Administracinė byla Nr. I-1810-624/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-00973-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui A. T. ir jo atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jovitai Gedgaudaitei - Fiodorovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas A. T. skunde teismui prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010-03-16 įsakymą Nr. 10-TE-33 1 p., kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nurodo, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 3 PK) Prevencijos skyriaus (toliau – ir PS) viršininko pareigose. Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius atliko jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir 2010-03-15 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-9 (toliau - Tarnybinio patikrinimo išvada). Vilniaus AVPK viršininkas 2010-03-16 įsakymu Nr. 10-TE-133 paskyrė jam tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl to, kad jis patvirtino tyrėjos G. V. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neįvertino to, kad tyrėja surašiusi nutarimą neva neatliko nei vieno veiksmo, todėl tokie jo veiksmai, pasireiškę pareigybės aprašymo 13 p., 14 p., 16 p. reikalavimų nevykdymu, vertinami kaip aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas ir netinkamas vadovaujamo padalinio veiklos organizavimas bei pavaldiems pareigūnams pavestų užduočių vykdymo kontroliavimas, kartu ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. pažeidimas. Su Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytais kaltinimais, taip pat su Vilniaus AVPK viršininko įsakymu nesutinka. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 str. 6 d. apibrėžia tarnybinio nusižengimo sąvoką ir požymius. Taigi, pagrindiniai tarnybinio nusižengimo požymiai yra priešingi teisei veiksmai (neveikimas) ir kaltė. Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A - 678/2004 priimtame sprendime nurodė, jog tam, kad pareigūnas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus: nustatyti pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį pareigūną, aplinkybes, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, pareigūno kaltę. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu atliktame tarnybiniame patikrinime nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: nenustatyta kaltė, priešingi teisei veiksmai, sukeltos neigiamos pasekmės. Šiuo atveju pagal Tarnybinio patikrinimo išvadą jo padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad jis netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus (tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo prasme tai laikytina netinkamu pareigų atlikimu), jog jis netinkamai organizavo bei koordinavo jam pavaldžios pareigūnės darbą. Pažymėjo, kad šios formuluotės yra bendrojo pobūdžio, todėl bet kokio jose išvardintų teisės aktų (konkrečiai nenurodytų) pažeidimo skyriuje faktas savaime negali būti traktuojamas kaip skyriaus viršininko pareigų netinkamas atlikimas arba jų neatlikimas. Analogiškai, sprendimu panaikindamas pareigūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą, yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-l78/2005. Taip pat nurodo, kad 2009-10-16 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK buvo užregistruota bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos kortelė apie tai, kad iš pirmajame aukšte esančios įmonės (pavadinimo pranešėjas nežino) darbuotojai šiuo metu nelegaliai prekiauja kuru, kurį perpila iš plastikinių bakelių į automobilius. Kuras laikomas rūsio sandėliuke. Pranešėjas yra kaimynas, kuris neprisistatė, savo buto numerio nenurodė. Į įvykio vietą atvykęs patrulis pirkimo-pardavimo fakto nematė, rado garažo savininką, o garaže 3 tuščias kanistras. AP-34 tarnybinį pranešimą pristatė į 3 PK. Vilniaus AVPK PR trečiosios kuopos trečiojo būrio vyriausiasis patrulis E. F. pristatytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2009-10-16 apie 17.41 val. kartu su V. U. VPK OVS budėtojo nurodymu atvyko į (duomenys neskelbtini) kiemą, kur turėtų vykti prekyba degalais. Jiems atvykus, degalais niekas neprekiavo. Garažas buvo užrakintas. Nustatė, kad garažas priklauso UAB „Anari“ ir juo naudojasi pilietis G. B., kuris paaiškino, kad pylė degalus į draugo automobilį, bet juo neprekiavo. Atidaręs garažo duris parodė 4 tuščias plastmasines talpas, iš kurių sklido degalų kvapas. Jis buvo įspėtas dėl priešgaisrinių taisyklių laikymosi. Priėmęs pranešimą, Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK OVP BG specialistas E. J., vadovaudamasis Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK viršininko pavaduotojo 2009-07-01 įsakymu Nr.l0-14-V-13 „Dėl įgaliojimų suteikimo užrašant rezoliuciją“, pavedė tyrėjai G. V. patikslinti šio įvykio aplinkybes. Tyrėja G. V. 2009-11-06 pateikė jam nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant šiuo konkrečiu atveju pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 173 str. ir 167 str. sudėties, kadangi nebuvo užfiksuoti kuro pirkimo-pardavimo faktai bei didelio kiekio laikymas pažeidžiant įstatymo numatytą tvarką. Medžiagos tvirtinimui pateikimo metu jis klausė, ar ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) kiemą patikrinti, ar tokie įvykiai nesikartoja. Tyrėja G. V. žodžiu informavo, kad 2009-10-22 ir 2010-10-28 dienomis apie 17 val. ji buvo apsilankiusi minėtame kieme, tačiau kadangi garažas buvo užrakintas, o kieme nieko nevyko, tarnybinių pranešimų apie tai ji nerašė. Pažymėjo, kad nebuvo informuoti apie tai, jog gyventojai skambino Bendrajam pagalbos centrui dėl degalų prekybos 2009 m. rugpjūčio mėn., pirmą kartą 2009 m. spalio mėn. buvo informuoti apie tuo metu ir konkrečioje (Šopeno g. 6) vietoje galimai vykstančią nelegalią prekybą degalais. Kadangi kuro pirkimo-pardavimo faktas užfiksuotas nebuvo, taip pat nebuvo įrodymų apie panašaus pobūdžio pažeidimus, 2009-11-09 patvirtino nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos būtent pagal šį konkretų atvejį (nuvykę patruliai šio fakto nenustatė). Pažymėjo, kad LR ATPK 297 str. nustato, jog teismas, nagrinėdamas skundų dėl nutarimo ATP byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tik teismas gali konstatuoti, jog nutarimas yra surašytas nepagrįstai ir neteisėtai. Todėl pareigūnas, kuris atliko tarnybinį patikrinimą, neturėjo teisės konstatuoti, jog nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra surašytas neteisėtai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad niekam, nei nukentėjusiems, nei pripažintiems kaltais asmenims nebuvo sudaryta galimybė apskųsti nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Pažymėjo, kad į Bendrąjį pagalbos centrą dėl minėto įvykio skambino neprisistatęs asmuo, todėl nesuprantama, kas šiuo atveju, kaip nukentėjusysis asmuo, turėjo būti informuotas apie nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 23 str. 3 d., kurioje yra numatyta, kad skundai, kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-1480/2005, tenkindama pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą bei ginčijamą tarnybinę nuobaudą, nurodė, jog taikant pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas - pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas - galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo. Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, šio tarnybinio patikrinimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi tuo metu jo atlikti veiksmai, nebuvo vertinamas jo darbo krūvis, kontroliuojamų pareigūnų skaičius ir jų darbo krūvis. Dėl šių priežasčių Vilniaus AVPK Tarnybinio patikrinimo išvada vertina kaip vienpusišką ir neobjektyvią. Todėl šios Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vertina kaip priimtą pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl turi būti panaikintas. Taip pat nurodo, kad šiuo metu Vilniaus 3 PK Prevencijos skyriuje dirba beveik neturintys patirties asmenys. Todėl šiuo metu jiems reikalingos intensyvios konsultacijos. Beveik visą darbo dieną jis turi konsultuoti pareigūnus dėl medžiagų vykdymo procedūros bei patarti kitais tarnybos reikalais, privalo nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, savo tiesiogiai priskirtus darbus priverstas atlikti po darbo laiko. Jis negali tinkamai planuoti savo darbo laiko, pavyzdžiui, skirti pareigūnų konsultacijoms tik 2 valandas, o priverstas tam reikalui skirti visą darbo dieną, kadangi nesuteikus konsultacijos pareigūnui, neturinčiam darbo patirties, jo darbas visai sustotų arba būtų atliktas neteisingai (naujai atėjęs darbuotojas turi dažnai perrašinėti savo raštus ir pan.) Vilniaus 3 PK prižiūrima teritorija dėl teritorijos ypatumų (teritorijoje visos pagrindinės Lietuvos Respublikos įstaigos: LR Seimas, LR Vyriausybės rūmai, LR Prezidentūra, Ministerijos ir kitos, daug užsienio ambasadų ir konsulatų, Kalnų parkas, Sereikiškių parkas, Arkikatedros aikštė, Rotušės aikštė, V. Kudirkos aikštė, Lukiškių kalėjimas ir daug kitų reprezentacinių Vilniaus gatvių, daug laisvalaikio praleidimo vietų (apie 210 restoranų, kavinių, barų, pramogų centrų, naktinių klubų), teatrų, organizacijų, įstaigų ir t. t.). Tai žmonių didelio srauto, aktyvios veiklos, pramogų ir poilsio centras. Labai sudėtinga bei reikalaujanti didelio darbo krūvio prižiūrima teritorija. Prevencijos skyriaus apylinkių inspektorių darbo krūvis, lyginant su kitų Vilniaus AVPK struktūrinių padalinių apylinkių inspektorių darbo krūviu, yra 2-3 kartus didesnis. Dėl esamo didelio darbo krūvio apylinkių inspektoriai realiai prižiūrimoje teritorijoje prevencinį darbą atlieka minimaliai. Apylinkės tyrėjai, siekiant nepažeisti medžiagų nagrinėjimo nustatytų terminų, nuolat dirba įtemptu darbo krūviu. Akivaizdu, kad tai padaryti per 8 darbo valandas yra neįmanoma, todėl tyrėjai praktiškai dirba kasdien savanoriškai viršydami darbo dienos laiko normą. Šis įtemptam darbui skirtas viršvalandinis laikas nėra visiškai apmokamas, kadangi jis vertinamas kaip tyrėjo nesugebėjimas laiku atlikti privalomus darbus, susijusius su pareiškimų, skundų, prašymų ir kitų medžiagų nagrinėjimu, neatsižvelgiant į nagrinėjamų medžiagų kiekį ir darbų apimtį. Net ir tas pareigūnas, kuris gerai išmano teisės aktus, reglamentuojančius jo darbą, yra gerai organizuotas, moka greitai ir kokybiškai vykdyti su jo darbu susijusius procesinius veiksmus, yra savo darbo žinovas ir profesionalas, bet vis tiek dėl minėto didelio darbo krūvio fiziškai negali išnagrinėti visų priskirtų medžiagų kiekio. Todėl pareigūnas, ieškodamas išeities iš susidariusios padėties, medžiagas nagrinėja paviršutiniškai, minimaliai, priešingu atveju - jis pažeis nustatytus medžiagų nagrinėjimo terminus ir bus patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Tokios nenormalios darbo sąlygos stipriai slegia pareigūnus bei jų vadovus, psichologiškai bei fiziškai juos alina, dėl ko jie būna išsiblaškę ir daro žymiai daugiau klaidų ir įgauna nepilnavertiškumo jausmą. Pareigūnų kiekiui mažėjant, krūvis žymiai padidėja likusiems apylinkių inspektoriams, t. y. kiekvienam pareigūnui padidėja nagrinėjamų medžiagų kiekis bei budėjimų skaičius komisariato budėtojų poskyryje ir taip pat vykdomų prevencinių priemonių kiekis, dalyvavimas teritorijoje vykstančiuose renginiuose, prižiūrint viešąją tvarką (dėl teritorijos ypatumų, joje žymiai daugiau būna renginių nei kitų Vilniaus m. komisariatų teritorijose) kas dar labiau komplikuoja susidariusią blogą padėtį. Apie tokią Prevencijos skyriaus padėtį komisariato vadovybė informavo Vilniaus AVPK viršininką pranešimais 2009-02-12 Nr. 10-14-S-2816 ir 2009-02-27 Nr. 10-14-S-3815, tačiau reikšmingos pagalbos sulaukta nebuvo. Tyrėja G. V. tarnybą vidaus reikalų sistemoje bei užimamose pareigose pradėjo nuo 2009-03-18, ji yra įgijusi Vilniaus pedagoginio universiteto socialinių mokslų bei M. Romerio universiteto viešojo administravimo specialybes, kurios nėra priskiriamos teisiniam išsilavinimui. Per šį trumpą darbo laikotarpį tyrėja G. V. išnagrinėjo 386 pranešimus, pareiškimus, priėmė 102 nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašė 192 administracinių teisės pažeidimų protokolus. Kadangi tyrėja turi mažą darbo patirtį, o darbo krūvis labai didelis, tai neabejotinai atsispindi medžiagų nagrinėjimo spartume bei kokybėje. Vilniaus AVPK Vilniaus 3 m. PK Prevencijos skyriuje šiuo metu yra 13 apylinkės inspektorių iš jų 10 dirba pirmus metus kaip ir tyrėja G. V.
Taip pat pažymėjo, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinis patikrinimas, o jo išvada - motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina tokį tarnybinį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, pareigūno kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka šių reikalavimų. Pagal Statuto 2 str. 6 d. pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tarnybinio nusižengimo elementas yra pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas yra ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai visiškai nenagrinėjo jo kaltės, kuri yra viena iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių ir be kurios tarnybinė atsakomybė yra negalima (b. l. 1-6).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovas Vilniaus AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2010-01-12 Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta patikrinti namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyventojų kolektyviniame pareiškime išdėstytus teiginius, t. y., kad minėto namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) įsikūrusi UAB „Anari“ saugo ir nelegaliai prekiauja degalais. Bendrovė savo veiklą įvardino kaip nekilnojamojo turto agentūra, tačiau jau apie pusę metų visos šią firmą reklamuojančios reklamos nuo durų nukabintos, tačiau darbuotojai dirba visą savaitę. Dabartinė firmos veikla - nelegali prekyba degalais, kuriais jie prekiauja nuolat. Degalai laikomi bute Nr. (duomenys neskelbtini), kieme esančiame metaliniame garaže, taip pat po namu esančiame rūsyje, todėl kelia ypač didelį susirūpinimą ir pavojų viso namo gyventojams. Degalais prekiaujama nuolat, per dieną atvažiuoja nuo 5 iki 10 automobilių, kurių vairuotojai degalus pilasi į automobilių bakus arba kitas talpas. Šalia perpilamų degalų dažnai rūkoma, gyventojai nuolat jaučia aštrų degalų kvapą. Nelegalią prekybą degalais UAB „Anari“ darbuotojai pradėjo 2009 m. rugpjūčio mėn. ir prekiauja iki šiol (pareiškimas registruotas 2009-12-29). Namo gyventojai geranoriškai bandė kalbėti su firmos darbuotojais, tačiau norimo rezultato nepasiekė. UAB „Anari“ darbuotojai pradėjo gyventojams grasinti, todėl keletą kartų buvo kviesta policija, tačiau pareigūnai nieko nepadarė, nors ir matė asmenis, pilančius degalus į automobilių bakus. Minėto namo gyventojai jaučiasi itin nesaugiai. Pareiškime nurodytas aplinkybes pavesta nagrinėti Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK. Apibendrinus tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad 2009-08-24 17.58 val. iš Bendrojo pagalbos centro į Vilniaus AVPK OVS elektroniniu paštu buvo persiųsta įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos kortelė, kurioje nurodyta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš medinio sandėliuko nelegaliai prekiaujama degalais. Patikrinti informaciją buvo nusiųstas Patrulis-34, kurio sudėtyje dirbo Vilniaus AVPK vyriausiasis patrulis E. F. ir patrulis V. U., kurie nurodytu adresu esančiame sandėliuke rado apie 100 l degalų ir apie tai informavo Vilniaus AVPK OVS vyresnįjį specialistą E. S. Apie įvykį (nelegalią degalų prekybą) pranešusi N. R., pareiškimą rašyti atsisakė. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK nebuvo informuotas apie įvykį. Bendrasis pagalbos centras 2009-10-16 17.22 val. į Vilniaus AVPK OVS elektroniniu paštu persiuntė įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos kortelę, kurioje nurodyta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme nelegaliai prekiaujama degalais. Šis įvykis 2009-10-16 registruotas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK (ROIK (duomenys neskelbtini)). Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK PS tyrėja G. V., 2009-11-03 vadovaudamasi vyriausiojo patrulio E. F. tarnybiniame pranešime pateikta informacija ir LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kurį patvirtino pareiškėjas A. T.
Dėl pareiškėjo A. T. veiksmų organizuojant, kontroliuojant bei koordinuojant pareigūnų veiklą nurodo, kad Vilniaus AVPK viršininko 2007-11-30 įsakymu Nr. 10-V-736 patvirtintame Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK VP PS viršininko pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas), su kuriuo A. T. 2007-12-18 supažindintas pasirašytinai, numatyta, kad viršininko pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja, organizuoja, kontroliuoja bei koordinuoja Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK VP PS pareigūnų ir darbuotojų veiklą (13 p.); nagrinėja policijai žinybingas administracinių teisės pažeidimų bylas (14 p.); organizuoja ir kontroliuoja pareiškimų, prašymų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimą Prevencijos skyriuje, esant būtinumui nagrinėja sudėtingus gyventojų pareiškimus, skundus ar prašymus, priima sprendimus dėl administracinės procedūros (16 p). G. V. 2009-11-06 pateikė Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiojo PK PS viršininkui A. T. dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini)-to namo kieme vykstančią nelegalią prekybą degalais surinktą medžiagą (Bendrojo pagalbos centro įvykio kortelė ir E. F. tarnybinis pranešimas) ir 2009-11-03 surašytą nutarimą - nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kurį vadovas patvirtino savo parašu, nors G. V. priėmė sprendimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neatlikusi nei vieno veiksmo šiai informacijai patvirtinti ar paneigti. Faktiniai duomenys byloja, kad Aidas Triaušys, kaip Prevencijos skyriaus viršininkas, savo parašu patvirtino tyrėjos G. V. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neįvertinęs to, kad tyrėja surašiusi šį nutarimą, neatliko nei vieno veiksmo. Tokie A.T. veiksmai, pasireiškę Pareigybės aprašymo 13 p. ir 16 p. reikalavimų nevykdymu, netinkamu 14 p. vykdymu, vertinami kaip aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas ir netinkamas vadovaujamo padalinio veiklos organizavimas bei pavaldiems pareigūnams pavestų užduočių vykdymo kontroliavimas bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. pažeidimas. Pažymėjo, kad A. T. pateikti teiginiai apie pakankamai mažą darbo patirtį turinčią pavaldinę, negali būti jo nepakankamą kontrolę pateisinanti priežastis, nes jis, pagal Pareigybės aprašymą, būdamas Prevencijos skyriaus vadovu, asmeniškai atsako už skyriaus pareigūnų ir darbuotojų veiklos planavimą, organizavimą bei kontroliavimą. Vertinant A. T. veiksmus tarnybinio nusižengimo aspektu, atkreipė dėmesį į tai, kad būtent jo, kaip skyriaus vadovo, privalančio organizuoti ir kontroliuoti pareiškimų, prašymų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimą, pareiga - ne tik pačiam preciziškai laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, bet ir užtikrinti, kad šių reikalavimų laikytųsi pavaldūs pareigūnai ir tuo būtų užtikrinti į policijos įstaigą besikreipiančių asmenų teisėti interesai ir lūkesčiai. Be to, pareiškėjo A. T. teiginiai, jog G. V. priimtas ir jo patvirtintas nutarimas įsiteisėjo, nebuvo apskųstas ir panaikintas, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, vertintini kritiškai, kadangi surinktos medžiagos pakanka konstatuoti, jog tikrinant informaciją nebuvo nustatyti nukentėjusieji ir administracinį teisės pažeidimą galbūt padarę asmenys (panaikinti nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje gali tik teismas (LR ATPK 292 str.), o apskųsti priimtą nutarimą gali tik asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas), todėl niekam (nei nukentėjusiems, nei pripažintiems kaltais asmenims) nebuvo sudaryta galimybė šį sprendimą skųsti. A. T. veiksmus, kuomet jis matydamas, kad gauta informacija nebuvo tikrinama, 2009-11-09 patvirtino G. V. priimtą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kurie pasireiškė nerūpestingu tarnybinių pareigų vykdymu, vertina kaip tarnybinį nusižengimą, už kurį jam skirtina tarnybinė nuobauda. Taip pat pažymėjo, kad tokiais A. T. veiksmais sudaromos sąlygos pavaldiems pareigūnams netinkamai rinkti jiems pavestas nagrinėti medžiagas bei priimti nepagrįstus sprendimus. Be to, 2009 m. dėl Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK PS viršininko A. T. netinkamo pavaldžių pareigūnų darbo organizavimo ir kontrolės buvo atlikti 4 tarnybiniai patikrinimai. Pirmuoju atveju pareiškėjas A. T. buvo griežtai įspėtas; antruoju - skirta tarnybinė nuobauda - pastaba; dviem paskesniais atvejais buvo įspėtas. Tačiau akivaizdu, jog šios priemonės buvo nepakankamai veiksmingos ir nepasiekė norimų ir siekiamų tikslų.
Atkreipė dėmesį, kad 2010-04-13 VRM Personalo departamente patvirtinta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), dėl A.T. skundo tyrimo. Konstatuota, kad 2010-03-15 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-9 padarytos išvados Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK Prevencijos skyriaus viršininko Aido Triaušio atžvilgiu dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo iš esmės yra teisingos, jos pagrįstos patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, Vilniaus AVPK viršininko K. L. 2010-03-16 įsakymu Nr. 10-TE-133 A. T. skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, yra adekvati jo padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl teisinio pagrindo siūlyti ją naikinti nėra. Taip pat nurodo, kad visi pažeidimai buvo išsamiai aprašyti 2010-03-15 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 10-7-IS-9, kurioje ir buvo konkrečiai nurodyta, kokius pažeidimus pareigūnai padarė. Statutas apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Statuto 26 str. įtvirtina, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų. Dėl pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis Tvarkos nuostatomis. Vilniaus AVPK viršininkas 2010-03-19 įsakymu Nr. 10-TE-133 pareigūnui tarnybinė nuobauda - papeikimą - paskyrė, įvertinęs visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 27-29).
Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Kaip nustatyta pareiškėjo, jo atstovės ir atsakovo atstovų paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, 2010-01-12 Vilniaus AVPK viršininkas pavedė Vidaus tyrimų skyriui patikrinti namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų kolektyviniame pareiškime nurodytus teiginius, susijusius su šiame name įsikūrusios UAB „Anari“ veikla nelegaliai saugant ir prekiaujant degalais bei policijos pareigūnų neveiklumu tiriant tokią minėtos įmonės veiklą (b. l. 71-72). Atliekant tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad 2009-08-24, 17.58 val., iš Bendrojo pagalbos centro į Vilniaus AVPK OVS elektroniniu paštu buvo persiųsta įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos kortelė, kurioje nurodyta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš medinio sandėliuko nelegaliai prekiaujama degalais (I tomas, b. l. 84). Patikrinti informaciją buvo nusiųstas Patrulis-34, kurio sudėtyje dirbo Vilniaus AVPK vyriausiasis patrulis E. F. ir patrulis V. U., kurie nurodytu adresu esančiame sandėliuke rado apie 100 l degalų ir apie tai informavo Vilniaus AVPK OVS vyresnįjį specialistą E. S., Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK nebuvo informuotas apie įvykį (b. l . 11-12, 107-112, 121, 127, 129). Bendrasis pagalbos centras 2009-10-16, 17.22 val., į Vilniaus AVPK OVS elektroniniu paštu persiuntė įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos kortelę, kurioje nurodyta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme nelegaliai prekiaujama degalais (b. l. 83), į vietą nuvykę patruliai prekybos degalais fakto nematė (b. l. 87). Šis įvykis 2009-10-16 registruotas Vilniaus AVPK Vilniaus 3 PK (I tomas, b. l. 88), įvykio atskaitą pavesta patikslinti Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK PS tyrėjai G. V., kuri, iš esmės įvertinusi tik vyriausiojo patrulio E. F. 2009-10-16 tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, 2009-11-03 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (I tomas, b. l. 86), šį nutarimą patvirtino Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK PS viršininkas A.T. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Vilniaus AVPK VTS tyrėja 2010-03-15 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodė, kad A. T., organizuodamas, kontroliuodamas ir koordinuodamas jam pavaldžių pareigūnų veiklą tiriant Bendrosios pagalbos centre 2009-10-16, 17.22 val., registruotą pranešimą apie įvykį, nevykdė Prevencijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 13 ir 16 p. reikalavimų ir netinkami vykdė 14 p. reikalavimus, tokie jo veiksmai vertinami kaip aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas, netinkamas vadovaujamo padalinio veiklos organizavimas, pavaldiems pareigūnams pavestų užduočių vykdymo kontroliavimas bei VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. pažeidimas (b. l. 32-45). Vilniaus AVPK viršininkas, 2010-03-15 patvirtinęs šią tarnybinio patikrinimo išvadą, 2010-03-16 įsakymu Nr. 10-TE-133 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK PS viršininkas A. T. skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 31).
Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas: Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 Nr. 5-V-384, kuris nustato pagrindinius viešosios policijos prevencijos padalinio vyriausiųjų tyrėjų, vyresniųjų tyrėjų, tyrėjų, vyriausiųjų patrulių, vyresniųjų patrulių ir patrulių uždavinius ir pareigines funkcijas, be kita ko, numato: pagrindiniai apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos uždaviniai yra: vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją; užtikrinti gyventojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pagal kompetenciją teikti jiems socialinę pagalbą (18-18.2 p.); apylinkės inspektorius teisės aktų nustatyta tvarka priima ir nagrinėja gyventojų pareiškimus, prašymus ir skundus (toliau – pareiškimas) (38 p.); gavus pareiškimą, policijos komisariato vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas užrašo rezoliuciją: „Pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK ...... straipsnį“ – jei surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ar nagrinėti bylas yra policijos kompetencija ir jeigu yra akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo požymių; „Patikslinti įvykio aplinkybes“ – kai kyla pagrįstų abejonių dėl administracinio teisės pažeidimo požymių; „Pradėti administracinę procedūrą“ – jeigu akivaizdžiai nėra administracinio teisės pažeidimo, nusikalstamos veikos požymių (39-39.3 p.); apylinkės inspektorius, gavęs pareiškimą su rezoliucija, nurodyta Aprašo 39.1 punkte: pareiškimą nagrinėja vadovaudamasis ATPK ir, baigęs nagrinėti, priima vieną iš ATPK 287 straipsnyje („Nutarimų rūšys“) nurodytų nutarimų arba formuoja administracinio teisės pažeidimo bylą; pareiškimą nagrinėja (kol bus priimtas nutarimas) ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Esant būtinumui, nagrinėjimo terminas pratęsiamas. Pratęsimas įforminamas laisvos formos nutarimu, bet nutarimo turinys turi atitikti ATPK 286 straipsnyje („Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinys“) nustatytus reikalavimus. Apie pareiškimo nagrinėjimo termino pratęsimą informuoja pareiškėją (41-41.2 p.); apylinkės inspektorius, baigęs nagrinėti pareiškimą, apie rezultatus informuoja pareiškėją (42 p.); apylinkės inspektorius, gavęs pareiškimą su rezoliucija, nurodyta Aprašo 39.1 punkte, ir: nustatęs visus administracinio teisės pažeidimo požymius, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylą perduoda nagrinėti kompetentingam pareigūnui (organui); nenustatęs visų administracinio teisės pažeidimo požymių, surašo nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (jeigu ji nebuvo pradėta, priimamas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos) ir pateikia jį tvirtinti įgaliojimus turinčiam pareigūnui (jei apylinkės inspektorius neturi įgaliojimų priimti nutarimų). Nutarimas surašomas laisva forma, bet laikantis ATPK 286 straipsnyje („Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinys“) nurodytų reikalavimų. Nutarimo kopija išsiunčiama (įteikiama) nukentėjusiajam, išaiškinus apskundimo tvarką (43-43.2 p.); apylinkės inspektorius, nagrinėdamas pareiškimus, privalo surinkti visus įrodymus, kurie pagrindžia arba paneigia administracinio teisės pažeidimo buvimą ir asmens kaltumą (44 p.); apylinkės inspektorius, gavęs pareiškimą su Aprašo 39.3 punkte nurodyta rezoliucija, jį nagrinėja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (45 p.); gavus informacijos, kad asmenys verčiasi nelegaliu alkoholinių gėrimų gaminimu ar prekyba ar kita neteisėta veikla, ir nenustačius administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių, tačiau turint duomenų, kad tokia nelegali veikla gali būti vykdoma, informacija toliau tikslinama (kaupiama rašytinė informacija, t. y. paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, protokolų kopijos ir kt.). Medžiaga pradedama kaupti policijos komisariato arba prevencijos padalinio vadovui užrašius rezoliuciją ir asmeniškai kontroliuojant gautos informacijos tikslinimo eigą bei terminus (28 p.). Šiuo atveju tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK Prevencijos skyriaus tyrėja G. V., vykdydama jai rezoliucija „patikslinti įvykio aplinkybes“ pavestą atlikti Bendrosios pagalbos centre 2009-10-16, 17.22 val., registruoto pranešimo apie įvykį tyrimą, jokių veiksmų, kuriais būtų patikslintos su registruotu įvykiu susijusios aplinkybės, neatliko: įvykio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jos jau tarnybinio patikrinimo metu tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, t. y. kad ji, tikrindama panešimą, 2009-10-22 ir 2009-10-28 apžiūrėjo garažą, esantį prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tokie duomenys neatsispindi jos 2009-11-03 priimtame nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kuris, sprendžiant iš motyvuojamosios dalies turinio, priimtas įvertinus vien tik Vilniaus AVPK vyriausiojo patrulio E. F. 2009-10-26 tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis (b. l. 86-89, 91). Nors dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų veiksmų, kuriuos, tyrėjo nuomone, G. V. turėjo atlikti, tačiau neatliko tikrindama 2009-10-16 pranešimą, apimties pagrįstumo gali kilti abejonių, kadangi tyrimo perspektyvumas būtų paaiškėjęs atlikus bent keletą iš jų, tačiau akivaizdu, kad, atsižvelgiant į įvykio ataskaitoje nurodytus duomenis, kad tai jau ne pirmas pranešimas apie prekybą šioje vietoje kuru, G. V. turėjo pasidomėti apie anksčiau registruotus pranešimus ir įvertinti juose esančius duomenis, apklausti bent dalį namo gyventojų, kurie galėtų paneigti ar patvirtinti pranešime nurodytas aplinkybes dėl prekybos kuru, asmenį ar asmenis, kurie įtariami užsiimantys tokia veikla, be to, jau vertinant įvykius retrospektyviai, netgi 2009 m. 10-11 mėn. nesurinkus pakankamai duomenų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, turėjo būti užvesta „kaupiamoji“ byla, kadangi iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų kolektyvinio pareiškimo matyti, kad prekyba degalais šioje vietoje galėjo būti vykdoma iki 2010 m. sausio mėnesio. Pareiškėjo ir jos atstovės teiginiai, susiję su aplinkybe, kad pranešimas buvo anoniminis, todėl, atsižvelgiant į LR viešojo administravimo įstatymo nuostatas, apskritai neturėjo būti tiriamas, o 2009-11-03 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra galiojantis, atitinkamai – nėra pagrindo konstatuoti su pareiškimo tyrimu susijusių veiksmų neteisėtumo, yra nepagrįsti: Bendrosios pagalbos centre 2009-10-16, 17.22 val., registruotas pranešimas apie įvykį, turintį administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl LR viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ne administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, o administracinės procedūros pradėjimą, tame tarpe skundo nenagrinėjimą jam esant anoniminiu, netaikytinos. Be to, LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 3 d. numato, kad anoniminiai skundai tik „gali būti” nenagrinėjami, o šiuo atveju pranešimas buvo nagrinėjamas; aplinkybė, kad 2009-11-03 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos įstatymų nustatyta nėra pripažintas nepagrįstu ir negaliojančiu, savaime neužkerta kelio vertinti, ar nagrinėjant medžiagą, kurioje jis priimtas, nebuvo padaryti pažeidimai, reglamentuojantys tokio tyrimo atlikimą.
Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK Prevencijos skyriaus tyrėja G. V., vykdydama Bendrosios pagalbos centre 2009-10-16, 17.22 val., registruoto pranešimo apie įvykį tyrimą, nesilaikė Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 Nr. 5-V-384, nuostatų, reglamentuojančių pareiškimų dėl veikų, turinčių administracinių teisės pažeidimų požymių, tyrimo, dėl ko, iš esmės nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių administracinio teisės pažeidimo buvimą, buvo priimtas 2009-11-03 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, galima teigti, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK prevencijos viršininkas A. T., patvirtinęs šį nutarimą, aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas, numatytas Prevencijos skyriaus viršininko 13-14, 16 p. (b. l. 101-102) – organizuoti pareiškimų nagrinėjimą Prevencijos skyriuje, kadangi, kaip jau minėta, dėl šio įvykio nebuvo užvesta „kaupiamoji“ byla, kas daroma su prevencijos padalinio vadovo nurodymu (rezoliucija) ir asmeniškai kontroliuojant gautos informacijos tikslinimo eigą bei terminus, kontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų veiklą ir tinkamai nagrinėti policijai žinybingas administracinių teisės pažeidimų bylas, atitinkamai – tarnybinė nuobauda jam paskirta pagrįstai ir, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, sukeltus padarinius, kaltę, duomenis, charakterizuojančius asmenį (pažeidimo padarymo metu, kaip matyti iš A. Triaušio tarnybos bylos, turėjo galiojančią nuobaudą – pastabą), individualizuota tinkamai.
Pareiškėjo ir jo atstovės teiginiai, susiję A. T. kaltės dėl padarytų pažeidimų nebuvimu, yra nepagrįsti: aplinkybė, kad pareiškėjo darbo krūvis, dėl atliekamo darbo apimčių, pavaldžių pareigūnų trūkumo ir esamų patirties stokos, yra didelis, būtų reikšmingas tuo atveju, jei padarytų pažeidimų pobūdis būtų susijęs su nesavalaikiu, o ne netinkamu pareigų atlikimu, be to, šiuo atveju akivaizdu, kad veiksmai, kuriuos turėjo atlikti pareiškėjas tam, kad užtikrintų tinkamą pareiškimo išnagrinėjimą (atlikto tyrimo įvertinimas ir nurodymų atlikti papildomą aplinkybių tyrimą pavaldžiam pareigūnui davimas), atsižvelgiant į jo patirtį vidaus tarnyboje, išsilavinimą, neužimtų daug laiko.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos LR vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308, 19 ir 20 p. numato, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo medžiagos, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2010-01-12 (b. l. 71-72), 2010-02-11 jo atlikimo terminas pratęstas iki 2010-03-13 (b. l. 73), o tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2010-03-15 (b. l. 32-45), t. y. pažeidus Tarnybinių patikrinimo atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 19 p. numatytą terminą. Nors 2010-03-13, t. y. paskutinė tarnybiniam patikrinimui atlikti nustatyto termino diena, buvo nedarbo diena ir pirma darbo diena buvo 2010-03-15, t. y. tarnybinio patikrinimo išvados surašymo diena, pagrindo skaičiuoti minėtą terminą vadovaujantis analogija, numatyta LR DK 26 str. 3 d., nėra, kadangi nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas to nenumato. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta nepažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 26 str. 3 d. numatyto termino, tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pažeistas itin nežymiai ir niekaip neįtakojo objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir sprendimo pagrįstumo, naikinti ginčijamo įsakymo dėl minėto pažeidimo nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 13 str.), ne kartą yra pažymėjęs, kad įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų gali būti panaikintas tik konstatavus, jog buvo iš esmės pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės, ir tai turėjo (galėjo turėti) įtakos įstatymais bei poįstatyminiais teisės aktais nustatytoms tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėms, kai dėl tokio pažeidimo galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados (Administracinių teismų praktika, Nr. 9, 254-450 l.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Arūnas Dirvonas