Administracine byla Nr. I-482-815/2009
Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 38; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisejas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Silvijai
Krivickaitei, dalyvaujant atsakoves – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos
Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atstovui – Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos Teisiniu instituciju departamento Teisinio atstovavimo tarnybos
vyriausiajam specialistui Ramunui Valatkai, vieame teismo posedyje inagrinejo
administracine byla pagal pareikejos – V. E. skunda
atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos
Vyriausybes, treciajam suinteresuotam asmeniui – Ma˛eikiu rajono apylinkes
teismui del pa˛eistu teisiu gynimo ir neimoketo atlyginimo priteisimo.
Teismas,
inagrinejes byla,
n u s t a t e :
I
1. Pareikeja
– V. E. (toliau – ir pareikeja) su iekiniu (toliau –
skundas) (t. 1, b. l. 5–8) kreipesi i Vilniaus apygardos teisma (skundas teisme
gautas 2007 m. rugsejo 24 d., pate pateiktas 2007 m. rugsejo 22 d.), praydama
priteisti i atsakoves – Lietuvos Respublikos Vyriausybes del teisejo ir teismo
pirmininko atlyginimo suma˛inimo netekta u˛darbi – 114 021,37 Lt (viena imta
keturiolika tukstanciu dvideimt viena lita ir trisdeimt septynis centus). Su
skundu pareikeja pateike Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d.
pa˛yma Nr. I2-33 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 12-13) bei Ma˛eikiu
rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-34 apie negauta
darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 9-11).
2. Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartimi (t. 1, b. l. 62-63) civiline
byla Nr. 2-697-56/08 pagal V. E. iekinio pareikima
atsakovems – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijai, suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos finansu
ministerijai, Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui del pa˛eistu teisiu gynimo ir neimoketo
atlyginimo priteisimo buvo sustabdyta, kol Lietuvos apeliaciniame teisme civiline
tvarka bus inagrineta civiline byla Nr. 2A-3/2007 pagal iauliu apygardos
administracinio teismo teiseju – G. P., D.
D., M. . ir L. K. skunda
atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos
Vyriausybes, ir iauliu apygardos administraciniam teismui (treciasis
suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos finansu ministerija) del ˛alos,
susijusios su teiseju atlyginimu nemokejimu, atlyginimo.
3. Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartimi (t. 1, b. l. 68) civiline byla
Nr. 2-697-232/08 pagal V. E. iekinio pareikima atsakovems
– Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijai, suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos finansu
ministerijai, Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui del pa˛eistu teisiu gynimo ir neimoketo
atlyginimo priteisimo buvo atnaujinta.
4. Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. lapkricio 5 d. nutartimi civilineje byloje Nr.
2-697-232/2008 (t. 1, b. l. 81-82) nutare civiline byla pagal V.
E. iekinio pareikima atsakovems – Lietuvos Respublikos Vyriausybei,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, suinteresuotiems asmenims –
Lietuvos Respublikos finansu ministerijai, Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui
del pa˛eistu teisiu gynimo ir neimoketo atlyginimo priteisimo perduoti
nagrineti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos
administraciniame teisme byla pagal V. E. skunda
atsakovems – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos
finansu ministerijai, Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui del pa˛eistu teisiu
gynimo ir neimoketo atlyginimo priteisimo gauta 2008 m. lapkricio 19 d. (t. 1,
b. l. 90), jai suteiktas administracines bylos numeris I-4808-815/2008 (dabar –
I-482-815/2009).
5. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerija, budama ginco alimi, pateike 2007 m. spalio
22 d. atsiliepima i pareikejos skunda Nr. (1.15)-7R-9849 (t. 1, b. l. 24-28)
bei 2008 m. gruod˛io 10 d. atsiliepima i pareikejos skunda Nr. (1.15)-7R-10696
(t. 1, b. l. 95-97), kuriuose nurode, jog su pateiktais reikalavimais
nesutinka.
6. Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 28 d. nutartimi (t. 1, b. l.
91) i treciuju suinteresuotu asmenu paalinta Lietuvos Respublikos finansu
ministerija.
7. Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 17 d. protokoline nutartimi
(t. 1, b. l. 180-181) nutarta pasiulyti pareikejai patikslinti skunda,
patikslinant atsakove, t. y. atsakove nurodant Lietuvos Respublika,
atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, vietoje atsakovu – Lietuvos
Respublikos Vyriausybes ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
II
1. Pareikeja
– V. E. skunde nurodo, kad ji Lietuvos Respublikos
Prezidento 1995 m. gegu˛es 11 d. dekretu Nr. 639 „Del apylinkiu teismu teiseju
skyrimo“ paskirta Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo teiseja, 1995 m. bir˛elio 20
d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro isakymu Nr. 295K jai nustatyta
darbo teiseja prad˛ia nuo 1995 m. bir˛elio 20 d. Ma˛eikiu rajono apylinkes
teisme; iauliu apygardos teismo pirmininko 2004 m. gruod˛io 14 d. isakymu Nr.
12-61A „Del Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininko pavadavimo“ (t. 1, b.
l. 193) pareikejai pavesta nuo 2004 m. gruod˛io 16 d. iki bus paskirtas
Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkas laikinai eiti Ma˛eikiu rajono
apylinkes teismo pirmininko pareigas. Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m.
sausio 13 d. dekretu Nr. 505 „Del apylinkiu teismu pirmininku skyrimo“ pareikeja
paskirta Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 2006 m. sausio 18 d.
2. Skunde taip
pat nurodoma, kad V. E. ejo Ma˛eikiu rajono apylinkes
teismo pirmininko pareigas iais laikotarpiais:
2.1. remiantis
iauliu apygardos teismo pirmininko 2002 m. gegu˛es 3 d. isakymu Nr. 8A „Del
atostogu suteikimo K. S.“ – nuo 2002 m. bir˛elio 3 d. iki
2002 m. bir˛elio 30 d. (isakymo kopija (t. 1, b. l. 188)).
2.2. remiantis
iauliu apygardos teismo pirmininko 2002 m. rugsejo 16 d. isakymu Nr. 42A Del
atostogu suteikimo K. S.“ – nuo 2002 m. rugsejo 30 d. iki
2002 m. spalio 13 d. (isakymo kopija (t. 1, b. l. 189)).
2.3. remiantis
iauliu apygardos teismo pirmininko 2003 m. bir˛elio 11 d. isakymu Nr. 12-25A
„Del atostogu suteikimo Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkui V. ˇ.“ – nuo 2003 m. liepos 14 d. iki 2003 m. rugpjucio 19 d.
(isakymo kopija (t. 1, b. l. 190)).
2.4. remiantis
iauliu apygardos teismo pirmininko isakymu Nr. 12-5A – nuo 2004 m. kovo 22 d.
iki 2004 m. baland˛io 2 d. (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7
d. pa˛yma Nr. I2-33 (t. 1, b. l. 12-13)).
2.5. remiantis
iauliu apygardos teismo pirmininko 2004 m. baland˛io 25 d. isakymu Nr. 12-12A
„Del Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininko pavadavimo“ (isakymo kopija
(t. 1, b. l. 191)) – 2004 m. gegu˛es 25 d. – bir˛elio men. (skundas (t. 1, b.
l. 5-8), Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-33
(t. 1, b. l. 12-13)).
2.6. remiantis
iauliu apygardos teismo pirmininko isakymu Nr. 12-23A – nuo 2004 m. liepos 5
d. iki 2004 m. liepos 30 d. (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7
d. pa˛yma Nr. I2-33 (t. 1, b. l. 12-13)).
2.7. remiantis
iauliu apygardos teismo pirmininko 2004 m. lapkricio 9 d. isakymu Nr. 12-57A
„Del nepanaudotu atostogu suteikimo Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo
pirmininkui V. ˇ.“ – nuo 2004 m. lapkricio 15 d. iki 2004
m. lapkricio 21 d. (isakymo kopija (t. 1, b. l. 192)).
3. Pareikeja
skunda grind˛ia iais argumentais.
3.1. Pareikejos nuomone, nagrinejamoje byloje tiesiogiai taikytina
Lietuvos Respublikos Konstitucija bei joje itvirtinti principai, kadangi, vadovaujantis
Konstitucija, asmuo, kurio konstitucines teises ar laisves pa˛eid˛iamos, turi
teise kreiptis i teisma; asmeniui jo teises kreiptis i teisma igyvendinimas
garantuojamas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, lyties, rases, tautybes,
kalbos, kilmes, socialines padeties, tikejimo, isitikinimu ar pa˛iuru arba kitu
po˛ymiu ir ios teises negalima paneigti.
Pagrisdama reikalavimus, pareikeja remiasi tokiomis Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo baigiamuju aktu (1995 m. gruod˛io 6 d., 1999 m.
gruod˛io 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai, 2000 m. sausio 12 d.
sprendimas) nuostatomis: 1) teisejo atlyginima sudaro visos imokos, mokamos
teisejui i valstybes biud˛eto; 2) teisejo nepriklausomumas yra u˛tikrinamas inter
alia nustatant teisejo igaliojimu trukmes nelieciamumo, teisejo asmens
nelieciamumo, teisejo socialines (materialines) garantijas; teisejo atlyginimo
apsauga – viena i teisejo socialiniu (materialiniu) nepriklausomumo garantiju;
3) teisejo atlyginimas negali buti ma˛inamas per visa teisejo darbo teisme
laika; 4) teisejo atlyginimo ir kitu socialiniu garantiju konstitucines
apsaugos imperatyvas kyla i Konstitucijos 109 straipsnyje itvirtinto teisejo
ir teismu nepriklausomumo principo, siekiant teisinguma vykdancius teisejus
apsaugoti tiek nuo istatymu leid˛iamosios ir vykdomosios vald˛iu poveikio, tiek
nuo kitu vald˛ios istaigu.
3.2. Iki 2000
m. sausio 1 d. pareikejai buvo mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997
m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles
instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ (toliau –
ir Nutarimas Nr. 689) nustatytas atlyginimas.
3.2.1. Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Del Lietuvos
Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos
valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“
(toliau – ir Nutarimas Nr. 666) buvo patvirtinti teiseju tarnybiniai
atlyginimai, taip pat nustatyti teiseju tarnybiniu atlyginimu priedai u˛
itarnauta laika ir teisejams taikomos papildomos darbo apmokejimo salygos.
3.2.2. Nutarimu
Nr. 689 nutarta padidinti nevirijant darbo u˛mokescio fondo 2,5 karto Lietuvos
Respublikos Vyriausybes nutarimais nustatytus tarnybinius atlyginimus
(koeficientus) atitinkamu teismu primininkams, skyriu pirmininkams ir
teisejams.
3.2.3. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 221 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“
(toliau – ir Isakymas Nr. 221) apylinkiu teismu teisejams buvo nustatytas 50
proc. priedas prie atlyginimo, taciau neaiku, kokiais motyvais vadovaujantis Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymu Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“
(toliau – ir Isakymas Nr. 370) apylinkiu teismu teisejams nuo 2000 m. sausio 1
d. atlyginimo priedas buvo suma˛intas nuo 50 proc. iki 40 proc.
3.2.4. Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Del Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del
teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir
valdininku darbo apmokejimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1494),
atsi˛velgiant i sudetinga ekonomine bei finansine bukle, i dalies pakeistas
Nutarimas Nr. 689 ir nustatyta, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. tarnybiniai
atlyginimai apskaiciuojami taikant koeficienta 1,75, t. y. nuo 2000 m. sausio 1
d. tarnybiniai atlyginimai buvo suma˛inti.
3.3. Teisejo
atlyginimas nuo 2000 m. sausio 1 d. buvo suma˛intas neteisetai, ignoruojant
Konstitucinio Teismo suformuota konstitucine doktrina, jog dirbantiems
teisejams nustatytos darbo apmokejimo salygos vienaalikai negali buti
bloginamos, taip pat nurodo, kad atsakovai pa˛eide pareikejos teises ir
istatymu saugomus interesus, Konstitucijos 109 ir 114 straipsniais garantuota
teismu ir teiseju nepriklausomuma bei draudima valstybines vald˛ios ir valdymo
institucijoms bei pareigunams kitis i teismu veikla.
3.4. Pareikeja
nurodo, kad del teisejo atlyginimo suma˛inimo netektas darbo u˛mokestis iki
2004 m. gruod˛io 15 d. sudaro 15 801,33 Lt (penkiolika tukstanciu atuonis
imtus viena lita ir trisdeimt tris centus) (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo
2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-34 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l.
9-11)), o einant teismo pirmininko pareigas (laikotarpiais nuo 2004 m.
lapkricio 15 d. iki 2004 m. lapkricio 21 d., nuo 2002 m. rugsejo 30 d. iki 2002
m. spalio 13 d., nuo 2003 m. liepos 14 d. iki 2003 m. rugpjucio 19 d., nuo 2004
m. kovo 22 d. iki 2004 m. baland˛io 2 d., 2004 m. gegu˛es 25 d. – bir˛elio
men., nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2004 m. liepos 30 d., nuo 2002 m. bir˛elio 3
d. iki 2002 m. bir˛elio 30 d., nuo 2004 m. gruod˛io 15 d. iki 2007 m. rugsejo 1
d.) jai buvo mokamas 75 procentais suma˛intas darbo u˛mokestis, todel per
ivardintus laikotarpius nepriskaiciuotas darbo u˛mokestis sudaro 98 220,04 Lt
(devyniasdeimt atuonis tukstancius du imtus dvideimt litu ir keturis
centus) (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-33
apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 12-13)).
3.5. Pareikeja pa˛ymi, kad Nutarimu Nr. 1494 suma˛intas atlyginimas teismo
pirmininkui buvo mokamas ir isigaliojus 2000 m. rugpjucio 29 d. Valstybes
politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymui, kad
Isakymu Nr. 370 nuo 50 procentu iki 40 procentu suma˛intas teisejo atlyginimo
priedas moketas ir skundo padavimo metu. Pareikeja taip pat pa˛ymi, kad valstybines
vald˛ios institucijos, rengdamos ir priimdamos teiseju atlyginimo santykius
reglamentuojancius teises aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje itvirtintu
teisines valstybes principu, kurio vienas i esminiu elementu – teisinio
saugumo principas – inter alia reikia, kad teisini reguliavima galima
keisti tik laikantis i anksto nustatytos tvarkos ir nepa˛eid˛iant
Konstitucijos principu ir normu, teisinio reguliavimo keitimu negalima paneigti
asmens igytu teisiu, teisetu interesu ir teisetu lukesciu bei nepagristai
pabloginti asmens teisine padeti. Pareikeja taip pat pa˛ymi, Lietuvos
Respublikos Finansu ministerija, rengdama valstybes biud˛eto projektus,
privalejo numatyti pakankama teismo finansavima, kad pareikejai butu mokamas pilnas
atlyginimas.
Pareikejos nuomone, Isakymas Nr. 370 turi buti panaikintas ir toliau
turi buti mokamas iki 2000 m. sausio 1 d. moketas teisejo atlyginimas, taip pat
turi buti imoketas visas anksciau neimoketas atlyginimas pareikejai dirbant
teismo pirmininke ir teiseja.
4. Pareikeja
2008 m. sausio 25 d. praymu (t. 1, b. l. 58) patvirtino savo reikalavima
priteisti neimoketa darbo u˛mokescio dali – 114 021,37 Lt (viena imta
keturiolika tukstanciu dvideimt viena lita ir trisdeimt septynis centus),
papildomai prae netaikyti iekinio senaties termino, o jeigu iekinio senaties
terminas butu taikomas – ji atnaujinti.
5.
Pareikeja, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m.
gruod˛io 17 d. protokoline nutarti (t. 1, b. l. 180-181), kuria nutarta
pasiulyti pareikejai patikslinti skunda, patikslinant atsakove, t. y. atsakove
nurodant Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes,
vietoje atsakovu – Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos, pateike teismui patikslinta skunda (teisme gautas 2009
m. sausio 12 d.) (t. 2, b. l. 2-4), atsakove nurodydama Lietuvos Respublika,
atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, treciuoju suinteresuotu asmeniu
– Ma˛eikiu rajono apylinkes teisma.
Patikslintame
skunde pareikeja i esmes pakartojo skunde nurodytus argumentus, pakeisdama reikalavima,
t. y. praydama priteisti i atsakoves – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos
Lietuvos Respublikos Vyriausybes, o ne i atsakoves – Lietuvos Respublikos
Vyriausybes, del teisejo ir teismo pirmininko atlyginimo neteiseto suma˛inimo
netekta atlyginima iki 2007 m. rugsejo 1 d. – 114 021,37 Lt (viena imta
keturiolika tukstanciu dvideimt viena lita ir trisdeimt septynis centus) bei
nuo 2007 m. rugsejo 1 d. iki 2008 m. lapkricio 15 d. – neimoketa teismo
pirmininko atlyginima.
III
Atsakove – Lietuvos
Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – ir atsakove),
atsiliepime i pareikejos patikslinta skunda (t. 2, b. l. 11-13) nurodo, kad su
patikslintu skundu nesutinka ir prao ji atmesti, pateikia tokius argumentus.
1. Atsakovo
atsiliepime i pareikejos skunda placiai pasisakyta del pareikejos reikalavimu
pagristumo priteisti nesumoketa atlyginimo dali iki 2003 m. sausio 1 d. bei del
taikytino senaties termino, numatyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27
straipsnyje, todel ie argumentai pakartotinai nepateikiami.
1.1.
Pa˛ymetina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, buvusios ginco
alimi, 2007 m. spalio 22 d. atsiliepime i pareikejos skunda Nr.
(1.15)-7R-9849 (t. 1, b. l. 24-28) pateikti tokie argumentai.
1.1.1. Nagrinejamoje
administracineje byloje pagal analogija taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio
2 dalyje nustatytas treju metu senaties terminas. Reikiant reikalavima del
Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo neteisetumo, senaties prad˛ia sietina
su momentu, nuo kurio pareikeja su˛inojo ar turejo su˛inoti apie teises
pa˛eidima. Administraciniai teismai, spresdami bylas del susijusiu su darbu
imoku priteisimu, senaties termina sieja su Konstitucinio Teismo nutarimo
pripa˛inti prietaraujanciu Konstitucijai teises akta, kurio pagrindu buvo
priskaiciuotos susijusios su darbu imokos, taciau nagrinejamoje
administracineje byloje pareikejos reikalavimas grind˛iamas Lietuvos
Respublikos Vyriausybes nutarimo neteisetumu, kuris nera konstatuotas ir negali
buti konstatuotas ioje byloje. Iekinio senaties termino prad˛ia nagrinejamoje
administracineje byloje skaiciuotina nuo pareikejos su˛inojimo apie savo
teisiu pa˛eidima momento, t. y. nuo 2000 m. sausio men.
Remiantis Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartimi
administracineje byloje Nr. A10–01/2007, „asmenu teisiu gynimas
remiantis tiesiogiai Konstitucija inter
alia yra galimas ir tais atvejais, kai asmuo istatymu nustatyta tvarka del
savo teisiu pa˛eidimo kreipesi i teisma, o teismas, suabejojes teises akto,
reguliuojancio ginco teisini santyki, konstitucingumu, kreipiasi i Konstitucini
Teisma, taciau Konstitucinis Teismas nutraukia pradeta teisena del to, kad
byloje taikytino teises akto galiojimas yra pasibaiges“. i naujai suformuluota
taisykle yra iimtis, pleciamai jos aikinti negalima, todel, asmuo, kurio
byloje teismas nesikreipe i Konstitucini Teisma, praleido iekinio senati.
Atsi˛velgiant
i pateiktus argumentus, pareikeja praleido iekinio senaties termina
reikalavimui del negauto atlyginimo pareikti.
1.1.2. Nutarimu
Nr. 1494 pareikejai atlyginimas nebuvo suma˛intas, atlyginimas moketas pagal
teises aktus, nepripa˛intus prietaraujanciais Konstitucijai, todel Konstitucija
ir joje itvirtintas teisetu lukesciu principas nebuvo pa˛eisti. Atsakove,
remdamasi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimu, pa˛ymi, kad
Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarime nera teiginiu, kuriais butu
konstatuotas Nutarimo Nr. 1494 prietaravimas ar neprietaravimas
Konstitucijai.
1.1.3. Sunki
valstybes ekonomine ir finansine bukle yra konstatuota Nutarime Nr. 1494 kaip prielaida sprendimui suma˛inti teisejams
atlyginimo didinimo koeficienta, ekonomini valstybes nuosmuki parodo biud˛eto
vykdymo duomenys: nuo 1998 m. faktines biud˛eto pajamos nesieke planuotu, net
metu eigoje jas ˛enkliai suma˛inus.
1.1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. rugpjucio 27 d. nutarimu Nr. 942 „Del
biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo apmokejimo salygu dalinio
pakeitimo“ pakeista 12 Vyriausybes nutarimu, tame tarpe ir nutarimas Nr. 689,
reguliuojanciu darbo apmokejima, suma˛inant biud˛etiniu istaigu finansavima,
valstybes vald˛ia igyvendinanciu instituciju darbuotoju atlyginimus, valstybes
sektoriuje dirbanciu asmenu socialines garantijas; teisejams, palyginti su
kitomis i biud˛eto finansuojamomis darbuotoju grupemis, atlyginimas
suma˛intas ma˛iausiai – paliktas 1,75 karto padidinimo koeficientas (t. y. 75 procentu priedas prie atlyginimo), kai tuo
tarpu kitoms grupems jis i viso panaikintas. Taigi, atlyginimo padidinimo
koeficiento suma˛inimas teisejams nelaikytinas diskriminaciniu. Be to, 1999 m.
vidutinis menesinis darbo u˛mokestis valstybes sektoriuje sudare 1 170,90 Lt,
vidutinis teisejo atlyginimas – 7 784,2 Lt, taigi, atsi˛velgiant vien i i
rodikli, teiseju atlyginimai suma˛inti nepa˛eid˛iant proporcingumo principo.
1.1.5. Nagrinejamoje
byloje teismui patenkinus pareikejos reikalavima priteisti negauta teisejo
atlyginima, priteistina suma turetu buti be privalomuju mokesciu valstybei.
1.2. Pa˛ymetina
ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2008 m. gruod˛io 10 d.
atsiliepime i pareikejos skunda Nr. (1.15)-7R-10696 (t. 1, b. l. 95-97), be
kita ko, nurode, kad, remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkricio 13 d.
sprendimu, del itin sunkios valstybes ekonomines-finansines bukles buvimo 1999
metais ginco neturetu kilti, o ivados del itin sunkios valstybes
ekonomines-finansines padeties trukmes pateiktos ekonomines ir finansines
ekspertizes, kuri buvo skirta panaioje faktinemis aplinkybemis civilineje
byloje, akte. Ekspertizes ivadose konstatuota, kad 1999 metu pabaigoje buvo
susiklosciusi itin sunki ekonomine ir finansine padetis: 1999 metu valstybes
finansu padetis, ivertinant kitus ekonominius bei finansinius rodiklius, buvo
labai artima valstybes nemokumui. Ekonomine padetis pagerejo 2003 metais, o
pagrindiniai finansine valstybes padeti apibudinantys rodikliai iki iol
nepasieke ikikrizinio laikotarpio rodikliu. Atsakoves nuomone, tai reikia, jog
valstybe neturejo finansiniu galimybiu moketi teisejams atlyginimus, buvusius
iki 2000 m. sausio 1 d.
2. Atsakove
nurodo, kad ioje administracineje byloje taikytinas Darbo kodekso 298
straipsnis, kuriame nustatyta, jog darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio
ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛
trejus metus, kad i norma analogijos budu taikytina ir teisejams, kad ji yra
imperatyvi.
3. Pareikeja
praleido termina gincyti Isakyma Nr. 370: remiantis Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartimi administracineje byloje Nr.
I4-10-02, Isakymas Nr. 370 yra individualus administracinis teises
aktas, o remiantis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymu
(tiek isakymo priemimo diena, tiek iuo metu galiojancios redakcijos), skundas
(praymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo
akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksma (neveikima)
suinteresuotai aliai dienos. Isakymas Nr. 370 nera nugincytas teismine tvarka.
Pareikejai atlyginimas moketas pagal galiojancius ir nepripa˛intus neteisetais
teises aktus, juo labiau, kaip nurodo pati pareikeja, 40 proc. priedas,
nustatytas 1999 m. gruod˛io 23 d. Teisingumo ministro isakymu, skaiciuotas ir
moketas iki skundo padavimo dienos. Pareikeja, budama aukciausios
kvalifikacijos teisininke, privalejo ˛inoti, kokie teises aktai reglamentuoja
jos atlyginima, todel be pateisinamos prie˛asties praleido termina gincyti
Isakyma Nr. 370 ir juo pakeista priedo prie atlyginimo koeficienta.
4. Analizuojant
pareikejos reikalavimu pagristuma del neimoketos atlyginimo dalies priteisimo
laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkricio 15 d. pa˛ymetina, kad
Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymu valstybe isipareigojo
gra˛inti nesumoketa teiseju darbo u˛mokescio ir kitu neimoketu imoku, kuriu
dydis priklauso nuo teiseju darbo u˛mokescio, dali, kuria sudaro pagal teises
aktus, reglamentavusius teiseju darbo u˛mokesti iki 1999 m. gruod˛io 31 d.,
teisejams imoketino ir jiems imoketo darbo u˛mokescio dyd˛iu ir kitu
neimoketu imoku skirtumas. Laikotarpis, u˛ kuri apskaiciuojama nesumoketa
darbo u˛mokescio dalis teisejams, kuriu igaliojimai pasibaige nuo 2006 m.
sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d., yra paskutiniai treji metai nuo teisejo igaliojimu pasibaigimo dienos, i nuostata
itvirtinta atsi˛velgiant i Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298
straipsni, nustatanti, kad darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos
su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus
metus.
5. Teisejams nesumoketos darbo
u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nesumoketa
darbo u˛mokescio dalis teisejams kasmet dalimis imokama iki 2012 m. gruod˛io
31 d. Vyriausybes nustatyta tvarka, taciau i aplinkybe nepaneigia pacios
prievoles esmes ir valstybes pareigos
pakoreguoti teiseju atlyginimu istatymini reguliavima taip, kad jis atitiktu Konstitucija,
ivykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.40 straipsnio 1 dalyje
numatyta, kad kreditorius turi teise
nepriimti prievoles ivykdymo dalimis, jeigu ko kita nenumato istatymai ar
sutartis. iuo atveju Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies
gra˛inimo istatymas aikiai nurodo,
jog prievole yra vykdoma dalimis.
6. Teismas
negali dubliuoti istatymo nuostatu ir priteisti pareikejai reikalaujama suma,
kadangi gali kilti situacija, kai turetu buti vykdomas tiek Teisejams
nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymas, tiek istatymo galia
igijes isiteisejes teismo sprendimas, ir pareikejos reikalavimas butu
patenkintas du kartus; be to, teiseju darbo u˛mokestis nustatomas tik istatymu,
todel teismas negali pa˛eisti vald˛iu padalijimo principo ir vykdyti Lietuvos
Respublikos Seimo funkciju.
7. Pareikejos
skundas atmestinas ir todel, kad reikalavimas, kurio pagristuma turi irodyti
pareikeja, nera tikslus ir pagristas irodymais: pareikeja reikalauja
priteisti netekta atlyginima iki 2007 m. rugsejo 1 d. – 114 021,37 Lt bei nuo
2007 m. rugsejo 1 d. iki 2008 m. lapkricio 15 d. neimoketa teismo pirmininko
atlyginima, taciau nenurodo jo dyd˛io, be to, skunde ir patikslintame skunde
nurodomos priteistinos sumos sutampa, nors laikotarpis skiriasi.
IV
Treciasis
suinteresuotas asmuo – Ma˛eikiu rajono apylinkes teismas atsiliepimu i
pareikejos skunda (t. 1, b. l. 168-169) prao teisma pareikejos skunda
atmesti.
1. Treciasis
suinteresuotas asmuo nurodo, kad V. E. Ma˛eikiu rajono
apylinkes teisme teiseja dirba nuo 1995 m. bir˛elio 20 d., nuo 2004 m. gruod˛io 15 d. iki 2006 m. sausio 13 d.
laikinai ejo teismo pirmininkes pareigas, Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m.
sausio 13 d. dekretu Nr. 505 „Del apylinkiu teismu pirmininku skyrimo“ paskirta
Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininke.
2. Treciasis suinteresuotas asmuo paaikina, kad atlyginimas teisejams
buvo skaiciuojamas vadovaujantis Nutarimais
Nr. 666, Nr. 689 ir Nr. l494,
reglamentuojanciais teiseju tarnybiniu atlyginimu koeficientus, tarnybiniu
atlyginimu priedu u˛ itarnauta laika kintamus dyd˛ius ir nustatyto
tarnybinio atlyginimo (koeficiento) padidinima 1,75 karto, bei Isakymu Nr. 370,
kuriuo nuo 2000 m. sausio 1 d. teisejams buvo nustatytas 40 procentu dyd˛io
priedas prie atlyginimo, moketas iki 2008 m. lapkricio 14 d.
V
Teismo
posedyje atsakoves – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos
Vyriausybes, atstovas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisiniu
instituciju departamento Teisinio atstovavimo tarnybos vyriausiasis
specialistas Ramunas Valatka (2008 m. bir˛elio 12 d. Lietuvos Respublikos
Ministro Pirmininko potvarkis Nr. 219 „Del igaliojimo atstovauti teismuose“ (t.
1, b. l. 74, 98, 178; t. 2, b. l. 20)), remdamasis atsiliepimuose i skunda bei
atsiliepime i patikslinta skunda pateiktais argumentais, prae pareikejos reikalavimu
netenkinti, papildomai paaikino, kad Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio
dalies gra˛inimo istatymo 5 straipsnio 2 dalimi itvirtinta pareiga Lietuvos
Respublikos Vyriausybei nustatyti nesumoketos darbo u˛mokescio dalies
imokejimo teisejams tvarka ir nesumoketos socialiniu ir valstybinio socialinio
draudimo imoku, kuriu dydis priklause nuo teisejo darbo u˛mokescio, dalies
apskaiciavimo ir imokejimo tvarka iki 2009 m. sausio 1 d. nera ivykdyta, t. y.
minetos tvarkos yra svarstomos Vyriausybeje.
Teismas, inagrinejes skundo, patikslinto skundo, atsiliepimu motyvus, raytinius irodymus, teismo posed˛io metu pateiktus paaikinimus, ianalizaves ginco teisini santyki reglamentavusius ir reglamentuojancius teises aktus,
k o n s t a t u o j a:
I
1.
Nagrinejamoje administracineje byloje pareikeja – V. E., kuri buvo Ma˛eikiu rajono apylinkes
teismo teiseja ir yra Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininke (ji Lietuvos
Respublikos Prezidento 1995 m. gegu˛es 11 d. dekretu Nr. 639 „Del apylinkiu
teismu teiseju skyrimo“ paskirta Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo teiseja, 1995
m. bir˛elio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro isakymu Nr. 295K jai
nustatyta darbo teiseja prad˛ia nuo 1995 m. bir˛elio 20 d. Ma˛eikiu rajono
apylinkes teisme; iauliu apygardos teismo pirmininko 2004 m. gruod˛io 14 d.
isakymu Nr. 12-61A „Del Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininko pavadavimo“
(t. 1, b. l. 193) pareikejai pavesta nuo 2004 m. gruod˛io 16 d. iki bus
paskirtas Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkas laikinai eiti Ma˛eikiu
rajono apylinkes teismo pirmininko pareigas. Lietuvos Respublikos Prezidento
2006 m. sausio 13 d. dekretu Nr. 505 „Del apylinkiu teismu pirmininku skyrimo“
pareikeja paskirta Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 2006 m.
sausio 18 d.), skunda ir patikslinta skunda
del pa˛eistu teisiu gynimo ir neimoketo atlyginimo priteisimo i esmes grind˛ia tuo, kad jai teisejo
atlyginimas neteisetai buvo suma˛intas tiek Lietuvos Respublikos
Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos
Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos,
teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku
darbo apmokejimo“ pakeitimo“, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
1999 m. gruod˛io 23 d. isakymu Nr. 370 „Del
priedu prie tarnybiniu atlyginimu“, todel jai priteistinas neimoketo
atlyginimo skirtumas.
2. Sprend˛iant
pareikejos skunde suformuluota reikalavima del teisejo atlyginimo skirtumo priteisimo, nagrinejamos administracines
bylos kontekste butina atskleisti teisini reguliavima, susijusi su apylinkiu
teismu teiseju ir apylinkiu teismu pirmininku atlyginimais, galiojusi iki 2008
m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas.
3. Nagrinejamoje
administracineje byloje pa˛ymetina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m.
spalio 28 d. prieme Lietuvos Respublikos teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio
dalies gra˛inimo istatyma, kuris, iskyrus jo 5 straipsnio 2 dali, isigaliojo
2009 m. sausio 1 d. Taigi, nagrinejant ia administracine byla, mineto istatymo
nuostatos yra isigaliojusios. Pagal Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio
dalies gra˛inimo istatymo 2 straipsnio 1 dali teisejams, kuriu igaliojimai nepasibaige
iki 2008 m. spalio 31 d. (taigi ir pareikejai – V. E.),
nesumoketa darbo u˛mokescio dalis gra˛inama u˛ paskutinius trejus metus – nuo
2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d.
iame
kontekste pa˛ymetina, kad Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies
gra˛inimo istatymas, kuris skirtas reguliuoti santykiams, susijusiems su
nesumoketu teiseju atlyginimu, nors yra galiojantis, negali niekaip apriboti ar
paneigti pareikejos absoliucios konstitucines teises kreiptis i teisma ir
teisme ginti savo pa˛eistas teises. Juk Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucines teises ar laisves pa˛eid˛iamos, turi
teise kreiptis i teisma. i teise yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m.
bir˛elio 30 d., 2004 m. rugpjucio 17 d., 2004 m. gruod˛io 29 d., 2005 m.
vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegu˛es 9 d., 2008 m. sausio 22 d.
nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne karta yra konstataves, kad
asmuo, manantis, jog jo teises ar laisves yra pa˛eid˛iamos, turi absoliucia
teise i nepriklausoma ir nealika teisma – arbitra, kuris isprestu ginca;
pagal Konstitucija istatymu leidejas turi pareiga nustatyti toki teisini
reguliavima, kad visus gincus del asmens teisiu ar laisviu pa˛eidimo butu
galima spresti teisme; asmens teises turi buti ne formaliai, o realiai ir
veiksmingai ginamos tiek nuo privaciu asmenu, tiek nuo vald˛ios instituciju ar
pareigunu neteisetu veiksmu. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad teisinguma Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Pagal Konstitucija
negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytu prielaidas
suvar˛yti, juo labiau paneigti, teismo igaliojimus vykdyti teisinguma, paneigtu
asmens, manancio, kad jo teises ar laisves pa˛eistos, teise ginti savo teises
ar laisves teisme. Dar daugiau, Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies
gra˛inimo istatymas negali buti aikinamas kaip esa reikiantis, jog teismas
negali ginti asmenu (konkreciai – teiseju) pa˛eistu teisiu, nes atsakove –
Lietuvos valstybe jau isipareigojo gra˛inti nesumoketa teiseju atlyginimo dali.
Pa˛ymetina ir
tai, kad Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo, numatancio
tik bendruosius teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies imokejimo
principus, 5 straipsnio 2 dalyje, isigaliojusioje 2008 m. lapkricio 11 d.,
nustatyta, kad Vyriausybe iki 2009 m. sausio 1 d. turi nustatyti nesumoketos
darbo u˛mokescio dalies imokejimo teisejams tvarka ir nesumoketos socialiniu
ir valstybinio socialinio draudimo imoku, kuriu dydis priklause nuo teisejo
darbo u˛mokescio, dalies paskaiciavimo ir imokejimo tvarka. Vyriausybe
sprendimo priemimo dienai nera priemusi minetu tvarku, t. y. istatymas
nepradetas igyvendinti, isiskolinimas pareikejai nera imoketas, todel
pareikeja, kuri savo reikalavima pareike dar iki mineto istatymo priemimo,
turi teise reikalauti priteisti i atsakovo neimoketa atlyginimo dali. Be to,
io istatymo, kuris sudaro prielaidas nustatyti nesumoketos darbo u˛mokescio
dalies imokejimo teisejams tvarka nesikreipiant i teisma, nuostatos neriboja
pareikejos teises reikalauti priteisti neimoketa atlyginimo dali teisme, t.
y. cia itvirtinta teise, bet ne pareiga atgauti nepriemoka ne teismo tvarka. iame
kontekste pa˛ymetina dar ir tai, jog atsakoves teiginiai, esa, remiantis Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 6.40 straipsnio 1 dalies nuostata, kad
kreditorius turi teise nepriimti prievoles ivykdymo dalimis, jeigu ko kita
nenumato istatymai ar sutartis, ir Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio
dalies gra˛inimo istatymo nuostata, jog prievole yra vykdoma dalimis, teisejai
negali nepriimti prievoles ivykdymo dalimis, yra nepagristi. Teisejai nera
kreditoriai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatu prasme; jie yra
pareigunai, kuriems taikomos, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso
nuostatos (˛r. i sprendima toliau).
iame
kontekste ypac pa˛ymetina, kad analogikos pozicijos laikosi ir Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarti administracineje byloje Nr. A822-790/2009).
Kita vertus,
teismui apgynus pareikejos teises teismine tvarka, ji nebegales reikalauti tos
pacios u˛ ta pati laikotarpi neimoketos teisejo atlyginimo dalies dar karta
pagal Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo
nuostatas, nes toks reikalavimas butu akivaizd˛iai nepagristas.
II
Del apylinkes teismo teisejos atlyginimo
1. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje, kuri Lietuvos teises sistemoje turi aukciausia juridine galia
ir pagal kuria negalioja joks istatymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai
(Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis), inter
alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, suformuluotas teiseju ir teismu
nepriklausomumo principas, kuris reikia ir teiseju atlyginimu ma˛inimo
draudima. Konstitucijoje ir ja aikinancioje konstitucineje doktrinoje,
suformuluotoje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruod˛io 6 d., 1999 m. gruod˛io 21 d.
nutarimai, 2000 m.
sausio 12 d. sprendimas, 2001
m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, 2006 m. rugpjucio
8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas), nustatytame konstituciniame,
t. y. aukciausios teisines galios reguliavime, susijusiame su teiseju
atlyginimais, itvirtinta, kad: 1) savoka „teisejo atlyginimas“ apima visas
imokas, mokamas teisejui i valstybes biud˛eto; 2) teiseju
atlyginimai turi buti nustatomi istatymu, ju dyd˛iai, kaip ir teisejams
nustatytos materialines bei socialines garantijos, turi buti tokie, kad
atitiktu teisejo konstitucini statusa, jo oruma ir atsakomybe; 3) tos pacios
teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teiseju atlyginimu negalima
diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io
teisejo atlyginimai buvo nustatyti, inter alia pagal tai, ar asmuo
pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to
teismo teisejo atlyginima, ar po to; 4) Konstitucija
draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie
meginimai ma˛inti teisejo atlyginima ar kitas socialines garantijas arba teismu
finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kesinimasis i teiseju ir teismu
nepriklausomuma; 5) teiseju atlyginimu ma˛inimas yra galimas tik tada, kai
valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis; 6) ma˛inti
atlyginimus teisejams galima tik istatymu ir tik laikinai – kol valstybes
ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki; 7) atlyginimu ma˛inimas tokiu
atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimu. Pa˛ymetina, jog
konstitucinis principas, kad igaliojimus oficialiai aikinti Konstitucija turi
tik Konstitucinis Teismas, taip pat su tuo susijes reikalavimas, kad visi teise
kuriantys ir taikantys subjektai (neiskiriant ne teismu), taikydami
Konstitucija, paisytu oficialios konstitucines doktrinos ir neaikintu
Konstitucijos nuostatu kitaip, nei savo aktuose yra iaikines Konstitucinis
Teismas, suponuoja tai, kad toks Konstitucijos nuostatu sampratos ir oficialiu
konstituciniu doktrininiu nuostatu reinterpretavimas, kai oficiali konstitucine
doktrina yra pakoreguojama, yra iimtine Konstitucinio Teismo kompetencija
(Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Todel jokia kita
teisekuros ir/ar teises taikymo institucija (neiskiriant ne teismu), iskyrus
pati Konstitucini Teisma, negali reinterpretuoti ir/ar kaip nors kitaip
pakeisti mineto konstitucinio reguliavimo, susijusio su teiseju atlyginimais,
prasmes.
2. Mineta, kad
pagal Konstitucija teiseju atlyginimai turi buti nustatomi istatymu.
Pa˛ymetina, kad 2000 m. rugsejo 7 d. isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir
valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas (paskelbimo „Valstybes ˛iniose“
diena), nustatantis, be kita ko, teiseju atlyginimus.
2.1. iame
kontekste pa˛ymetina, jog Konstitucinis Teismas konstitucines justicijos byloje
pagal pareikeju – Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo, Auktesniojo
administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo praymus (i
viso vienuolika iu pareikeju praymu, kurie cia yra apibendrinti) itirti, ar
Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 4
straipsnis, 5 straipsnio 1 ir 3 dalys, 7 straipsnis, io istatymo priedelio II
skirsnis „Teiseju pareigines algos“, Valstybes politiku, teiseju ir valstybes
pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio pakeitimo istatymas, Lietuvos
Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu
rodikliu patvirtinimo istatymo 6 priedelis, Lietuvos Respublikos 2000 metu
valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo
istatymo pakeitimo istatymo 9 straipsnis, Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d.
nutarimas Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos
organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo
tvarkos“, Vyriausybes 1997 m.
bir˛elio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju,
prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento
pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d.
nutarimas Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d.
nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju
vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“
neprietarauja Konstitucijos 5, 109 straipsniams, 113 straipsnio 1 daliai, 114
straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui, 2001 m. liepos 12 d. prieme
nutarima „Del Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju ir valstybes
pareigunu darbo apmokejimo istatymo 4 straipsnio 1 ir 2 daliu, 5 straipsnio 1
ir 3 daliu, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 daliu, io istatymo
priedelio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir
savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo 6 priedelio,
Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu
finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo pakeitimo istatymo 9 straipsnio,
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991
m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Del valstybines
vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu
laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos
Vyriausybes 1997 m.
bir˛elio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju,
prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento
pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“, Lietuvos Respublikos
Vyriausybes 1999 m.
gruod˛io 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d.
nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju
vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia
pripa˛ino, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo
istatymo:
– 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2000 m. rugpjucio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d.
redakcijos), 7 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugpjucio 29 d. ir 2001 m. kovo 27 d.
redakcijos), 7 straipsnio 6 dalies nuostata, itvirtinanti pereinamaji
laikotarpi (per kuri turi buti ma˛inamas teiseju darbo u˛mokestis), ir io
istatymo priedelio II skirsnis „Teiseju pareigines algos“ ta apimtimi, kuria
juose nustatomas teiseju, kuriu darbo u˛mokestis yra didesnis u˛ io istatymo
nustatyta darbo u˛mokesti, darbo u˛mokescio ma˛inimas, prietarauja
Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai,
konstituciniam teisines valstybes principui;
– 7 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju
laikotarpiu (per kuri turi buti ma˛inamas teiseju darbo u˛mokestis) i teisejo
pareigas paskirtiems asmenims darbo u˛mokestis nustatomas ir apskaiciuojamas
pagal tas io istatymo 7 straipsnio nuostatas ir formules, kurios nustato
teiseju atlyginimu ma˛inima, prietarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 109
straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes
principui.
Minetas
Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas isigaliojo 2001 m. liepos
18 d. (jo paskelbimo „Valstybes ˛iniose“ diena). Butent nuo ios dienos
Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo
nuostatos, pripa˛intos prietaraujanciomis Konstitucijai, negalejo buti taikomos
(Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis), o tai reikia, kad teisejams,
gaudavusiems didesni atlyginima iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes
pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo, po Konstitucinio Teismo
2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo turejo buti mokamas didesnis iki
mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas teisejo atlyginimas iki tol, kai
2008 m. lapkricio 15 d. isigaliojo
Teiseju atlyginimu istatymas.
Nagrinejamos
administracines bylos kontekste pa˛ymetina, kad Valstybes politiku, teiseju ir
valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymu buvo suma˛intas atlyginimas
apylinkiu teismu teisejams, t. y. tiems teisejams, kuriu teiseju atlyginimus
reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos
Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo
apmokejimo“ (o nereglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio
30 d. nutarimas Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju
vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ bei Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Del Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del
teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir
valdininku darbo apmokejimo“ pakeitimo“, kurie reglamentavo tik Lietuvos
Aukciausiojo Teismo pirmininko, io teismo skyriu pirmininku ir teiseju,
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku, io teismo skyriu pirmininku ir
teiseju, apygardu teismu pirmininku, iu teismu skyriu pirmininku ir teiseju,
apylinkiu teismu pirmininku ir ju pavaduotoju atlyginimu dyd˛ius) ir tuo metu
i jo kylantys arba su juo susije kiti teises aktai. Taigi, ie teisejai, gaudave didesni atlyginima iki Valstybes politiku,
teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir
taikymo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo
igijo teise gauti iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo
apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gauta didesni teisejo atlyginima. Todel
nagrinejamos bylos kontekste pa˛ymetina, kad V. E. po
Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo igijo teise
gauti iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo
istatymo isigaliojimo ir taikymo apylinkiu teismu teisejams moketa didesni
teisejo atlyginima.
2.2. iame kontekste pa˛ymetina, kad
nepaisant to, jog Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripa˛ino
prietaraujanciomis Konstitucijai tam tikras (minetas) Valstybes politiku,
teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatas, kuriu, kaip
mineta, nebegalima taikyti, taciau minetu savo nutarimu neiaikino, koks
˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinis reguliavimas, nustatantis
teiseju atlyginimus, galioja ir turetu buti taikomas vietoje pripa˛into
prietaraujanciu Konstitucijai (nors praymu, susijusiu su iuo klausimu,
Konstituciniam Teismui buvo pateikta, taciau Konstitucinis Teismas arba
atsisake aikinti 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostatas (˛r. Konstitucinio
Teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendima byloje Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01),
arba nutrauke teisena ir netyre praomo teisinio reguliavimo (inter alia Nutarimo Nr. 1494) atitikties
Konstitucijai (˛r. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendima)). Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjucio 8 d.
sprendime, t. y. praejus daugiau negu penkeriems metams nuo Konstitucinio
Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo, konstatavo, jog, isigaliojus
Konstitucinio Teismo 2001 m.
liepos 12 d. nutarimui (kuriuo tam tikri Valstybes politiku, teiseju ir
valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo straipsniai (ju dalys) buvo
pripa˛inti prietaraujanciais Konstitucijai (nurodyta apimtimi)), susidare
tokia teisine situacija, kuri ivairiu subjektu (inter alia kai kuriu
teismu, taip pat teismines vald˛ios savivaldos instituciju) yra traktuojama
kaip teises spraga. Minetame 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime Konstitucinis
Teismas, pabre˛es, kad ne netikrinant ios prielaidos pagristumo ar teisingumo
ir ioje konstitucines justicijos byloje nesprend˛iant, ar mineta teisine
situacija yra vertintina kaip teises spraga, atskirai ir smulkiai
neanalizuojant nurodytuose Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu
darbo apmokejimo istatymo straipsniuose (ju dalyse), taip pat priedelio II
skirsnyje idestytu nuostatu turinio, konstatavo:
– Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo
istatyme (2000 m.
rugpjucio 29 d. redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas
teiseju atlyginimu santykiu teisinis reguliavimas, kuris liko galioti po to,
kai isigaliojo Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, yra neisamus
(nes mineto istatymo eksplicitines nuostatos galioja ne visa apimtimi),
nepakankamai apibre˛tas, stokoja teisinio aikumo ir sudaro prielaidas
nevienodai aikinti minetu santykiu teisini reguliavima ir nevienodai
atitinkamas teises nuostatas taikyti;
– todel istatymu leidejui kilo pareiga teiseju atlyginimu santykiu
istatymini reguliavima pakoreguoti taip, kad jis ne tik atitiktu Konstitucija,
bet ir butu visikai aikus, darnus, idant jo nebutu galima nevienodai aikinti
ir nebutu galima jo nuostatu nevienodai taikyti;
– nors Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo
istatymas (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija su velesniais pakeitimais ir
papildymais) buvo daug kartu keiciamas ir papildomas, visi ie pakeitimai ir
papildymai nera susije su Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
vykdymu, io nutarimo nuostatu (inter alia doktrininiu) igyvendinimu;
– teiseju atlyginimu santykiu teisinis reguliavimas netapo (bent pareikejo
nurodytu aspektu) aikesnis ir po to, kai isigaliojo Seimo 2002 m. baland˛io 9 d.
priimtas Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo
istatymo 2, 7 straipsniu pakeitimo ir papildymo bei istatymo priedelio
pakeitimo istatymas ir Seimo 2003
m. kovo 25 d. priimtas Valstybes politiku, teiseju ir
valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 2 straipsnio ir istatymo
priedelio pakeitimo ir papildymo istatymas, kuriais buvo inter alia
pakoreguoti (atitinkamai) Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu
darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio 4 dalis (2000 m. rugpjucio 29 d.
redakcija) ir Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo
istatymo priedelio II skirsnis „Teiseju pareigines algos“ (2000 m. rugpjucio 29 d.
redakcija), Konstitucinio Teismo 2001
m. liepos 12 d. nutarimu pripa˛inti (nurodyta apimtimi)
prietaraujanciais Konstitucijai, nes nurodyti Valstybes politiku, teiseju ir
valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio 4 dalies (2000 m. rugpjucio 29 d.
redakcija) ir priedelio II skirsnio „Teiseju pareigines algos“ (2000 m. rugpjucio 29 d.
redakcija) pakeitimai ir papildymai taip pat nera susije su Konstitucinio
Teismo 2001 m.
liepos 12 d. nutarimo vykdymu, io nutarimo nuostatu (inter alia
doktrininiu) igyvendinimu.
Konstatuotina, jog
tokia teisine situacija, nurodyta Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 8 d.
sprendime, iliko iki tol, kai 2008 m. lapkricio 15 d. isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas.
2.3. Taciau
iame kontekste ypac pabre˛tina, jog Konstituciniam Teismui 2001 m. liepos 12
d. nutarimu kai kurias Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo
apmokejimo istatymo nuostatas pripa˛inus prietaraujanciomis Konstitucijai,
Konstitucinis Teismas negalejo nurodyti jokio ˛emesnes juridines galios negu
Konstitucija teisinio reguliavimo, nustatancio teiseju atlyginimus, kuris
galiotu ir turetu buti taikomas vietoje pripa˛into prietaraujanciu
Konstitucijai, nes tokio reguliavimo nebuvo. Iki tol galiojusiame Seimo 1993 m.
vasario 3 d. priimtame istatyme „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju,
prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei Valstybes kontroles
departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“, be kita ko, buvo nustatyta, kad,
iki bus patikslinti atitinkami istatymai, Lietuvos Respublikos teismu teiseju
atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybe, o teiseju atlyginimu
nustatyta nebuvo. Dar daugiau, minetas istatymas iki Konstituciniam Teismui
priimant 2001 m. liepos 12 d. nutarima, jau buvo netekes galios nuo 2001 m.
gegu˛es 9 d.
Nagrinejamos
administracines bylos kontekste ypac svarbu tai, jog Konstitucinis Teismas 2001
m. liepos 12 d. nutarime, jo konstatuojamosios (motyvuojamosios) dalies II
skyriaus 1 punkto 2 pastraipoje, be kita ko, konstatavo, kad „Seimas 2000 m. rugpjucio 29 d.
prieme Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo
istatyma, kuriuo buvo nustatyti teiseju atlyginimai. Tai reikia, kad
isigaliojus iam istatymui minetu 1993 m. vasario 3 d. priimtu istatymu „Del
Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu
arbitru bei valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“
Vyriausybei nustatytas pavedimas nustatyti teiseju atlyginimus neteko galios.
Atsi˛velgiant i tai, kad Istatyme teiseju atlyginimu santykiai reguliuojami
kitaip nei Vyriausybes nutarimuose, Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d.
nutarimu Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos
organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo
tvarkos“, Vyriausybes 1997 m.
bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju,
prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento
pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ ir Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d.
nutarimu Nr.1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d.
nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju
vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“
nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja.“
2.4. Taigi,
nagrinejamos administracines bylos kontekste konstatuotina, kad, isigaliojus
Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui (2001 m. liepos 18 d.),
galiojanciam iki iol, jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija
teisinio reguliavimo, susijusio su apylinkiu teismu teiseju atlyginimu dyd˛iu
itvirtinimu, neliko (iki tol, kol 2008 m. lapkricio 15 d. isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas),
nes:
– pirma, kai kurias Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo
apmokejimo istatymo nuostatas pripa˛inus prietaraujanciomis Konstitucijai,
remtis tebegaliojanciomis mineto istatymo nuostatomis, skaiciuojant nurodytu
teiseju atlyginimu dydi, neimanoma, kadangi, kaip mineta iame sprendime, nuo
2001 m. liepos 18 d. Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo
apmokejimo istatymo nuostatos, pripa˛intos prietaraujanciomis Konstitucijai,
negalejo ir nebegali buti taikomos (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis), o
tai reikia, kad teisejams, gaudavusiems didesni atlyginima iki Valstybes
politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo
ir taikymo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo
turejo buti mokamas (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas) didesnis iki mineto
istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas teisejo atlyginimas, t. y. toks
atlyginimas, kuris negalejo buti apskaiciuojamas remiantis tomis Valstybes
politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatomis,
kurios tebegalioja (taip yra del paprasciausios prie˛asties – teiseju
atlyginimo dydis, apskaiciavus ji remiantis minetomis istatymo nuostatomis,
visada bus ma˛esnis, negu buvo iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes
pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo);
– antra, Seimo 1993 m. vasario 3 d. priimtas istatymas „Del
Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu
arbitru bei Valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“
neteko galios nuo 2001 m. gegu˛es 9 d.;
– trecia, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimas Nr. 499 „Del
valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu
pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“ ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 1997
m. bir˛elio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Del Lietuvos
Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos
valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“, kaip Konstitucinis Teismas konstatavo 2001 m. liepos 12 d. nutarime, neteko
galios, kai isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas.
Vadinasi, isigaliojus
Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui (2001 m. liepos 18 d.),
galiojanciam iki iol, jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija
teisinio reguliavimo, susijusio su apylinkiu teismu teiseju atlyginimu dyd˛iu
itvirtinimu, neliko (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas). Kartu, kaip mineta,
remiantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu
lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso principais, po Konstitucinio
Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo visiems iems teisejams
turejo buti (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas) mokamas didesnis iki
mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios
teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas.
3. Pa˛ymetina ir
tai, jog Konstitucinis Teismas, priimdamas 2001 m. liepos 12 d. nutarima, nenurode,
koks ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinis reguliavimas turetu
buti taikomas (nors ir laikinai, t. y. iki kol istatymu leidejas pakoreguos
teiseju atlyginimus nustatanti istatymini reguliavima) nustatant, kokio dyd˛io
teiseju atlyginimai turetu buti mokami po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos
12 d. nutarimo isigaliojimo. To jis nepadare, o tik konstatavo, jog iki Valstybes politiku, teiseju ir
valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo galiojes teisinis
reguliavimas, nustatytas inter alia Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 1991
m. lapkricio 29 d. nutarime Nr. 499 „Del valstybines
vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu
laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybes 1997 m.
bir˛elio 24 d. nutarime Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju,
prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento
pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“, itvirtinantis teiseju
atlyginimus, neteko galios. Pa˛ymetina, kad tik Konstitucinis Teismas, o ne
jokia kita Lietuvos Respublikos institucija (iskaitant ir teismus), galejo
nurodyti, koks ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinis
reguliavimas turetu buti taikomas (nors ir laikinai, t. y. iki kol istatymu
leidejas pakoreguos teiseju atlyginimus nustatanti istatymini reguliavima)
nustatant, kokio dyd˛io teiseju atlyginimai turetu buti mokami po Konstitucinio
Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo (tai yra vadinamasis teises,
galiojusios iki reguliavimo, pripa˛into antikonstituciniu, „atgaivinimo“
institutas, ganetinai placiai ˛inomas kitu valstybiu konstitucines kontroles
instituciju, pvz., Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo, Lenkijos
Konstitucinio Tribunolo, praktikoje (placiau ˛r. V. Staugaityte. Teises normu atgijimo isigaliojus Konstitucinio Teismo
nutarimui problema. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis „Konstitucine
jurisprudencija“, 2006, Nr. 2, p. 287–310)). Butent todel, kad nebuvo (iki 2008
m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo
Teiseju atlyginimu istatymas) jokio ˛emesnes juridines galios negu
Konstitucija teisinio reguliavimo, nustatancio teiseju atlyginimu dyd˛ius,
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime konstatavo, jog „kol istatymu leidejas nera ivykdes ios savo
konstitucines pareigos“, t. y. pataisyti teisini reguliavima, „asmenys,
manantys, jog ju teises ar laisves Valstybes politiku, teiseju ir valstybes
pareigunu darbo apmokejimo istatyme (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija su velesniais
pakeitimais ir papildymais) nustatytu teiseju atlyginimo santykiu teisiniu
reguliavimu yra pa˛eid˛iamos butent del to, kad istatymu leidejas nera ivykdes
ios savo konstitucines pareigos, turi teise ir del tokiu pa˛eidimu kreiptis i
teisma, o atitinkami teismai, pagal savo kompetencija nagrinejantys tokias
bylas, pagal Konstitucija privalo, jeigu nustato, kad asmens teises ar laisves
iuo istatymu i tikruju yra pa˛eistos del nurodytos prie˛asties, u˛tikrinti
pa˛eistu teisiu ar laisviu teismine gynyba, taikydami ne tik istatyma
(apibendrinta ios savokos prasme), bet ir inter alia bendruosius teises
principus, taip pat auktesnes galios teises aktus, pirmiausia aukciausiaja
teise – Konstitucija, joje itvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio
saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenu lygiateisikumo,
teisetu lukesciu apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas. Toks
teiseju atlyginimu santykiu visuminio teisinio reguliavimo trukumu iveikimas ad
hoc, teismams nagrinejant bylas, yra butina prielaida asmens, kuris
kreipesi i teisma del savo pa˛eistu teisiu gynimo, teisiu ir laisviu apsaugai
u˛tikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose tol, kol
istatymu leidejas ivykdys savo konstitucine pareiga ir teiseju atlyginimu
santykiu istatymini reguliavima pakoreguos taip, kad jis atitiktu Konstitucija,
butu visikai aikus, darnus, idant nebutu galima nevienodai jo aikinti ir
nevienodai taikyti jo nuostatu, ir neskatintu inter alia teismines vald˛ios
savivaldos instituciju savo aktais spresti tu klausimu, kurie pagal
Konstitucija priklauso tik istatymu leidejo Seimo kompetencijai.“
4. Teismas
nagrinejamoje administracineje byloje taikys Konstitucijoje nustatyta teisini
reguliavima, jos principus: 1) savoka „teisejo atlyginimas“ apima visas
imokas, mokamas teisejui i valstybes biud˛eto; 2) teiseju
atlyginimai turi buti nustatomi istatymu, ju dyd˛iai, kaip ir teisejams
nustatytos materialines bei socialines garantijos, turi buti tokie, kad
atitiktu teisejo konstitucini statusa, jo oruma ir atsakomybe; 3) tos pacios
teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teiseju atlyginimu negalima
diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io
teisejo atlyginimai buvo nustatyti, inter alia pagal tai, ar asmuo
pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo
teisejo atlyginima, ar po to (vienodo teiseju teisinio statuso principas); 4) Konstitucija
draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie
meginimai ma˛inti teisejo atlyginima ar kitas socialines garantijas arba teismu
finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kesinimasis i teiseju ir teismu
nepriklausomuma; 5) teiseju atlyginimu ma˛inimas yra galimas tik tada, kai
valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis; 6) ma˛inti
atlyginimus teisejams galima tik istatymu ir tik laikinai – kol valstybes
ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki; 7) atlyginimu ma˛inimas tokiu
atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimu; 8) teisetu
lukesciu principa, reikianti, kad jeigu buvo mokamas nustatyto dyd˛io
atlyginimas, tai tokia igyta teise turi buti ginama pagal Konstitucija.
5. Nustatant
teiseju atlyginimu dydi, teismas pagal pareikejos prayma iaikins, koks
matematines iraikos dydis, ar buves nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruod˛io 24 d. isakyme
Nr. 221 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“, ar Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23
d. isakyme Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“, turetu buti
taikomas nagrinejamoje administracineje byloje.
5.1. Pats paskutinis
galiojes i minetu teisingumo ministro isakymu – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymas Nr. 370 „Del priedu
prie tarnybiniu atlyginimu“, kuriame priedai apylinkiu teismu teisejams buvo nustatyti
laikinai – tik vieneriems metams (nuo 2000 m. sausio 3 d. iki 2000 m. gruod˛io
31 d.), nes tik tiek jie galejo buti nustatomi pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 1991
m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Del valstybines
vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu
laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“ 4.3 punkta. Butent is isakymas, kaip paskutinis
galiojes i minetu teisingumo ministro isakymu, ir
turetu buti taikomas visiems apylinkiu teismu teisejams po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo – tokia
ivada darytina, remiantis Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo
prasme. Tokia ivada sustiprina ir tai, jog Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 1998 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 221 „Del priedu prie tarnybiniu
atlyginimu“ priedai apylinkiu teismu teisejams taip pat buvo nustatyti laikinai
– tik vieneriems metams (nuo 1999 m. sausio 4 d. iki 1999 m. gruod˛io 31 d.), nes
tik tiek jie galejo buti nustatomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d.
nutarimo Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos
organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“
4.3 punkta, taciau is teisingumo
ministro isakymas galiojo iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d.
isakymo Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“ isigaliojimo.
Dar daugiau, pa˛ymetina ir tai, jog teismas ioje
administracineje byloje nespres Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymo Nr. 370 „Del priedu
prie tarnybiniu atlyginimu“ atitikties Konstitucijai (nors tai, kaip nurodyta
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartyje
administracineje byloje Nr. 14-10/2002 (Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo biuletenis „Administraciniu teismu praktika“ Nr. 3, Vilnius, 2002, p.
26-29), teisminga iam teismui), nes to jis negali padaryti del to, jog Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 1991
m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Del valstybines
vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu
laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“ 4.3 punkte itvirtintasis
teisinis reguliavimas, jog priedai nustatomi iki kalendoriniu metu pabaigos,
kurio pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymas Nr. 370 „Del priedu
prie tarnybiniu atlyginimu“, jokioje konstitucines justicijos byloje
nebuvo pripa˛intas prietaraujanciu Konstitucijai.
5.2. iame
kontekste pa˛ymetina, jog nagrinejamoje administracineje byloje teismas neturi jokiu teisiniu salygu,
prielaidu teigti, jog anksciau galiojes Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruod˛io 24 d. isakymas Nr. 221 „Del
priedu prie tarnybiniu atlyginimu“, kuris buvo laikino pobud˛io, kaip nors turejo
ir galejo buti taikomas (iki 2008 m. lapkricio 15 d.,
kai isigaliojo Teiseju atlyginimu
istatymas) visiems apylinkiu teismu teisejams po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo.
6. Atsi˛velgiant i aukciau idestytus argumentus ir
vadovaujantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju
nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso
principais, konstatuotina, jog po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimo isigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) visiems apylinkiu teismu teisejams
turejo buti (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas) mokamas iki Valstybes
politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo
ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos
pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas, kuriam apskaiciuoti
taikytinas, inter alia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999
m. gruod˛io 23 d. isakymas Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“.
Vadinasi, pareikejos skunde suformuluoti argumentai, kad, esa, jai teisejo
atlyginimas neteisetai buvo suma˛intas inter alia Isakymu Nr. 370, todel jai priteistinas neimoketo
atlyginimo skirtumas, yra visikai nepagristi, o reikalavimai priteisti del
teisejo atlyginimo suma˛inimo netekta darbo atlyginimo dali – 15 801,33 Lt
(penkiolika tukstanciu atuonis imtus viena lita ir trisdeimt tris centus)
(Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-34 apie
negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 9-11)) netenkintini ir atmestini.
III
Del apylinkes teismo pirmininkes
atlyginimo
1. Kaip jau
mineta io sprendimo konstatuojamojoje (motyvuojamojoje) dalyje (II dalis, 2.3
punktas), Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime, be kita ko,
konstatavo, jog „Seimas 2000
m. rugpjucio 29 d. prieme Valstybes politiku, teiseju ir
valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatyma, kuriuo buvo nustatyti teiseju
atlyginimai. Tai reikia, kad isigaliojus iam istatymui minetu 1993 m. vasario 3 d. priimtu
istatymu „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju,
valstybiniu arbitru bei valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu
atlyginimu“ Vyriausybei nustatytas pavedimas nustatyti teiseju atlyginimus
neteko galios. Atsi˛velgiant i tai, kad Istatyme teiseju atlyginimu santykiai
reguliuojami kitaip nei Vyriausybes nutarimuose, Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d.
nutarimu Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos
organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo
tvarkos“, Vyriausybes 1997 m.
bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju,
prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu
bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ ir Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d.
nutarimu Nr.1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d.
nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju
vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“
nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja.“
Konstitucinis
Teismas tai pakartojo 2006 m. kovo 14 d. sprendime byloje Nr.
13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01
bei 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjucio 8
d. sprendime paaikino ir tai, jog „nors Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimo nuostata, kad Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas
teisinis reguliavimas nebegalioja (inter alia pati formuluote „teisinis
reguliavimas nebegalioja“), nera precizika, tai, kad isigaliojus Seimo 2000 m. rugpjucio 29 d.
priimtam Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo
istatymui, kuriuo buvo nustatyti teiseju atlyginimai, neteko galios Seimo 1993 m. vasario 23 d.
priimtu istatymu „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos
darbuotoju, valstybiniu arbitru bei Valstybes kontroles departamento darbuotoju
tarnybiniu atlyginimu“ Vyriausybei nustatytas pavedimas nustatyti teiseju
atlyginimus, negali kelti abejoniu, juolab kad pagal Konstitucija, paisant joje
itvirtinto teisejo ir teismu nepriklausomumo, teiseju atlyginimai yra
nustatytini istatymu. Mineta Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimo nuostata yra aikintina kaip reikianti, kad, isigaliojus Seimo 2000 m. rugpjucio 29 d.
priimtam Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo
istatymui, Vyriausybes 1999 m.
gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas daugiau negali buti
taikomas jokiems santykiams, atsiradusiems po mineto istatymo isigaliojimo.
Butent iuo at˛vilgiu tuo metu, kai buvo priimamas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimas, Vyriausybes 1999 m.
gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas jau buvo paalintas i
teises sistemos, taigi, nevisikai precizikai apibudinant, iuo at˛vilgiu
mineto Vyriausybes nutarimo galiojimas buvo pasibaiges, nors, formaliai
˛velgiant, tas Vyriausybes nutarimas nera pripa˛intas netekusiu galios ir
iandien.“
Apibendrinant iame
sprendime idestytus argumentus konstatuotina, kad, isigaliojus Konstitucinio
Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui (2001 m. liepos 18 d.), galiojanciam iki
iol, jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo,
susijusio su apylinkes teismu pirmininku, apylinkes teismo pirmininku
pavaduotoju atlyginimu dyd˛iu itvirtinimu, neliko (tokia teisine situacija buvo
iki tol, kai 2008 m. lapkricio 15 d. isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas).
2. Nustatant apylinkes
teismu pirmininku atlyginimu dydi, teismas iaikins, koks matematines
iraikos dydis, nustatytas Nutarimuose Nr. 666, Nr. 689, Nr. 1494, kurie po Valstybes politiku, teiseju ir
valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo nera teise, nes,
kaip mineta, negalioja, bet kuriais teismas vadovausis kaip techninemis taisyklemis
tam, kad apgintu teisejos teisetus lukescius gauti nesuma˛inta atlyginima (remiantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu
reguliavimu, inter alia
konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju
teisinio statuso principais, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimo isigaliojimo visiems minetiems teisejams turejo ir turi buti mokamas
didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas
kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams)
teisejo atlyginimas), turetu buti taikomas nagrinejamoje byloje.
2.1. Pats
paskutinis galiojes i minetu Vyriausybes nutarimu – Nutarimas Nr. 1494, kuriuo
buvo i dalies pakeistas Nutarimas Nr. 689 taip, kad Nutarimu Nr. 689 nustatyti
tarnybiniai atlyginimai (koeficientai) suma˛inti (nustatyta, kad taikant
koeficienta „1,75“ (vietoje buvusio koeficiento „2,5“) tarnybiniai atlyginimai
apskaiciuojami nuo 2000 m. sausio 1 d.), is nutarimas Vyriausybes buvo
priimtas, atsi˛velgiant „i sudetinga ekonomine bei finansine bukle“. Taigi, is
nutarimas pagal Konstitucija, inter alia
joje itvirtinta principa, jog ma˛inti atlyginimus teisejams galima tik laikinai
– kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki, buvo laikino
pobud˛io; dar daugiau, kaip ne karta konstatavo Konstitucinis Teismas (2001 m.
liepos 12 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. (byla Nr.
13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01),
2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimai), Nutarime Nr. 1494 nustatytas „teisinis
reguliavimas nebegalioja“, kai isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo
apmokejimo istatymas. Kadangi Nutarime Nr. 1494 nustatytas teisinis
reguliavimas nebegalioja, tai negalioja ir Vyriausybes teisine reikme turintys
argumentai del atsi˛velgimo „i sudetinga ekonomine bei
finansine bukle“. Teismo pozicija sustiprina ir Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio
8 d. sprendime suformuluotas iaikinimas: „kad, isigaliojus Seimo 2000 m. rugpjucio 29 d.
priimtam Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo
istatymui, Vyriausybes 1999 m.
gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas daugiau negali buti
taikomas jokiems santykiams, atsiradusiems po mineto istatymo isigaliojimo.
Butent iuo at˛vilgiu tuo metu, kai buvo priimamas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d.
nutarimas, Vyriausybes 1999 m.
gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas jau buvo paalintas i
teises sistemos“. Taigi, Konstitucinis Teismas paaikino, jog, priimdamas 2001
m. liepos 12 d. nutarima, jis nebeeme domen sudetingos ekonomines bei
finansines bukles, nes tokie Vyriausybes turintys teisine reikme argumentai del atsi˛velgimo „i sudetinga ekonomine bei finansine bukle“ nebegaliojo. Atsi˛velgiant i
nurodytus argumentus darytina ivada, jog Nutarime Nr. 1494, kaip techninese
taisyklese (nagrinejamos administracines bylos kontekste tik taip galima
interpretuoti Nutarimo Nr. 1494 prasme), nustatyti matematines iraikos
teiseju atlyginimu dyd˛iai nebegalejo buti taikomi nuo tada, kai Nutarimas Nr.
1494 neteko galios, nes nebuvo ir nebera jokio nei i Konstitucijos, nei i
˛emesnes juridines galios teisinio reguliavimo kylancio teisinio pagrindo juos
taikyti.
iame kontekste
paminetina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. sprendime (byla Nr.
13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01)
konstatavo, jog Nutarimas Nr. 1494 nera pripa˛intas prietaraujanciu
Konstitucijai, todel jis turejo buti taikomas jo galiojimo metu. Toki pati
po˛iuri, jog vien teises akto, itvirtinancio teiseju atlyginimus, formos
neatitikimas Konstitucijai nera esminis jo taikymui, suformulavo ir Lietuvos
Aukciausiasis Teismas 2007 m. vasario 21 d. nutartyje (civiline byla Nr. 3K-P-187/2007).
2.2. Kitaip
vertintinas Nutarimuose Nr. 666, Nr. 689, kaip techninese taisyklese
(nagrinejamos administracines bylos kontekste tik taip galima interpretuoti
Nutarimu Nr. 666, Nr. 689 prasme), nustatytu matematines iraikos teiseju
atlyginimu dyd˛iu taikymo galimumas nagrinejamoje administracineje byloje Ma˛eikiu
rajono apylinkes teismo pirmininkes at˛vilgiu. Remiantis Konstitucijoje
itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter
alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo
teiseju teisinio statuso principais, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12
d. nutarimo isigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) teisejams, inter alia apylinkiu teismu pirmininkams, turejo buti (iki 2008 m.
lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas) mokamas didesnis
iki Valstybes
politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu
sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas. Butent
todel Nutarimuose Nr. 666, Nr. 689, kaip techninese taisyklese (nagrinejamos
administracines bylos kontekste tik taip galima interpretuoti Nutarimu Nr. 666,
Nr. 689 prasme), nustatyti matematines iraikos teiseju atlyginimu dyd˛iai turejo
buti taikytini apskaiciuojant apylinkiu teismu pirmininku, inter alia Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkes,
atlyginimus.
2.3. Atsi˛velgiant
i aukciau idestytus argumentus ir vadovaujantis Konstitucijoje itvirtintu
teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos
12 d. nutarimo isigaliojimo apylinkiu teismu pirmininkams, inter alia Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkei, turejo
buti (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas)
mokamas iki Valstybes
politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu
sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas, kuriam
apskaiciuoti taikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d.
nutarime Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos
sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei
kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m.
bir˛elio 30 d. nutarime Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles
instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“, kaip
techninese taisyklese, nustatyti matematines iraikos teiseju atlyginimu
dyd˛iai.
3. iame sprendime mineta,
kad pareikeja – V. E. su iekiniu (t. 1, b. l. 5–8) kreipesi i Vilniaus
apygardos teisma dar 2007 m. (skundas teisme gautas 2007 m. rugsejo 24 d.,
pate pateiktas 2007 m. rugsejo 22 d.), praydama priteisti i atsakoves –
Lietuvos Respublikos Vyriausybes del teisejo ir teismo pirmininko atlyginimo
suma˛inimo netekta u˛darbi – 114 021,37 Lt (viena imta keturiolika tukstanciu
dvideimt viena lita ir trisdeimt septynis centus). iame sprendime taip pat
konstatuota, kad pareikejos skunde
suformuluoti argumentai, kad, esa, jai teisejo atlyginimas neteisetai
buvo suma˛intas inter alia Isakymu
Nr. 370, todel jai priteistinas neimoketo atlyginimo skirtumas, yra visikai
nepagristi, o reikalavimai priteisti del teisejo atlyginimo suma˛inimo netekta
darbo atlyginimo dali – 15 801,33 Lt (penkiolika tukstanciu atuonis imtus
viena lita ir trisdeimt tris centus) (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m.
rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-34 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 9-11))
netenkintini ir atmestini. Todel nagrinejamoje administracineje byloje gali
buti nagrinejama, ar galima tenkinti tik pareikejos reikalavima priteisti
teisejo atlyginimo skirtuma, susidariusi del neteiseto teisejo atlyginimo suma˛inimo Nutarimu Nr. 1494, kaip yra
konstatuota iame sprendime.
Kartu iame
kontekste pa˛ymetina, jog teismas nagrinejamoje administracineje byloje
pareikejos, ejusios Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigas
ilgiau negu trejus metus iki skundo padavimo dienos (2007 m. rugsejo 22 d.),
at˛vilgiu taikys Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dali, nustatancia, jog bendrasis
iekinio senaties terminas io kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji
metai, jeigu is kodeksas ir kiti darbo istatymai atskiriems reikalavimams
nenustato trumpesniu iekinio senaties terminu, taip pat ir io kodekso 298
straipsni, nustatanti, jog darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos
su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus
metus. Be abejo, teisejo statusas nera tapatus darbuotojo, dirbancio pagal
darbo sutarti, statusui, o teisejo atlyginimas, kaip teisejo nepriklausomumo
socialine (materialine) garantija – darbuotojo darbo u˛mokesciui, taciau
nagrinejamoje administracineje byloje Darbo kodekso normu, reglamentuojanciu
terminus pareikti reikalavima del darbo u˛mokescio priteisimo, taikyma ioje
byloje pagrind˛ia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Antai Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo iplestines teiseju kolegijos 2005 m. gruod˛io 21 d.
nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A1-638/2005,
nurodyta, kad „Europos ˇmogaus Teisiu Teismo praktika suponuoja, kad
gincai del darbo u˛mokescio, nors ir priklausancio moketi valstybes
tarnautojui, i esmes yra privatinio pobud˛io. Tokia ivada patvirtina ir
nacionaliniu teismu praktika. Antai Konstitucinis Teismas, analizuodamas
valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes
tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal
Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal
istatymus ar jais remiantis ileistus kitus teises aktus priklausantis darbo
u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. i
asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise (Konstitucijos 23 straipsnis)“
(Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas). Gincu del valstybes
tarnautojui priklausancio darbo u˛mokescio specifikumas suponuoja, kad tokiems
gincams nagrineti gali buti taikomos kitos teises normos nei likusiems
tarnybiniams gincams“. Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos
istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose
teismuose turi buti gincijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas,
ir nereglamentuojamas terminas, per kuri turi buti pareikiamas teisejo
reikalavimas del negauto darbo u˛mokescio priteisimo, tokio termino nenumato ir
teiseju atlyginimu mokejima reglamentuojantys teises aktai. Administraciniu
bylu teisenos istatymo 4 straipsnio 6 dalis numato, kad nesant istatymo,
reglamentuojancio ginco santyki, teismas taiko istatyma, reglamentuojanti
panaius santykius, o jei ir tokio istatymo nera, – vadovaujasi bendraisiais
istatymu pradmenimis ir ju prasme, taip pat teisingumo ir protingumo
kriterijais. iuo atveju panaiausias savo esme istatymas, reglamentuojantis
terminus pareikti reikalavima del darbo u˛mokescio priteisimo, yra Darbo kodeksas,
kurio normos ir taikomos nagrinejant i ginca. iame kontekste pa˛ymetina, kad
Darbo kodekso 298 straipsnyje numatytas terminas negali buti atnaujinamas, nes
jis yra imperatyvus.
Vadinasi,
teismas nagrinejamoje administracineje byloje, atsi˛velgdamas i Darbo kodekso
27 straipsnio 2 dali ir 298 straipsni, kuriame numatytas terminas teiseju
at˛vilgiu taikytinas tik kaip naikinamasis senaties terminas, pareikejai – V. E. galetu priteisti teisejo atlyginimo skirtuma nuo 2004
m. rugsejo 22 d. iki 2007 m. rugsejo 1 d., t. y. pagal pateiktus pareikejos
dokumentus, del kuriu nera ginco (˛r. Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m.
rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-33 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l.
12-13)).
4. Teismas
pa˛ymi, kad pareikejai neimoketa teisejo atlyginimo dalis su mokesciais
(gyventoju pajamu mokesciu ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo
imokomis), kurie turi buti iskaiciuoti sprendimo vykdymo eigoje, priteisiama
i Lietuvos Respublikos, del kurios valios nebuvo skiriama leu teiseju
atlyginimams.
5. Atsi˛velgiant i
idestytus argumentus, pareikejos – V. E. reikalavimas
del neimoketos atlyginimo dalies priteisimo tenkinamas i dalies ir V. E. i Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos
Respublikos Vyriausybes, priteisiama neimoketa teisejo atlyginimo dalis su
mokesciais (gyventoju pajamu mokesciu ir privalomojo valstybinio socialinio
draudimo imokomis), kurie turi buti iskaiciuoti sprendimo vykdymo eigoje: u˛ 2004
m. lapkricio 15 – 21 d. d. ir nuo 2004 m. gruod˛io 15 d. iki 2007 m. rugsejo 1
d. – i viso 85 703,83 Lt (atuoniasdeimt penki tukstanciai septyni imtai
trys litai ir atuoniasdeimt trys centai).
6. iame kontekste
paminetina, kad patikslintu skundu (t. 2, b. l. 2-4) pareikeja, be kita ko,
prae priteisti netekta teisejo atlyginimo dali nuo 2007 m. rugsejo 1 d. iki
2008 m. lapkricio 15 d., taciau jokiu apskaiciavimu ir reikalaujamu sumu del
io praymo nepateike. Atsi˛velgiant i tai konstatuotina, kad is pareikejos
praymas nera pagristas jokiais irodymais, todel negali buti patenkintas ioje
administracineje byloje. Kartu pa˛ymetina, kad pareikeja nepraranda
reikalavimo teises i netekta teisejo atlyginimo dali nuo 2007 m. rugsejo 1 d.
iki 2008 m. spalio 31 d. pagal Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo nuostatas.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo
85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129
straipsniu,
n u s p r e n d ˛ i a:
1. Pareikejos
– V. E. skunda atsakovei – Lietuvos Respublikai,
atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, treciajam suinteresuotam
asmeniui – Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui del pa˛eistu teisiu gynimo ir
neimoketo atlyginimo priteisimo tenkinti i dalies.
2. Priteisti
pareikejai – V. E. i atsakoves – Lietuvos Respublikos,
atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, neimoketa teisejo atlyginimo
dali su mokesciais (gyventoju pajamu mokesciu ir privalomojo valstybinio
socialinio draudimo imokomis), kurie turi buti iskaiciuoti sprendimo vykdymo
eigoje: u˛ 2004 m. lapkricio 15 – 21 d. d. ir nuo 2004 m. gruod˛io 15 d. iki
2007 m. rugsejo 1 d. – i viso 85 703,83 Lt (atuoniasdeimt penkis tukstancius
septynis imtus tris litus ir atuoniasdeimt tris centus).
Kitoje dalyje
skunda atmesti.
Sprendimas per
keturiolika dienu nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali buti skund˛iamas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda
tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracini teisma.
Teisejas Ernestas Spruogis