Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-10-11][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2646-243-2016].docx
Bylos nr.: I-2646-243/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 288739270 atsakovas
EKO ŽUVYS 302642138 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Procesiniai terminai:
Skundas
Skundo priėmimas
Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
Teismo pranešimai ir šaukimai
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas
Kiti proceso įstatymų aiškinimo ir taikymo atvejai

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2646-243/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05518-2015-0

   Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21

(S)



 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. spalio 10 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Olgai Sokolovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos ŽŪB „EKO ŽUVYS“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2015-10-23 sprendimo Nr. BR6-13843 (12.4) dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

pareiškėja ŽŪB „EKO ŽUVYS“ skundu nurodo, jog su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) 2012-02-03 sudarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ paramos sutartį Nr. 2AKV1-0-11-03 (toliau - Sutartis), kuria numatyta penkiais etapais įgyvendinti projektą „Aukštos pridėtinės vertės žuvininkystės komplekso įkūrimas“ Nr. 2AKV1-0-11-03 (toliau - Projektas) ir suteikti paramą investicijoms žuvininkystės komplekso pastato statybai ir įrengimui kompensuoti. Nurodo, jog Agentūra įvertino pirkimų pagal Projektą dokumentus ir konstatavo, kad pirkimas, organizuotas remonto darbams pirkti, neprieštarauja Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-06-13 įsakymu Nr. 3D-304, reikalavimams (toliau - Pirkimų taisyklės). Nurodo, jog 2015-05-11 pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą, reg. Nr. 2AKV1- 2-11-03-MP005, kurį išnagrinėjusi Agentūra ginčijamu 2015-10-23 sprendimu Nr. BR6-13843 (12.4) nusprendė suteikti 135 784,20 Eur paramą vietoje prašytos 149 989,54 Eur paramos sumos, ir nusprendė  nesuteikti 14 205,49 Eur paramos sumos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų išlaidoms kompensuoti. Pareiškėja ginčija sprendimo dalį, kuria nuspręsta nesuteikti dalies paramos, ir prašo jį panaikinti ir įpareigoti Agentūrą išmokėti 14 205,49 Eur. Pareiškėjos teigimu, nepagrįstas Agentūros argumentas, jog stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidos viršija rinkos kainą, nebuvo būtinos įsigyjant darbus ir negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Argumentuoja, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, o tik prielaidomis, todėl sankcija pritaikyta nepagrįstai. Pareiškėjos teigimu, nepakanka  nurodyti sprendime, jog ekspertizės metu nustatyta darbų rinkos kaina, nes nėra nurodyta, ar atliekant ekspertizę buvo vertinamos analogiškos investicijos, kaip atliktas skaičiavimas, nėra aišku, ar buvo vertinamos kainos laikotarpiu, kai pareiškėja vykdė pirkimą ir kitos aplinkybės. Teigia, jog pateikta Agentūrai informacija yra objektyvi, pagrista įrodymais, pirkimas atitiko Pirkimų taisykles. Taip pat nurodo, jog Agentūra pažeidė pareiškėjos teisę į gynybą, nepateikė įrodymų, kuriais remiantis nustatė, kad įsigytų darbų kaina viršija rinkos kainą, nesudarė galimybės teikti paaiškinimus ir įrodinėti aplinkybių dėl tinkamumo paramai gauti. Pareiškėjos teigimu, atlikta ekspertizė, kurios duomenų Agentūra neteikia, yra informacinio konsultacinio pobūdžio, negali būti vertinama kaip turinti teisinę galią. Pažymi, jog ginčijamame sprendime nėra nurodyta ir konkreti teisės norma, kurią pažeidė pareiškėja ir už kurios pažeidimą pritaikyta sankcija. Pareiškėjos teigimu, Agentūra netinkamai taiko teisės normas, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. 3D-339 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių 13011.7 punktą Agentūra gali taikyti paramos sumažinimo sankcija tik nustačius pareiškėjo kaltę bei jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus yra nepagristai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. Pažymi, kad ekspertizės išvadoje nėra nustatyta didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog vadovaudamasi Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. 3D-339 (toliau – Administravimo taisyklės), 5 punktu, patikrino, ar pareiškėjos Mokėjimo prašyme pateiktos išlaidos yra pagrįstos, ir atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę vadovaudamasi UAB „Sistela“ parengtomis statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, rangovo UAB „Deglas“ sąmatiniais kiekiais išnagrinėjo pareiškėjos Agentūrai pateiktus dokumentus (stogo ir lauko sienų mazgo detalių techninio projekto korekcija, daugiasluoksnių plokščių techninės specifikacijos ir atitikties deklaracijos), UAB „Ježvitas“, kurios pagamintos daugiasluoksnės plokštės panaudotos apšiltinti lauko sienas ir stogą, komercinį pasiūlymą. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad 1 474 kv.m. stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų vertė (kuri pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą Nr. S013 sudarė 219 519,31 Lt be PVM) yra 155 290,73 Lt be PVM, t.y. rinkos kainą viršija 64 228,58 Lt (18 601,88 Eur); 680 kv. m. lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų vertė (kuri pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą Nr. S014 sudarė 108 223,24 Lt be PVM) yra 93 961,81 Lt be PVM, t.y. rinkos kainą viršija 14 261,43 Lt (4 130,39 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, viršijančios nustatytas rinkos kainas, nebuvo būtinos įsigyjant darbus, jos negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Mokėjimo prašyme pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras (2015 m. vasario 26 d. Nr. DEG2015-1112, 2015 m. kovo 10 d. Nr. DEG2015-1116, 2015 m. kovo 24 d. Nr. DEG2015-1122, 2015 m. balandžio 10 d. Nr. DEG2015-1134) ir pateiktus atliktų darbų aktus (2015 m. vasario 26 d. A-15/04, 2015 m. kovo 10 d. A-15/05, 2015 m. kovo 24 d. Nr. A-15/06, 20015 m. balandžio 10 d. Nr. A-15/07) deklaruojama 68 301,03 Eur suma už 1473,938 kv. m. stogo įrengimo ir apšiltinimo darbus ir 26 769,00 Eur išlaidų už 660,20 kv. m. lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbus. Nurodo, jog atsižvelgiant į nustatytą rinkos kainą proporcingai perskaičiavus pagal atliktų darbų kiekį pripažinta tinkama kompensuoti 44 973,40 Eur stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų įsigijimo išlaidų suma ir pripažinta netinkama 23 327,63 Eur stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų įsigijimo išlaidų suma, t.y. nesuteikiama 13 996,58 Eur (23 327,62 Eur * 60 proc. paramos intensyvumas – 10 056,57) paramos suma. Taip pat pripažinta tinkama kompensuoti 26 420,83 Eur lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų suma, pripažinta netinkama 348,17 Eur išlaidų suma, t.y. nesuteikiama 208,90 Eur (348,17 * 60 proc. paramos intensyvumas) paramos suma. Įvertinus Mokėjimo prašymą ir remiantis nustatytais pažeidimais nuspręsta nesuteikti 14 205,49 Eur paramos sumos, t.y. iš viso tinkama finansuoti pripažinta 226 307,00 Eur išlaidų suma ir suteikta 135 784,20 Eur paramos suma (226 307,00 Eur x 60 proc. paramos intensyvumas). Nurodo, jog Agentūra yra institucija, atsakinga už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos paramos paraiškų ir projektų administravimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. Administravimo taisyklių 7.7 punkte įtvirtinta, kad Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitą, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, esant poreikiui taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti ES ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Atsakovės teigimu, Administravimo taisyklių  7.71 punkte įtvirtinta Agentūros pareiga, siekiant apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, atlikti tikrinimą vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams –  užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties veiksmų programos priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaujantis jos rezultatais, priimti galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Vadovaujantis Administravimo taisyklių 5 punktu, tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, kurios gali būti apmokamos programos projektams finansuoti skirtomis lėšomis, kai yra pagrįstos dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis jų kopijomis. Nurodo, jog atitinkami reikalavimai nustatyti ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-05-23 įsakymu Nr. 3D-299 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-12-22 iki 2015-03-24), 17 ir 18 punktuose, pagal kuruos finansuojamos tik tinkamos finansuoti projekto išlaidos neviršijant nustatyto paramos dydžio ir intensyvumo, t.y. būtinos ir tiesiogiai susijusios, faktiškai padarytos išlaidos. Nurodo, jog paramos gavėjai prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti neviršydami nustatytų didžiausiųjų įkainių, o jei didžiausieji įkainiai nenustatyti arba nėra taikomi, pirkimus privalo vykdyti vadovaudamiesi Pirkimo taisyklėmis (52 punktas). Paramos gavėjui nesilaikant ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas yra taikomos sankcijos, nurodytos 77 – 78 punktuose, o paramos dydžio sumažinimas taikomas, be kitų pagrindų, jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančių išlaidų (78.1 punktas); jeigu projekto išlaidos patiriamos nesilaikant šių Taisyklių 52 punkte nurodytos tvarkos (78.3 punktas). Argumentuoja, jog pagal Paramos sutarties 5.3 punktą pareiškėja įsipareigojo prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigyti neviršydama nustatytų didžiausiųjų įkainių, o jei didžiausieji įkainiai nenustatyti arba nėra taikomi, pirkimus vykdyti vadovaujantis Pirkimo taisyklėmis. Išmokant paramos lėšas, paramos gavėjui finansuojamos tik tos Projekto išlaidos, kurios yra būtinos Projektui vykdyti, tiesiogiai susijusios su Projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007-01-01 ir Projekto įgyvendinimo metu, kaip numatyta Paramos sutarties 5.1 punkte; laikomos tinkamomis finansuoti vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir numatytos Paramos sutartyje (Paramos sutarties 4 , 4.1, 4.5 punktuose). Atsakovės teigimu, pareiškėjos sutartimi prisiimti įsipareigojimai tinkamai įgyvendinti Projektą užtikrinant, jog investicijos tikrai yra būtinos projektui, prekes įsigyti nepažeidžiant Pirkimo taisyklių, kitų teisės aktų nuostatų, yra neabejotinai susiję su jos pareiga užtikrinti, jog projektui reikalingos investicijos bus įsigytos ne padidinta, o realiai egzistuojančia rinkoje kaina, o pareiga tikrinti paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti Administravimo taisyklių 7 punkte įtvirtinta Agentūrai. Teigia, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta Agentūros teisė laisvai interpretuoti ekspertinio vertinimo išvadų ir ataskaitų reikšmę bei faktus ir pažymi, jog rinkos kainos nustatymui buvo remiamasi statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis 2013 m. spalio mėn. Argumentuoja, jog ginčijamas sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas, jame aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai bei Paramos sutarties nuostatos. Nurodo, jog būtent pareiškėja turi pagrįsti, kad patirtos išlaidos yra būtinos projektui vykdyti (b.l. 22-26).

Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

 

Teisėjų kolegija  konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-10-23 sprendimo Nr. BR6-13843 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalies, kuria nuspręsta nesuteikti 14 205,49 Eur paramos sumos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų išlaidoms kompensuoti pareiškėjai ŽŪB „EKO ŽUVYS“ teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti 14 205,49 Eur pagrįstumo (b.l. 17-19).

Iš faktinių bylos duomenų matyti, jog ŽŪB „EKO ŽUVYS“ su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) 2012-02-03 sudarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ paramos sutartį Nr. 2AKV1-0-11-03 (toliau – Paramos sutartis), kuria numatyta įgyvendinti projektą „Aukštos pridėtinės vertės žuvininkystės komplekso įkūrimas“ Nr. 2AKV1-0-11-03 (toliau - Projektas) suteikiant ŽŪB „EKO ŽUVYS“ paramą Projekto išlaidoms kompensuoti (b.l. 132-143, su pakeitimais b.l. 111-131). Pareiškėja 2015-05-11 pateikė Agentūrai investicinių veiksmų programos priemonių mokėjimo prašymą, reg. Nr. 2AKV1-2-11-03-MP005, t.y. suteikti paramą investicijoms žuvininkystės komplekso pastato statybai ir įrengimui kompensuoti (b.l. 53-61). Agentūra, išnagrinėjusi šį pareiškėjos prašymą, ginčijamu 2015-10-23 sprendimu Nr. BR6-13843 (12.4) pripažino tinkama finansuoti 226 307,00 Eur išlaidų sumą ir nusprendė suteikti 135 784,20 Eur paramą, o nesuteikti 14 205,49 Eur paramos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų išlaidoms kompensuoti. (b.l. 17-19).

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdama atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-05-23 įsakymu Nr. 3D-299 patvirtintomis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklių, (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. 3D-339 (2012-06-29 įsakymo Nr. 3D-537 redakcija) patvirtintomis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-02013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėmis (toliau - Administravimo taisyklės)), bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-08-02 nutartys administracinėse bylose Nr. eA-2155-520/2016, Nr. A-2617-575/2016).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756?422/2009; kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008; 2015-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio) dokumento pagrindu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kiekvienu konkrečiu turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi. Tokios teisinės konstrukcijos individualaus administracinio akto turinio vertinimui atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams prasme yra itin reikšmingas to dokumento, kurio pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

Įgyvendinimo taisyklių 17 punkte įtvirtinta, jog rengdamas projektą, pareiškėjas gali numatyti visas išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios ir būtinos projektui įgyvendinti, tačiau paramos lėšomis bus bendrai finansuojamos tik tinkamos finansuoti projekto išlaidos neviršijant nustatyto paramos dydžio ir intensyvumo. Tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurių nepadengia paramos lėšos, paramos gavėjas privalo finansuoti pats. Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami komerciniai pasiūlymai arba viešai tiekėjų pateikta informacija (internete, reklaminėje medžiagoje ir pan.), jei iki paramos paraiškos pateikimo prekių, paslaugų ar darbų pirkimai neatlikti. Jei pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo patyrė ir apmokėjo dalį ar visas su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas, kartu su paramos paraiška pateikiami įvykdyto konkurso arba apklausos prekėms, paslaugoms ar darbams pirkti (jei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nėra nustatyti didžiausieji išlaidų įkainiai) dokumentai. Įgyvendinimo taisyklių 18 punkte išvardinti kriterijai, kuriuos atitinkančios išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti, t.y. būtinos ir tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007-01-01; faktiškai padarytos išlaidos, užregistruotos projekto vykdytojo apskaitoje ir pagrįstos dokumentų originalais arba oficialiai patvirtintomis kopijomis (...). Pagal 53 punktą paramos gavėjas po kiekvieno projekto įgyvendinimo etapo, kaip numatyta paramos sutartyje paramai gauti, pateikia nustatytos formos mokėjimo prašymą. Jei numatytos statybos, jos turi būti vykdomos vienu etapu be tarpinių mokėjimų, tačiau, jei technologiškai statybas galima išskirti į kelis etapus, gali būti pateikiami keli mokėjimo prašymai. Jei numatyta kelių atskirų pastatų statyba, ji gali būti vykdoma etapais, ir mokėjimo prašymas pateikiamas užbaigus vieną statybų etapą. 66 punkte įtvirtinta Agentūros pareiga įvertinti mokėjimo prašymą. Įgyvendinimo taisyklių 77 punkte įtvirtintos sankcijos, t.y. paramos dydžio sumažinimas, paramos sutarties nutraukimas ir (arba) paramos grąžinimas, kai išmokėta dalis ar visa paramos suma, taikomos paramos gavėjui nesilaikant ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas. Pagal 78.3 punktą paramos dydžio sumažinimas taikomas, jeigu projekto išlaidos patiriamos nesilaikant šių Taisyklių 52 punkte nurodytos tvarkos. Įgyvendinimo taisyklių 52 punkte nurodyta, jog paramos gavėjai prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti neviršydami nustatytų didžiausiųjų įkainių, o jei didžiausieji įkainiai nenustatyti arba nėra taikomi, pirkimus privalo vykdyti vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis. Administravimo taisyklių 1301 punkte detalizuoti sankcijų taikymo atvejai.

Nagrinėjamu atveju Agentūra 2015-10-23 priėmė ginčijamą sprendimą, kuris pareiškėjai sukelia neigiamas pasekmes, nes pareiškėja pateikė dokumentus, kurie, jos teigimu, patvirtina atliktus darbus ir apmokėjimą (investicijas) pagal Paramos sutartį, tačiau Agentūra atsisakė apmokėti visą pareiškėjos pateiktais dokumentais pagrįstą pinigų sumą, t.y. pritaikė sankciją – paramos dydžio sumažinimą. Pareiškėja atsakovei pateikė 2015-05-11 mokėjimo prašymą, deklaravo išlaidas ir pateikė jas pateisinančius ir apmokėjimą įrodančius dokumentus, sutartis, mokėjimo dokumentus, banko išrašus, perdavimo–priėmimo aktus, iš kurių matyti, kad pareiškėjos investicijas įgyvendinant projektą „Aukštos pridėtinės vertės žuvininkystės komplekso įkūrimas“ sudarė investicijos į žuvininkystės komplekso pastato statybą ir įrengimą. Mokėjimo prašymu pareiškėja deklaravo, kad tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 249 982,56 Eur, o prašoma išmokėti paramos suma – 149 989,54 Eur (b.l. 54). Paramos sutarties 2 punkte įtvirtinta, jog paramos gavėjui suteikiama iki 3 482 564,00 Lt (60 procentų) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Paramos gavėjas buvo įsipareigojęs prisidėti savo įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą (Paramos sutarties 3 punktas) (b.l. 133). Pagal Paramos sutarties 4.1 punktą išmokant paramos lėšas paramos gavėjui finansuojamos tik tos Projekto išlaidos, kurios yra būtinos Projektui vykdyti, tiesiogiai susijusios su Projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007-01-01 ir Projekto įgyvendinimo metu. Agentūra, vadovaudamasi šia Paramos sutarties nuostata, bei nurodydama Administravimo taisyklių 5, 7.7, 80 punktų nuostatas ir Įgyvendinimo taisyklių 17, 18.1, 66 punktų nuostatas bei remdamasi ekspertų išvadomis ir tuo, kad ekspertizių metu nustatyta, jog dalies investicijų rinkos vertė yra mažesnė nei deklaruota pareiškėjos mokėjimo prašyme, ginčijamu sprendimu netinkamomis finansuoti pripažino iš viso 50 096,63 Eur (23 327,63 Eur + 26 769 Eur) išlaidas ir nusprendė suteikti 135 784,20 Eur vietoje prašytos 149 989,54 Eur paramos sumos.

Ginčijamame sprendime nurodyta, jog Agentūra tikrindama, ar pareiškėjos mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos yra pagrįstos, atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Sprendime nurodyta, kad atlikus ekspertizę nustatyta, jog 1474 kv.m. stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų vertė yra 155 290,73 Lt be PVM, o pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą yra 219 519,31 Lt be PVM, t.y. rinkos kainą viršija 64 228,58 Lt (18 601,88 Eur); 680 kv.m. lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų vertė yra 93 961,81 Lt be PVM, o pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą yra 108 223,24 Lt be PVM, t.y. rinkos kainą viršija 14 261,43 Lt (4 130,39 Eur). Ginčijamu sprendimu konstatuota, jog dalies investicijų rinkos vertė yra mažesnė nei deklaruota pareiškėjos mokėjimo prašyme, tačiau sprendime nėra nurodyti ekspertai, kurie atliko ekspertizę, detalūs ekspertizės aktai, kuriuose būtų nurodytos išvados ir atlikti tyrimai, kurie patvirtina išvadas, nėra pridėti prie sprendimo bei nėra įvardinti kaip šio sprendimo sudėtinės dalys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ekspertizės aktai yra ginčijamo sprendimo sudedamoji dalis, t.y. faktinis Agentūros priimto sprendimo pagrindas ir motyvai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs analogiško pobūdžio ginčą (žr. pvz. 2016-08-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).

Atsakovei argumentuojant, jog jos pareiga yra apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą ir užtikrinti, kad paramos paraiškose nurodytos išlaidos ar prašoma parama yra tinkama finansuoti, pažymėtina, jog Administravimo taisyklių  7.71 punkte įtvirtinta Agentūros pareiga administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, atlikti tikrinimą vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams –  užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties veiksmų programos priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaujantis jos rezultatais, priimti galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Teismo vertinimu, atsakovė turi pareigą vertinti išlaidų pagrįstumą ir teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus, tačiau remdamasi ekspertų išvadomis, turi nustatyti ir įvertinti faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai per didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją, gali vadovautis ekspertizių aktuose pateiktomis ekspertų išvadomis. Minėta, jog ekspertizių aktai ir juose išdėstytos išvados nėra sudėtinė individualaus administracinio teisės akto dalis, todėl Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendė sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizės akte nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Sprendime nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog vadovaujamasi ekspertų išvadomis, kad ekspertizių metu nustatytos tam tikros didžiausios rinkos kainos, nenurodant kokie konkretūs ekspertai atliko ekspertizes, kokiais metodais vadovavosi, kuo remdamiesi padarė atitinkamas išvadas ir pan. (žr. LVAT 2016-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016). Ginčijamame sprendime apsiribota ekspertizės metu nustatytų rinkos kainų bei pareiškėjo deklaruotų kainų perrašymu, tačiau nenurodyta, kodėl jomis vadovautasi. Be to, pagal Administravimo taisyklių 13011.7 punktą jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus yra nepagristai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. Tuo tarpu iš Agentūros 2016-03-03 rašto Nr. BR6-2530(12.4) matyti, jog atliekant ekspertizę nebuvo nustatoma nei didžiausia rinkos kaina, nei vidutinė rinkos kaina, o vadovautasi UAB „Sistela“ parengtomis statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis (b.l. 187-188). Iš teismui pateiktos 2015-02-12 ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/1 (b.l. 31-32) bei 2015-02-18 rašto prie šios ataskaitos (b.l. 108-110) taip pat nėra galimybės nustatyti ekspertus, atlikusius ekspertizę, ataskaita ir raštas nėra pasirašyti, neaišku kodėl vadovautasi būtent UAB „Sistela“ parengtomis statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir UAB „Ježvitas“ komerciniu pasiūlymu, nenurodyta, ar gauta daugiau komercinių pasiūlymų, neaprašyti ekspertizės atlikimo metodai, būdai ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ataskaitos ir rašto turinį ir formą, jie negali būti laikomi ekspertizės aktais. Pažymėtina ir tai, jog iš ataskaitos ir rašto turinio matyti, kad jie surašyti vertinant pareiškėjos ŽŪB „EKO ŽUVYS“ 2015-01-13 pateiktą prašymą dėl techninio projekto koregavimo, bet ne vertinant Agentūrai pateiktą 2015-05-11 mokėjimo prašymą, todėl nėra aišku, kodėl Agentūra nagrinėdama mokėjimo prašymą vadovavosi ekspertinio konsultavimo ataskaita. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjai ekspertų išvadas pagrindžiantys duomenys ir ekspertizės medžiaga nebuvo pateikti pilna apimtimi, t. y. nebuvo sudarytos galimybės ginčyti ekspertizės išvadas ar duoti paaiškinimus, nors pareiškėja teikė Agentūrai tokį prašymą (b.l. 187-188).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu surašytas ydingai, jame nėra pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu priimtas sprendimas taikyti poveikio priemonę (sankciją). Nors ginčijamame sprendime pateikiami tam tikri argumentai, dėl kokių aplinkybių nutarta pareiškėjai sumažinti teikiamą paramą, tačiau iš sprendimo turinio nėra pakankamai aišku, kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi. Sprendime iš esmės yra tik išdėstytos tam tikros faktinės aplinkybės ir atskirai pateiktas sąrašas teisės normų, tačiau viešojo administravimo subjektas konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, kurios iš esmės apibrėžia sąvokas ir įvardina Agentūros veiksmus, tačiau nepagrindžia poveikio priemonės (sankcijos) taikymo būtinybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai. Išnagrinėti tarp pareiškėjos ir atsakovės kilusį ginčą iš esmės, t. y. ar ekspertizės metu nustatytos kainos yra pagrįstos ir ar pareiškėja viršijo rinkos kainą, tuo pažeisdama paramos teikimą reglamentuojančius teisės aktus, yra Agentūros kompetencija. Agentūra turi tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2015-05-11 prašymą toje dalyje, dėl kurios kilo ginčas, ir priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytos konkrečios nustatytos ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės, išdėstyti sprendimo motyvai, pagrindžiantys poziciją dėl pareiškėjai (ne)mokėtinos paramos sumos, t.y. sprendimas turi būti pagrįstas taip, jog jis būtų aiškus ne tik už paramos teikimą atsakingai Agentūrai, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į tokias išmokas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-10-23 sprendimas Nr. BR6-13843 (12.4) dalyje, kuria  nuspręsta nesuteikti 14 205,49 Eur paramos sumos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų išlaidoms kompensuoti naikintinas vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu (ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01). Agentūra įpareigotina iš naujo tinkamai  išnagrinėti ŽŪB „EKO ŽUVYS“ 2015-05-11 pateiktą investicinių veiksmų programos priemonių mokėjimo prašymą, reg. Nr. 2AKV1-2-11-03-MP005 dalyje dėl paramos neskyrimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89  straipsniais,

 

n u s p r e n d ė:

 

patenkinti iš dalies ŽŪB „EKO ŽUVYS“ skundą,

panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-10-23 sprendimo Nr. BR6-13843 (12.4) dalį, kuria  nuspręsta nesuteikti 14 205,49 Eur paramos sumos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų išlaidoms kompensuoti,

įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti ŽŪB „EKO ŽUVYS“ 2015-05-11 pateiktą investicinių veiksmų programos priemonių mokėjimo prašymą, reg. Nr. 2AKV1-2-11-03-MP005 dalyje, kuria nuspręsta neskirti paramos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

 

 

 

 

Teisėjos                                                                                             Vida Stonkuvienė

 

Dalia Gumuliauskienė

 

Eglė Kiaurakytė


Paminėta tekste:
  • A-2617-575/2016
  • A-327-146/2015
  • A-1266-624/2015
  • A-313-146/2016
  • eA-2155-520/2016