
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo pagal ieškovo AB „BnP Finance“, ieškinį atsakovei D. K. – Aydin dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 492,37 Eur negrąžintą kreditą, 429,55 Eur kredito mokestį, 10,72 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad tarp ieškovo (buvusio AB „Bobutės paskola“) ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 500,00 Eur kreditas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 456,76 Eur kredito mokestį. Ieškovas už negrąžintą paskolą ir negrąžintą kreditą paskaičiavo 10,72 Eur palūkanas. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, susidarė 932,64 Eur skola.
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei 2015-12-01 viešo paskelbimo būdu (2015-12-01 nutartis), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nuostatomis, nepavykus atsakovei procesinių dokumentų įteikti žinomais buvimo vietos adresais. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-06-12 atsakovė su ieškovu (buvęs pavadinimas AB „Bobutės paskola“) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. szh35w2y, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 500,00 Eur kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 459,76 Eur kredito mokestį (palūkanas) iki 2017-06-12 (e. b. l. 5-6, 20-28). Ieškovas perdavė atsakovei pinigus 2015-06-12 vietiniu mokėjimo nurodymu Nr. 49642 (e. b. l. 8). Ieškovas 2015-09-23 siuntė atsakovei raginimą Nr. 2015-09-23/1 sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei 2015-10-12 pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2015-10-12/1 (e. b. l. 10,13), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovo reikalaujamą sumą, nėra (CPK 178 str. ). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 492,37 Eur negrąžinto kredito suma bei 429,55 Eur nesumokėtas kredito mokestis (CK 6.38, 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 10,72 Eur palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito sutarties nutraukimo. Kaip nurodo ieškovas ieškinyje, 2015-06-12 pasirašytos sutarties 6.1 punktu šalys susitarė dėl palūkanų, t. y. atsakovė, neįvykdžiusi prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį arba periodinį mokėjimą/jo dalį, įsipareigojo mokėti vartojimo kredito sutartimi nustatyto dydžio palūkanas nuo visos pradelstos sumos, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tad ieškovas skaičiuoja 10,72 Eur dydžio palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, kurios atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės, nėra lupikiškos. Teismo vertinimu, šiuo atveju palūkanų dydis (72,50 proc.), kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis. Vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis c. b. Nr. 2A-954-492/2010). Tarp šalių 2015-06-12 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. Nr. szh35w2y specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (72,50 proc.), pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-392/2012). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-02-05 sprendimu Nr. 241-26. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos (72,50 proc.) yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento už vieną dieną arba iki 18,25 proc. metinių palūkanų (CK 6.37 str. 3 d.). Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 str. 2 d.). Teismas įvertinęs ieškovo prašytų priteisti palūkanų dydžio proporciją lyginant su įstatymo numatyto priteistinų delspinigių dydžiu, ieškovo prašytą priteisti 10,72 Eur palūkanų sumą mažina iki 2,70 Eur (10,72 Eur x 18,25 proc./ 72,50 proc.) (CPK 3 str. 1 d., 12 str., 178 str., 179 str.). Ieškovui iš atsakovės priteistina 2,70 Eur sutartinių palūkanų suma, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovas pareiškė ieškinį 932,64 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 924,62 Eur, t. y. 99 proc. reikalautos sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 140,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (142,00 Eur x 99 proc./100 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB „BnP Finance“, įm. kodas 302447985, iš atsakovės D. K. – Aydin, a. k. „(duomenys neskelbtini)“ 492,37 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 37 ct) negrąžintą kreditą, 429,55 Eur (keturių šimtų dvidešimt devynių eurų 55 ct) kredito mokestį, 2,70 Eur palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (924,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 140,60 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė