Administracinė
byla Nr. A525
– 543/2010
Procesinio sprendimo kategorija 11.9; 15.2.3.1; 15.2.3.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus
(pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Galinai
Lavrinovič,
dalyvaujant pareiškėjai V. V.,
pareiškėjos atstovei advokatei
Genovaitei Rokickienei,
trečiojo suinteresuotam
asmeniui D. M.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio
teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovams Alytaus
apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai
Alytaus apskrities viršininko administracijos, tretiesiems suinteresuotiems
asmenims D. M., viešajai įstaigai „Vaikų poilsis“,
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos
priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja V. V. skundu
(t. I, b.l. 5–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti
Alytaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Alytaus AVA) per
vieną mėnesį priimti sprendimą dėl L. O.
M. nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 metų
nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), Varėnos rajone; priteisti iš Lietuvos valstybės,
atstovaujamos Alytaus AVA, 75 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos.
Nurodė, jog pareiškėjos motina L. O. M. dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, pateikė
1993 metais, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas tęsiasi iki šiol. Alytaus AVA
2008 m. birželio 5 d. raštu Nr. 3-1221-(1.15) pareiškėją informavo, kad
nuosavybės teisės natūra numatomos atkurti iki 2008 m. rugsėjo 20 d. Tačiau,
praėjus nurodytam terminui, įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Teigė, jog Alytaus
AVA pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.
1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau –
ir Atkūrimo tvarka) 111 punkto nuostatas, pagal kurias sprendimai dėl
nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėje esančią žemę, miškus priimami per
6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos projekte ir jos
paženklinimo vietovėje. Be to, iki 2003 m. kovo 1 d. nepasiūlė pareiškėjai kitu
įstatyme numatytų alternatyvių būdų atkurti nuosavybės teises natūra. Atsakovams
vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą, pagal pareiškėjos apskaičiavimus ji
patyrė 75 000 Lt turtinę žalą. Teismas taip pat turi įvertinti jos motinos
ir pareiškėjos dvasinius sukrėtimus ir emocinę depresiją, priartinusią motinos
mirtį, dėl valstybės tarnautojų neveikimo ir jos teisių akivaizdžių pažeidimų
vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą.
Atsakovas Alytaus AVA atsiliepimu į
skundą (t. I, b.l. 31–35) prašė skundo netenkinti.
Nurodė, kad nuosavybės teisių
atkūrimas nebuvo vilkinamas, tačiau, esant sudėtingai situacijai, buvo vykdomi
susirašinėjimai su įvairiomis institucijomis bei ginčo žemės nuomininkais ir jame
esančių pastatų savininkais, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas
užsitęsė. Pažymėjo, jog 2006 metų pavasarį L. O. M. Varėnos
rajono žemėtvarkos skyriuje buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisių atkūrimo
procesas užtruks ir pasiūlyta atkurti nuosavybės teises į miškų ūkio paskirties
ir laisvus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. L. O. M.
sutiko, kad nuosavybės teisės į žemę (mišką) būtų atkurtos dalinai, tačiau D. M. informavo (telefonu), jog nesutinka, kad nuosavybės
teisės būtų atkurtos į dalį žemės (miško).
II.
Kauno
apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu (t. II,
b.l. 48–52) skundą atmetė.
Remdamasis
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalimi, 12
straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsniu, Atkūrimo tvarkos 18, 103, 111
punktais, nurodė, jog atsakovas, vykdydamas savo funkcijas atkuriant nuosavybės
teises, turėjo vadovautis Atkūrimo įstatymo bei Atkūrimo tvarkos nuostatomis ir
atkurti nuosavybės teises natūra per įstatyme bei kituose aktuose nustatytus
terminus. Nustatė, kad L. O. M. Alytaus AVA Žemės
tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui 1991 m. lapkričio 14
d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. S. valdytą
29,51 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. 1998
m. balandžio 7 d. buvo parengta pažyma „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių
dokumentų“ Nr. 798, kurioje nurodyta, kad L. O. M.
turi nuosavybės teisę į 3,45 ha žemės ir 26,06 ha miško, esančius (duomenys
neskelbtini), Varėnos rajone. 2000 metais buvo suderintos Alytaus apskrities, Varėnos
rajono, (duomenys neskelbtini) L. O. M. grąžinamos natūra žemės
ribos. Pažymėjo, jog atsakovas, atlikęs minėtus veiksmus, ilgą laiką neatliko
jokių kitų įstatymo numatytų veiksmų, siekiant nedelsiant grąžinti minėtą žemę
natūra. 2004 metais VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto buvo paruošti
atskiri žemės sklypo planai, su kurių ribomis, paženklintomis vietovėje pagal
2004 m. rugsėjo 17 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą L. O. M. sutiko. Jokie kiti veiksmai nebuvo atliekami iki 2008
metų. Atsakovas tik nuo 2008 metų kovo mėnesio ėmė veikti aktyviai ir atliko
eilę veiksmų bei procedūrų nuosavybės teisėms atkurti. Alytaus AVA 2009 m. kovo
12 d. sprendimu Nr. 38-25643 atkūrė nuosavybės teises L. O.
M. (mirusi) į 2,499 ha žemės, 26,06 ha miško sklypą, esantį Alytaus
apskrityje, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 6,409 ha
žemės, 22,15 ha miško, taip pat sprendime nurodė, kad į likusią 0,951 ha žemę
nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos
projektą. Konstatavo, jog tokios aplinkybės patvirtina, kad nuosavybės teisių
atkūrimas buvo vilkinimas ir tęsėsi ilgą laiką, nes nebuvo laikytasi įstatymo
nustatytų terminų atskiriems nuosavybės teisių atkūrimo procedūros veiksmams
atlikti. Atsakovo nurodytos priežastys dėl susiklosčiusios sudėtingos
situacijos ir ilgą laiką vykusių susirašinėjimų su įvairiomis institucijomis nepateisina
jo neveikimo. Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo
vilkinamos be jokių pagrįstų ir pateisinamų priežasčių, be to, neveikimas
neprotingai ilgai buvo užsitęsęs, dėl to nuosavybės teisės į minėtą žemės
sklypą nebuvo atkuriamos nedelsiant. Sutiko su Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolierės 2006 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. 4D-2005/05-1518 padaryta išvada,
kad L. O. M. nuosavybės teisių į J. S. turėtą
žemę (mišką) atkūrimo klausimas neišspręstas ne dėl jos kaltės, o dėl atsakingų
Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų, privalančių vykdyti teisės aktų
nustatytus reikalavimus, neveikimo. Konstatavo, kad Alytaus AVA vilkino jos
kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimą, nesiimdama aktyvių veiksmų per
protingą terminą, neatkūrė nuosavybės teisių įpėdiniams į J.
S. valdytą 29,51 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Įvertinęs
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, jog žala atlygintina institucijai
(jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas
neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti
(neteisėtas veikimas). Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
(toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.249 straipsnio 1
dalimi, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A444–
619/2008), pabrėžė, jog, sprendžiant, ar yra pagrįstas pareiškėjos reikalavimas
atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, būtina nustatyti, ar jos nurodytas viešojo
administravimo subjektas, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ir
ar institucijos veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjos
teisėms, laisvėms ir interesams. Pažymėjo, jog jau konstatavo, kad atsakovas
neveikė taip, kaip privalėjo. Nustatė, kad pareiškėjos motina L. O. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja palikimą
priėmė, Vilniaus miesto 8-jam notarų biurui 2008 m. liepos 25 d. parašydama pareiškimą
apie palikimą. 2008 m. rugsėjo 15 d. 8-ojo notarų biuro notarė R.
J. išdavė pareiškėjai liudijimą. Atsižvelgė į CK 5.1 straipsnio 1
ir 2 dalis ir pažymėjo, jog teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį
nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl, mirus šios teisės turėtojui, ji
tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada, inter alia, grindžiama Atkūrimo įstatymo
2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, mirus piliečiams, turintiems teisę į
nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti
nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos
įpėdiniams. Pagal CK 5.3 straipsnį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo
mirties momentas. Padarė išvadą, jog teisė į nuosavybės teisių atkūrimą
pareiškėjai atsirado mirus jos motinai, t. y. 2008 m. gegužės 6 d. Tik tuomet
atsirado pareiškėjos reikalavimo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą bei į
turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pabrėžė, jog, vertindamas turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimą, vertina tik laikotarpį nuo pareiškėjos motinos
mirties iki kreipimosi į teismą dienos. Pažymėjo, jog tokiu laikotarpiu
atsakovas veikė taip, kaip numato teisės aktai, todėl pareiškėjos skundą dėl
turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Pastebėjo, kad
pareiškėja siekia prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos dėl atsakovo
neveikimo bei vilkinimo atkurti nuosavybės teises laikotarpyje, kai tokią teisę
turėjo tik jos motina, kuri šios teisės nerealizavo. Pareiškėja yra teisių ir
turto paveldėtoja, kuri turi savarankišką teisinį interesą. Pareiškėjos
prašymas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kuri galėjo pasireikšti tik jos
motinai, taip pat reiškia ir jos teisės paveldėti tokią turtinę teisę po jos
mirties pripažinimą. Tokiu būdu byloje keliamas ginčas yra ne tik dėl turtinės
ir neturtinės žalos priteisimo dėl valstybės institucijų neveikimo, bet ir susijęs
su civilinės teisės reguliuojamais paveldėjimo teisiniais santykiais,
atsiradusiais po pareiškėjos motinos L. O. M. mirties. Pažymėjo,
kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas
ginčų, kurių išsprendimas nėra betarpiškai siejamas su kokio nors civilinio
teisinio ginčo išsprendimu. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teisingumo
tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų ne kartą yra nurodžiusi,
kad tarp teisinių santykių, iš kurių kilęs minėtas ginčas, pagrindiniu
pripažintinas ne administracinis teisinis, bet civilinis teisinis, kadangi
kilusio ginčo išsprendimas, visų pirma, susijęs su paveldėjimo teisinių
santykių nustatymu. Konstatavo, jog reikalavimas priteisti žalą dėl valstybės
institucijų neveikimo bei vilkinimo atkurti nuosavybės teises jos motinai, gali
būti sprendžiamas tik bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgė į ABTĮ 3 straipsnio
1 dalį ir nurodė, jog, išnykus ginčo dalykui, pasibaigia ir pareiškėjos teisė į
materialinių reikalavimų patenkinimą teismine tvarka. Alytaus AVA 2009 m. kovo 12
d. sprendimu Nr. 38-25643 atkurtos nuosavybės teisės L. O.
M. (mirusi) į 2,499 ha žemės, 26,06 ha miško sklypą, esantį Alytaus
apskrityje, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 6,409 ha
žemės, 22,15 ha miško, taip pat sprendime nurodyta, kad į likusią 0,951 ha žemę
nuosavybės teisė bus atkurta vėliau, įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos
projektą. Tokio sprendimo pareiškėja neginčijo, todėl, atsakovui patenkinus vieną
iš pareiškėjos reikalavimų dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises gera
valia, išnyko ginčo dalykas, dėl kurio pareiškėja buvo padavusi skundą teismui
(dėl įpareigojimo atlikti veiksmus).
III.
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą
(t. II, b.l. 58–60), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio
teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais
argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai
pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nesutinka su teismo išvada, jog
jai, kaip motinos teisių ir turto paveldėtojai, reikalavimo teisė į turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimą atsirado tik po jos motinos mirties.
2. Teismo išvada, jog atsakovas
laikotarpiu nuo to momento, kai pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į turtinės
ir neturtinės žalos atlyginimą, veikė taip, kaip numato teisės aktai, yra
nepagrįsta. Teigia, jog teismas turėjo spręsti skundo reikalavimą, kurį ji
paveldėjo, priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl valstybės institucijos
neveikimo ir vilkinimo atkurti nuosavybės teises jos, kaip paveldėtojos, naudai
pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Be to, ji turėjo motinos
įgaliojimą veikti jos vardu nuosavybės teisių atkūrimo klausimais ir
atitinkamai patyrė dvasinių išgyvenimų.
3. Teismas neįvertino tos aplinkybės,
jog Alytaus AVA 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 38-25643 dėl nuosavybės
teisių atkūrimo yra netinkamas, jis pareiškėjai nebuvo įteiktas, todėl ji jo ir
negalėjo ginčyti. Pažymi, jog minėtas sprendimas netinkamas, nes jo pagrindu
L. O. Mickienei nuosavybės teisė į
nekilnojamąjį daiktą neatsirado, kadangi grąžintas žemės sklypas nėra
įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ
„Vaikų poilsis“ (toliau – ir Įstaiga) atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II,
b.l. 66–67) nurodo, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Įstaigai
panaudos pagrindais perdavė valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį
turtą, įskaitant pastatus, esančius (duomenys
neskelbtini), Varėnos rajone. Teisinė tokių statinių registracija baigta
2002 metais. Nurodo, jog Įstaigos veikla neturėjo įtakos pareiškėjai
susigrąžinant paveldėtą žemę.
Atsakovas Alytaus AVA atsiliepimu į
apeliacinį skundą (t. II, b.l. 78–80) prašo Kauno apygardos administracinio
teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį
skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais
pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme,
papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu
argumentai:
1. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 2
straipsnio 1 dalimi, CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, 5.3 straipsniu,
aplinkybe, jog pareiškėjos motina mirė 2008 m. gegužės 6 d., o pareiškėja
palikimą priėmė 2008 m. liepos 25 d., sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjai
tik nuo jos motinos mirties dienos atsirado reikalavimo teisė į turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat sutinka su išvada, jog laikotarpiu nuo
motinos mirties Alytaus AVA veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.
2. Sutinka su teismo išvada, jog,
Alytaus AVA priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, išnyko ginčo
dalykas, sprendžiant reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.
3. Nurodo, jog sprendimo, kuriuo
atkurtos nuosavybės teisės, negalėjo įteikti pareiškėjai, nes VĮ Registrų
centro Alytaus filialas negali dviejų žemės sklypų ribų pažymėti kadastro
žemėlapyje, nes jos nesiderina su gretimu žemės sklypu, o nuosavybės teisių
atkūrimo byla prijungta prie administracinės bylos Nr. I-55-428/2009 ir
pareiškėja yra pateikusi apeliacinį skundą, todėl nėra galimybės patikrinti ir,
prireikus, patikslinti kadastro duomenis bei įteikti tokį sprendimą
pareiškėjai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja skundu kreipėsi į pirmosios instancijos
teismą, prašydama įpareigoti Alytaus AVA per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl
L. O. M. nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki
1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, bei priteisti iš Lietuvos
valstybės, atstovaujamos Alytaus AVA, 75 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt
neturtinės žalos.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Alytaus
AVA 2009 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 38-25643 L. O. M. atkūrė
nuosavybės teises, t. y. išnyko ginčo dalykas, skundo dalį dėl reikalavimo
įpareigoti atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo
teismas vertino išskirdamas į dvi dalis ir, nustatęs, jog nuo pareiškėjos
reikalavimo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento įgaliotos
institucijos veikė taip, kaip turėjo veikti, reikalavimą dėl tokios žalos
atlyginimo priteisimo atmetė. Tuo tarpu nagrinėdamas reikalavimą dėl žalos,
padarytos iki pareiškėjos reikalavimo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą
atsiradimo momento, atlyginimo, teismas nurodė, kad toks reikalavimas gali būti
sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, nes jo nagrinėjimas susijęs su
paveldėjimo teisiniais santykiais.
Dėl
reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą
Kaip jau minėta, pareiškėja skundu prašė priteisti
jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas
tokį pareiškėjos reikalavimą, padarė išvadą, jog, nors įgaliotos institucijos
ir vilkino atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, pareiškėja tokių
veiksmų atlikimo metu neturėjo reikalavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo
teisės, o vėliau įgaliotos institucijos veikė taip, kaip ir privalėjo veikti pagal
teisės aktus.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl
teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti
2010 m. sausio 18 d. nutartimi (byloje L.
Š. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos Kauno skyriaus Centrinio pensijų skyriaus ir kt.) išaiškino, jog
tai, kad asmuo reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia kaip įpėdinis, nekeičia
bylos rūšinio teismingumo. Todėl byla teisminga administraciniam teismui, o
bylą nagrinėjantis administracinis teismas gali išspręsti ir su byla susijusius
papildomus klausimus dėl teisės į žalos atlyginimą perėmimo (paveldėjimo).
Darytina išvada, jog vien nurodyta minėtos
specialiosios teisėjų kolegijos praktika patvirtina, kad pirmosios instancijos
teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo kilusį ginčą, nepagrįstai visa
apimtimi nevertindamas pareiškėjos reikalavimo priteisti jai turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimą. Tokia išvada yra pakankamas pagrindas naikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skundo reikalavimo priteisti
pareiškėjai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
yra konstatavęs (civilinė byla Nr. 3K-3-151/2009, A. E. Ž. v. V. A. Ž.), kad įpėdiniams pereina visos palikėjo
turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines
prievoles, o nagrinėtu atveju kasatorei priėmus palikimą, ji nuo 2006 m. sausio
21 d. įgijo visas palikėjo turtines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę
reikalauti iš atsakovo dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiradusios žalos
atlyginimą nuo palikimo atsiradimo momento. Be to, paveldint įvyksta
universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu,
visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų
išimčių (civilinė byla Nr. 3K-7-190/2009, UAB
DK „PZU Lietuva“ v. D. V.).
Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo
nagrinėdamas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos
atlyginimo, nagrinėjamos bylos kontekste turėtų įvertinti suformuotą bendrosios
kompetencijos teismų praktiką, susijusią su paveldėjimo pagrindu įgyjamų teisių
apimtimi.
Pabrėžtina, kad pareiškėja skundo reikalavimo dėl
žalos atlyginimo priteisimo nesiejo su žalos, atsiradusios iki teisių ir po
teisių paveldėjimo, padarymu, t. y. pateikė bendrą reikalavimą dėl žalos
atlyginimo, todėl toks skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos
priteisimo grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa
apimtimi. Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija atskirai
nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, susijusių su
reikalavimu dėl žalos, padarytos atsakingų institucijų veiksmais po to, kai
pareiškėja paveldėjo L. O. M. teises ir pareigas,
atlyginimo.
Dėl
reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus
Bylos medžiaga patvirtina, jog Alytaus AVA 2009 m.
kovo 12 d. sprendimu Nr. 38-25643 atkūrė nuosavybės teises į L. O. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,499 ha, 26,06 ha,
kartu nurodant, kad nuosavybės teisės į jai tenkančius 0,951 ha žemės, bus
atkurtos vėliau, įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės neginčijo,
jog jos motinai minėtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau
pateikė argumentus, susijusius su tokio sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu.
Pažymėtina, kad tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl minėto sprendimo
neteisėtumo nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, todėl, sprendžiant šioje
byloje kilusį ginčą, jos nevertintinos ir dėl jų atskirai nepasisakytina.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, pareiškėjos motinai
atkūrus nuosavybės teises, nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas dalyje dėl
reikalavimo įpareigoti Alytaus AVA per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl L. O. M. nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki
1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai šioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog
pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus,
todėl teismo sprendimo dalis dėl skundo reikalavimo priteisti turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimą naikintina ir šioje dalyje byla grąžintina iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o likusi sprendimo dalis paliktina
nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš
dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo
dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės
žalos atlyginimą, panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teismui. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Arūnas
Sutkevičius