Civilinė byla Nr. e2YT-305-514/2019

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01508-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.1; 3.2.7.1; 3.4.5.19

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 4 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,

sekretoriaujant Vilmai Grosienei,

dalyvaujant pareiškėjai G. B., pareiškėjos atstovei adv. Jovytai Piekienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių  inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. S..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja prašė atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos Z. S., mirties (mirusios 2002 m.  rugpjūčio 5 d.) priimti. Nurodė, kad po motinos mirties liko palikimas -piniginė kompensacija, apie kurią pareiškėja sužinojo tik iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 8 d. rašto. Pareiškėja, nežinodama, kad yra likusi neišmokėta piniginė kompensacija, į notarų biurą dėl  palikimo priėmimo nesikreipė.  Mano, jog priežastis, dėl kurios pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, turi būti pripažinta svarbia.

Pareiškėja, jos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad mama jokio registruotino turto nebuvo įgijusi, todėl  į notarų biurą dėl pavelėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškėjos pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą paliko spręsti teismui, prašė civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. 

Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į patikslintą pareikšimą nepateikė, pirminiu atsiliepimu nurodė, jog į palikimą nepretenduoja.

Pareiškimas tenkinamas.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja neturėjo informacijos apie neišmokėta kompensaciją, todėl nelaikė būtina kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl informacijos apie likusį po motinos mirties turtą neturėjimo. Pareiškėja, žinodama, kad mirusi mama jokio registruotino ar kito vertingo turto neturėjo, nors ir būdama palikėjos įstatyminė įpėdinė, neturėjo pagrindo tikėtis palikimo ir kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmai po palikėjos mirties negali būti vertintini kaip nerūpestingi, neatidūs ar neapdairūs.

Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą palikimui priimti, svarbu tai, kad ji sužinojusi apie po motinos mirties likusį turtą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, pareiškė norą palikimą priimti. Byloje esantys duomenys rodo, kad pareiškėja apie po motinos Z. S. mirties likusį turtą – neišmokėtą pinginę kompensaciją - sužinojo iš 2018 m. spalio 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriuo pareiškėja kaip įpėdinė buvo informuota apie likusį turtą po motinos mirties su pasiūlymu pradėti vykdyti paveldėjimo procedūras. Pareiškėja, gavusi tokią informaciją, iš karto kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė pareiškimą teismui, t. y. ėmėsi nuoseklių veiksmų dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nors pirminis prašymas buvo pateiktas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, tačiau pareiškėją taip išreiškė valią palikimą priimti, todėl  jos kreipimasis su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises.

.                                       Atsižvelgtina į tai, kad paveldėjimo byla po Z. S. mirties užvesta nebuvo, palikimas nėra priimtas, Valstybinė mokesčių inspekcija per 16 metų neįgyvendino teisės priimti palikimą, neturėjo išlaidų jo administravimui ar pan. Darytina išvada, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis valstybės nei kito suinteresuoto asmens S. S., nepretenduojančios į palikimą, interesų, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastimis ir šis terminas atnaujintinas (CK 5.50, 5.57 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos G. B. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po tėvo Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. rugpjūčio 5 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja                                                   Aušra Volskytė