Baudžiamoji byla Nr. PK-1808-865/2013

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00098-2013-1

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 13 d.

Vilnius

                     Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

išnagrinėjusi I.B., gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš J.G., gyv. (duomenys neskelbtini), ir L.S., gyv. (duomenys neskelbtini), kurios kaltinamos įžeidimu, -

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas I. B. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. G. ir L. S. už įžeidimą.

Skundas grąžintinas pareiškėjai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies  a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėja nurodo, jog jos minimos J. G. ir L. S. ją įžeidinėja morališkai, koridoriuje, bendroje virtuvėje, sakė, kad ji, pareiškėja, neturi teisės vaikščioti, dėl to, kad ji turi grupę. Pareiškėja prašo priteisti moralinę žalą, nes gyvena tik su vaistais. Pareiškėja nenurodo konkretaus straipsnio ar jo dalies, pagal kurį prašo patraukti minimas moteris baudžiamojon atsakomybėn, taip pat nenurodo, kuo pasireiškė jos įžeidimas, t.y., būtent, kokius žodžius, įžeidžiančius pareiškėją, pavartojo jos pareiškime minimi asmenys. Be to, nėra nurodyta galimai padarytos nusikalstamos veikos data, laikas, nėra nurodyta kokio dydžio neturtinę žalą prašo priteisti pareiškėja, kiti duomenys – liudytojai, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjos minimas aplinkybes. Dėl to pareikštas kaltinimas nekonkretus.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog I. B. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

                      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

n u t a r i a:  

                     atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą I.B. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjai.

                     Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                  Irma Randakevičienė