Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-20][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-521-764-2020].docx
Bylos nr.: eI2-521-764/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 188711163 atsakovas
Viešoji įstaiga „KK Statyba“ 225880090 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI2-521-764/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00907-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

        (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

sekretoriaujant Irenai Mialdunienei,

dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „KK Statyba“ atstovui advokato padėjėjui Viliui Vismantui,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovams Justui Valaskevičiui ir Ramūnui Rakauskui,

trečiojo suinteresuoto asmens A. B. V. atstovei advokato padėjėjai Laurai Vainauskienei,

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „KK Statyba“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. V. (A. B. V.) dėl nutarimo panaikinimo.

 

           Teismas

 

n u s t a t ė :

 

           Pareiškėja VšĮ „KK Statyba“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2019 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13127 (toliau – Nutarimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

           Paaiškina, jog priimto Nutarimo pagrindu buvo pripažinta, kad ji neįvykdė teisės aktų nustatytos pareigos pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam Vilniaus skyriui (toliau –  VSDFV arba Sodra) apie trečiojo suinteresuoto asmens A. B. V. priėmimą į darbą. Šio Nutarimo pagrindu pareiškėjai paskirta 2 000 eurų bauda.

           Pareiškėja nesutinka su priimtu Nutarimu ir mano, kad jis yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis bei neatitinka formuojamos teismų praktikos. Nesutikimą su ginčijamu Nutarimu pareiškėja grindžia tuo, kad tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens susiklostė ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai pagal tarp šalių sudarytą sportinės veiklos sutartį. Pareiškėjos teigimu, sportinės veiklos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju kvalifikuojami kaip civiliniai santykiai, todėl darbo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nėra taikomi.

           Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.

             Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – VDI Vilniaus teritorinis skyrius arba Skyrius) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

             Atsakovo teigimu, Skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio pažeidimo bylą bei įvertinęs faktines aplinkybes tinkamai paskyrė finansinę sankciją (baudą) pareiškėjai.

             Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog tarp jos ir trečiojo suinteresuoto asmens buvo sudaryta sportinės veiklos sutartis, nes trečiasis suinteresuotas asmuo nėra nei profesionalus sportininkas, nei treneris, todėl pareiškėjo cituojama teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamam atvejui. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos minimose bylose sprendžiami ginčai konkrečiai tarp sporto organizacijų ir sportininkų, ar jų trenerių.

             Atsakovo teigimu, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo pasirašyti sportinės veiklos sutarties, nes pastarasis nevykdė individualios veiklos, todėl ši aplinkybė patvirtina, jog nagrinėjamu atveju privalėjo būti pasirašyta darbo sutartis.

              Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja, sudarydama analogiškas sutartis su kitais treneriais jas laikė darbo sutartimis. Faktą, jog pareiškėja sudarytą sutartį su A. B. V. laikė darbo sutartimi patvirtina ir pareiškėjo generalinio direktoriaus atsakymas, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėja mokėjo privalomąjį sveikatos draudimą. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėja tokiais savo veiksmais deklaravo, kad tarp jos ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta būtent darbo sutartis. Dar daugiau, atsakovas pažymi, kad tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos atspindi būtent darbo teisinius santykius, o ne civilinius, kaip teigia pareiškėja.

              Atsakovo įsitikinimu, tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens susiklostė darbo, bet ne civiliniai teisiniai santykiai, todėl ši sutartis kvalifikuotina kaip sukurianti darbo teisinius santykius.

              Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

               Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

               Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o tarp jo ir pareiškėjos pasirašytos sutartys buvo laikomos darbo sutartimis. Nurodo, jog pareiškėja klaidina teismą skunde nurodydama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teikė skauto paslaugas klubui. Nutylima aplinkybė, jog A. B. V. dirbo vyriausiojo trenerio asistentu, o skautingas yra sudedamoji trenerio asistento darbo dalis. Todėl akivaizdu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo su kitais pareiškėjos komandos treneriais buvo registruoti kaip treneriai ir trenerių asistentai.

                Trečiasis suinteresuotas asmuo palygino savo ir su kitais treneriais sudarytas sutartis su pareiškėja ir mano, jog visos sutartys su komandos treneriais ir trenerių asistentais yra analogiškos ir laikytinos darbo sutartimis, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, apie visų trenerių įdarbinimą buvo pranešama Sodrai bei buvo mokamos VSD įmokos, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens sutartis neaišku dėl kokių priežasčių vis vien laikoma sportinės veiklos sutartimi ir apie A. B. V. priėmimą į darbą nebuvo pranešta Sodrai, nemokamos įmokos. A. B. V. taip pat pridūrė, jog šios sutartys atitinka Darbo kodekso 34 ir 42 straipsnio reikalavimus, taikomus darbo sutartims, todėl šios aplinkybės tik paliudija, jog tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.

                Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

 

                          Teismas

 

          k o n s t a t u o j a :

 

                          Skundas atmestinas.

                          Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2019 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13127, kuriuo pareiškėjai paskirta 2 000 eurų bauda už tai, kad ji neįvykdė pareigos pranešti Sodrai apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

                       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2017 m. liepos 4 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įdarbintas pas pareiškėją tarptautiniu skautu/trenerio asistentu.

                       VDI 2019 m. sausio 18 d. surašė protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėja, būdama darbdaviu ir atstovaujama darbdavio įgalioto asmens J. S., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dirbtų nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. skauto/trenerio asistento pareigose teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Sodrai apie asmens priėmimą į darbą. Šio protokolo pagrindu 2019 m. vasario 8 d. priimtas nutarimas Nr. NUĮPBJ 13127, kuriuo pareiškėjai paskirta 2 000 eurų bauda už tai, kad ji nevykdė pareigos pranešti Sodrai apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimą.

                        Nesutikdama su šiuo Nutarimu, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama jį panaikinti.

                        Nagrinėjamu atveju iš esmės keliamas ginčas dėl to, ar tarp šalių susiklostė civiliniai, ar darbo teisiniai santykiai (t.y. ar tarp šalių sudaryta sportinės veiklos sutartis, ar darbo sutartis).

                        Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Analogiškas reguliavimas yra numatytas ir Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje.

                        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pažymima, kad tam, jog būtų konstatuojamas nelegalus darbas būtina nustatyti šios veikos objektyviuosius požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

                        DK 34 ir 42 straipsnių nuostatuose, Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnyje įtvirtinta paslaugų sutarties samprata. Paslaugos sutartimi laikoma tokia sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Teismų praktikoje civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkciją darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad darbo sutarties dalykas – rūšiniais požymiais apibrėžti darbai arba paslaugos, t.y. susitarimas dėl darbo funkcijos, kuri atliekama kitai šaliai vadovaujant, nustatant darbų atlikimo tvarką, darbo sąlygas. Esant darbo santykiams svarbus tęstinis jų pobūdis. Be to, sudaręs darbo sutartį darbuotojas neveikia savo rizika, bet priešingai darbus vykdo darbdavio, su kuriuo yra susietas pavaldumo ryšiais, rizika, paklūsta jo organizacinei struktūrai, darbus atlieka nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku, yra darbdavio kontroliuojamas. Tuo tarpu paslaugų sutarties dalykas yra tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokių paslaugų teikimas. Sudaręs paslaugų sutartį darbuotojas yra savarankiškas, jis pats turi diskrecijos teisę pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, veikia savo nuožiūra, o su paslaugos gavėju nėra susijęs jokiais pavaldumo ryšiais.

                          Pareiškėjas skunde nurodo nesutinkantis su atsakovo išvada, kad pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį siejo darbo teisiniai santykiai, kadangi sistemiškai įvertinus jos ir skauto santykių turinį, teisės aktų reikalavimus bei formuojamą teismų praktiką, darbo santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę. Pareiškėjos teigimu, sutarties pagrindu buvo teikiamos skauto/trenerio asistento paslaugos pagal sutarties sudarymo metu galiojusią Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakciją, t.y. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo sudaryta būtent sportinės veiklos sutartis.

                           Kaip matyti iš byloje pateiktos rašytinės sutarties, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo ją sudarė 2017 m. liepos 4 d. Sutartyje šalys susitarė, kad klubas užsako išskirtines tarptautinio skauto/trenerio asistento paslaugas, kurios pradedamos teikti tą dieną, kai abi šalys pasirašo šią sutartį, ir pagal šios sutarties sąlygas teikiamos iki 2019 m. birželio 30 d. Sutartyje taip pat nurodyta, kad per šios sutarties laikotarpį darbuotojas turi būti įdarbintas tarptautiniu skautu/trenerio asistentu klube. Sutarties 3A punkte numatyta, kad A. B. V. sutinka būti įdarbintas išimtinai klube, tarptautinio skauto/trenerio asistento pareigose, sutinka visą savo laiką, dėmesį ir pastangas skirti tik pareigoms pagal šią sutartį vykdyti ir negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai valdyti, turėti, vadovauti, prisijungti, kontroliuoti, įsidarbinti arba dalyvauti valdant, turint, vadovaujant ar kontroliuojant arba būti kaip nors susijęs su kokia nors įmone, kuri konkuruoja su klubo veikla, ar kokia nors kita įmone, prekiaujančia arba vykdančia veiklą su klubu, be išankstinio rašytinio klubo sutikimo. Sutartyje, be kita ko, sulygta dėl to, kad laikydamasis generalinio direktoriaus bei vyriausiojo trenerio nurodymų ir instrukcijų A. B. V. turi vykdyti nurodytas pareigas: organizuoti, pravesti ir prižiūrėti komandos treniruotes/mokymus; treniruoti komandą visose komandinėse varžybose; organizuoti ir vadovauti komandos treniruočių stovyklai; gerbti ir laikytis klubo taisyklių ir nuostatų. Pareigas A. B. V. turi vykdyti pagal sąlygas, nustatytas klubo įstatuose, taisyklėse, vidaus reglamentuose, nutarimuose ir susitarimuose, taip pat laikytis visų klubo direktoriaus ir vyriausiojo trenerio nurodymų. Sutartyje nurodoma, kad darbas organizuojamas visu etatu ir už tai mokamas bazinis atlyginimas kiekvieną mėnesį.

                             P. K. kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, sportinės veiklos sutartis apibrėžiama kaip sportininko profesionalo, sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas profesionalas, sportininkas ar treneris įsipareigoja rengtis sporto varžyboms arba rengti sportininkus, dalyvauti varžybose laikantis nustatytos sporto organizacijos vidaus tvarkos, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti atlygį už sportinę ar treniravimo veiklą ir užtikrina pasirengimo ir dalyvavimo varžyboms sąlygas ir jose dalyvauti, taip pat įsipareigoja vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatas sportininkas profesionalas, vykdydamas sportinę veiklą sporto organizacijoje, su šia organizacija privalo sudaryti sportinės veiklos sutartį. Privalomos tokios sutarties sąlygos reglamentuojamos nurodytos minėto straipsnio 2 dalyje.

                            Detalizuojant minėto įstatymo 2 straipsnio 18 punktą matyti, jog Kūno kultūros ir sporto įstatyme imperatyviai numatyta, kad sportinės veiklos sutartys gali būti sudaromos tik su tam tikrais subjektais, t.y. sporto profesionalais, sportininkais arba treneriais. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nenustatė, kad A. B. V. būtų sportininkas profesionalas, sportininkas arba treneris.

                            Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog profesionaliam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rūšies darbo veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, tačiau, esant sutarčiai, sudarytai laikantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatų, darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2000).

                            Profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams. Sporto teisiniams santykiams nebūdingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt., tai sporto teisiniuose santykiuose yra šalių susitarimo dalykas. Profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių. Tik tais atvejais, kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sąlygas akivaizdžiai šalys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011).

                        Sutarties teisinį kvalifikavimą kaip sportinės veiklos ar darbo sutarties lemia jos turinys, t. y. joje išdėstytų sąlygų visuma, iš kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimą. Jei sportinės veiklos sutartis pagal jos sąlygas neprilyginta darbo sutarčiai, tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus profesionalaus sporto santykiai nėra pripažįstami darbo santykiais, o laikomi atskira pagal sporto veiklos sutartis susiklostančių teisinių santykių rūšimi, reglamentuojama specialiojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011).

                        Sporto įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad treneris su organizacijomis gali pasirašyti darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą. Vykdydamas individualią veiklą, treneris su organizacija privalo pasirašyti sportinės veiklos sutartį. Taigi, akivaizdu, jog trenerių veiklai numatytos dvi alternatyvos, t.y. su jais pasirašoma arba darbo sutartis arba treneris vykdo veiklą individualiai. Teismas iš byloje surinktų duomenų nenustatė, kad A. B. V. būtų vykdęs individualią veiklą arba būtų registruotas apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. VMI pateiktais duomenimis taip pat nenustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų įregistravęs individualią veiklą. Kad nevykdo individualios veiklos patvirtino ir pats A. B. V.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jog A. B. V. negalėjo pasirašyti sportinės veiklos sutarties, nes nevykdė individualios veiklos, galima preziumuoti, jog su juo galėjo būti sudaryta tik darbo sutartis.

                          Prie bylos medžiagos yra prijungtos tarp pareiškėjos ir kitų trenerių sudarytos sutartys, iš jų turinio matyti, kad jos yra identiškos su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudarytai sutarčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog šias sutartys pareiškėja laikė darbo sutartimis. Štai pavyzdžiui, pareiškėjos sudarytoje sutartyje su A. J. numatyta, jog į trenerio pareigas įeina varžybų strategijų sudarymas ir varžovų komandų nagrinėjimas, atstovavimas klubui, susijęs su informacijos paieška, komandos sudėties sudarymu ir sutarčių pasirašymu ir kt. Tai iš esmės yra įvardinta ir A. B. V. sutartyje. Nepaisant to, pareiškėja su A. J. sudarytą sutartį laikė darbo sutartimi. Analogiškos sutartys buvo sudarytos ir su M. B., R. K., M. S.. Todėl neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas visas su komandos treneriais ir jų asistentais sudarytas sutartis laikė darbo sutartimis, ne išimtis ir su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudaryta sutartis.

                          Taip pat iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 30 d. A. B. V. advokatė P. S. gavo pareiškėjos atstovo A. S. laišką, kuriame teigiama, kad pasikeis A. B. V. mokestinis traktavimas, jeigu jis sutiktų pakeisti darbo sutartį į paslaugų teikimo sutartį, t.y. verstųsi individualia veikla. 2018 m. sausio 5 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pakartotinai gavo pareiškėjos atstovo advokato padėjėjo V. Vičiaus laišką, kuriame nurodoma, jog tuo metu visi treneriai vykdė individualią veiklą, išskyrus trečiąjį suinteresuotą asmenį A.B. V.. Minėtame laiške, pareiškėjos atstovas aiškiai nurodo, kad pakeitus darbo santykius individualia veikla, trečiasis suinteresuotas asmuo patirtų didelius nuostolius. Vėliau, 2018 m. sausio 28 d. buvo gautas dar vienas pareiškėjos atstovo laiškas, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo raginamas turimą darbo sutartį pakeisti sporto veiklos sutartimi. Iš šių byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėja su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pasirašytas sutartis laikė darbo sutartimis.

                Teismas, detaliau įvertinęs tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas nustatė, jog pagal sutartį A. B. V. nebuvo visiškai savarankiškas atlikdamas darbą. Kaip matyti iš sutarties sąlygų, pareiškėja vadovavo ir teikdavo nurodymus atlikti ne konkrečias paslaugas, o vykdyti tam tikrą skauto/trenerio asistento darbo funkciją, tuo pačiu sukuriant pavaldumą tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens, ko civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra. Taip pat šalys sutartimi sulygo dėl privalomumo A. B. V. laikytis pareiškėjos nurodymų ir į darbą atvykti nustatytoje vietoje, nustatytu laiku, laikytis darbo taisyklių ir drausmės. Kaip matyti iš šių sutarties sąlygų, pagal sutartį nebuvo siekiama sukurti konkretų rezultatą, o vykdyti tam tikras darbo funkcijas. Kaip matyti iš byloje pateiktų banko išrašų, atlyginimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pervedamas bankiniu pavedimu, o ne išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nemokėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui už papildomų pareigų ir nurodymų vykdymą, nes tai įeidavo į pareigas ir šios pareigos buvo laikomos darbu visu etatu. Be to, A. B. V. su pareiškėju susitarė dėl nuolatinio darbo, kas irgi įtakoja darbo teisinių santykių sudarymo faktą. Taigi, iš šių aplinkybių visumos nekyla abejonių dėl to, jog trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjos santykiai buvo susieti pavaldumo ryšiais, rizika, paklūstant klubo organizacinei struktūrai, darbus atliekant konkrečioje vietoje ir nustatytu laiku, pareiškėjai kontroliuojant.

                 Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens buvo sudaryta darbo sutartis. Iš tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų ir kitų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog šalys sukūrė darbo teisinius santykius. Todėl, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja būdama darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, neįvykdė pareigos pranešti Sodrai apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimą ir šių aplinkybių pagrindu paskyrė baudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti atsakovo nutarimo pareiškėjos skunde nurodytais motyvais, todėl, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

 

                           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas

 

         n u s p r e n d ž i a :

 

                           Pareiškėjos viešosios įstaigos „KK Statyba“ skundą atmesti.

                           Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

          Teisėja                                                                                                                   Egidija Puzinskaitė

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • CK
  • 3K-3-65/2011
  • 3K-3-548/2011