Civilinė byla Nr. e2A-77-577/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00384-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumanta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RGB Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jumanta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumanta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RGB Baltic“ dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RGB Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jumanta“ 91 901,92 Eur skolą, 927,62 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. kovo 8 d. šalys sudarė rangos darbų sutartį Nr. 2021/03/08 (toliau – ir Sutartis I), kuria rangovė (ieškovė) įsipareigojo atlikti sklypo formavimo, lauko vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus tinklų, pravažiavimo kelių, atraminės sienos įrengimo bei gerbūvio darbus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo priimti rangovės atliktus darbus ir už juos atsiskaityti Sutartyje I numatyta tvarka.

3.       2021 m. spalio 19 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2021/EV/05 (toliau – ir Sutartis II), kuria rangovė (ieškovė) įsipareigojo pagal užsakovės (atsakovės) jai pateiktą techninį darbo projektą Nr.181126-SSP – DP – SK1 ir sklypo vertikalinį planą (A laida) savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti atraminių sienų su visais priklausiniais, išskyrus betoninius laiptus ir parapetą, įrengimo statybos darbus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo priimti rangovės atliktus darbus ir už juos atsiskaityti Sutartyje II numatyta tvarka. Sutarties II 1.1 punkte šalys susitarė, kad pagal Sutartį I sienos iš blokelių įrengimas neatliekamas, todėl Sutarties I kaina mažinama 148 630 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). 2021 m. spalio 19 d. šalys sudarė susitarimą dėl Sutarties II papildymo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo nustatė atsiskaitymo pagal Sutartį II tvarką.

4.       Ieškovė, atlikusi Sutartyje I ir Sutartyje II numatytus darbus, juos užfiksavo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose ir pateikė pasirašyti atsakovei. 2022 m. spalio 6 d. ieškovė perdavė atsakovei dalį dokumentacijos, įskaitant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1, 4, 7, 1–1. 2022 m. spalio 17 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl pateiktos dokumentacijos netikslumų ir trūkumų. 2022 m. lapkričio 9 d. ieškovė perdavė atsakovei likusią dokumentaciją.

5.       Atsakovė 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimu atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus, t. y. nepasirašė 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų akto Nr. 1, pateikto atsakovei 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų akto Nr. 7, pateikto atsakovei 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų akto Nr. 1-1, pateikto atsakovei 2022 m. rugsėjo 7 d. Atsakovė nėra pasirašiusi ir atliktų darbų akto Nr. 4.

6.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo ir pretenziją dėl atsiskaitymo už darbus, t. y. pareikalavo per 7 dienas sumokėti ieškovei 91 901,92 Eur skolą. Atsakovė atsisakė įvykdyti ieškovės reikalavimą, atsisakymą grįsdama pretenzijomis dėl darbų trūkumų.

7.       Pasak ieškovės, atsakovės teiginiai, kad atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyti darbai nėra atlikti, t. y. nuotekų siurblinės montavimo darbai nėra baigti, neteisingi. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus vandenys“ yra priėmusi ieškovės sumontuotą nuotekų siurblinę. Atsakovės pretenzijos, jog atliktų darbų aktuose Nr. 4 ir Nr. 7 išvardintų darbų nepatvirtino techninis prižiūrėtojas, taip pat neatitinka tikrovės. Ieškovė pažymėjo, kad jos darbai yra priimti, techninis prižiūrėtojas neturėjo pastabų dėl darbų kokybės ir masto. Ieškovės nuomone, atsakovės atsisakymo atsiskaityti motyvas, jog į atliktų darbų aktą Nr. 1-1 įtraukti darbai yra papildomi darbai, kurie nebuvo suderinti su atsakove, taip pat nepagrįstas. Atsiradus poreikiui atlikti atliktų darbų akte Nr. 1-1 išvardintus papildomus darbus ieškovė apie tai pranešė atsakovei ir su atsakovės projekto vadovu D. J. susitarė dėl papildomų darbų. Be to, ieškovės atliktų darbų vertė yra sąlyginai nedidelė (847 Eur), todėl nemokėdama daugiau kaip 91 000 Eur, atsakovė elgiasi nesąžiningai.

8.       Iš viešai prieinamos informacijos žinoma, kad pirmojo etapo namai yra priduoti, o tai reiškia, jog užsakovė rangovės darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, todėl turi už darbo rezultatą sumokėti sulygtą kainą.

9.       Remdamasi Sutarties I 5.1 bei 9.2 punktais, Susitarimo 2 punktu, Sutarties II 9.1 punktu bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovė vengia sumokėti 91 901,92 Eur už atliktus darbus, ieškovė paskaičiavo 927,62 Eur delspinigius.

10.       Atsakovė UAB „Jumanta“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „RGB Baltic“ atsakovei UAB „Jumanta“ 147 333,67 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, laiku neatliko darbų, nereagavo į daugkartinius atsakovės raginimus užbaigti darbus, 2023 m. sausio 6 d. pranešimu vienašališkai nutraukė rangos sutartis nuo 2023 m. sausio 13 d. Pasak atsakovės, ieškovė neteisėtais veiksmais pažeidė sutartines prievoles ir sukėlė atsakovei nuostolius.

12.       2023 m. kovo 3 d. antstoliui D. S. atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, ieškovės atstovas pripažino, jog nuotekų siurblinės automatika nėra sumontuota, nuotekų siurblinė nėra paleista. Yra pagrindas konstatuoti ieškovės neteisėtus veiksmus pažeidus Sutartį I, laiku neatlikus sutartyje numatytų darbų ir dalies darbų visiškai neatlikus. Ieškovė yra profesionalus statybų rinkos dalyvis, todėl jos atsakomybė kyla be kaltės. Pasisakydama dėl žalos, atsakovė pažymėjo, kad šalys sudarė fiksuotos kainos rangos sutartį, todėl atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti darbus už kainas, nustatytas Sutarties I priede (lokalinė sąmata). Ieškovei pažeidus Sutartį I ir laiku neatlikus darbų, atsakovė buvo priversta ieškoti kitų rangovų, kurie atliko darbus (mažoji bendrija (toliau – MB) „Rupokona“, MB „Lietaus projektai“, lokalinės sąmatos 7 ir 8 skyriai), tačiau kainos jau buvo padidėjusios. Lokalinės sąmatos 6 skyriuje nustatyti darbai, kurių ieškovė neatliko, šiuo metu nėra atlikti, todėl atsakovė prašė būsimos žalos pagal AB „Eurovia Lietuva“ preliminarų pasiūlymą. Iš viso atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 147 333,67 Eur žalos atlyginimą. Teigia, jog ieškovės veiksmai (neveikimas), t. y. darbų neatlikimas laiku, kai kurių darbų neatlikimas, priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovės patirtais ir būsimais nuostoliais.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

13.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „RGB Baltic“ iš atsakovės UAB „Jumanta“ 91 901,92 Eur skolą, 927,62 Eur delspinigius ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 17 036,23 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1 671 Eur žyminį mokestį. Atsakovės UAB „Jumanta“ priešieškinį teismas atmetė.

14.       Teismas pažymėjo, kad ieškovei pateikus darbų priėmimo–perdavimo aktus, atsakovė juose darbų trūkumų nenurodė, pateikė tik 2022 m. spalio 17 d. pranešimą dėl dokumentacijos netikslumų ir trūkumų, kuriuos ieškovė ištaisė, todėl nebeturi teisės remtis šiais trūkumais.

15.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus (2022 m. gruodžio 5 d. AB „Vilniaus vandenys“ paslėptų darbų patikrinimo aktą, siurblinės techninį pasą, gamintojo 2023 m. kovo 2 d. patikrinimo aktą, paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 14, statybos darbų žurnalą Nr. 1, AB „Vilniaus vandenys“ hidraulinio bandymo aktus, vamzdynų TV diagnostiką, geodezines nuotraukas, liudytojų M. S. (techninio prižiūrėtojo), D. J. (dirbusio atsakovo darbų vadovu) parodymus), teismas konstatavo, kad atliktų darbų aktuose Nr. 1, Nr. 7 nurodyti darbai yra atlikti, be to, neturi trūkumų. Atsakovės argumentus, jog atliktų darbų aktuose Nr. 4 ir Nr. 7 įvardinti darbai nėra patvirtinti techninio prižiūrėtojo, dėl to jie negali būti priimti bei apmokėti, teismas laikė nepagrįstais dar ir dėl to, kad pagal Sutartį I darbų apmokėjimas nėra susietas su techninės priežiūros aktų pasirašymu. Sutartyje I numatyta, jog darbai apmokami per 10 dienų nuo akto ir sąskaitos pateikimo. Darbų trūkumų techninis prižiūrėtojas bei atsakovė nenurodė. 

16.       Ieškovė pripažįsta, kad siurblinė nebuvo paleista, tačiau pagal Sutartį I tai atskiras darbas, už kurį numatyta sumokėti 13 000 Eur. Be to liudytojai patvirtino, jog paleisti siurblinę buvo neįmanoma, nes tuo metu dar nebuvo pastatyti namai ir nebuvo nuotekų.

17.       Iš ieškovės teismui pateiktų įrodymų dėl darbų priėmimo perdavimo akte Nr. 4 nurodytų darbų (atraminių sienų įrengimo) teismas nustatė, kad visi darbai įrašyti į statybos darbų žurnalą, darbų vadovas yra pasirašęs, darbus patikrino techninę priežiūrą vykdantis darbuotojas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas M. S.. Tai, jog minėti darbai buvo atlikti paliudijo ir D. J., dirbęs atsakovės darbų vadovu. Įvertinęs UAB „Geomanai“ atraminių sienučių nužymėjimo aktą, teismas padarė išvadą, kad atraminės sienutės buvo įrengtos pagal projektą. Atsakovė neginčija, jog atraminės sienutės įrengtos ir ant jų stovi namai, kiti rangovai joms įrengti samdomi nebuvo.

18.       Iš liudytojo D. J. parodymų teismas nustatė, jog į atliktų darbų aktą Nr. 1–1 įtraukti darbai už 836,31 Eur (papildomi darbai) buvo suderinti su atsakove. Teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti liudytojo parodymais.

19.       Teismas atsižvelgė ir į tai, kad šalys neginčija, kad ieškovės atliktais darbais naudojamasi.

20.       Iš įrodymų visumos teismas padarė išvadą, jog darbų perdavimo priėmimo aktuose Nr. 1 (nuotekų siurblinės įrengimo darbai už 29 045,45 Eur), Nr. 7 (vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų, lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbai – 19 819,52 Eur), darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 4 (atraminių sienų įrengimo darbai – 59 759, 50 Eur) bei akte Nr. 1–1 (darbai už 836,31 Eur), atlikti tinkamai ir be trūkumų, todėl atsakovė privalo ieškovei apmokėti už atliktus darbus 91 901,92 Eur.

21.       Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą (darbų kainos sumažinimą), t. y. nepateikė įrodymų, kad ieškovė neatliko kai kurių statybos rangos darbų, juos atliko netinkamai, panaudojo ne visas ar kitas nei privalėjo panaudoti medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, darbus atlikdama per trumpesnį nei privalėjo atlikti laiką ir pan. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 91 901,92 Eur apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo. Remdamasis Sutarties I 5.1 punktu, 9.2 punktu, Susitarimo 2 punktu, Sutarties II 9.1 punktu, teismas nurodė, jog nuo neapmokėtos už darbus sumos delspinigiai yra 927,62 Eur.

22.       Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas pažymėjo, kad atsakovė neturi kaltinti ieškovės pažeidus Sutartį I ir neužbaigus joje numatytų darbų, kadangi atsakovė, nevykdydama pareigos priimti darbus ir už juos atsiskaityti, pirma pažeidė Sutartį I, todėl sutartys buvo nutrauktos.

23.       Teismo vertinimu, neegzistuoja nė viena sąlyga teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą, nes sutartis nutraukta 2023 m. sausio 6 d. ne atsakovės, o ieškovės iniciatyva, sutartis nutraukta dėl atsakovės padaryto pažeidimo, sutarties nutraukimo teisėtumas neginčijamas. Be to, ieškovė prašo kainų skirtumo tarp ieškovės kainų ir UAB „Rupokona“, UAB „Lietaus projektai“ bei AB „Eurovia Lietuva“ komercinio pasiūlymo kainų, tačiau pakeičianti sutartis su AB „Eurovia Lietuva“ nėra sudaryta; atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad kelio pagrindus įrengė kita rangovė ir kad AB „Eurovia Lietuva“ lentelėje nurodytų darbų neatliks; atsakovė ir liudytojai patvirtino, jog yra pakeistas kelių sprendinys (vietoje asfalto pasirinktos trinkelės), todėl AB „Eurovia Lietuva“ komercinis pasiūlymas, skirtas asfalto pagrindams, nebeaktualus. Sutartys su UAB „Rupokona“ bei „Lietaus projektai“ sudarytos dar nenutraukus Sutarties I su ieškove, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pakeičianti sutartis turi būti sudaroma po sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, jog atsakovės prie priešieškinio pridėta lentele, kuria atsakovė grindžia nuostolius, teismas negali remtis, nes įrodymų, patvirtinančių joje nurodytus duomenis, atsakovė nepateikė.

24.       Teismas atkreipė dėmesį, jog priešieškinyje prašomi priteisti nuostoliai nėra darbų vėlavimo pasekmė. Atsakovė netaikė ieškovei netesybų, sutarčių dėl to nenutraukė, nuostolių dėl vėlavimo priteisti neprašo, todėl nėra priežastinio ryšio su prašomais nuostoliais. Dėl šios priežasties teismas nepasisakė dėl ieškovės darbų atlikimo terminų. Atsakovei neįrodžius patirtų nuostolių, teismas priešieškinį atmetė.

 

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

25.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Jumanta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „RGB Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Jumanta“ atmesti, o atsakovės UAB „Jumanta“ priešieškinį ieškovei UAB „RGB Baltic“ tenkinti. Tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad nėra pagrindo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.       Teismas netinkamai aiškino teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nevertino visų byloje esančių įrodymų, pažeidė rungtyniškumo ir dispozityvumo principus. Teismas sprendimą iš esmės motyvavo tik ieškovės pozicija, nenurodė, kodėl atsakovės motyvai (įrodymai) turėtų būti nenagrinėjami ar atmetami.

25.2.       Apeliantė pabrėžia, kad teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovės pastabų ieškovei dėl dokumentacijos trūkumų, aplinkybės, jog darbų kiekiai bei kokybė nebuvo patvirtinti statybos techninio prižiūrėtojo. Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. (statybos techninis prižiūrėtojas) nurodė, kad ieškovė teikė atskirus dokumentus, būtinus darbams ir jų kokybei pagrįsti, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai nepatvirtino, jog visus trūkumus ieškovė ištaisė.

25.3.       Dėl teismo motyvų, kad pagal Sutartį I darbų apmokėjimas nėra susietas su techninės priežiūros pasirašymu aktuose, apeliantė pažymi, jog akte Nr. 4 įvardinti darbai buvo atliekami ne pagal Sutartį I, bet pagal Sutartį II, tačiau teismas nenagrinėjo Sutarties II sąlygų. Tai, kad ieškovės darbai nebuvo tinkamai patikrinti ir patvirtinti statybos techninio prižiūrėtojo, įrodo statybos darbų žurnalai. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog ankstesnius darbų perdavimo aktus statybos techninis prižiūrėtojas yra patvirtinęs, šie darbai buvo patvirtinti ir statybos darbų žurnaluose. Atsakovė įsitikinusi, kad šie darbai buvo atlikti tinkamai, todėl už juos atsiskaitė.

25.4.       Remdamasi teisiniu reglamentavimu (Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 (toliau – STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“), nuostatomis), tiek ir ankstesniu susiklosčiusiu santykiu tarp šalių, apeliantė teigia, jog teismas negalėjo kitaip aiškinti Sutarties I, Sutarties II sąlygų, nei taip, kad darbai laikomi atliktais tinkamai (kokybės ir apimties atžvilgiu), kai juos patikrina ir patvirtina statybos techninis prižiūrėtojas.

25.5.       Pasisakydama dėl teismo motyvų, susijusių su atliktų darbų aktu Nr. 1, apeliantė nurodo, jog 2022 m. gruodžio 5 d. AB „Vilniaus vandenys“ paslėptų darbų patikrinimo aktas neįrodo, kad nuotekų siurblinė ir kiti šiame akte nurodyti darbai buvo atlikti ir yra tinkamos kokybės. Nuotekų siurblinė nėra priduota. Gamintojo 2023 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas taip pat neįrodo, jog nuotekų siurblinė ir kiti darbų priėmimo akte Nr. 1 nurodyti darbai buvo atlikti ir buvo tinkamos kokybės. Paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 14 yra techninio prižiūrėtojo M. S. parašas bei siūlymas „tęsti darbus“, tačiau šis aktas pasirašytas 2021 m. gruodžio 22 d., o statybos darbų žurnale Nr. 1 prie nuotekų siurblinės įrengimo darbų statybos techninio prižiūrėtojo parašo nėra. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Sutartį I, nuotekų siurblinės Q-4l/s“ kaina yra 14 000 Eur, tačiau ieškovė reikalavo 21 155,45 Eur, nuotekų siurblinės montavimo darbai kainuoja 3 500 Eur, o ieškovė reikalavo 5 000 Eur. Be to, teismas nenagrinėjo atsakovės pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad ieškovės 2022 m. gegužės 31 d. darbų perdavimo akte nurodoma, jog nuotekų siurblinė bei nuotekų debitomatis sumontuoti „0,85“, o statybos darbų žurnalo Nr. 1 duomenimis, su nuotekų siurbline susiję darbai po 2022 m. gegužės 31 d. nebuvo atliekami. Apeliantės teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės bei neturėjo pagrindo konstatuoti, kad visi darbų priėmimo akte Nr. 1 nurodyti darbai buvo atlikti ir buvo tinkamos kokybės.

25.6.       Statybos darbų žurnale Nr. 1 nuo 2022 m. lapkričio 11 d. nėra nė vieno statybos techninio prižiūrėtojo parašo, kuris patvirtintų, kad darbų priėmimo akte Nr. 7 ieškovės įvardinti darbai buvo atlikti ir buvo tinkamos kokybės. Ieškovės darbuotojo parašai negali įrodyti, jog visi darbai buvo atlikti. AB „Vilniaus vandenys“ hidraulinio bandymo aktai gali pagrįsti tik vieną iš darbų priėmimo akto Nr. 7 eilučių – Nr. 17 „Vandentiekio vamzdynų hidraulinis bandymas“. Dokumentai dėl vamzdynų TV diagnostikos buvo parengti 2021 m. birželio 29 d., todėl negali įrodyti ar paneigti darbų, kurie buvo atliekami 2022 metais, atlikimo. Geodezinės nuotraukos savaime nepatvirtina, kad visi darbų priėmimo akte Nr. 7 ieškovės įvardinti darbai buvo atlikti ir buvo tinkamos kokybės. Liudytojas M. S. turėjo pastabų dėl statybos žurnale nurodytų kiekių, teikė pastabas jas ištaisyti.

25.7.       Ieškovė reikalavo sumokėti už didesnį kiekį darbų nei šalys susitarė. Teismas nenagrinėjo atskirų ieškovės reikalaujamų sumų pagrįstumo. Pagal sąmatą turėjo būti atlikta 330 m „Vamzdynai D32 ir jungiamosios dalys“ darbų; iš ieškovės jau buvo priimta 280 m šių darbų, todėl neatliktų darbų kiekis turėjo būti 50 m. Ieškovė reikalavimą grindė darbų priėmimo aktu Nr. 7, kuriame nurodyti 109,53 m paminėtų darbų. Įrodymų, kad Sutartis I buvo pakeista ir atsakovė užsakė papildomus darbus, byloje nėra. Identiški atvejai konstatuoti ir dėl kitų darbų – „Žemės darbai, klojant vamzdyną šlapiuose gruntuose atskiroje tranšėjoje, kai vamzdžio D 32mm, neišvežant grunto, kai tranšėjos gylis iki 2 m“ (ieškovė reikalauja apmokėti už 59,53 m darbų, viršijančių Sutartyje I nustatytą kiekį), „Vamzdynai PVC d200 ir jungiamosios dalys“ (ieškovė reikalauja sumokėti už 46,56 m darbų, viršijančių Sutartyje I nustatytą kiekį), „Žemės darbai, klojant vamzdyną šlapiuose gruntuose atskiroje tranšėjoje, kai vamzdžio D iki 200mm“ (ieškovė reikalauja sumokėti už 46,56 metrus darbų, viršijančių Sutartyje I nustatytą kiekį).

25.8.       Teismas netyrė atliktų darbų akto Nr. 4 ir statybos darbų žurnalo Nr. 2 įrašų. Atliktų darbų akto Nr. 4 eilutėje „Sienos iš blokelių įrengimas (mūrijimas užpylimas skaldele deformacinės siūlės įrengimas be viršutinio parapeto detalės)“ Nr. 3 nurodyta, kad atlikta 234,21 m2 darbų, o iš statybos darbų žurnalo Nr. 2 įrašų matyti, jog atlikta 130 m2, 101 m2, 100 m2, 90,21 m2, t. y. beveik dvigubai didesnis kiekis šių darbų. Atliktų darbų akto Nr. 4 eilutėje „Filtruojančio drenažo sluoksnio įrengimas iš žvirgždo skaldelės palei sienos vertikalę“ Nr. 5 nurodyta, kad atlikta 170,2 m3 darbų, o statybos darbų žurnale Nr. 2 – 42 m3, 21 m3, 29,2 m3, 20 m3 (iš viso 112,2 m3), t. y. 60 m3 mažiau.

25.9.       Tik paslėptų darbų akte Nr. 1 yra statybos techninio prižiūrėtojo M. S. parašas. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 23 d. statybos darbų žurnale Nr. 2 nėra nė vieno statybos techninio prižiūrėtojo parašo.

25.10.       Teismo išvada, jog M. S. buvo priėmęs ieškovės darbus, kaip to reikalauja teisės aktai, nepagrįsta. M. S. teismo posėdyje patvirtino, kad tikrino ieškovės faktiškai atliekamus darbus, bet nepriėmė ieškovės pateikto atliktų darbų akto; buvo nurodęs, jog darbų kiekiai statybos darbų žurnale ir darbų akte neatitinka.

25.11.       Paaiškinimą, kad statybos techninio prižiūrėtojo parašų nebuvo dėl perrašyto statybos darbų žurnalo, teismas turėtų vertinti kritiškai, nes ieškovė iki teismo posėdžio, kuomet tokią versiją išsakė liudytojas, šia aplinkybe nesirėmė. Liudytojas kategoriškai nepatvirtino, jog buvo pasirašęs ankstesniame statybos darbų žurnale ir tik kaip galimą prielaidą nurodė, kad galėjo būti perrašomas statybos darbų žurnalas Nr. 2. Apeliantės nuomone, tokia versija abejotina, nes jeigu būtų buvęs perrašytas visas statybos darbų žurnalas, M. S. parašų visiškai nebūtų. Be to, M. S. pasirašė 2022 m. rugsėjo 1 d. paslėptų darbų aktą Nr. 1 (bei atskirus įrašus), todėl tikėtina, kad ne žurnalo galimas perrašymas, bet kitos priežastys lėmė, jog M. S. reikiamai nepatvirtino ieškovės atliktų darbų. Jeigu buvo perrašomas statybos darbų žurnalas, senoji žurnalo versija liko ieškovei, todėl jeigu jame būtų buvę M. S. parašai, ieškovė tokį įrodymą būtų pateikusi. Teismas nevertino atsakovės argumentų ir rėmėsi tik prielaida.

25.12.       Liudytojo D. J. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Teismas nevertino atsakovės argumentų, kad D. J. pas atsakovę nebedirba nuo 2022 m. gegužės mėn. pradžios. Iš statybos darbų žurnalo Nr. 2 matyti, jog apie pusė darbų, nurodytų atliktų darbų akte Nr. 4, buvo atlikti po 2022 m. gegužės mėn. Be to, D. J. atleidimo priežastis buvo netinkamas darbų atlikimas.

25.13.       UAB „Geomanai“ atraminių sienučių nužymėjimo aktas patvirtina tik tai, kad atraminės sienutės buvo įrengtos tam tikrose erdvės vietose, tačiau neįrodo, kad visi akte nurodyti darbai buvo atlikti.

25.14.       Dėl darbų priėmimo akto Nr. 1-1 (ne)pagrįstumo, apeliantė pažymi, kad Sutartis I buvo galutinės kainos sutartis. Byloje nėra įrodymų, jog šalys pasirašė susitarimą dėl papildomų darbų. Teismas neanalizavo Sutarties I sąlygų, neanalizavo, kokius įgaliojimus turėjo D. J., ir nepagrįstai pasirėmęs tik D. J. paaiškinimu, nustatė, kad atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už darbus, kurių ji (tinkamai) neužsakė.

25.15.       Dėl teismo argumentų, susijusių su kasacinio teismo praktika taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliantė pabrėžia, kad teismas netyrė įrodymų, nevertino, kiek ieškovės nurodomi atlikti darbai atitinka sutarčių sąlygas, ieškovės reikalavimų už galbūt neatliktus darbus (pagal kiekius). Apeliantės teigimu, ji atsisakė priimti ieškovės darbus dėl to, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius.

25.16.       Teismas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 176, 178, 185 straipsniuose, 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

25.17.       Dėl sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis, apeliantė teigia, jog pagal Sutartį I paskutiniai darbai privalėjo būti priduoti atsakovei iki 2021 m. spalio 30 d. Būtent ieškovė pažeidė Sutartį I. Ieškovė nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. neatliko jokių darbų, numatytų Sutarties I priedo Nr. 1 skyriuose 5–8. Be to, net jeigu teismas būtų nusprendęs, kad ieškovė ištaisė visus trūkumus ir atsakovė privalėjo priimti ieškovės 2022 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus, būtent nuo šio laikotarpio būtų kildinama atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove. Teismas privalėjo išnagrinėti visas Sutarties I vykdymo aplinkybes 2021 m. birželio – 2022 m. rugsėjo mėnesiais. Teismas nenurodė, kaip atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir kodėl laikė, kad ieškovė nepažeidė bendradarbiavimo pareigos.

25.18.       Teismas, rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, tačiau nenurodė konkrečios teisės normos, taip sudarydamas regimybę, jog nukentėjęs asmuo neturi galimybės reikalauti žalos atlyginimo, jeigu ne jis nutraukė sutartį. Kasacinis teismas aiškino CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą, tačiau atsakovė šia norma nesirėmė, neįrodinėjo, jog ji pirma nutraukė Sutartį I. Vien tai, kad faktinės situacijos negalima kvalifikuoti pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, nereiškia, jog atsakovė negali reikalauti nuostolių atlyginimo pagal bendruosius sutartinės atsakomybės principus.

25.19.       Teismas padarė neteisingą išvadą, kad priešieškinyje prašomi priteisti nuostoliai nėra darbų vėlavimo pasekmė, kad nėra priežastinio ryšio su prašomais nuostoliais. Pasak apeliantės, ji reikalavimą grindė tuo, jog ieškovės neteisėti veiksmai – Sutarties I terminų nesilaikymas, vėlavimas pradėti darbus, yra tiesioginė atsakovės reikalaujamos žalos (kuri kilo dėl medžiagų ir darbų atlikimo kainos padidėjimo) pasekmė. Tai, kad atsakovė nepritaikė ieškovei netesybų, nereiškia, jog atsakovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo bendrais pagrindais.

25.20.       Sutartis I yra fiksuotos kainos statybos rangos sutartis, todėl atsakovė turėjo lūkestį gauti darbus už kainas, nustatytas Sutarties I priede Nr. 1 (lokalinė sąmata). Ieškovei pažeidus Sutartį I ir neatlikus laiku darbų atsakovė buvo priversta ieškoti kitų rangovų, tačiau kainos jau buvo išaugusios. Nuostolių dydį atsakovė įrodinėjo ne tik lentele, bet ir atliktų darbų aktais bei sąskaitomis. Vien tai, kad atsakovė nesudarė sutarties su AB „Eurovia Lietuva“ nereiškia, jog atsakovė nepatirs nuostolių dėl darbų pabrangimo. Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teikia darbų 2023 m. rugsėjo mėn. darbų aktus, kuriuos atliko trečiasis asmuo MB „Viatoma“. Iš šių aktų matyti, jog ieškovės neatliktų darbų užbaigimas atsakovei kainuos 144 064,88 Eur, t. y. ženkliai viršija kainą, už kurią buvo įsipareigojusi darbus atlikti ieškovė.

25.21.       Teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį tarp šalių, tinkamai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, neatskleidė bylos esmės, nenurodė savo išvadas pagrindžiančių motyvų, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą bei atmetė atsakovės priešieškinį.

26.       Ieškovė UAB „RGB Baltic“ atsiliepime į atsakovės UAB „Jumanta“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti UAB „Jumanta“ su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų, priimti su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamą išrašą iš rekvizitai.lt puslapio apie UAB „Viatoma“, priteisti iš atsakovės UAB „Jumanta“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.       Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė ginčo faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovė po darbų perdavimo nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės bei darbų kiekių. Atsakovės pretenzija po darbų perdavimo buvo dėl dokumentacijos trūkumų. Šiuos trūkumus ieškovė pašalino. Atsakovė ir bylos metu neįrodinėjo, jog atsakovės darbai, už kuriuos buvo prašoma priteisti skolą, turi trūkumų, kad darbų kiekiai neatitinka faktinių kiekių. Tokie argumentai atsirado tik apeliaciniame skunde. Visi ieškovės darbai faktiškai yra priimti, jais naudojamasi. Atsakovė objekte (duomenys neskelbtini) yra pardavusi dalį namų, juose faktiškai gyvena žmonės, naudojamasi ieškovės įrengtomis lietaus ir vandentiekio sistemomis, nuotekų sistemomis, atraminėmis sienomis, likę namai yra parduodami. Atsakovė už šiame objekte atliktus darbus neatsiskaitė ne tik su ieškove.

26.2.       Pagal Sutartį I atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras užsakovė turėjo patvirtinti per 3 darbo dienas arba pateikti motyvuotą paaiškinimą apie priežastis, dėl kurių šie dokumentai negali būti patvirtinti, o pagal Sutartį II darbų aktą atsakovė turėjo pasirašyti per 5 darbo dienas nuo gavimo. Teismas pagrįstai taikė CK 6.694 straipsnio 4 ir 6 dalį bei CK 6.662 straipsnio 2 dalį, rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo bei teisingai nusprendė, kad atsakovė neturi teisės remtis 2022 m. gruodžio 2 d. rašte nurodytais trūkumais. Kadangi trūkumų atliktų darbų aktuose ir per protingą laiką atsakovė nenurodė, teismas pagrįstai taikė vienašalio darbų perdavimo teisines pasekmes ir priteisė skolą iš atsakovės.

26.3.       Atsakovė nepateikė defektinio akto, eksperto išvados, techninio prižiūrėtojo pastabų dėl darbų trūkumų (defektų ar darbų kiekių), todėl neturėjo teisės nepriimti ieškovės darbų ir už juos nemokėti.

26.4.       Atsiliepime į ieškinį nėra įvardinti darbų trūkumai, remiamasi dokumentacijos trūkumais. Teismo posėdžio metu atsakovės samdytas techninis prižiūrėtojas M. S. ir atsakovės darbų vadovas D. J. patvirtino, kad visi darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą, yra atlikti, šie darbai patikrinti ir dėl jų kokybės pastabų jie neturėjo.

26.5.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad techninio prižiūrėtojo nepasirašymas aktuose Nr. 4 ir Nr. 7 yra pagrindas nemokėti už darbus. Liudytojas M. S. patvirtino, jog jis tuo metu jau buvo sustabdęs paslaugų teikimą atsakovei. Aktuose fiksuotų darbų trūkumų techninė priežiūra ir atsakovė nenurodė, todėl aktai nepasirašyti be pagrindo. Darbai yra perduoti vienašališkai, todėl atsakovei kyla pareiga už darbus atsiskaityti.

26.6.       Objekte (duomenys neskelbtini) buvo statomi II kategorijos nesudėtingi statiniai, kurie registruoti kaip poilsio paskirties svečių namai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) techninė priežiūra tokiai statybai nėra privaloma, ją atsakovė samdė savo noru. Kai neprivaloma samdyti techninės priežiūros vadovą, neprivaloma pildyti statybos darbų žurnalą. Atsakovės teiginiai, kad šiame objekte buvo privaloma pildyti statybos darbų žurnalą, kad darbai laikomi tinkamai atliktais tik, kai juos patikrina ir patvirtina statybos techninis prižiūrėtojas, yra nepagrįsti. Be to, statybos techninis prižiūrėtojas pastabų dėl šių darbų žurnale nėra padaręs ir reikalavimų taisyti darbus ieškovei nėra pareiškęs.

26.7.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog nuotekų siurblinė yra įrengta, kad ji įrengta tinkamai ir kad akte nurodytos teisingos darbų kainos. Atsakovė nenurodė siurblinės įrengimo trūkumų. Liudytojai M. S. ir D. J. patvirtino, jog siurblinė sumontuota, patikrinta ir kad pretenzijų dėl jos kokybės nėra, darbai realiai priimti. Ieškovės teigimu, siurblinė nebuvo paleista, tačiau automatika ir paleidimo darbai Sutartyje I yra atskiri darbai. Jų ieškovė neįtraukė į aktą Nr. 1 ir už automatiką bei paleidimo darbus priteisti atlyginimą neprašė. Liudytojai patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo mėn. paleisti siurblinę nebuvo įmanoma. Atsakovė neteisingai teigia, jog akte Nr. 1 nurodyti siurblinės darbai skiriasi nuo Sutartyje I numatytų darbų. Techniniame projekte keitėsi siurblinės diametras nuo 1,5 iki 2 m skersmens, todėl su atsakove sudarytas 2022 m. kovo 3 d. papildomas susitarimas. Liudytojai patvirtino, kad įrengta tokia nuotekų siurblinė, kokia numatyta šiame susitarime ir techniniame projekte. Ieškovė paaiškino, jog nuotekų siurblinė įrengta 2021 m. gruodžio 22 d., PVM sąskaita faktūra už 2022 m. sausio mėn. darbus išrašyta 2022 m. gegužės 31 d. Tuo metu fiksuotas darbų kiekis „0,85“, nes nebuvo pateikta siurblinės dokumentacija ir techninis prižiūrėtojas neleido įtraukti į aktą 100 proc. darbų. 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra perrašyta 2022 m. rugsėjo 30 d., taip pat perrašytas aktas Nr. 1 bei pateiktas 2022 m. spalio 6 d. kartu su siurblinės dokumentacija.

26.8.       Tai, kad į atliktų darbų aktą Nr. 7 įtraukti darbai yra be trūkumų, patvirtina statybos darbų žurnalas Nr. 1, kuriame statybos techninis prižiūrėtojas pastabų dėl vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų, lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbų nėra padaręs ir reikalavimų taisyti darbus ieškovei nėra pareiškęs, nėra nurodęs, kad darbų kiekiai yra neteisingi. Tai, kad statybos techninis prižiūrėtojas visus šiuos darbus yra patikrinęs, patvirtina jo antspaudas paslėptų darbų patikrinimo aktuose. Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. taip pat patvirtino, kad darbus fiziškai tikrino ir kontroliavo, kokybės trūkumų nebuvo. Jis paaiškino, jog žurnalai liko neužpildyti dėl to, kad buvo dokumentacijos trūkumų, be to, buvo ne vienas žurnalas. Techninis prižiūrėtojas nuo 2022 m. gruodžio mėn. nebeteikė priežiūros paslaugų, todėl statybos darbų žurnalai liko neužpildyti. Liudytojas D. J. taip pat patvirtino, jog jis tikrino lietaus, vandentiekio ir nuotekų darbus, kad beveik visi darbai buvo padaryti iki jam išeinant iš darbo ir kokybės trūkumų nebuvo.

26.9.       Hidraulinio bandymo neįmanoma atlikti, kol darbai nėra baigti, todėl atsakovės teiginiai, kad AB „Vilniaus vandenys“ hidraulinio bandymo aktas patvirtina tik vieną iš darbų akto eilučių, yra nepagrįsti. Be to, yra ir paslėptų darbų patikrinimo aktai, kurie patvirtina, jog darbai padaryti pagal projektą. Ieškovė yra pateikusi atnaujintą geodezinę nuotrauką, kurioje fiksuoti faktiškai pakloti vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų bei lietaus nuotekų tinklų vamzdžiai su apsauginiais dėklais. Geodeziniai matavimai patvirtina, kad faktiškai įrengti tinklų ilgiai atitinka projektinius. Ieškovė paaiškino, jog faktiniai ilgiai yra šiek tiek didesni, tačiau pagal techninį projektą tai nėra trūkumas. Techniniame projekte nurodoma, kad žvaigždute pažymėti rodikliai apskaičiuojami vadovaujantis nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis; baigus statybą ir atlikus kadastrinius matavimus šie rodikliai gali turėti neesminių nukrypimų. Tinklų kadastriniai matavimai patvirtina, jog tinklai jau suformuoti kaip atskiri turto vienetai, yra parengti įregistruoti turto registre. Atsakovė posėdžio metu pripažino, kad lietaus, vandentiekio ir nuotekų darbams užbaigti kiti rangovai samdomi nebuvo. Ieškovės įrengtais tinklais šiuo metu yra naudojamasi. Ieškovės teigimu, apeliacinio skundo argumentai, jog darbų aktuose nurodyti kiekiai nesutampa su Sutarties I sąmatoje nurodytais kiekiais, yra nepagrįsti. Sutarties I 2.2 punkte numatyta, kad sutarties kaina gali keistis po darbo projekto parengimo ir suderinimo, jeigu keisis darbo pobūdis ir darbų bei medžiagų kiekiai. Atsakovė neteigia ir neįrodinėja, kad buvo viršyta Sutarties I kaina, todėl tokie atsakovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Be to, tai yra nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmojoje instancijoje. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo vertintos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Siekdama išsklaidyti abejones, ieškovė paaiškina, jog atsakovės apeliaciniame skunde minimų konkrečių darbų kiekiai nežymiai padidėjo, todėl kad pagal darbo projektą nuotekų ir vandentiekio vamzdžiai buvo numatyti tik iki namų, o užsakovė paprašė vamzdžius įvesti į kiekvieną namą, todėl trasų ilgis pailgėjo daugiau kaip 1 metrą vienam namui. Objekte yra 46 namai, todėl žemės darbų, vamzdynų, pailgėjimas buvo apie 50 metrų. Pasak ieškovės, visi darbai buvo suderinti su atsakovės darbų vadovu D. J.. Tai nėra papildomi darbai, o padidėjęs tam tikrų sutartų darbų kiekis.

26.10.       Atsakovės teiginiai, jog teismas netyrė atliktų darbų akto Nr. 4 ir statybos darbų žurnalo įrašų, todėl nenustatė, kad darbų akte Nr. 4 ir statybos darbų žurnale kai kurių eilučių darbų kiekiai skiriasi, statybos techninis prižiūrėtojas nėra pasirašęs statybos darbų žurnale, ir kt., yra nepagrįsti. Tai, kad atliktų darbų akte Nr. 4. (už 59 759,50 Eur) atraminių sienų įrengimo darbai yra realiai atlikti ir yra be trūkumų, patvirtina nuotraukos, kuriose matomos užbaigtos atraminės sienos, ant jų pastatyti gyvenamieji namai. Ieškovės teigimu, tai reiškia, kad darbai yra priimti. Atsakovė pripažino, jog atraminėms sienoms užbaigti kitų rangovų nesamdė. Visi Akte Nr. 4 nurodyti darbai yra įrašyti statybos darbų žurnale, darbų vadovas yra pasirašęs.

26.11.       Atsakovė klaidina, teigdama, kad statybos darbų žurnale užfiksuoti atraminės sienos darbų kiekiai nesutampa su darbų aktuose nurodytais kiekiais. Darbai buvo fiksuojami ne tik 2022 m. rugsėjo mėn. akte, bet ir kituose darbų aktuose. Statybos darbų žurnale yra fiksuotas bendras darbų kiekis. Ieškovė pažymi, kad pirmojoje instancijoje atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovė neteisingai į aktus įtraukė šių darbų kiekius. Ieškovė pabrėžė, kad visus darbus patikrino techninės priežiūros specialistas. Darbų pozicijos sutampa su akto Nr. 4 pozicijomis. Pretenzijų, nukrypimų nuo projekto, trūkumų dėl šių darbų, kiekių neatitikimo techninė priežiūra žurnale nėra nurodžiusi.

26.12.       Ieškovė paaiškina, kad 2022 m. spalio 6 d. ieškovė atraminių sienučių darbų žurnalą pateikė pirmą kartą; gavusi iš techninio prižiūrėtojo pastabas dėl jo pildymo, ieškovė jas ištaisė ir su 2022 m. lapkričio 9 d. lydraščiu teikė pataisytą, iš naujo perrašytą žurnalą. Pirmoji darbų žurnalo versija liko pas atsakovę. Visi darbų kiekiai akte Nr. 4 sutampa su žurnale nurodytais kiekiais. Techninis prižiūrėtojas paaiškino, jog jo parašų šiame žurnale trūksta ne dėl darbų kokybės ar kiekių neatitikimo, bet todėl, kad jis buvo perrašomas dėl nustatytų žurnalo pildymo trūkumų. Be to, jis nuo lapkričio mėn. buvo sumažinęs paslaugų teikimo apimtis, objekte jis techninės priežiūros paslaugas teikė iki 2022 m. gruodžio mėn. Atsakovė posėdžio metu neįvardijo atraminių sienų trūkumų, darbų kiekių neatitikimų. Ieškovė nesutinka, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus.

26.13.       Atsakovė neteisi teigdama, kad UAB „Geomanai“ atraminių sienučių nužymėjimo aktas patvirtina tik tai, jog atraminės sienutės įrengtos tam tikrose erdvės vietose. Akte nurodytų plotų suma sutampa su plotu, nurodytu statybos darbų žurnale ir užfiksuotu darbų aktuose. Aktas yra atraminių sienučių išpildomoji dokumentacija; jis išduodamas tik tuomet, kai darbai yra visiškai baigti. Ieškovė pateikė įrodymus, kad gruntas buvo tankinamas.

26.14.       Atsakovės teiginiai, kad darbų akte Nr. 1–1 nurodyti darbai yra papildomi, Sutarties I kaina buvo galutinė ir kad papildomiems darbams reikėjo atskiro rašytinio šalių susitarimo, nepagrįsti. Liudytojas D. J. patvirtino, kad jis, kaip atsakovės darbų vadovas, užsakė papildomus darbus, nurodytus akte Nr. 1–1. Atsakovė neįrodinėjo, jog D. J. neturėjo įgaliojimų užsakyti šiuos darbus, todėl teismas neturėjo pagrindo dėl šių aplinkybių pasisakyti. Tai nauji atsakovės argumentai apeliacinėje instancijoje. Pažymi, kad pagal Sutarties I 2.3 punktą, buvo numatyta galimybė keisti sutarties kainą, jeigu užsakovės nurodymu vykdomi papildomi, šia sutartimi nenumatyti darbai. CK 6.653 straipsnio 4 dalis nenustato, kad papildomų darbų suderinimas turi būti įformintas rašytiniu šalių susitarimu arba sutarties pakeitimu.

26.15.       Pagal teismų praktiką ir CK 6.694 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra esminių trūkumų negalima atsisakyti priimti darbų rezultatą ir už jį nemokėti. Be to, darbų rezultatas faktiškai yra priimtas. Be to, pagal CK 6.694 straipsnį vienašalis aktas sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir dvišalis.

26.16.       Atsakovė neturi teisės remtis dokumentacijos trūkumais ir atsisakyti mokėti už darbus. Po dokumentacijos pateikimo už techninę priežiūrą atsakingi darbuotojai neteikė pastabų, išskyrus dvi neesmines. Pretenzijos dėl LVN (lietaus, vandentiekio, nuotekų tinklų) dokumentacijos yra nepagrįstos, kadangi ieškovė priduodavo darbus tarpiniais darbų aktais, todėl neturėjo šios dokumentacijos teikti. Kai kurių dokumentų nebuvo galima pateikti, nes nebuvo baigtas visas objektas.

26.17.       Atsakovė nepagrįstai naudojasi kainos mažinimo institutu bei teigia, jog, turėjo teisę sustabdyti prievolės įvykdymą. Būtent atsakovė turi įrodyti, kad egzistuoja darbų trūkumai. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negalima mažinti darbų kainos trūkumų šalinimo verte. Atsakovė nepateikė įrodymų, kiek ieškovė sutaupė dėl dokumentacijos trūkumų, neįrodinėjo, kiek kainuotų pašalinti tariamus dokumentacijos trūkumus. Atsakovė neįrodė, kad darbai turi trūkumų (dėl kokybės ar kiekio).

26.18.       Teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl keisti teismo sprendimą ar jį naikinti nėra pagrindo.

26.19.        Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ieškovė nurodo, kad nėra nė vienos iš sąlygų jos sutartinei civilinei atsakomybei kilti, atsakovė jų neįrodė.

26.20.       Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė vėlavo vykdyti darbus pagal Sutartį I. Sutarties I pasirašymo metu dar nebuvo parengtas atraminių sienų darbo projektas, todėl atraminės sienos darbų kiekiai Sutarties I lokalinėje sąmatoje buvo paskaičiuoti preliminariai. Vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų, privažiavimo kelių įrengimo darbus ieškovė pradėjo laiku. Ne dėl ieškovės kaltės tik 2021 m. birželio 24 d. buvo parengtas atraminių sienučių techninis projektas, 2021 m. spalio 19 d. pasirašytas Susitarimas dėl atraminių sienučių darbų. Susitarime susitarta, kad atraminių sienučių darbai bus baigti iki 2022 m. sausio 31 d. Kol nebaigtos atraminės sienutės, ieškovė negalėjo baigti kitų darbų.

26.21.       Iki 2022 m. sausio 31 d. baigti atraminių sienučių darbų, atitinkamai, ir kitų darbų, ieškovė negalėjo ne dėl savo kaltės: a) buvo nepalankios oro sąlygos; b) atsakovė vėlavo perduoti darbų frontą. Nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. ieškovė negalėjo vykdyti darbų dėl buvusio įšalo. Darbų frontas buvo paruoštas tik 2022 m. rugpjūčio 2 d. 2022 m. liepos 1 d. atsakovė pratęsė Sutarties II vykdymo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., papildomu susitarimu patvirtino, kad neturi pretenzijų ieškovei dėl vėlavimo.

26.22.       2022 m. rugpjūčio mėn. ieškovė užbaigė atraminių sienučių įrengimo darbus, vandentiekio tinklų darbus, lietaus nuotekų tinklų darbus, didžiąją dalį buitinių nuotekų tinklų darbų (išskyrus siurblinės automatiką) ir 2022 m. rugsėjo 7 d. pateikė atliktų darbų aktus, tačiau atsakovė jų nepagrįstai nepasirašė ir darbų nepriėmė, nesumokėjo 91 901,92 Eur skolos. Dėl to tolesnis darbų vykdymas buvo sustabdytas. Dalis darbų nebuvo užbaigta, nes atsakovė nebuvo užbaigusi dalies kitų darbų, dėl to ieškovė negalėjo baigti rengti dokumentacijos; atsakovė nepriėmė darbų aktų ir nemokėjo už faktiškai atliktus darbus. Dėl atsakovės vengimo atsiskaityti 2023 m. sausio 6 d. sutartis ieškovė nutraukė. Atsakomybė ieškovei negali būti taikoma.

26.23.       Ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų, už kuriuos jai būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Būtent atsakovė pažeidė sutartis, todėl ieškovė negali būti laikoma jas pažeidusia. Sutarčių vykdymas tęsėsi iki 2022 m. spalio mėn., o tai, ieškovės įsitikinimu, reiškia, jog atsakovė buvo informuota apie darbų vykdymo eigą, terminus, vėlavimo priežastis ir nelaikė ieškovės dėl to atsakinga. Atsakovė leido vykdyti darbus ir juos priiminėjo. Darbų (ne)vėlavimas neturi ryšio su prašoma žala. Vėlavimas savaime nesuteikia teisės reikalauti darbų kainų skirtumo.

26.24.       Atsakovei pažeidus pareigą bendradarbiauti, pažeidus pareigą apmokėti už atliktus darbus, teismas pagrįstai taikė CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius – nepripažinti atsakovės teisės į nuostolių dėl kainų skirtumo atlyginimą.

26.25.       Atsakovė reikalavo priteisti darbų kainų skirtumą, motyvuodama tuo, kad ieškovė pažeidė Sutartį I, dėl ko ji dalį darbų pirko arba pirks iš kitų rangovų didesnėmis kainomis. Šį teisinį santykį reglamentuoja CK 6.258 straipsnio 5 dalis.

26.26.       Neegzistuoja nė viena kasacinio teismo nurodyta būtina sąlyga teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti. Atsakovė neįrodė nuostolių. Atsakovė neturi teisės reikalauti būsimų nuostolių atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymas yra labiau išimtis. Pasak ieškovės, šioje byloje sąlygų, su kuriomis kasacinis teismas savo praktikoje sieja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymą, nėra. Nuostolių faktas nėra akivaizdus. Atsakovės pateiktoje lentelėje nurodyti skaičiai nesutampa nei su AB „Eurovia Lietuva“ komerciniu pasiūlymu, nei su MB „Rupokona“ ir UAB „Lietaus projektai“ darbų aktuose nurodytais skaičiais. Darbų aktuose nurodytos kainos yra mažesnės nei ieškovės darbų kainos, kurios nurodytos atsakovės lentelėje, todėl nuostolio atsakovė nepatyrė. Lentele prie priešieškinio negalima vadovautis, nes ji neatitinka tikrovės. Atsakovė nuostolių neįrodė, todėl teismas pagrįstai priešieškinį atmetė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo bei atmestas atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

29.       Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – MB „Viatona“ darbų aktų nuorašus. Nurodė, kad šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teisme atsakovė neturėjo galimybės, nes MB „Viatona“ darbų aktai nebuvo pateikti, darbai priimti. Teigia, kad teikiami įrodymai reikšmingi nagrinėjimai bylai, atskleidžiant atsakovės patirtos žalos pagrindą.

30.       Ieškovė UAB „RGB Baltic“ mano, kad nauji įrodymai neturėtų būti priimti, nes atsakovė neįrodinėjo, jog dalį ieškovės darbų atlieka ar ketina atlikti MB „Viatona“, todėl šios sąskaitos neturi ryšio su atsakovės prašytais nuostoliais ir su byla. Pagal naujus įrodymus ir aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas. Be to, ieškovės nuomone, UAB „Viatoma“ sąskaitos ir atliktų darbų aktai yra suklastoti. Atkreipė dėmesį, kad šioje įmonėje dirba vienas žmogus, bendrovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2022 metus, jos veikla nesusijusi su statybomis. Ieškovė prašo priimti išrašą iš rekvizitai.lt puslapio, kuris patvirtina šias aplinkybes. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį, kad jos kainos yra didesnės nei apeliantės nurodytos įmonės, todėl atsakovė nuostolio nepatyrė. Ieškovės nuomone, turėtų būti lyginami ne absoliutūs skaičiai, o darbų vienetiniai įkainiai, nes pateiktuose aktuose nurodyti darbų kiekiai yra daug didesni, nei ieškovės Sutarties I sąmatoje nurodyti kiekiai. Skiriasi ir sprendiniai – visų kvartalo privažiavimo kelių įrengti trinkelėmis ieškovė nebuvo įsipareigojusi, todėl lyginti kainų negalima ir dėl šios priežasties.

31.         CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

32.        Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022).

34.        Nagrinėjamu atveju ieškovė priešieškinyje 147 333,67 Eur nuostolius grindė rangovų MB „Rupokona“, MB „Lietaus projektai“ atliktų darbų (pagal lokalinės sąmatos 7 ir 8 skyrius) kainomis, AB „Eurovia Lietuva“ preliminariu pasiūlymu (pagal sąmatos 6 skyrių) už darbus, kurie nebuvo atlikti, teikė įrodymus ir apie UAB „Racionalus sprendimas“ atliktų darbų kainą. Pažymėtina, kad apeliantės teikiami įrodymai nėra susiję su pirmosios instancijos teisme įrodinėtomis aplinkybėmis dėl nuostolių dydžio, apeliantė aplinkybių apie MB „Viatona“ atliekamus darbus, su šia įmone sudarytą sutartį bei jos vertę nebuvo atskleidusi, nors pateikiamuose dokumentuose nurodyta sutarties data – 2023 m. birželio 19 d. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės su apeliaciniu skundu naujai teikiamus įrodymus ir jų nevertina. Ieškovės pateiktą naują įrodymą (išrašą iš rekvizitai.lt puslapio) atsisakoma priimti ne tik dėl to, kad netenkintas apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo, tačiau ir dėl to, kad pridėti duomenys ne apie MB „Viatona“, tačiau kitą įmonę – UAB „Viatoma“. 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

35.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 8 d. ieškovė UAB „RGB Baltic“ ir atsakovė UAB „Jumanta“ sudarė rangos darbų sutartį Nr. 2021/03/08, kuria rangovė (ieškovė) įsipareigojo atlikti sklypo formavimo, lauko vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus tinklų, pravažiavimo kelių, atraminės sienos įrengimo bei gerbūvio darbus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti Sutartyje I numatyta tvarka. Šalys susitarė, kad visa sutarties kaina – 625 044,90 Eur (be PVM).

36.       Užsakovės pageidavimu, siekdamos atskirai susitarti dėl sienos iš blokelių įrengimo ir atitinkamai pašalinti šių darbų atlikimą iš ankstesnės 2021 m. kovo 8 d. statybos rangos sutarties Nr. 2021/03/08, 2021 m. spalio 19 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2021/EV/05, kuria rangovė (ieškovė) įsipareigojo pagal užsakovės (atsakovės) jai pateiktą techninį darbo projektą Nr.181126-SSP – DP – SK1 ir sklypo vertikalinį planą (A laida) savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti atraminių sienų su visais priklausiniais, išskyrus betoninius laiptus ir parapetą, įrengimo statybos darbus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o užsakovė įsipareigojo priimti rangovės (ieškovės) atliktus darbus ir už juos atsiskaityti Sutartyje II numatyta tvarka. Šalys susitarė, kad pagal Sutartį I sienos iš blokelių įrengimas yra neatliekamas, dėl to Sutarties I kaina mažinama 148 630 Eur be PVM suma.

37.       2021 m. spalio 19 d. susitarimu dėl Sutarties II papildymo šalys nustatė (papildė) atsiskaitymo pagal Sutartį II tvarką.

38.       Bylos duomenimis, 2022 m. spalio 6 d. lydraščiu ieškovė perdavė atsakovei dalį dokumentacijos, įskaitant ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1, 4, 7, 1–1. 2022 m. spalio 17 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl ieškovės pateiktos dokumentacijos netikslumų ir trūkumų. 2022 m. lapkričio 9 d. ieškovė perdavė atsakovei kitą dalį dokumentacijos.

39.       2022 m. lapkričio 9 d. pranešimu atsakovė atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, 7, 1–1 (pranešime nurodyta aktų data 2022 m. rugpjūčio 31 d., jų pateikimo atsakovei data – 2022 m. rugsėjo 7 d.). Atsakovė nurodė, jog ji negali patikrinti ir priimti atliktų darbų bei pateiktų atliktų darbų aktų, kol nebus pašalinti išvardinti defektai bei pateikti išvardinti dokumentai. Atsakovė nepasirašė ir ieškovės kartu su 2022 m. spalio 6 d. lydraščiu atsakovei pateikto atliktų darbų akto Nr. 4.

40.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo ir pretenziją dėl atsiskaitymo už darbus. Ieškovė vienašališkai perdavė atsakovei atliktus darbus, pagal 2022 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų aktus Nr. 1 (29 045,45 Eur vertės darbai), Nr. 7 (19 819,52 Eur vertės darbai), Nr. 1–1 (1 011,94 Eur vertės darbai) ir Nr. 4 (59 759,50 Eur vertės darbai) ir pareikalavo per 7 kalendorines dienas sumokėti ieškovei 91 901,92 Eur skolą.

41.       Atsakovė 2020 m. gruodžio 5 d. atsakyme nurodė, kad pretenzijoje nurodytu pagrindu ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę ir atsisakė vykdyti ieškovės reikalavimą. 

42.       Atsakovei neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą, ieškovė 2023 m. sausio 6 d. pranešimu vienašališkai nutraukė rangos sutartis nuo 2023 m. sausio 13 d.

43.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, o atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama priteisti nuostolius, kuriuos patyrė ieškovei laiku neatlikus darbų bei dalies darbų neatlikus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo teismų praktikoje

44.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

45.       Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

46.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

47.       Įstatyme nustatyti ir kasacinio teismo praktikoje aptariami išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Tuo atveju, kai užsakovas nepagrįstai atsisako priimti jam perduodamus darbų rezultatus, rangovas gali taikyti pirmiau minėtą specialią, išskirtinai statybos rangos santykiuose taikomą priemonę, užkertančią kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas – jis gali vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu; iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504/2009).

48.       Pažymėtina tai, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

49.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Be to, kasacinio teismo yra konstatuota, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, konstatavę, jog rangovas atliko pastato statybos darbus, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti jo reikalavimo ir nepriteisti atlygio dėl to, jog jis nepateikė statybos darbų vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų normatyvinių dokumentų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

Dėl sprendimo dalies, kuria ieškinys buvo patenkintas

50.       Apeliantė teigia, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, atsakovės pastabų ieškovei dėl dokumentacijos trūkumų, statybos techninio prižiūrėtojo nepatvirtintų darbų kiekių ir kokybės, nenagrinėjo Sutarties II sąlygų. Be to, remdamasi Statybos įstatymo, STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatomis, anksčiau susiklosčiusia šalių praktika, apeliantė nurodo, jog statybos darbai laikomi tinkamais, tik kai juos patvirtina statybos techninis prižiūrėtojas.

51.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės išvadai. Visų pirma, apeliaciniame skunde pacituotos teisės normos, reglamentuojančios statinio statybos techninės priežiūros paskirtį, statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas bei pareigas, tokios nuostatos neįtvirtina. Pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, statinio statybos techninį prižiūrėtoją skiria (samdo) būtent statinio statytojas (užsakovas). Vertinant, ar aplinkybė, kad ginčo atliktų darbų aktai nepatvirtinti statybos techninio prižiūrėtojo, sudaro pagrindą pripažinti, jog šiuose aktuose išvardinti darbai turi kokybės trūkumų bei patvirtina atsakovės teisę šių darbų nepriimti ir už juos nemokėti, būtina nustatyti priežastis, dėl kurių techninis statybos prižiūrėtojas nepasirašė statybos darbų žurnaluose bei atliktų darbų aktuose. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, svarbu nustatyti, dėl kokių konkrečiai trūkumų apeliantė atsisako priimti darbus, ar jie nebuvo pašalinti, ar darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir pan. Apeliantės pastebėjimai dėl susiformavusios atsiskaitymo pagal statybos techninio prižiūrėtojo pasirašytus atliktų darbų aktus praktikos, sutarties nuostatų, yra pernelyg bendro pobūdžio, neatskleidžia ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių apie konkrečius ieškovės atliktų darbų trūkumus bei jų įtaką galimybei naudoti darbų rezultatą.

Dėl Atliktų darbų akto Nr. 1

52.       Į atliktų darbų aktą Nr. 1 įtraukti darbai: nuotekų siurblinė Q-41/s d2000 (kaina – 21 155,45 Eur), nuotekų siurblinės montavimo darbai (kaina – 5 000 Eur), nuotekų debitomatis (kaina – 2 890 Eur), (iš viso – 29 045,45 Eur (be PVM)). Atsakovė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog statybos darbų žurnale Nr. 1 prie nuotekų siurblinės įrengimo darbų nėra statybos techninio prižiūrėtojo parašo, paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 14 yra nurodymas tęsti darbus, ieškovės 2022 m. gegužės 31 d. atsakovei pateiktame darbų perdavimo akte pažymėta, kad nuotekų siurblinė sumontuota „0,85“, nuotekų debitomatis – sumontuotas „0,85“, o iš statybos žurnalo Nr. 1 matyti, kad su nuotekų siurbline susiję darbai vėliau nebuvo atliekami. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad AB „Vilniaus vandenys“ 2022 m. gruodžio 5 d. paslėptų darbų patikrinimo akte nurodoma tik apie medžiagas (armatūrą, betoną, nerūdijančio plieno ankerius). Mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog darbų priėmimo akte Nr. 1 nurodyti darbai in corpore (bendrai, visi) buvo atlikti ir yra tinkamos kokybės.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti argumentai neatskleidžia Akte Nr. 1 išvardintų darbų trūkumų. Reikšmingos pastabos, kurias atsakovė (ar statybos techninis prižiūrėtojas) nurodė ieškovei siekiant perduoti darbus būtent ginčui aktualiu 2022 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktu. Sutarties I 7.3 punkte užsakovė (atsakovė) įsipareigojo atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras patvirtinti per 3 darbo dienas arba pateikti motyvuotą paaiškinimą apie priežastis, dėl kurių šie dokumentai negali būti patvirtinti. Pažymėtina, kad tik 2022 m. lapkričio 9 d. rašte atsakovė pareikalavo pateikti nuotekų siurblinės pridavimo pažymą (aktą), trūkstamus paslėptų darbų aktus ir pan., o dar vėliau, t. y. 2022 m. gruodžio 2 d. (gavusi ieškovės pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo) atsakyme nurodė, jog nuotekų siurblinėje nėra sumontuota siurblinės automatika, elektros įvadas, ir dėl to nėra objektyvios galimybės užtikrinti galimybę išbandyti nuotekų siurblinę bei nuotekų debitomatį, įvertinti jų atitiktį Sutarties I reikalavimams bei užtikrinti jų funkcionavimą pagal paskirtį. Taigi galima daryti išvadą, jog apeliantė nepriėmė darbų ne todėl, kad nustatė atitinkamus perduodamų darbų trūkumus, tačiau dėl ribotos galimybės juos patikrinti. Pažymėtina, kad sąmatoje, kuri pridėta prie Sutarties I, nuotekų siurblinė (32), automatika (33), nuotekų siurblinės montavimo, paleidimo darbai (atitinkamai 34 ir 35 sąmatos eilutės) įvertinti atskirai.

54.       Ieškovė pateikė įrodymus apie jai darbų vadovo D. J. atsiųstą 2022 m. kovo 3 d. susitarimą dėl papildomų darbų, kuriame nurodyta, kad užsakovė atsisako rangos sutarties lokalinės sąmatos 32, 33, 34, 35 pozicijose numatytų darbų, o rangovė įsipareigoja neatlikti darbų, nurodytų pozicijoje 32, t. y. nuotekų siurblinė Q-41/s (14 000 Eur) ir pozicijoje 34, t. y. nuotekų siurblinės montavimo darbai (3 500 Eur), bei susitaria  pakeisti Sutarties I lokalinės sąmatos 32, 34 pozicijose numatytus darbus papildomais darbais: siurblinė d2000 h 5 760 mm (21 155,45 Eur), siurblinės įrengimo darbai (5 000 Eur), debitomatis siurblinei (2 890 Eur), smulkinančios grotos (12 588 Eur), automatika ir jos montavimas smulkinančioms grotoms (1 460 Eur). Į ieškovės atliktų darbų aktą Nr. 1 įtraukti darbai bei jų kainos atitinka šiame susitarime nurodytų darbų dalį bei jų kainas, o reikalavimai dėl atsiskaitymo už automatikos bei siurblinės paleidimo darbus šioje byloje nėra reiškiami. Apeliantė nenurodo argumentų, kurie leistų abejoti papildomo susitarimo galiojimu (paneigtų papildomame susitarime nustatytas sąlygas bei jų galiojimą). Ieškovė pateikė įrodymus apie vandentiekio, lietaus ir nuotekų tinklų statybos projekto pasikeitimus, t. y., kad pradiniame projekte (2019 m.) numatyta 1,5 m vidinio diametro siurblinė, vėlesniu (2021 m.) projektu pakeista į 2 m diametro siurblinę. 

55.       Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko, po 2022 m. gegužės 31 d. išduotus dokumentus, t. y. tiek 2022 m. gruodžio 5 d. AB „Vilniaus vandenys“ paslėptų darbų patikrinimo akto, tiek siurblinės gamintojo 2023 m. kovo 2 d. patikrinimo akto turinį. Pastarojo dokumento turinys patvirtina, kad siurblinė sumontuota gerai ir yra pilnos komplektacijos kaip gamintojo techniniame pase. Apeliantė teigdama, jog gamintojo patikrinimo aktas neįrodo, kad nuotekų siurblinė ir visi kiti darbų priėmimo akte Nr. 1 nurodyti darbai buvo atlikti ir buvo tinkamos kokybės, šį teiginį pagrindžiančių argumentų nenurodė.

56.       Duomenų, kad siurblinė, debitomatis sumontuoti netinkamai, kad siurblinės negalima naudoti pagal paskirtį būtent dėl ieškovės atliktų darbų, o ne dėl darbų, kurie nebuvo atlikti, kad dėl ieškovės darbų kokybės trūkumų nėra galimybės tęsti darbus (atlikti automatikos darbus, paleisti siurblinę) ir pan., nėra. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovės atliktais darbais atsakovė naudojasi. Minėta, kad pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, net ir nutraukus rangos sutartį, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

57.       Apibendrinus išdėstytus motyvus bei nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyti darbai nebuvo atlikti ar yra netinkamos kokybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei atlyginimą už šiuos darbus.    

Dėl Atliktų darbų akto Nr. 7 (ne)pagrįstumo

58.       Atliktų darbų akte Nr. 7 įrašyti vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų darbai, geodeziniai darbai. 2022 m. lapkričio 9 d. pranešime atsakovė nurodė ieškovei pateikti suderintą vandentiekio tinklų išpildomąją nuotrauką su šulinių bei požeminių sklendžių kortelėmis, vandentiekio geodezinėje išpildomojoje nuotraukoje parodyti dėklus, tikslinti šulinių bei požeminių sklendžių gylius, nes nurodytas gylis geodezinėse kortelėse neatitinka projektinio gylio, pateikti įvadų mikrobiologinio tyrimo protokolus su 4 tiriamaisiais rodikliais, pateikti gaisrinio hidranto išbandymo aktą ir kt. Taigi pranešime išvardinti trūkumai iš esmės siejami su atitinkamos dokumentacijos sutvarkymu bei tikslinimu, įforminimu, tačiau ne su faktine atliktų darbų kokybe. 2022 m. gruodžio 2 d. atsakyme atsakovė atsisakymą vykdyti ieškovės reikalavimą, susijusį su atliktų darbų aktu Nr. 7, grindė tuo, jog jame nurodyti darbai nėra patvirtinti techninio prižiūrėtojo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nesant statybos techninio prižiūrėtojo patvirtinimo, jog visi atliktų darbų akte Nr. 7 įvardinti darbai buvo atlikti ir buvo tinkamos kokybės, atsakovė negalėjo priimti šio akto. Pabrėžė ir tai, kad statybos darbų žurnale Nr. 1 nuo 2022 m. lapkričio 11 d. nėra nė vieno statybos techninio prižiūrėtojo parašo.

59.       Šioje nutartyje minėta, jog esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus, ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus. Techninės priežiūros darbuotojų parašų nebuvimas nėra pakankamas įrodymas, sprendžiant dėl konkrečių akte nurodytų darbų kokybės reikalavimų ar jų (ne)atlikimo.

60.       Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, jog teismas nenagrinėjo atskirų ieškovės reikalaujamų sumų pagrįstumo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė neįrodinėjo konkrečių atliktų darbų akte Nr. 7 išvardintų darbų kiekių neatitikimų, nenurodė darbų, kurie, jos įsitikinimu, faktiškai neatlikti. Teigdama, jog ieškovė reikalavo apmokėti už didesnį kiekį darbų nei šalys susitarė, apeliantė pateikia paskaičiavimus dėl sąmatoje nurodytų darbų „Vamzdynai D32 ir jungiamosios dalys“, „Žemės darbai, klojant vamzdyną šlapiuose gruntuose atskiroje tranšėjoje, kai vamzdžio D32mm, neišvežant grunto, kai tranšėjos gylis iki 2 m“ ir kt., bei atliktų darbų aktuose nurodytų darbų skirtumų, tačiau neįrodinėja, kad faktiškai šie darbai nebuvo atlikti, kad atsakovė didesnį darbų kiekį laiko trūkumu, kurį reikalavo pašalinti fiziškai atliekant darbus. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad apeliaciniame skunde minimų konkrečių darbų kiekiai nežymiai padidėjo, nes pagal darbo projektą nuotekų ir vandentiekio vamzdžiai buvo numatyti vesti tik iki namų, o užsakovė paprašė vamzdžius įvesti į kiekvieną namą, todėl trasų ilgis padidėjo daugiau kaip 1 metrą vienam namui (bendras žemės darbų, vamzdynų padidėjimas yra apie 50 metrų). Teigia, kad visi darbai buvo suderinti su atsakovės darbų vadovu D. J.. Apeliantė nenurodo, jog dėl šių aplinkybių kilo nesklandumų, kad atsakovė siekia, jog faktiškai atlikti darbai būtų pašalinti, neįrodinėja, kad buvo viršyta bendra Sutarties I kaina. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta paminėtus apeliacinio skundo argumentus, kaip nesudarančius pagrindo apskųsto sprendimo išvadas pripažinti nepagrįstomis.

61.       Apeliacinio skundo motyvai, kad vamzdynų TV diagnostikos dokumentai buvo parengti dar 2021 m. birželio 29 d., savaime nepaneigia faktinio darbų atlikimo, ir galėtų būti reikšmingi, atsakovei įrodžius, kad diagnostikos darbai jau buvo įtraukti į ankstesnius atliktų darbų aktus bei atsakovės apmokėti.

62.       Apeliantė taip pat teigia, kad AB „Vilniaus vandenys“ hidraulinio bandymo aktai gali pagrįsti tik vieną iš darbų priėmimo akto Nr. 7 eilučių, kad geodezinės nuotraukos savaime nepatvirtina, jog visi darbų priėmimo akte Nr. 7 ieškovės įvardinti darbai buvo atlikti ir buvo tinkamos kokybės, kad liudytojas M. S. nurodė, jog turėjo pastabų dėl statybos darbų žurnale nurodytų kiekių, teikė pastabas jas ištaisyti.

63.       Pažymėtina, jog formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

64.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, siekdamas nustatyti faktines aplinkybes apie ieškovės įvykdytus darbus bei jų kokybę, pagrįstai vertino tiek šalių paaiškinimus, tiek į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir būtent iš įrodymų visumos padarė išvadas. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog visi darbų priėmimo akte Nr. 7 nurodyti darbai atlikti ir yra tinkamos kokybės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atliktų darbų akto Nr. 4

65.       Atliktų darbų aktu Nr. 4 ieškovė siekė perduoti atsakovei atraminės sienos statybos darbus objekte, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurių kaina 59 759,50 Eur (be PVM). Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvadomis, kad šiame akte išvardinti darbai atlikti tinkamai ir yra be trūkumų, kad statybos techninis prižiūrėtojas M. S. buvo priėmęs ieškovės darbus pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, apeliantė teigia, kad teismas netyrė atliktų darbų akto Nr. 4 bei statybos darbų žurnalo Nr. 2 įrašų, kurie, pasak atsakovės, patvirtina darbų kiekių šiuose dokumentuose neatitikimus, aplinkybes, kad tik viename paslėptų darbų akte Nr. 1 yra statybos techninio prižiūrėtojo M. S. parašas, o laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 23 d. statybos darbų žurnale Nr. 2 jo parašų nėra; kad M. S. teismo posėdyje pažymėjo, jog ieškovės nurodyti darbų kiekiai statybos darbų žurnale bei darbų akte neatitinka. Apeliantės teigimu, argumentai, kad M. S. parašų nėra dėl perrašyto statybos darbų žurnalo, turi būti vertinami kritiškai.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir neatskleidžia duomenų, kad atraminės sienos statybos darbai (akte nurodytas jų kiekis) faktiškai nebuvo atlikti, neatskleidžia jų trūkumų bei masto ir pan.

67.       Atsakovė nurodo dviejų atliktų darbų akte įrašytų pozicijų neatitikimus su statybos darbų žurnale esančiais įrašais („Sienos iš blokelių įrengimas (mūrijimas, užpylimas skaldele, deformacinės siūlės įrengimas be viršutinio parapeto detalės“ bei „Filtruojančio drenažo sluoksnio įrengimas iš žvirgždo skaldelės palei sienos vertikalę“), tačiau patikrinus ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą paminėtus statybos žurnalo duomenis, nustatyta, kad minėti darbai bei jų kiekiai atsispindi statybos darbų žurnalo įrašuose apie dalinį paslėptų darbų priėmimą (atitinkamai minėto žurnalo 110 bei 114 puslapiuose). Užfiksuoti 462 m2, 130 m2, 101 m2 bei 190,21 m2 sienų iš blokelių įrengimo darbų kiekiai (iš viso – 883,21 m2); 287 m3, 42 m3, 21 m3, 49,2 m3 filtruojančio drenažo sluoksnio įrengimo darbų kiekiai (iš viso – 399,2 m3). Į byloje esančius atliktų darbų aktus (už 2021 m. lapkričio mėn., 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. sausio mėn.) sienos iš blokelių įrengimo darbų įtraukta 174 m2, 345 m2 bei 130 m2 (iš viso 649 m2),  filtruojančio drenažo sluoksnio įrengimo darbų – 62 m3, 125 m3, 42 m3 (iš viso –  229 m3). Prie šių kiekių pridėjus ginčo akte Nr. 4 šių darbų kiekius (234,21 m2 bei 170 m3), aktuose esantis bendras darbų kiekis sutampa su minėtu statybos darbų žurnale nurodytu kiekiu.

68.       Pažymėtina, kad nors statybos žurnalo įrašuose bei atliktų darbų įrašuose darbų atlikimo laikas bei tuo metu atlikti kiekiai nesutampa, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad faktiškai sienos iš blokelių įrengimo darbai buvo atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad statybos darbų žurnale Nr. 2 (dalyje „Bendrųjų statybos darbų vykdymas“) nuo 2021 m. liepos 15 d. nėra statybos techninio prižiūrėtojo parašų, tačiau atsakovė yra priėmusi darbus pagal atliktų darbų aktus už 2021 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2022 m. sausio mėn. Be to, UAB „Geomanai“ atraminių sienučių nužymėjimo akte (atraminių sienų išpildomojoje dokumentacijoje (2022 m. rugsėjo 9 d. brėžinyje)) nurodyta bendra atraminių sienų kvadratūra (883,21 m2) sutampa su bendru ieškovės atliktų darbų aktuose nurodytu sienų iš blokelių įrengimo kiekiu.

69.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino liudytojo M. S. parodymus, jog kai kurių parašų nėra dėl perrašyto statybos žurnalo. Liudytojas paaiškino, kad jo parašų dalies žurnale galėjo nebūti dėl to, kad kai atsakovė žurnalą sutvarkė, jis tame objekte fiziškai jau neveikė; dalies parašų buvimą paaiškino tuo metu buvusiais įrašais (jų kiekiu) (2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 22 min. 48 sek. – 2 val. 27 min. 14 sek.). Į klausimą, ar atraminėmis sienomis naudojamasi, atsakė, kad tai konstrukcinis elementas, be kurio nebūtų galima formuoti kelio dangų tam tikrose lokacijose; kai siena buvo statoma, pastatyta, jau tuo metu ji atliko savo tiesioginę funkciją šalimai esantiems pravažiavimo keliams (2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 15 sek. – 1 val. 52 min. 03 sek.), nurodė, kad darbai daugiau kontroliuojami fiziškai, o dokumentus su priedais jis gaudavo vėliau, rangovė vėlavo pildyti dokumentaciją, ją taisė (2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 28 min. 01 sek. – 2 val. 28 min. 38 sek., 2 val. 23 min. 20 sek. – 2 val. 23 min. 29 sek.).

70.       Paminėtus liudytojo parodymus iš esmės patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės 2022 m. spalio 17 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad darbai negali būti laikomi užbaigtais dėl dokumentacijos apimties bei kokybės neatitikimo reikalavimams; ieškovės 2022 m. lapkričio 9 d. lydraštis, patvirtinantis dalies dokumentacijos perdavimą atsakovei, taip pat 2022 m. lapkričio 23 d. M. S. el. laiškas (dėl atraminės sienos SDŽ) R. P. (ieškovės vadovui), kurio turinys leidžia pagrįstai manyti, jog liko tik reikalavimai  įregistruoti F56 dinaminių bandymų protokolus bei patvirtinti medžiagų (statybos produktų) deklaracijas tiekėjo anspaudu ir parašu. Ieškovė pateikė UAB „EiCoSolution“ 2023 m. birželio 26 d. specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad paminėtų darbų trukmė – ne daugiau kaip 18 minučių, o jų vertė – ne didesnė kaip 5 Eur. 2022 m. gruodžio 2 d. rašte atsakovė atsisakymą pasirašyti vienašalį aktą Nr. 4 grindė tik aplinkybe, kad jame nurodyti darbai nepatvirtinti statybos techninio prižiūrėtojo. Taigi paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė šalino atsakovės nurodytus dokumentacijos trūkumus, o likusių trūkumų nėra pagrindo laikyti tokiais, dėl kurių užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai atsiskaityti už priimtą rezultatą.

71.       Apeliantė neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė atliko ne visus akte Nr. 4 darbų kiekius ar būtų nurodžiusi konkrečius šių darbų trūkumus, kuriuos būtina ištaisyti. Byloje atsakovė neįrodinėjo, kad atraminės sienutės darbų užbaigimui (trūkumų ištaisymui) samdė kitą rangovą, taip pat apeliaciniame skunde atsakovė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovės atliktais darbais yra naudojamasi.

72.       Apeliantės nuomone, liudytojo D. J. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi atsakovė jį atleido iš darbo, dėl to liudytojas galėjo turėti nuoskaudų. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo remdamasis teismas padarė išvadą dėl tinkamai ieškovės atliktų atraminės sienos darbų, teismas parodymus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, prieštaravimai tarp jų nenustatyti, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.

Dėl atliktų darbų akto Nr. 1–1

73.       Atliktų darbų akte Nr. 1–1 įtraukti darbai su hydrodinamine mašina, grunto stumdymas buldozeriu, vandentiekio apskaitos mazgo įrengimas g/b kameroje, vandentiekio ventiliai ir jų pastatymas; darbų suma be PVM – 836,31 Eur.

74.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, jog tai papildomi darbai, dėl kurių nebuvo tartasi, pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti liudytojo D. J., kuris dirbo atsakovės darbų vykdytoju, parodymais, kad šie darbai buvo suderinti su atsakove. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neanalizavo Sutarties I sąlygų, neanalizavo, kokius įgaliojimus turėjo D. J., nepagrįstai, remdamasis tik D. J. paaiškinimu, nustatė, jog atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už darbus, kurių ji (tinkamai) neužsakė.

75.       CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

76.       Šalių sudarytos Sutarties I 2.4 punkte nustatyta, kad atsiradusiems papildomiems darbams (pvz. vandens lygio pažeminimas filtrais ar kasamo ploto koregavimas ir kt.), kurie nebuvo įtraukti į abipusį susitarimą, užsakovas apmoka papildomai sudarius papildomų darbų lokalinę sąmatą ir ją suderinus su užsakovu.

77.       Teisėjų kolegijos vertinimu, esant atsakovės darbų vadovo parodymams, kad užsakovė darbus buvo patvirtinusi žodžiu, apeliantės argumentai nepakankami konstatuoti pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė privalo apmokėti už akte Nr. 1–1 nurodytus darbus, nepagrįstumą. Pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 9 d. pranešime atsakovė, teigdama, jog negali patikrinti ir priimti atliktų darbų, be kita ko, ir pagal atliktų darbų aktą Nr. 1–1, argumentų apie tai, kad šie darbai nebuvo suderinti, kad į aktą nepagrįstai įtraukta 836,31 Eur papildomų darbų vertė, nenurodė. Apeliaciniame skunde pareigos atsiskaityti už papildomus darbus nebuvimą apeliantė sieja su tinkamo darbų užsakymo nebuvimu. Be to, minėta, kad D. J. darbų vadovu skyrė būtent atsakovė. Nors atsakovė apeliaciniame skunde kelia darbų vadovo D. J. parodymų patikimumo klausimą, tačiau šie parodymai turi būti vertinami kartu su kitais aptartais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 1–1, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl įrodinėjimo pareigos

78.       Apeliantė, pasisakydama dėl apskųstame teismo sprendime pacituotų kasacinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-345-403/2021 pateiktų išaiškinimų, pabrėžia, kad būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad visi darbai, įvardinti atliktų darbų aktuose, buvo atlikti, kad visi darbai buvo atlikti tokios apimties, kokia nurodyta darbų aktuose, ir kad atliktų darbų aktuose nurodyta atskirų darbų apimtis neviršija sutartyje nustatytų apimčių.

79.       Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015). Vadinasi, ieškovei (rangovei) <...> pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė), nesutikdama su mokėtina suma, turėjo teisę, atsikirtimuose remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti atmesti ieškovės reikalavimą taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą, o bylą nagrinėję teismai privalėjo vertinti atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų ir spręsti, ar, remiantis atsakovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, ieškinys neturėtų būti atmestas ar tenkintas tik iš dalies.

80.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad užsakovo reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus. <...>Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik toks CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, kurie suponuoja, kad pagal atlygintiną statybos rangos sutartį negali būti įgyjami darbai (rezultatas) neatlygintinai arba už neproporcingai mažą kainą.

81.       Nagrinėjamu atveju iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, kad atsakovė rėmėsi šia kasacinio teismo nutartimi ir laikėsi pozicijos, jog remiantis netinkama ieškovės atliktų darbų kokybe, taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2  punktą, ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas.

82.       Pažymėtina, kad šioje byloje šalys teikė įrodymus, kuriais grindė aplinkybes apie ginčo atliktų darbų aktų (ne)pagrįstumą ir darbų kokybę, o teismas tyrė bei vertino šiuos įrodymus, tačiau nebuvo nustatyta, kad atliktų darbų aktuose nurodyti darbai faktiškai neatlikti ar atlikti netinkamai. Minėta, jog apeliantė neneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovės darbais naudojamasi, atsisakymą priimti darbus iš esmės grindė dokumentacijos trūkumais ir, neįrodinėdama kasacinio teismo nurodytų aplinkybių dėl rangovės sutaupymų, prašė atmesti ieškinį visiškai.

83.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, nesilaikė įstatyme nustatytų įrodinėjimo taisyklių ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis

84.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog ieškovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, laiku neatliko darbų, nereagavo į atsakovės raginimus užbaigti darbus ir 2023 m. sausio 6 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartis nuo 2023 m. sausio 13 d. Teigė, kad ieškovei pažeidus Sutartį I ir neatlikus darbų laiku, atsakovė buvo priversta ieškoti kitų rangovų (MB „Rupokona“, MB „Lietaus projektai“), kurie atliko darbus (Lokalinės sąmatos 7 ir 8 skyriai), tačiau kainos jau buvo padidėjusios. Už lokalinės sąmatos 6 skyriuje nurodytus darbus, kurių ieškovė neatliko, atsakovė prašė būsimos žalos pagal AB „Eurovia Lietuva“ preliminarų pasiūlymą. Iš viso atsakovė prašė priteisti 147 333,67 Eur nuostolius. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė. Apeliantė pabrėžė, kad vien tai, jog faktinės situacijos negalima kvalifikuoti pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, nereiškia, kad atsakovė negali reikalauti nuostolių atlyginimo pagal bendruosius sutartinės atsakomybės principus. Teigia, kad ji reikalavimo nekildino iš CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos, neįrodinėjo, kad pirma nutraukė Sutartį I.   

85.       Pažymėtina, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).

86.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

87.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija, jog su trečiaisiais asmenimis sutartis sudarė būtent dėl tų darbų, dėl kurių atsakovę teisiniai santykiai siejo su ieškove, poreikį sudaryti šias sutartis siejo su ieškovės atliktais Sutarties I pažeidimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes būtent ši teisės norma reglamentuoja šį teisinį santykį.

88.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą už ieškovės neatliktus darbus, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017 pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

89.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad dalies neatliktų darbų perdavimas kitam subrangovui, eliminuojant pirminį subrangovą iš sutarties vykdymo su atitinkamos atlyginimo dalies praradimo pasekme, iš esmės prilygsta sutarties dalies nutraukimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; kt.). Formaliai nenutraukus sutarties ir nepranešus pirminiam subrangovui apie dalies darbų perdavimą kitam subrangovui, aiškiai nenurodžius šios darbų dalies, pirminis subrangovas neturi galimybės imtis priemonių savo teisių apsaugai, pvz., reikalauti fiksuoti jo atliktus darbus, kurie gali patekti į kitam subrangovui perduodamą dalį, pasiūlyti kitus būdus spręsti susidariusią situaciją, reikšti prieštaravimus dėl darbų perdavimo kitam subrangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017). 

90.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dalies darbų pagal Sutartį I atsakovė nebuvo atlikusi, tačiau nenustatyta, jog atsakovė būtų įspėjusi ieškovę apie sutarties (jos dalies) nutraukimą (kitų rangovų samdymą). Kita vertus, ieškovė taip pat nenurodo, kad vykdė (ketino vykdyti) tolesnius darbus, sutartį nutraukė gerokai vėliau, nei atsakovė sudarė sutartis (kai kurias) su trečiaisiais asmenimis ir jie pradėjo darbus objekte. Dėl šios priežasties turėjo būti vertinama ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino net tik tai, kad sutartį nustatyta tvarka nutraukė ieškovė, tačiau ir tai, kuri sutarties šalis pažeidė sutartį pirma.

91.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutikdama su apskųstame sprendime padaryta išvada, kad atsakovė pirma pažeidė Sutartį I, teigia, jog Sutartyje I paskutiniai darbai privalėjo būti priduoti atsakovei iki 2021 m. spalio 30 d., todėl daro išvadą, kad būtent ieškovė pažeidė Sutartį I. Pasak apeliantės, ieškovė nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. neatliko darbų, numatytų Sutarties I priedo Nr. 1 skyriuose 5–8. Mano, kad teismas privalėjo išnagrinėti visas Sutarties I vykdymo aplinkybes 2021 m. birželio – 2022 m. rugsėjo mėnesiais, nurodyti motyvus, kodėl ieškovė tuo laikotarpiu neturėjo pareigos atlikti visų (ar dalies) darbų.

92.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Sutartyje I darbų atlikimas buvo suskirstytas etapais (nustatyta, kad I etapo (sąmatos skyriai 1–6, 9) darbų pridavimo pabaiga – 2021 m. spalio 1 d., II etapo (sąmatos skyriai 7, 8) darbų pridavimo pabaiga – 2021 m. spalio 30 d.). Toks suskirstymas etapais, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą aplinkybę apie būtinybę darbus atlikti atitinkama seka (ieškovės teigimu, neįrengus atraminės sienutės, ji negalėjo baigti kitų darbų). Tik 2021 m. spalio 19 d. šalys pasirašė statybos darbų sutartį dėl atraminių sienų su priklausiniais įrengimo. Šioje sutartyje numatyta, kad rangovas darbus baigia ne vėliau kaip 2021 m. sausio 31 d. (akivaizdu, jog nurodant metus, padaryta rašymo klaida), jei šalys nesusitaria kitaip. Taigi šia sutartimi darbų atlikimo terminas buvo pratęstas. Be to, 2022 m. liepos 25 d. papildomu susitarimu šalys susitarė, kad rangovė visus sutartyje (dėl atraminių sienų su visais priklausiniais įrengimo) ir susitarimuose apibrėžtus darbus pradės vykdyti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir užbaigs ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (susitarimo 3 punktas). Šiuo susitarimu šalys pareiškė, kad viena kitai neturi jokių pretenzijų dėl sutarties ir šio susitarimo vykdymo (įskaitant, bet neapsiribojant, vėlavimą užbaigti darbus ir (ar) bet kokių abiejų šalių nuostolių atlyginimą, jeigu tokie buvo patirti vykdant sutartį) <...> (susitarimo 6 punktas). 

93.       Atraminių sienelių darbus ieškovė siekė perduoti atsakovei 2022 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktu Nr. 4. Atsisakymo juos priimti atsakovė negrindė vėlavimu atlikti darbus. Reikšminga tai, kad apeliantė, teigdama, jog darbus, už kurių vėlavimą paskaičiavo nuostolius, ieškovė turėjo atlikti iki 2021 m. spalio 30 d., aplinkybių dėl šių darbų atlikimo galimybės nenurodė, šios Sutarties I dalies anksčiau nenutraukė, sutartis su kitais rangovais taip pat iš esmės sudarė tik po atraminių sienų faktinio darbų atlikimo. Įvertinus šias aplinkybes, pirmiau minėtų šalių susitarimų (kuriuose aiškiai atskleista šalių valia ne tik atidėti atraminių sienelių darbų terminus, tačiau ir atsisakyti pretenzijų dėl ankstesnių vėlavimų) turinį, ieškovės paaiškinimus, kad matydama, jog atsakovė vilkina darbų priėmimą ir atsiskaitymą už juos, darbus perdavė atsakovei vienašališkai ir nutraukė Sutartį I, tai, kad šioje byloje nustatyta, jog ieškovei iš esmės ištaisius trūkumus, atsakovė darbų nepriėmė bei su ieškove neatsiskaitė nepagrįstai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės sutartys su trečiaisiais asmenimis buvo sudarytos dėl ieškovės padarytų Sutarties I pažeidimų, ir kad atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės kainų skirtumo.

94.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai kad atsakovė paskaičiavo nuostolius (kainų skirtumą) pagal AB „Eurovia Lietuva“ komercinį pasiūlymą, nors sutarties su šia bendrove nebuvo sudariusi, ši bendrovė faktiškai ginčo objekte darbų neatliko, kad buvo pakeistas kelių sprendinys. Akivaizdu, kad  vietoje asfalto atsakovei pasirinkus įrengti trinkeles, susitarta dėl kitų nei su ieškove Sutartyje I numatytų darbų, todėl ir dėl šios priežasties kainų palyginimas nėra galimas. Pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad dalį kelio įrengimo darbų ieškovė buvo atlikusi, tačiau objekte įrengiant pamatus ir drenažą aplink namus, jie buvo sugadinti. Aplinkybę, kad keliai buvo eksploatuojami kaip laikini keliai, kad jie buvo pažeisti, patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas statybos techninis prižiūrėtojas M. S.. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės pozicijai, kad ieškovė neturi kompensuoti atsakovės nuostolių už šių darbų perdarymą.

95.       Taigi atsakovė, pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl jos priešieškinio reikalavimai netenkinti pagrįstai.

96.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

97.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami rangos teisiniai klausimai, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 3 418,56 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimas. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

99.       Pažymėtina, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2021 m. sausio 30 d. nutartimi buvo atmestas, todėl ieškovės išlaidų dalis už minėto prašymo parengimą nepriteistina. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 2 526,48 Eur išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto rekomenduojamo dydžio, todėl priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). 

100. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovei UAB „Jumanta“ buvo atidėtas 2 769 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo galutinio sprendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, valstybei iš atsakovės priteisiamas 2 769 Eur žyminis mokestis.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RGB Baltic“ (juridinio asmens kodas  302430929) iš atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Jumanta“ (juridinio asmens kodas 302410054) 2 526,48 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumanta“ į valstybės biudžetą 2 769 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį.

 

 

 

Teisėjos                                               Jadvyga Mardosevič

 

 

                                                       Danguolė Martinavičienė

 

                                                

                                                       Alma Urbanavičienė