eidamas Valdybos 3-osios komandos budinčios pamainos skyrininko pareigas, ne tarnybos metu, namuose konfliktavo su sutuoktine vaikų akivaizdoje (sukėlė jai fizinį skausmą), tuo demonstruodamas nepagarbą jiems. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pareiškėjas neabejotinai sulaužė vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, elgėsi priešingai, nei numatyta teisės aktuose.

11.       Teismas vertino, kad atsakovas Išvadoje aiškiai nurodė, kurias konkrečiai teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė, atskirai išskyrė pareigūno vardo pažeminimo kaip savarankiško instituto argumentavimą, todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog savo veiksmais jis nepažemino pareigūno vardo, o tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai bei nėra įrodymų dėl jo kaltės, atmetė kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje aiškiai nurodyta, jog būtent pareiškėjo veiksmai (smurto panaudojimas prieš sutuoktinę vaikų akivaizdoje, fizinio skausmo jai sukėlimas) diskredituoja statutinio pareigūno vardą ir menkina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą. Įvertinęs Išvadoje nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, gerai išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, 2017 m. balandžio 30 d. konflikto metu pažemino pareigūno vardą, kadangi panaudojo smurtą ir sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei, tokiais veiksmais parodydamas nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir tokiu būdu sukeldamas visuomenės nepasitikėjimą tarnyba, pakenkdamas institucijos reputacijai. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad visuomenė apie įvykį galėjo sužinoti tik iš 2017 m. gegužės 1 d. ELTOS pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikalstamas veikas suvestinės, kurioje nebuvo nurodytas nei namo numeris, nei pareiškėjo inicialai, nei jo darbovietės vieta, kadangi nagrinėjamu atveju reikšminga vien tai, jog apie tokį įvykį sužinojo minėtą įvykį tyrę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, komandos, kurioje pareiškėjas dirbo, vadovybė ir kiti kolegos.

12.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovas nesilaikė Statute numatyto reikalavimo paskirti tarnybinę nuobaudą per vieną mėnesį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas nusižengimas, už kurį taikoma savarankiška atsakomybė, todėl tai, kad pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nėra reikšminga, nes šiuo nagrinėjamu atveju atleidimui iš vidaus tarnybos apskritai nebūtinas teismo nuosprendis ar ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas (Statuto 32 str. 1 d., 33 str.). 

13.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad tuo atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

14.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu įsakymu teisėtai ir pagrįstai atleistas iš tarnybos, dėl ko pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

15.       Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. 

16.       Pareiškėjo nuomone, jo padaryti nusižengimai ir jų padarymo aplinkybės neteisingai kvalifikuotos kaip pareigūno vardą žeminantis elgesys. Pažymi, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo metu nenustatinėjo jo kaltės, o prisipažinimas dėl neteisėtų veiksmų, padarytų prieš savo šeimos narius, buvo išreikštas ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjo teigimu, kaltės pripažinimas reikšmingas jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos nutraukimui, tačiau vertinant pareiškėjo elgesį pagal Statuto reikalavimus, kaltės klausimas turi būti nustatinėjamas atskirai.

17.       Pareiškėjas mano, kad Išvadoje padarytas jo poelgio vertinimas yra deklaratyvaus pobūdžio, Išvados teiginių nepagrindžia jokie duomenys, kurias remiantis būtų galima teigti, jog dėl pareiškėjo netinkamo elgesio atsirado pasekmės, akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančios. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo argumento, susijusio su visuomenės informavimu apie įvykį iš vienintelio šaltinio – 2017 m. gegužės 1 d. ELTOS pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikalstamas veikas suvestinės.

18.       Pareiškėjo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos sąlygos, todėl pareiškėjas iš tarnybos atleistas neteisėtai ir nesant tam pagrindo.

19.       Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

20.       Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo atmesti tiek tarnybinio patikrinimo, tiek skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga pagrindė pareiškėjo kaltę, todėl ja buvo remtasis tarnybinio patikrinimo metu. Akcentuoja, kad pareiškėjas nei ikiteisminio tyrimo, nei tarnybinio patikrinimo metu neneigė smurtavęs prieš sutuoktinę, todėl mano, jog pareiškėjo kaltė šiuo nagrinėjamu atveju yra įrodyta.

21.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo įsitikinimu, jog jis pareigūno vardo nepažemino, kadangi mano, kad pareiškėjo elgesys (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei) suteikė pagrindą visuomenei manyti, jog statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis nusikalstamai ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kas griauna visuomenės pasitikėjimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistema ir žemina tarnybos autoritetą. Atsakovo nuomone, aplinkybė, jog pareiškėjo veiksmai neturėjo didelio atgarsio visuomenėje, nepaneigia fakto, kad jais buvo akivaizdžiai pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.       Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2018 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. TE-134 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio A. R. (A. R.) atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo. 

23.       Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

24.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. 

26.       Vertinant tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu, bei pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, konstatuotina, jog įvardyti pareiškėjo veiksmai neginčytinai nebuvo suderinami su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytu Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso normomis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 patvirtintu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinio ir profesinio elgesio normomis bei principais, kurie reglamentuoja pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu, kaip antai, pareigūnas privalo savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais (6.1.6 papunktis); tarnybos ir ne tarnybos metu elgtis tinkamai, savo elgesiu nežeminti vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoriteto visuomenės akyse (7.12 papunktis); elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (9.1 papunktis); privatų gyvenimą tvarkytis taip, kad nenukentėtų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos interesai ir vidaus tarnybos pareigūno reputacija (9.4 papunktis). 

27.       Išvadoje, kuri yra sudėtinė ginčijamo Įsakymo dalis, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra aiškiai nurodyta, jog būtent pareiškėjo veiksmai – smurto panaudojimas prieš sutuoktinę vaikų akivaizdoje, fizinio skausmo jai sukėlimas, diskredituoja statutinio pareigūno vardą ir menkina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą. Išvadoje taip pat aiškiai nurodyta, kad apklausos metu pareiškėjas pripažino, jog „sudavė žmonai į galvą, šlaunis, tiki, kad tai sukėlė jai fizinį skausmą“. Pareiškėjo sutuoktinė E. R. paaiškino, kad 2017 m. balandžio 30 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinis trenkė jai į galvą, vienas smūgis buvo itin smarkus, mušė į kojas, blauzdas, negalėjo gintis, nes rankose laikė kūdikį. Apie fizinį smurtą mamos atveju liudijo ir pareiškėjo du vyresni vaikai (I t., b. l. 23–26). Taigi pareiškėjo kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su sutuoktine pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Todėl pareiškėjo kaltė, priešingai nei jis teigia, šiuo nagrinėjamu atveju yra įrodyta.

28.       Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo atlikti veiksmai – smurto panaudojimas artimoje aplinkoje – kai smurtą artimoje aplinkoje patyrė ne tik pareiškėjo sutuoktinė, prieš kurią tiesiogiai jis panaudojo smurtą, bet ir jų vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais ir gyvenantys toje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu.

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytais veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai gali elgtis neatsakingai bei netinkamai,  o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

30.       Vertinant pareiškėjo poziciją, kad nėra duomenų, jog dėl pareiškėjo netinkamo elgesio atsirado pasekmės, akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, nes informacija apie jo panaudotą smurtą plačiai nepasklido, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013).

31.       Pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

32.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė