Civilinė byla Nr. 2-1941/2014

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01216-2014-2

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Royal Caviar“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4772-603/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis eršketas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Royal Caviar“ ir J. G. dėl nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys S. B., V. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Natural North Caviar“),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB ,,Auksinis eršketas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Royal Caviar“, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ 554 256,40 Lt nuostolių, patirtų dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas, kurį patikslinęs, prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Royal Caviar“ ir J. G. 554 256,40 Lt nuostolių, patirtų dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 554 256,40 Lt sumos atsakovo UAB „Royal Caviar“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas - neseniai įsteigtas juridinis asmuo neturi sukaupto kapitalo ar turto, todėl, netaikant ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą; areštavo atsakovo UAB „Royal Caviar“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį 554 256,40 Lt sumos turtą, o nesant ar nepakankant ieškovo reikalavimų užtikrinimui atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

Teismas nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė – 554 256,40 Lt, atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma, todėl, nesiėmus ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Royal Caviar“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai suvaržė atsakovo teises, nes ieškovas prašyme nenurodė pagrįstų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šioje byloje.
2. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas galėtų imtis aktyvių veiksmų tikslu paslėpti savo turimą turtą, o ieškovas nenurodė aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad atsakovas ketina slėpti turimą turtą ir turtines lėšas, siekti tapti nemokiu. Jis visada elgėsi ir elgiasi sąžiningai, jo ketinimai niekada nebuvo priešingi ieškovo interesams.
3. Atsakovas yra sparčiai auganti, jauna, neturinti pradelstų finansinių įsipareigojimų įmonė, kurios finansinė padėtis iš esmės yra visiškai stabili. 2014 m. per pirmuosius penkis mėnesius buvo gauta apie 2,6 mln. Lt pardavimo pajamų, 2013 m. atsakovo pardavimo pajamos sudarė 4,2 mln. Lt; apyvartos žiniaraščiai patvirtina, kad 2012 m. atsakovo sandėlio likutis buvo 154 286,06 Lt, o 2013 m. - jau 925 985,60 Lt, ir šie rodikliai patvirtina įmonės valdomą turtą bei tai, jog įmonės finansinė būklė yra daugiau nei stabili. 2012 m. atsakovo pajamos sudarė 653 184,11 Lt sumą, o 2013 m. ši suma sudarė jau 4 264 297,02 Lt, debitorinės skolos 2012 m. sudarė 675 902,78 Lt, o 2013 m. – 2 803 746,92 Lt, be to, atsakovo ilgalaikio turto žiniaraščiai patvirtina, kad ilgalaikis turtas nuo įmonės įkūrimo iki šiol iš esmės ženkliai augo ir jo vertė (net įvertinus nusidėvėjimą) šiuo metu sudaro 83 592,82 Lt sumą. Todėl nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių sukelti abejonių dėl atsakovo mokumo arba būsimo sprendimo neįvykimo rizikos.
4. Ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumo, jo suteiktų paslaugų turinio, žadėto rezultato pasiekimo, todėl nėra pagrindo ieškinyje išdėstytų reikalavimų užtikrinimui taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
5. Didelė ieškinio suma nėra vienintelis objektyvus veiksnys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismo argumentas, jog reikalavimo suma didelė, todėl laikinosios apsaugos priemonės būtinos, negali būti laikomas pakankamu. Atsakovas turi daugiau nei pakankamai turto, kuris užtikrintų net ir visiškai patenkinto ieškinio tinkamą įvykdymą, todėl nėra pagrindo abejoti dėl galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
6. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl yra laisvas reikšti iš esmės bet kokio dydžio ir pobūdžio reikalavimus be galimų turtinių praradimų rizikos (investicijų bei bylinėjimosi išlaidų).

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Auksinis eršketas“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atskirojo skundo motyvai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas varžo atsakovo teises ir pažeidžia interesus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsakovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančių sąlygų. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui ir užtikrina šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
2. Skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovo sąžiningo elgesio yra abejotinos, nes ieškovui kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo ir jo vadovo J. G. sąžiningumo bei geranoriškų ir taikių santykių palaikymo su ieškovu, jo asocijuotais partneriais ir akcininkais.
3. Skunde pateikiami teiginiai apie gerą atsakovo finansinę padėtį grindžiami neišsamiais dokumentais – apyvartų ir ilgalaikio turto žiniaraščiais, atspindinčiais 2012 m. ir 2013 m. laikotarpius, be to, iš ilgalaikio turto žiniaraštyje pateikiamų duomenų matyti, kad atsakovas neturi jokio vertingo turto. Atsakovas, grįsdamas savo teiginius apie gerą finansinę būklę, turėjo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių galima būtų nustatyti jo finansinę padėtį. Ieškinio suma atsakovui pagal jo veiksmus bei pateiktus įrodymus laikytina labai didelė, todėl kyla objektyvi grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdomas.
4. Ieškinys pareikštas, įsitikinus, kad bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisės yra pažeistos. Ieškinys atitinka visus jam keliamus reikalavimus; ieškovas nurodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, atsakovo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes, kurios pagrindžiamos pridedamais išsamiais įrodymais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Natural North Caviar“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį. Nurodo, kad byloje yra reali grėsmė, jog, panaikinus atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, šis imsis visų įmanomų priemonių esamo turto paslėpimui ar išvaistymui, padarant negalimą arba labai apsunkintą galimo sprendimo įvykdymą. Atsakovas nepateikė finansinių dokumentų visumos, patvirtinančios jo tikrąją finansinę padėtį. Abejonių kelia ir atsakovo sąžiningumas ir tikslai, siekiant panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir siekiamam tikslui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (tarp jų – atsakovo turto areštas; CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.) suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą, be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, tačiau, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio esmės pagrįstumo, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Nors atsakovas ginčija reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, tačiau tai yra bylos esmės nagrinėjimo dalykas, ir šių aplinkybių pagrįstumas turi būti ištirtas bei įvertintas, nagrinėjant bylos esmę pirmosios instancijos teisme, o ieškinyje nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, kurie, ieškovo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Taigi šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto areštą ieškinio sumos (554 256,40 Lt) ribose, teisingai nurodęs, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė ir nežinoma skolininko finansinė padėtis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (144 str. 1 d., 145 str.).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę; kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam yra didelė ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014). Tam, kad teismas galėtų įvertinti asmens, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turtinę padėtį, teismui turėtų būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys jo finansinę padėtį, t. y. duomenys apie atsakovo vardu įregistruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, atsakovui suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenis apie atsakovo vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas, gaunamas pajamas bei kitus duomenis, kuriuos įvertinęs, teismas turėtų galimybę susidaryti nuomonę apie atsakovo galimybę įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1447/2012).

Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar ieškovo pareikšto atsakovui reikalavimo suma (554 256,40 Lt) laikytina didele atsakovo atžvilgiu, ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgtina ne tik į atsakovo teiginius, kad jo finansinė padėtis yra gera, stabili, tačiau ir į rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad juridinio asmens turimą turtą, įsipareigojimus, t. y. finansinę padėtį, pagrindžia įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių atsakovas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, o iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateikto atsakovo balanso už 2013 metus matyti, kad atsakovo turto vertė sudarė 4 241 556 Lt (ilgalaikis turtas 46 992 Lt, trumpalaikis turtas 4 194 564 Lt); taigi didžiąją dalį apelianto turto sudaro trumpalaikis turtas - atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (1 172 858 Lt) bei per vienerius metus gautinos sumos (2 772 263 Lt). Turint omenyje, kad trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas, todėl net ir realiai šiuo metu egzistuojantis pagal savo pobūdį jis gali keistis, dėl ko negali garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo; juolab kad iš atsakovo balanso už 2013 metus matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 858 898 Lt, todėl kritiškai vertintini atsakovo argumentai, kad jis neturi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Be to, atsakovo pateikti dokumentai - 2012 ir 2013 metų apyvartos ir ilgalaikio turto žiniaraščiai taip pat nepatvirtina apelianto teiginių dėl jo geros finansinės padėties bylos nagrinėjimo metu, o apeliantas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių jo skundo teiginius apie jo itin gerą finansinę padėtį (CPK 178 str., 314 str., 338 str.).

Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovo finansinė padėtis nesudaro rizikos, jog nebus apsunkintas ir įmanomas galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, o atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 185 str.).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, teigdamas, jog jo finansinė padėtis yra itin gera ir prašoma priteisti suma jam nėra didelė, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, tinkamai pagrindęs savo gerą finansinę padėtį, pakankamą galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, atsakovas gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o manydamas, kad areštuotas turtas neproporcingai suvaržo apelianto ūkinę - komercinę veiklą, pažeidžia jo teises, apeliantas turi teisę motyvuotai prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str. 1 - 3 d., 149 str.).

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį.